Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-05-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-17106-599/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-18
Bylos Nr.
2YT-17106-599/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Stočkienė
Pareiškėjas
UAB „Swedbank investicijų valdymas”
Skolininkas
K. D., R. D., V. A. D.
Kreditorius
UAB „Vilniaus vandenys”
Civilinė byla Nr. 2YT-17106-599/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11850-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.1; 3.5.6; 3.2.7.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Swedbank investicijų valdymas” skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, suinteresuoti asmenys skolininkas K. D., skolininkas R. D., skolininkė V. A. D., išieškotojas UAB „Vilniaus vandenys” bei antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „Swedbank investicijų valdymas” kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, kad gavo antstolio Dainiaus Šidlausko 2020-04-06 Patvarkymą Nr. S20-13483, kuriuo prievolės skolininkui UAB „Swedbank investicijų valdymas“ nurodoma K. D., R. D. ir Vaivai A. D. (mirusiojo J. D. teisių bei pareigų perėmėjams) areštuotas mokėtinas pinigines lėšas 504,13 Eur sumai pervesti į antstolio Dainiaus Šidlausko depozitinę sąskaitą. Siekiant išsiaiškinti, kaip turėtų būti suprantamas bei vykdomas minėtas Patvarkymas, UAB „Swedbank investicijų valdymas“ darbuotojai susisiekė su antstolių Dainiaus Šidlausko ir Astos Stanišauskaitės kontora bei gavo atsakymą, jog remiantis Patvarkymu pensijų fondo vienetai turi būti konvertuoti ir gautos lėšos turi būti pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjo manymu, toks antstolio Patvarkymas pažeidžia imperatyvias Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 str. nuostatas. Pareiškėjas nurodė, jog pensijų kaupimo dalyvis piniginių lėšų, kurios galėtų būti pervestos antstolio ar kitos institucijos nurodymu, nekaupia, t. y. pensijų kaupimo dalyviai turi kaupiamus pensijų fondo vienetus, kurie į pinigines lėšas gali būti konvertuojami tik Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl antstolio nurodymas pervesti pinigines lėšas yra nepagrįstas ir neįgyvendinamas, kadangi mirusiam UAB „Swedbank investicijų valdymas“ klientui jokios piniginės lėšos, kurias būtų galima pervesti, nepriklauso. Be to, sutinkamai su LR Pensijų kaupimo įstatymo 11 str. 4 d. nuostatomis, į pensijų turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo dalyvių prievoles, todėl priverstinis pensijų kaupimo bendrovės kliento sukauptų pensijų kaupimo fondo vienetų konvertavimas į pinigines lėšas taip pat nėra galimas. Sutinkamai su LR CK 5.1 str. bei Pensijų kaupimo įstatymo 11 str. 5 d. nuostatomis, mirus palikėjui, įvyksta universalus jo teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams, kurie turi teisę po palikėjo mirties jam priklausantį pensijų turto dalį, išreikštą pensijų fondo vienetais, paveldėti LR CK nustatyta tvarka. Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per septynias darbo dienas juos išmoka įpėdiniams. Pareiškėjo manymu, LR Pensijų kaupimo įstatyme yra numatyta aiški mirusio kliento sukauptų fondo vienetų konvertavimo ir po konvertavimo gautų piniginių lėšų išmokėjimo paveldėtojams tvarka, tačiau išieškojimo veiksmus iš pensijų fondo dalyvio turto atliekantis antstolis teisės aktuose nėra numatytas kaip subjektas, turintis teisę pensijų kaupimo bendrovei pateikti prašymą išmokėti mirusio dalyvio turtą pinigais, t. y. teikti nurodymą konvertuoti pensijų kaupimo fondo vienetus į pinigines lėšas, todėl antstolio Dainiaus Šidlausko Patvarkymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti antstolio Dainiaus Šidlausko 2020-04-06 Patvarkymo Nr. S20-13483 dalį, kuria prievolės skolininkui UAB „Swedbank investicijų valdymas“ nurodoma K. D., R. D. ir Vaivai A. D. (mirusiojo J. D. teisių bei pareigų perėmėjams) areštuotas mokėtinas pinigines lėšas 504,13 Eur sumai pervesti į antstolio Dainiaus Šidlausko depozitinę sąskaitą. Pareiškėjui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d., 510 str. – 513 str.).

Antstolis Dainius Šidlauskas pateikė teismui Patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, ir nurodė, kad vykdomojoje byloje nustačius, jog skolininkas J. D. mirė, o jo palikimą priėmė K. D., R. D. ir Vaiva A. D., antstolis 2020-04-06 Patvarkymu pakeitė mirusį skolininką jo teisių bei pareigų perėmėjais. Antstolis nurodė, kad nors LR Pensijų kaupimo įstatyme ir nėra tiesiogiai nustatyta, jog antstolis, vykdantis išieškojimą pagal mirusiojo pensijų fondo dalyvio prievoles, turi teisę teikti nurodymą konvertuoti pensijų kaupimo fondo vienetus į pinigines lėšas, tačiau tokią teisę bei pareigą antstoliui suteikia LR CPK 585 str., 624 str. bei 749 str. nuostatos. Antstoliui Dainiui Šidlauskui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d., 510 str. – 513 str.).

Išieškotojas UAB „Vilniaus vandenys“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė. Išieškotojui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai ir ši civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d., 510 str. – 513 str.).

Skolininkas K. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė. Pažymėtina tai, kad tiek skundas, tiek ginčijamas Patvarkymas, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis 2020-04-29 skolininkui buvo išsiųsti paštu ir šiuos visus dokumentus skolininkas asmeniškai gavo (t. y. tai patvirtina byloje esančios grįžusios šaukimų šaknelės ir jose nurodytų įteikiamų dokumentų apimtis (b. l. 8-10)), todėl nesutiktina su skolininko argumentu, jog šių dokumentų skolininkas aplamai negavo, be to, skolininkui jo prašymu pakartotinai dar kartą buvo išsiųsti visi minėti dokumentai, todėl šiuo atveju skolininko prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ir kiti prašymai yra traktuotini tik kaip siekis užvilkinti šios civilinės bylos nagrinėjimą bei vykdymo procesą. Skolininkui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai ir ši civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d., 510 str. – 513 str.).

Skolininkas R. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė. Pažymėtina tai, kad tiek skundas, tiek ginčijamas Patvarkymas, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis 2020-04-29 skolininkui buvo išsiųsti paštu ir šiuos visus dokumentus skolininkas asmeniškai gavo (t. y. tai patvirtina byloje esančios grįžusios šaukimų šaknelės ir jose nurodytų įteikiamų dokumentų apimtis (b. l. 8-10)), todėl nesutiktina su skolininko argumentu, jog šių dokumentų skolininkas aplamai negavo, be to, skolininkui jo prašymu pakartotinai dar kartą buvo išsiųsti visi minėti dokumentai, todėl šiuo atveju skolininko prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ir kiti prašymai yra traktuotini tik kaip siekis užvilkinti šios civilinės bylos nagrinėjimą bei vykdymo procesą. Skolininkui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai ir ši civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d., 510 str. – 513 str.).

Skolininkė V. A. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė. Pažymėtina tai, kad tiek skundas, tiek ginčijamas Patvarkymas, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis 2020-04-29 skolininkei buvo išsiųsti paštu ir šiuos visus dokumentus skolininkė asmeniškai gavo (t. y. tai patvirtina byloje esančios grįžusios šaukimų šaknelės ir jose nurodytų įteikiamų dokumentų apimtis (b. l. 8-10)), todėl nesutiktina su skolininkės argumentu, jog šių dokumentų skolininkė aplamai negavo, be to, skolininkei jo prašymu pakartotinai dar kartą buvo išsiųsti visi minėti dokumentai, todėl šiuo atveju skolininkės prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ir kiti prašymai yra traktuotini tik kaip siekis užvilkinti šios civilinės bylos nagrinėjimą bei vykdymo procesą. Skolininkei apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai ir ši civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d., 510 str. – 513 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš civilinėje ir vykdomojoje bylose esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdomojoje byloje Nr. 0178/18/04441 2020-04-06 priėmė Patvarkymą Nr. S20-13483, kuriuo nusprendė, mirus skolininkui J. D. skolininką pakeisti į jo teisių ir pareigų perėmėjus, t. y. K. D., R. D., Vaivą A. D., be to, tuo pačiu uždraudė įpėdiniams valdyti ir disponuoti areštuota turtine teise (J. D. sukauptomis pensijų kaupimo lėšomis) bei nurodė pareiškėjui UAB „Swedbank investicijų valdymas“ prievoles įpėdiniams pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Sutinkamai su LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. nuostatomis, vienas pagrindinių vykdymo procesų principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje konstatuojama, kad vykdymo procesas yra reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus intra vires, o bet koks ultra vires veikimas yra vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LAT 2007-09-14 d. nutartis Nr. 3K-3-341/2007 m.; LAT 2008-06-11 d. nutartis Nr. 3K-7-277/2008 m.).

Ištyręs vykdomoje bei civilinėje bylose esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad antstolis Dainius Šidlauskas skundžiamą Patvarkymą, kuriuo nurodė pareiškėjui UAB „Swedbank investicijų valdymas“, prievoles įpėdiniams pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, priėmė nepažeidęs LR CPK 585 str., 624 str. bei 749 str. nuostatų, t. y. šiuo atveju antstolis laikėsi visų įstatymų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Pažymėtina tai, kad sutinkamai su LR Pensijų kaupimo įstatymo 11 str. 5 d. nuostatomis, po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis, išreikšta pensijų fondo vienetais, paveldima LR CPK nustatyta tvarka. Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per septynias darbo dienas juos išmoka įpėdiniams.

Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad byloje iš esmės kilo ginčas dėl antstolio, t. y. kaip subjekto turinčio (neturinčio) teisę pensijų kaupimo bendrovei teikti prašymą išmokėti mirusio dalyvio turtą pinigais, - teikti nurodymą konvertuoti pensijų kaupimo fondo vienetus į pinigines lėšas.

Pareiškėjas savo argumentus grindžia tuo, jog LR Pensijų kaupimo įstatymo nuostatose nėra numatyta, kad antstolis turi teisę pensijų kaupimo bendrovei pateikti prašymą išmokėti mirusio dalyvio turtą pinigais, juolab, teikti nurodymą konvertuoti pensijų kaupimo fondo vienetus į pinigines lėšas.

Pažymėtina tai, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka vadovaudamasis įstatymų nuostatomis, o teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina tas aplinkybes, t. y. ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje ir esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Be to, vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis LR CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos, o tai reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Pažymėtina tai, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai, be to, kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Sutinkamai su LR CPK 596 str. nuostatomis, antstolis savo iniciatyva ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra konstatavęs, kad LR CPK 596 str. yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra taip pat yra konstatavęs, kad LR CPK 596 straipsnio nuostata yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (LAT 2011-05-17 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2011). Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (LR CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo ar nežinojo jis esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Be to, įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, negali priimti palikimo iš dalies ir jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi, tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti ir tik priėmęs palikimą įpėdinis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese pagal LR CPK 596 straipsnio taisykles.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant šią materialiosios teisės normą, procesinių teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimą, kontekste yra pasisakyta, jog nei LR CK 5.63 str. nuostatose, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal LR CK 5.63 str. nuostatas. Be to, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas LR CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai LR CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (LAT 2011-05-17 nutartis Nr. 3K-3-243/2011; 2011-12-22 nutartis Nr. 3K-3-533/2011; 2011-12-22 nutartis Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.).

Iš vykdomosios bylos medžiagos turinio matyti, kad antstolis Dainius Šidlauskas 2020-01-17 turto arešto aktu areštavo turtinę teisę į 537,08 Eur sumą, esančią UAB „Swedbank investicijų valdymas“, priklausiusią skolininkui J. D. pagal pensijų kaupimo sutartį. Akcentuotina tai, kad iš 2020-01-17 pranešimo apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre turinio matyti, jog kreditoriaus UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimui užtikrinti palikėjo turtui taikytas minėtas areštas buvo išviešintas viešajame registre, t. y. VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registre. Taigi, piniginių lėšų areštas šiuo atveju yra laikytinas tinkamu kreditoriaus reikalavimo išviešinimu (LR CK 5.63 str.) (LAT 2014-04-14 nutartis Nr.3K-7-18/2014).

Be to, iš vykdomosios bylos medžiagos turinio taip pat matyti, jog antstolis pakeitė mirusį skolininką jo teisių ir pareigų perėmėjais tik gavęs duomenis iš VĮ Registrų centro testamentų registro, kad mirusio skolininko palikimą priėmė jo įpėdiniai, t. y. K. D., R. D. bei V. A. D.. Teismas daro išvadą, kad siekiant kuo operatyviau ir ekonomiškiau išieškoti skolą, kaip valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, pagrįstai išsiuntė pareiškėjui UAB „Swedbank investicijų valdymas“ nurodymą pervesti įpėdinių paveldėtas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl antstolis nepažeidė jokių LR CPK nuostatų dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, be to, antstolis pagrįstai pakeitė skolininką, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Teismas pilnai sutinka su antstolio Dainiaus Šidlausko argumentais apie tai, jog LR Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos nereglamentuoja priverstinio išieškojimo iš pensijų kaupimo fondo vienetų procedūros ir tokia ydinga susidariusi situacija, kai tik nuo mirusiojo skolininko teisių bei pareigų perėmėjo (-ių) valios priklausytų skolos išieškojimas, kurį antstolis vykdo priverstinai, iš esmės pažeistų išieškotojų interesus bei teisėtą lūkestį atgauti teismo sprendimu priteistą skolą ar bent jos dalį.

Ištyręs bylose surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju antstolis, nepažeisdamas jokių LR CPK nuostatų dėl ginčo Patvarkymo priėmimo, tinkamai ir laiku atliko visus vykdymo veiksmus, priskirtinus antstolio kompetencijai, be to, pagrįstai nurodė pareiškėjui pervesti įpėdinių lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl visi pareiškėjo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad antstolis nepažeidė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, priimant ginčijamą Patvarkymą, be to, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Kiti bylose esantys rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Vadovaujantis LR CPK 290 str. - 292, 443 str., 510 str. - 513 str., str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo UAB „Swedbank investicijų valdymas“ skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, suinteresuoti asmenys skolininkas K. D., skolininkas R. D., skolininkė V. A. D., išieškotojas UAB „Vilniaus vandenys” bei antstolis Dainius Šidlauskas, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Stočkienė