Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Varžinskienės,

dalyvaujant pareiškėjui Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, Remigijui Senkui,

atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, M. P., G. P., trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, dėl administracinio akto panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 2008-07-03 Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. 13-25649 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje V. P.“ dalį (dėl 208 kv. m.) patenkančių į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2020 m. birželio 2 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. II juostos užimtą žemę.

2. Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2008-10-13 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 3452 dalį, kuria G. P., paveldėjo 0,6500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (dėl 208 kv. m.), patenkančiu į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) II juostos užimtą žemę.

Atsakovas G. P. atsiliepimo į prokuroro pareiškimą teismui nepateikė.

Atsakovai G. P., M. P. ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje, apie kurį jiems laiku ir tinkamai pranešta, nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-07-03 Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. 13-25649 V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,02 ha žemės, grąžinant natūra nuosavybei be kita ko 0,6500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

V. P. mirė (duomenys neskelbtini). 2008-10-13 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 3452, patvirtina, kad po V. P. mirties G. P. paveldėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-02-27 dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 555, G. P. padovanojo savo sūnui M. P. 0,6500 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2012-11-19 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2-64-335/2012, teisminio proceso Nr. 2-30-3-00718-2011-8, buvo pripažinta negaliojanti 2009-02-27 dovanojimo sutartis ir 0,6500 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) grąžintas G. P. nuosavybėn. 2014-09-05 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0073/13/01545, 0,6772 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), parduotas M. P.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,6772 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso M. P..

2010-01-04 UAB „Arlitanus“ matininkė atliko žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. 2021-07-16 UAB „Žemės matavimų grupė“ matininkas atliko kelio juostos žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyrius 2019 m. gegužės 10 d. aktu Nr. 40KAM-38494 ir 2019 m. lapkričio 21 d. aktu Nr. 40KAM-104268 nustatė Kelio ribų neatitikimus. Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyrius 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 40SD-1327-(14.40.137 E.) informavo UAB „Žemės matavimų grupė“, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriuje išvada apie teisingai parengtą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planą bus rengiama tik patikslinus žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) ribas administracine arba teismine tvarka.

AB Lietuvos automobilių kelių direkcija 2023-07-27 prašymu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą, nes į AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos patikėjimo teise valdomo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ribas patenka M. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 208 kv. m. dalis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnyje numatyta, kad prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau– ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnyje numatyta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga atsiranda prokurorui nustačius teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu.

Sprendžiant dėl Prokuroro prašymo panaikinti administracinį aktą, pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją, svarbu pagrįstai ir motyvuotai įvertinti bei nustatyti, ar teisės aktų pažeidimas, kurį įvardijo Prokuroras, yra tokio masto ir pobūdžio, kad atsiranda pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistas visuomenės, ar jos dalies interesas, dėl kurio gynimo kreiptasi į teismą, taigi, ar tas interesas pripažintinas viešuoju ir gintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, ABTĮ bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar prokuroras kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pirmiausia, būtina nustatyti, kas laikytina viešuoju interesu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai), kartu pabrėždamas, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais“ tikslais, tai yra kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau– ir LVAT) praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylose dėl viešojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobūdį ir reikšmę (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2009 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-15/2009 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje inter alia pažymėta, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d. nutarimas, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas), labai įvairus, todėl iš esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti, įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Todėl administracinis teismas, nagrinėdamas prokuroro prašymą dėl viešojo intereso gynimo, atsižvelgdamas į šiuo aspektu formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, turi nustatyti, ar tai, dėl ko kreiptasi ginant viešąjį interesą ir kuris gali būti ginamas taikant ABTĮ, yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai (LVAT 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Prokuroras prašymą dėl viešojo intereso gynimo motyvavo tuo, kad ginčijamas administracinis aktas dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybės institucijų ir pareigūnų priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės keliai ir jų užimta žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn.

Nekvestionuotina, kad visuomenė yra suinteresuota tokia valdžios institucijų veikla, kad priimant administracinius aktus, būtų laikomasi įstatymų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, jog turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės institucijos administracinis aktas nuosavybės teisių atkūrimo srityje, priimtas pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, pažeidžia valstybės turtinius interesus ir tuo pačiu pažeidžia viešąjį interesą.

Nagrinėjamu atveju, dalis žemės, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės V. P., patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ginčijamu aktu privačion nuosavybėn perduota valstybinės reikšmės kelio dalis, todėl atmetus Prokuroro reikalavimus ir nepanaikinus administracinių aktų (jų dalių), kurių pagrindu ji tapo privačia nuosavybe, visuomenė ir valstybė patirtų didelę žalą, nebūtų užtikrinamas tinkamas naudojimasis keliu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias išimtis. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, Prokurorui kyla Prokuratūros įstatyme numatyta pareiga ginti viešąjį interesą.

Nors atsiliepime į pareiškimą atsakovas M. P. akcentavo, jog yra praleisti kreipimosi į teismą terminai, tačiau teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą, tokių aplinkybių nenustatė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018 konstatavo, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas naikinamasis terminas nėra taikomas tuo atveju, kai yra ginčijamas imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis administracinis aktas, kuriuo iš esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio išimtine valstybės nuosavybe, disponavimo ir apsaugos principai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tokie administraciniai aktai nesukuria civilinių teisių ir pareigų, todėl jos negali būti ginamos, o tai reiškia, kad turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, grąžinamas valstybei teisingai atlyginant jį įgijusiems sąžiningiems asmenims nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo. Taip, plėtodamas praktiką dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies aiškinimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, kad šioje normoje nustatytas naikinamasis terminas netaikomas bylose, kuriose ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė.

Be to, kitaip nei kiti teisinių santykių dalyviai, viešąjį interesą ginantis prokuroras nėra jo ginčijamų administracinių aktų adresatas ir tiesiogiai nedalyvauja administraciniais aktais sukurtuose, nutrauktuose ar modifikuotuose teisiniuose santykiuose. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Todėl prokuroras, gavęs duomenų apie administracinio akto, galimai pažeidžiančio viešąjį interesą, priėmimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi papildomai surinkti duomenis, ar toks interesas buvo pažeistas ir ar konkrečiu atveju jam kyla poreikis jį apginti. Dėl šios priežasties momentas, kai prokuroras yra laikomas sužinojusiu apie galimą viešojo intereso pažeidimą, yra nustatomas kitaip nei tuo atveju, kai į teismą kreipiasi savo subjektines teises ginantis asmuo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl ABTĮ nustatytų terminų taikymo tuo atveju, kai į teismą su reikalavimais pripažinti negaliojančiais administracinius aktus kreipiasi viešąjį interesą ginantis prokuroras, yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas (viešąjį interesą ginantis subjektas) gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsirado anksčiau (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-818-525/2017; 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-901-525/2017). Tokios pačios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, tiek aiškinant ir taikant ieškinio senaties termino, tiek ir skundų (prašymų) pagal ABTĮ padavimo termino pradžios momentą prokurorui pareiškus reikalavimus dėl viešojo intereso gynimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022, 90 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, priešingai nei kitiems asmenims, viešąjį interesą ginantiems prokurorams termino administraciniams aktams ginčyti pradžios momentas yra siejamas ne su diena, kai jam tampa žinomi pagrindiniai duomenys apie aktą priėmusią instituciją, jo priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas, bet su diena, kai jis gauna pakankamai duomenų išvadai, kad priėmus šį aktą buvo pažeistas viešasis interesas, padaryti. Tačiau tokios aplinkybės nepašalina prokuroro pareigos operatyviai imtis veiksmų tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, ir nereiškia, kad prokuroras, žinodamas apie galimą viešojo intereso pažeidimą, gali neinicijuoti duomenų tyrimo neribotą laiką.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju prokuroras nepraleido vieno mėnesio termino reikalavimui ginant viešąjį interesą nuo to momento, kai į jį kreipėsi AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (kuriai, priešingai nei nurodo atsakovas M. P. teisės aktai nesuteikia teisės pačiai ginti viešąjį interesą) (2023 m. liepos 27 d.) iki pareiškimo ginti viešąjį interesą teismui pateikimo (2023 m. rugpjūčio 9 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalį valstybinės reikšmės keliai ir jiems priskirta žemė išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 3,4 km ilgio, įrašytas į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757. Pagal Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra V kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis yra 18 metrų. Valstybinių kelių skirstymas į kategorijas įtvirtintas ir šiuo metu galiojančio Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Be to, ginčijamo 2008-07-03 Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. 13-25649 priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007-07-19 iki 2008-11-24) buvo numatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams. Ginčijamo 2008-07-03 Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. 13-25649 priėmimo metu taip pat galiojo Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija, numačiusi, jog privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama kelių žemė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad V. P. ginčijamu 2008-07-03 Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. 13-25649 negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, užimtą valstybinės reikšmės keliu. Darytina išvada, kad, priimant 2008-07-03 Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. 13-25649 dalį, kuria V. P. atkurtos nuosavybės teisės į 0,6500 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 208 kv. m. dalis patenka į Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam priskirto žemės ploto ribas, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatos, pagal kurias nuosavybė į valstybinės reikšmės kelius negali būti atkuriama, nes valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų bei vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, kaip neteisėta naikintina 2008-07-03 Utenos apskrities viršininko sprendimo Nr. 13-25649 dalis, kuria V. P. atkurta nuosavybės teisės į 208 kv. m. Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam priskirto žemės ploto ribas.

Administracinių teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog aktas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iš esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio išimtine valstybės nuosavybe, disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, todėl jos negali būti ginamos, o turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, grąžinamas valstybei teisingai atlyginant sąžiningiems asmenims, jį įgijusiems, taikant restitucijos taisykles nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018, 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1617-552/2021).

Nustačius, kad V. P., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių į 208 kv. m. dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas buvo imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis administracinis aktas, naikinamos ir 2008-10-13 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 3452, 2014-09-05 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0073/13/01545 dalys, kurių pagrindu atsakovai nepagrįstai įgijo nuosavybės teisę į 0,0208 ha žemės plotą 0,6772 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę.

Panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Atsižvelgus į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį dėl 208 kv. m., privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas - Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, priskiriama valstybinės reikšmės keliams, restitucija taikoma natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistą turtą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju V. P. neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 208 kv. m. dalį valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir jam priskirtą žemės plotą, todėl esamas minėtos 208 kv. m. dalies savininkas M. P. įpareigotinas grąžinti natūra Lietuvos valstybei 208 kv. m. žemės plotą patenkantį į Kelią Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam priskirto žemės ploto ribas iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Atitinkamai, valstybė turi pareigą teisingai už tai atlyginti atsakovui M. P.. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, M. P. sąžiningumo įsigyjant žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neginčijo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šis asmuo būtų elgęsis neteisėtai. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pradėjo šį procesą, iš esmės siekdamas ištaisyti valdžios institucijų padarytą klaidą.

Dėl netinkamo valdžios institucijų veikimo panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų asmens teisių į nuosavybės apsaugą, asmens teisių į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi būti taikomi minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant restitucijos klausimus dėl asmenų, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus (2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016). Valstybė, kurios nuosavybėn grįžta išimtine nuosavybės teise priklausanti valstybinio kelio dalis, turi pareigą paskutiniam šio turto įgijėjui teisingai atlyginti paimamo turto vertę.

Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio inter alia atsižvelgtina į EŽTT jurisprudencijos nuostatas, kuriose pažymėta, kad kompensacijos sąlygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna asmeniui neproporcingos naštos (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 65 par.). Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Vis dėlto ši nuostata neužtikrina teisės į visišką kompensaciją visais atvejais, nes teisėti „viešojo intereso“ tikslai gali pareikalauti atlyginti mažiau negu rinkos vertė (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 40 par.). Pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo metu (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 66 par.). Kompensacijos dėl nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 67 par.). Tokia EŽTT suformuota pozicija remiasi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016.

Prokuroras teikdamas pareiškimą prie jo pridėjo ginčo sklypo vidutinės rinkos vertės paskaičiavimą, kuris buvo apskaičiuotas VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2023 m. sausio 1 d., tačiau bylos nagrinėjimo metu 2024 m. sklypo vertė pakito, todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką, kad kompensacijos dėl nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną, teisėjų kolegija vadovaujasi aktualiais Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis (nuo 2024 m. sausio 1 d.). Nors atsakovas M. P. atsiliepime su pareiškime nurodyta Žemės sklypo dalies verte nesutiko, tačiau neteikė teismui individualaus Žemės sklypo vertinimo, savo skaičiavimų ar kitų įrodymų, kurie paneigtų ar leistų pagrįstai abejoti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke užfiksuota Žemės sklypo rinkos verte.

Pagal Valstybės įmonės Registrų centro duomenis, galiojančius nuo 2024 m. sausio 1 d., 0,6772 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1260 Eur, todėl 0,0208 ha vertė yra 38,70 Eur, kuri ir priteistina iš Lietuvos valstybės atsakovui M. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 13-25649 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje V. P.“, kuriuo jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6500 ha turėtos žemės, grąžinant natūra nuosavybei 0,6500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalį dėl 0,0208 ha ploto, patenkančio į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę.

Pripažinti negaliojančia Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. Č. 2008 m. spalio 13 d. patvirtinto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 3452, dalį, kuria G. P., paveldėjo 0,6500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dėl 0,0208 ha ploto, patenkančio į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę.

Pripažinti negaliojančia antstolės N. V. 2014 m. rugsėjo 5 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0073/13/01545 dalį, kuria antstolė pardavė skolininko G. P. pasiūlytam pirkėjui M. P. 0,6772 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dėl 0,0208 ha ploto, patenkančio į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę.

Taikyti restituciją natūra: grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybei (pagal AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos inžinierės A. Ž. parengtą schemą, joje nurodytas koordinates) 208 kv. m. (0,0208 ha) iš 0,6772 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) juostą, o iš Lietuvos valstybės priteisti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 38,70 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 70 ct), grąžinamos žemės sklypo dalies vertės.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.