Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-07-26 · Administracinė byla Nr. eA-818-525/2017

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-26
Bylos Nr.
eA-818-525/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01669-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Administracinė byla Nr. AS-597-525/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01669-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. liepos 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl išvadų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. gegužės 18 d. gautas pareiškėjo A. K. skundas atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – ir Teisingumo ministerija), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijai, Lietuvos evangelikų reformatų senjoratui, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai-Sinodui dėl Teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. išvadų Nr. (8.3.46.)-7R-12098639, Nr. (8.3.46.)-7R-12098558 ir Nr. (8.3.46.)-7R-12098419 panaikinimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia Teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. išvadas Nr. (8.3.46.)-7R-12098639, Nr. (8.3.46.)-7R-12098558 ir Nr. (8.3.46.)-7R-12098419 dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įrašymo į Juridinių asmenų registrą (toliau – ir Registras).

Teismas vertindamas skundžiamas Teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. išvadas kaip individualius teisės aktus pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo aspektu, darė išvadą, kad skundžiamos išvados pareiškėjo teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms) įtakos neturi. Pasisakė, jog ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia tam tikras teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nors pareiškėjas teismui pateiktame skunde teigė, kad skundžiamomis Teisingumo ministerijos išvadomis pažeidžiama jo teisė dirbti kunigu Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios maldos namuose bei atstovauti šias bendrijas, tačiau teismas sprendė, kad veikti minėtų bažnytinių bendrijų vardu pareiškėjas neturi teisės nuo 2015 m. balandžio 9 d. Nurodė, kad tokią išvadą, be kita ko, patvirtina ir pareiškėjo su skundu teismui pateikti valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniai sąrašai su istorija, iš kurių matyti, jog pareiškėjas teisę veikti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos vardu ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu turėjo iki 2015 m. balandžio 9 d., veikti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – Sinodas vardu pareiškėjui teisė suteikta nebuvo. Be to, nuo 2000 m. pareiškėjas į vidinės bažnytinės valdymo institucijos sinodo kolegijos (konsistorijos) sudėtį (narius) niekada nebuvo išrinktas jokio teisėtai susirinkusio Lietuvos evangelikų reformatų sinodo suvažiavimo priimtu kanonu ar memorialu; teisėtai veikiantis Lietuvos evangelikų reformatų sinodas pareiškėjui nesuteikė įgaliojimų atstovauti nei juridinio asmens „Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija“, nei juridinio asmens „Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia“; todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas neturi teisės vadintis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generaliniu superintendentu ir niekada tokios teisės neturėjo.

Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad teigti, kad skundžiamomis Teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. išvadomis Nr. (8.3.46.)-7R-12098639, Nr. (8.3.46.)-7R-12098558 ir Nr. (8.3.46.)-7R-12098419 dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įrašymo į Registrą yra pažeistos pareiškėjo teisės, nebuvo jokio pagrindo. Pažymėjo, jog net ir panaikinus ginčijamas išvadas, pareiškėjo teisinė padėtis (teisės ir pareigos) realiai nepasikeistų.