- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-19
- Bylos Nr.
- 2-64-335/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Atsakovas
- A. P., G. P., L. P., M. P., J. P., A. V.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „SV Investicija“, BUAB „ATO projektai“
- Advokatai
- Evaldas Skurvydas, Gintarė Dmukauskienė, Viktorija Varnaitė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal AB DNB banko ieškinį atsakovams G. P., L. P., M. P., J. P., A. P. ir A. V., tretiesiems asmenims BUAB „SV Investicija“, BUAB „ATO projektai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiomis: 1) 2009 m. vasario 27 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 555 dėl dovanojimo M. P. (sūnui) 8 nekilnojamojo turto objektų, iš kurių 5 asmeninės nuosavybės teise priklausė G. P., o 3-jungtinės nuosavybės teise jam ir jo sutuoktinei L. P.; 2) 2009 m. vasario 27 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 558, pagal kurią G. P. padovanojo J. P. (sūnui) 1/3 dalį žemės sklypo, esančio Budriškių k. Čiulėnų sen. Molėtų r.; 3) 2011 03 23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 916, sudarytą tarp G. P. ir A. V. bei A. P. dėl 1/3 dalies gyvenamojo namo ir 1/3 dalies ūkinio pastato bei inžinierinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis pardavimo. Sandorius pripažinus negaliojančiais prašė taikyti restituciją natūra ir grąžinti turtą G. P. nuosavybėn, (b.l. 3-15, t. 1, b.l. 50-52, t. 3).
Ieškovo atstovai ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas sudarė tris kreditavimo sutartis, už kurių tinkamą įvykdymą laidavimo sutartimis įsipareigojo atsakyti atsakovas G. P. ir kiti laiduotojai: 1) 2006 m. kovo 23 d. kreditavimo sutartį, pagal kurią UAB „Riedulys“ suteikta 1 700 000Lt kreditas iki 2008 m. gruodžio 10 d., o G. P. kartu su kitais trimis laiduotojais kaip solidarieji skolininkai 2006 03 23 laidavimo sutartimi įsipareigojo bankui atsakyti visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles; 2) 2006 09 12 kreditavimo sutartimi UAB „ATO projektai“ suteiktas 850 000 Lt kreditas iki 2008m. rugsėjo 12d.; 3) 2006 01 16 kreditavimo sutartimi UAB „SV Investicija“ suteiktas 1 150 000 Lt kreditas iki 2007 m. gruodžio 31 d. Kreditus gavusios bendrovės suėjus galutiniams terminams savo prievolių grąžinti gautas paskolas ir sumokėti palūkanas neįvykdė, todėl ieškovas (bankas) 2008 12 12, 2008 12 29 ir 2009 02 23 Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinius dėl skolų priteisimo iš paskolas gavusių bendrovių ir laiduotojų, įskaitant G. P., prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laiduotojų turto areštą. Tuoj po to G. P. padovanojo savo sūnums J. P. ir M. P. didelės vertės nekilnojamąjį turtą-žemės sklypus (iš jų tris, priklausančius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise padovanojo kartu su L. P.) ir G. P. 1/3 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais pardavė A. V. ir savo broliui A. P., bet gautų 60 000Lt bankui neįnešė. Teigė, kad minėti sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, nes bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertė dėl rinkos pokyčių yra ženkliai sumažėjusi ir jo nepakanka visų trijų įmonių, kurioms yra iškeltos bankroto bylos, skoloms bankui padengti-G. P. skola, už kurios grąžinimą bankui kaip laiduotojas jis atsako, sudaro beveik 4mln. litų. O perleidęs jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą jis esą ženkliai sumažino savo mokumą bei galimybes atsiskaityti su banku ir tuo buvo pažeista banko teisė į skolos išieškojimą. Be to, tvirtino, jog LR Civilinio kodekso 6.66 str. 3 d. numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, ką jau konstatavo Panevėžio apygardos tesimas savo 2012 09 13 sprendimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 21-31, t. 2) ir duodamas paaiškinimus atsakovų P. atstovas teismo posėdyje, prašė ieškinį atmesti tokiais motyvais: 1) Ieškovas neįrodė, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui G. P., nes teiginys apie G. P. skolą yra neteisingas ir įrodymais nepagrįstas, o tėra ieškovo prielaida, kadangi įsiteisėjęs yra tik vienas 2009 05 27 Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas dėl skolos priteisimo ieškovo naudai solidariai iš UAB „ATO projektai“, G. P. ir kitų laiduotojų už bendrovės prievoles, bet šio sprendimo vykdymas yra sustabdytas jam siekiant teismine tvarka laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia; G. P. yra pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo toje byloje ir prašė pakeisti minėtą sprendimą, kuriuo skola iš jo priteista solidariai su kitais laiduotojais. Jei tie kiti laiduotojai-R. V., G. B., I. G. padengtų dalį ar visą skolą, esą automatiškai keistųsi ir G. P. prievolės dydis; be to, pardavus įkeistą turtą-2.24ha žemės sklypą, esantį Užukampio k. Trakų r. sumažės pagrindinio skolininko, o kartu ir G. P. skola; 2) O 2009 10 16 Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl skolos priteisimo solidariai iš UAB „SV Investicija“, G. P. ir kitų dviejų laiduotojų yra apskųstas apeliacine tvarka, taigi, dar esą neįsiteisėjęs ir G. P. prievolės apimtis irgi gali kisti, nes galimai dalis ar visa skola bus išieškota iš kito laiduotojo M. M.; pardavus įkeistus keturis žemės sklypus, iš gautų lėšų bus dengiama skola ir G. P. kaip solidaraus skolininko skola dėl to sumažės; 3) BUAB „Riedulys“ bankroto byla yra užbaigta, įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro ir todėl pagrindinio skolininko prievolė laikytina pasibaigusia, o tuo pačiu paprastai esą baigiasi ir laidavimas (LR CK 6.87str.1d.); 4) Ieškovas neįrodė, kad ginčijami sandoriai pažeidžia jo teises. Po ginčijamų sandorių sudarymo G. P. turtinė padėtis vis tiek yra geresnė lyginant su ta, kuri buvo laidavimo sutarčių sudarymo metu, nes jis šiuo metu turi daugiau ir didesnės vertės turto nei tuo metu, todėl nėra pagrindo manyti, kad ginčijamų sandorių sudarymas sumažino atsakovo galimybes atsiskaityti su kreditorium. Be to, už 60000Lt perleidus 1/3 dalį nekilnojamojo turto A. P. ir A. V. (kiekvienam jų sumokant po 30000Lt), kas iš esmės atitiko turto rinkos vertę (65000Lt), gauti pinigai buvo panaudoti G. P. vykdant savo turtinius įsipareigojimus ir šiuo sandoriu nebuvo pažeistos ieškovo teisės; 5) Ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris esą suėjo 2011 06 14 ir atsakovai reikalavo taikyti ieškinio senatį; 6) nėra pagrindo G. P., o taip pat kitų sandorių šalių laikyti nesąžiningomis-ieškovo argumentai yra nepagrįsti.
Atsiliepimu į ieškinį A. V. nesutiko dėl su juo susijusio ieškinio reikalavimo teigdamas, kad jis, kaip bendraturtis pasinaudojo pirmenybės teise kartu su A. P. iš G. P. įsigyti 1/3 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais. Kadangi turtas buvo parduotas už rinkos kainą, G. P. turtinė padėtis (mokumas) jo manymu nepakito ir kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Gi sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju G. P. įgytų prievolę grąžinti jiems su A. P. už turtą sumokėtus pinigus (b.l. 14-15, t.3).
Atsiliepime į ieškinį A. P. pažymėjo, kad dėl konfliktiškų santykių su broliu G. P. jam, A. P., nėra žinoma, dėl kokių priežasčių brolis pardavė savo turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje-apie pardavimą jis sužinojęs iš per notarą persiųsto pranešimo. Jis teigė, kad yra sąžininga sutarties šalis, kuriai nėra žinoma apie ieškovo ir G. P. ginčus. Jeigu ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, prašė ją taikyti ir ieškinį atmesti, kiek jis susijęs su reikalavimu 2011 03 23 pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia (b.l. 73-74, t. 3). Teismo posėdyje paaiškino, kad šis namas yra tėvų palikimas ir dalis jo pagal paveldėjimą priklausė ne tik G. P., bet ir jam bei jų seseriai Loretai (mirusi), t.y. A. V. motinai (b.l. 35-37, t. 1). Todėl negalima jų kaltinti nesąžiningumu nupirkus dalį šio namo.
Žemesnės instancijos teismas
Tretysis asmuo Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Riedulys“ administratorius UAB „Admivita“ teismą informavo, kad 2011 11 05 Vilniaus apygardos teismo sprendimu bankrutavusi UAB „Riedulys“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto, todėl 2011 12 20 ji išregistruota iš Juridinių asmenų registro (b.l. 13-17, t. 2).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį ir savo rašytiniuose paaiškinimuose BUAB „ATO projektai“ ieškovo poziciją palaikė, nes ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir turtinius interesus; ginčijamas turtas perleistas vykstant teisminiams ginčams pagal AB DNB banko ieškinius dėl skolų priteisimo, galiojant atsakovų laidavimui bankui ir todėl kreditorius teisėtai nukreipia savo reikalavimus į laiduotojus, įsipareigojusius atsakyti visu savo turtu, jei bendrovė neįvykdys savo prievolių. Teigė, kad bankrutavusiai bendrovei priklausė miško paskirties žemės sklypas Užukampio k. Trakų r. (o kito turto įmonė neturi), įkeistas bankui pagal kreditavimo sutartį. Šis nepaklausus turtas nebuvo parduotas net septyniose varžytynėse ir todėl 2012 08 17 už 75000Lt jis perduotas įkaito turėtojui-AB DNB bankui, po ko banko kreditorinis reikalavimas tapo 1002866,65Lt (b.l. 18-19, t.2, 114-116, t. 3).
Žemesnės instancijos teismas
BUAB „SV Investicija“ administratorius UAB „Adminas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Gautas prašymas nagrinėti bylą administratoriaus atstovui nedalyvaujant (b.l.35-36, t. 3).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Remiantis šalių pateiktais dokumentais ir atstovų paaiškinimais byloje nustatyta, kad ieškovas AB DNB bankas suteikė paskolas sekančioms bendrovėms: 1) 2006 m. sausio 16 d. sutartimi Nr.13-06 IL UAB „SV investicija“ suteikta 1 150 000 Lt paskola iki 2007 m. gruodžio 31 d. (b.l.72-86, t. 1); 2) 2006 m. kovo 23 d. sutartimi Nr.1197-06 IL UAB „Riedulys“ suteikta 1 700 000 Lt paskola iki 2008 m. kovo 23 d., o 2008 06 19 susitarimu Nr. 1197-06 IL/3 paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2008 12 10 (b.l. 91-108, t. 1); 3) 2006 m. rugsėjo 12 d. sutartimi Nr.3477-06 IL UAB „ATO projektai“ suteikta 850 000 Lt paskola iki 2008 m. rugsėjo 12 d. (b.l. 121-130, t. 1). Paskolų gavėjų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeisti nekilnojamieji daiktai – žemės sklypai, kuriems pirkti paskolos buvo suteiktos (b.l.139-147, t. 1) ir sudarytos kelios laidavimo sutartys. Atsakovas G. P. buvo vienas iš laiduotojų, įsipareigojusių solidariai su skolininkais atsakyti visu savo turtu, jeigu skolininkai neįvykdys visų, dalies arba prievoles kreditoriui pagal kreditavimo sutartis įvykdys netinkamai. Taigi, jis laidavo: 1) 2006 m. sausio 16 d. sutartimi Nr.4-06L už UAB „SV Investicija“ (b.l.87-89, t. 1 ); 2) 2006 m. kovo 23 d. sutartimi Nr.55-06L už UAB „Riedulys“ (b.l.109-111, t. 1); 3) 2006 m. rugsėjo 12 d. sutartimi Nr.187-06L už UAB „ATO projektai“ (b.l.137-138, t. 1). Skolininkai sutartyse numatytais terminais savo įsipareigojimų kreditoriui neįvykdė, todėl ieškovas 2008 m. gruodžio 12 d., 2008 m. gruodžio 29 d. ir 2009 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinius, prašydamas skolas priteisti solidariai iš skolininkų ir laiduotojų bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant ir laiduotojų, įskaitant G. P. turtą (b.l. 157-169, t. 1). Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi areštavo UAB „ATO projektai“ ir laiduotojų (tame tarpe G. P. turtą), bet Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino, konstatavęs, kad ieškovo reikalavimų užtikrinimui pakanka įkeisto turto vertės (b.l.191-194, t.1). Prašymai taikyti UAB „Riedulys“, UAB „SV Investicija“ ir už jas laidavusių asmenų, tarp jų G. P. turto areštą buvo atmesti, konstatavus, kad ieškovo reikalavimų užtikrinimui pakanka įkeisto turto vertės (b.l.195-200, t. 1). Byloje neginčijamai nustatyta, kad patenkinus AB DNB banko ieškinius, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d., 2009 m. spalio 16 d. sprendimais iš UAB „ATO projektai“, UAB „SV investicija“ ir iš laiduotojų, tarp jų ir atsakovo G. P., buvo solidariai priteistos skolos, o 2012 m. kovo 26 d. sprendimu, konstatavus kad pagrindinis skolininkas-UAB „Riedulys“ likviduota dėl bankroto (2011-12-20 išregistruota iš juridinių asmenų registro), o laidavimų nėra pagrindo pripažinti pasibaigusiais (ko atkakliai siekė G. P. ), iš jo ir kitų dviejų laiduotojų solidariai priteista skola bankui (b.l. 180-187, t.1, l. 22-26, t.3). Buvusi bendra reikalavimų suma 3 884 785,82 Lt yra tik nežymiai sumažėjusi. Bankroto bylos, beje, buvo iškeltos visoms trims bendrovėms: UAB „Riedulys“ 2009 m. lapkričio 25 d., UAB „ATO projektai“ 2010 m. lapkričio 9 d., UAB „SV Investicija“.
Nors atsiliepime atsakovai ir atstovas teismo posėdyje teigė, kad 2009 10 16 Vilniaus apygardos teismo sprendimas civ. byloje Nr.2-977-565/09 nėra įsiteisėjęs-dėl skolų priteisimo iš UAB „SV Investicija“ ir trijų laiduotojų, tarp jų G. P., kuris buvo pateikęs kasacinį skundą dėl laidavimo sutarčių teisėtumo ir kt. (b.l 27-28, t.3), dėl ko esą galutinai išnagrinėjus bylą galėtų keistis jo prievolės bankui, iš tikrųjų Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėtas sprendimas (b.l.180-183, t. 1) įsiteisėjo, nes 2012 11 06 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-459/2012 G. P. ir M. M. solidariai buvo tik sumažintos metinės palūkanos už negrąžintą 1 149 226,61 Lt kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. lapkričio 4 d.) iki 2011 m. vasario 21 d. iki 5 (penkių) procentų dydžio. O kita Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutarties dalis palikta nepakeista. Taigi kasacinis skundas, kaip pažymėta nutartyje, iš esmės yra atmestas teismui konstatavus, kad laidavimo sutartimis ieškovas ir laiduotojai aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad laidavimas galios iki visiško skolininkės UAB „SV Investicija“ prievolių įvykdymo t.y. laidavimas galioja tol, kol grąžinama visa paskola.
Prievoliniai teisiniai santykiai egzistuoja iki to laiko, kol nepasibaigia prievolė dėl jos tinkamo įvykdymo, negalėjimo įvykdyti ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais (LR CK 6.123 str. 1 d., 6.127 str. ir kt.). Tad šio atsakovo prievolė nėra pasibaigusi ir atsakovų atstovo akcentuojamos aplinkybės, kad pvz. 2009 05 27 sprendimo dėl skolos priteisimo iš UAB „ATO projektai, G. P. ir kitų laiduotojų, vykdymas yra sustabdytas, teisinės reikšmės neturi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad actio Pauliana instituto taikymui netgi nėra būtina konstatuoti, kad prievolės įvykdymo terminai yra suėję, o pats reikalavimas (skola priteista) teismo sprendimu, taip pat išaiškino, kad kreditorius tokį reikalavimą gali reikšti nuo to momento, kai tampa kreditoriumi iki visiško prievolės įvykdymo („Teismų praktika“ Nr.29, psl. 407-439).
Kaip pagrįstai teigiama ieškinyje ir teismo posėdyje aiškino ieškovo atstovė, atsakovai G. P. ir L. P. (sutuoktiniai) 2009 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 555) aštuonis nekilnojamųjų daiktų objektus neleistinai padovanojo savo sūnui M. P. ir 2009 02 27 kita dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 558) tris nekilnojamųjų daiktų objektus, tarp jų 1/3 dalį žemės sklypo, esančio Budriškių k. Molėtų r. padovanojo kitam sūnui J. P. (b.l. 1-7, t. 3). Būtent šiuos sandorius dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių Molėtų rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje, kaip pažeidžiančius kreditoriaus interesus nuo nesąžiningų skolininkų veiksmų, ieškovas pagrįstai reikalavo pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Gi kiti sandoriai, kuriais G. P. asmeninės nuosavybės teise, taip pat abiem su L. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus (jų dalis), esančius Utenos ir Ignalinos rajonuose, padovanojo sūnui J. P., pagal AB DNB banko pateiktus ieškinius negaliojančiais pripažinti 2012 09 13 Panevėžio apygardos teismo ir 2012 06 21 Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimais (pastarasis įsiteisėjo 2012 11 08-žr. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis). Tačiau ieškovas be pakankamo pagrindo siekė nuginčyti ir 2011 03 23 sudarytą sandorį ((notarinio registro Nr. 916), kuriuo G. P. 1/3 dalį gyvenamojo namo su 1/3 dalimi priklausinių, esančius (duomenys neskelbtini) už 60000Lt pardavė lygiomis dalimis bendraturčiams A. P. ir A. V. (b.l. 8-10, t. 3). Prašydamas taikyti restituciją ir šį turtą grąžinti G. P., neprašė įpareigoti jį grąžinti už turto pardavimą gautus pinigus pirkėjams.
Pirmiausia teismas pažymi, kad pagal LR Civilinio kodekso 6.66 str. ir suformuotą teismų praktiką pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant šioms sąlygoms: 1. Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. 2. Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. 3. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. 4. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. 5. Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. 6. Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. 7. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
Konstatuotina, jog dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais yra visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.
Ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes pagal minėtas laidavimo sutartis atsakovas G. P. solidariai su pagrindiniais skolininkais ir kitais laiduotojais privalo sumokėti bankui milijonines skolas, nes įsiskolinimo suma yra tik nežymiai sumažėjusi, pvz. bankui perėmus 75000Lt vertės žemės sklypą, esantį Užukampio k. Trakų r. Šios prievolės jam atsirado, kai minėtos bendrovės, už kurias jis laidavo, suėjus galutiniams paskolų grąžinimo terminams (atitinkamai 2007 12 31, 2008 09 12 ir 2008 12 10), neįvykdė savo prievolių kreditoriui. Laidavimu užtikrintų prievolių mastas nustatytas ir įsiteisėjusiais 2010 m. balandžio 13 d., 2011 m. birželio 13 d. ir 2011 m. balandžio 29 d. teismo procesiniais sprendimais bankroto bylose kreditorinių reikalavimų patvirtinimu. Įkeisto skolininkų turto, kaip neginčijamai nustatyta, aiškiai nepakanka skoloms likviduoti, o atsakovų prielaidos, kad skolos gali būti išieškotos iš kitų laiduotojų turto, minint R. V., G. B., I. G. yra niekuo realiai neparemtos. Pažymėtina, kad kreditorius turi pasirinkimo teisę kuriam asmeniui nukreipti reikalavimą: pagrindiniam skolininkui ir laiduotojui bendrai, ar bet kuriam iš jų skyrium (CK 6.80 str. 2 d). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai yra patvirtintas kreditoriaus reikalavimas pagrindinio skolininko bankroto byloje, tai reiškia, kad skolininko prievolės, užtikrintos laidavimu, mastas yra nustatytas ir užfiksuotas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Todėl visiškai nepagrįsti yra atsakovų teiginiai, kad esą yra neaišku, už kokias prievoles G. P. turi atsakyti.
Dėl kitų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų buvimo-kreditoriaus teisių pažeidimo, skolininko nesąžiningumo ir kt. išsamiai pasisakyta prejudicinę galią turinčiame 2012 09 13 Panevėžio apygardos teismo sprendime ( b.l. 98-106, t. 3) bei 2012 11 08 šio teismo nutartyje, kuria paliktas galioti 2012 06 21 Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimas dėl dovanojimo sandorių, sudarytų tą pačią dieną kaip ir šioje byloje ginčijamos dovanojimo sutartys, pripažinimo negaliojančiais (b.l. 107-112, t. 3).
Atsakovų atstovas visiškai be pagrindo teigė, kad esą minėtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas prejudicinės galios neturi, nes buvo sprendžiama dėl kitų sandorių panaikinimo. Tačiau ieškinio pagrindas, bylos aplinkybės, proceso dalyviai yra tie patys ir bylos turi esminį panašumą. Pagal teismų praktiką-tai pažymėta ir jau minėtoje 2012 11 06 Aukščiausiojo teismo nutartyje, nebūtina yra, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų teisiškai reikšmingos aplinkybės-šiuo atveju vienarūšėse bylose dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Konstatuotina, kad priešingai nei teigė atsakovų atstovai, G. P. (taip pat ir jos sutuoktinė) ginčijamais dovanojimo sandoriais, sudarytais su savo sūnumis pažeidė kreditoriaus teises, nes neatlygintinai perleidęs vertingą nekilnojamąjį turtą, ženkliai sumažino ir savo mokumą, ir banko galimybę gauti kuo didesnį skolos patenkinimą iš jo, kaip laiduotojo, turto. Teismas pripažįsta, kad G. ir L. P., neatlygintinai perleidę nekilnojamuosius daiktus (jų dalis) abiem sūnums, tokių sandorių sudaryti neprivalėjo ir neturėjo tokios pareigos pagal įstatymą, sutartį, teismo sprendimą ar kitokiu pagrindu, todėl atmetami atsakovų ir jų atstovų teiginiai, kad tie sandoriai nepažeidžia kreditoriaus teisių. Priešingai, jais siekta apsaugoti turtą nuo banko vykdomų skolos išieškojimo procedūrų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-04 nutartyje civ. b. Nr. 3K-3-52/2008 yra išaiškinęs, kad pagal LR CK 6.66 str. 1 d. sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu: 1) dėl sandorio sudarymo skolininkas tampa nemokus, 2) nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui ir 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditoriaus interesai pažeidžiami ir tuo atveju, jei skolininko turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nut. Nr. 3K-3-17/2006).
Be kita ko, ginčijami neatlygintini nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandoriai buvo sudaryti jau bankui pateikus ieškinius dėl skolų priteisimo ir tuoj po to, kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – laiduotojų turto areštas. Pirmos instancijos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones apeliacinės instancijos teismas panaikino 2009 m. vasario 5 d., o jau 2009 m. vasario 27 d. su sūnumis buvo sudaryti nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sandoriai. Pagal Civilinio kodekso 6.67 str.1 d.1 p. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys, ypač šiuo atveju atsakovas G. P., buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo vaikais. Ši prezumpcija jokiais įrodymais nepaneigta. Neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (LR CK 6.66str. 2d.).
Tačiau kitaip teismas vertina atsakovo sudarytą sandorį dėl 1/3 dalies jam priklausiusio namo su 1/3 dalimi priklausinių pardavimo lygiomis dalimis savo broliui A. P. ir sesers sūnui A. V.. Nors sandorio šalys laikytinos artimais giminaičiais, to nepakanka šiam sandoriui ginčyti dėl šių motyvų: nepaneigtu A. P. tvirtinimu jo tarpusavio santykiai su atsakovu yra konfliktiški, abu jie nebendrauja, apie brolio skolas nieko nežinojo ir jam, kaip bendraturčiui (kuriam priklausė 1/3 dalis šio turto), apie pasiūlymą įgyti dalį turto tapo žinoma tik iš notarės persiųsto pareiškimo (b.l. 75-76, t. 3). Gi kita sandorio šalis-A. V. jį sudarant tebuvo 21 metų amžiaus motinos jau netekęs jaunuolis, kuris atskirai gyvendamas Vilniuje ir nebendraudamas su vyresniu giminaičiu G. P. (dėde), taip pat nežinojo apie jo skolas, bent tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Pažymėtina, kad sudarant sutartį pardavėjas melagingai pareiškė, jog nėra trečiųjų asmenų, turinčių kokių nors teisių į parduodamą daiktą ar kitokių sandorių, galinčių ateityje suteikti tretiesiems asmenims kokias nors teises, ginčų teisme dėl jo irgi nėra-sutarties 5p. Tad teismas sprendžia, jog abu bendraturčiai pirkėjai tuo metu nežinodami tikros padėties neturėjo jokio pagrindo abejoti sandorio skaidrumu, juo labiau, kad turtas buvo parduodamas už rinkos kainą-2010m. pabaigoje viso gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu ir priklausiniais rinkos vertė buvo 195000Lt (b.l. 32, t. 2). Akcentuotina ir tai, kad pastatai, kurių dalis parduota, yra ne privačioje, bet valstybinėje žemėje (sutarties 11p.), tad manytina, jog net ir panaikinus sandorį, bankui siekiant nukreipti skolos išieškojimą į šį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą giminaičių turtą, pašalinių pirkėjų tiesiog neatsirastų.
Teismo vertinimu tai, kad G. P. pagal jo pateiktus įrodymus 2009 01 25 pasiskolinęs iš R. L. 50000Lt su palūkanomis, skolą-55000Lt iš gautų už parduotą namo dalį lėšų 2011 02 01 grąžino jam, o ne bankui, taip suteikdamas pirmenybę kitam kreditoriui ir pažeisdamas ieškovo interesus (b.l. 17-18, t. 3), leidžia spręsti tik apie jo paties nesąžiningumą, bet neduoda pagrindo tuo kaltinti atsakovus A. P. ir A. V.. Priešingai, jie laikytini sąžiningais įgijėjais (LR CK 4.96str.), dėl to restitucija jų atžvilgiu netaikytina ir ieškinys šioje dalyje atmetamas.
Dėl ieškinio senaties termino
Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pagal LR Civilinio kodekso 6.66 str. 3 d. pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Tačiau sužinojimo apie sandorio sudarymo faktą dar nepakanka, nes kreditorius turi sužinoti ir apie savo teisių neginčijamą pažeidimą. Tik tuomet toks sandoris gali būti ginčijamas būtent actio Pauliana instituto pagrindu. Kai nesutampa momentai, kuomet kreditorius sužinojo apie laiduotojo sudarytą sandorį ir tai, kad šis sandoris pažeidžia jo interesus, kaip kad nagrinėjamoje byloje, nustatant ieškinio senaties pradžią, turi būti vertinamas kreditoriaus elgesys-ar jis buvo pakankamai rūpestingas ir ar be priežasčių nedelsė. Nors kaip nustatyta, ieškovo įgaliotas darbuotojas T. S. 2010 06 14 patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis apie atsakovų (ir G. P.) nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, sužinojo apie ginčijamas dovanojimo sutartis, tuo metu dar nebuvo įsitikinimo, jog sandoriai iš tikrųjų pažeidžia banko interesus, nes, kaip minėta, teismai buvo atsisakę taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatuojant, jog tariamai įkeisto turto vertės užteks banko pareikštų ieškinių reikalavimų patenkinimui (b.l. 191-195, 197-200, t. 1). Be to, dar nebuvo baigtos įkeisto turto pardavimo iš varžytynių procedūros. Kad paminėti sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises tapo akivaizdu tik po to, kai įkeisto UAB „ATO projektai“ ir UAB „Riedulys“ turto 2011 metais nepavyko parduoti varžytinėse ir UAB „Riedulys“ priklausęs turtas, kuris įkeitimo metu įvertintas 2 300 000 Lt, be varžytinių 2011 m. kovo 25 d. parduotas tik už 110 200 Lt. O UAB „ATO projektai“ įkeistas turtas, įkeitimo metu vertintas 1 190 000 Lt, trijose varžytinėse taip ir nebuvo parduotas įvertinus jį vos 75 000 Lt, tad 2012 09 05 priėmimo-perdavimo aktu jis (žemės sklypas Trakų r.) perduotas įkaito turėtojui-bankui (b.l. 127-129, t.3).
Tad tik 2011 10 17 įsiteisėjus 2009 05 27 Vilniaus apygardos teismo priimtam sprendimui dėl skolos priteisimo solidariai iš UAB „ATO projektai“ ir laiduotojų, tarp jų G. P., prieš gaunant ir pateikiant antstoliui banko prašymu 2011 11 02 išduotus vykdomuosius raštus, 2011 m. spalio 27d. T. S. vėl patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis (b.l. 16-71, 170-179, t.1). Ir bankui galutinai įsitikinus ne tik apie ginčijamų sandorių sudarymą, bet ir apie savo, kaip kreditoriaus, neabejotiną teisių pažeidimą juos sudarius, ieškinys teismui buvo pateiktas 2011 12 13. Taigi dėl paminėtų aplinkybių teismas pripažįsta, kad iki ieškinio pateikimo nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, kaip tai be pagrindo teigė P. atstovas, jo pradžią laikydamas 2010 06 14 ir kaltindamas ieškovą nepateisinamu neatidumu ir neapdairumu bei netinkamu savo pažeistų teisių gynimu (b.l. 120-124, t. 3). Be to pažymėtina, kad jo nepagrįsti argumentai dėl tariamo ieškinio senaties pasibaigimo atmesti ir minėtu 2012 09 13 Panevėžio apygardos teismo sprendimu, taip pat 2012 11 08 nutartimi, be kita ko pažymėjus, jog įkeisto turto vertė yra tik apytikriai dydžiai, o tikroji turto vertė paaiškėja realizuojant jį iš varžytynių (b.l. 98-106, t.3).
Dėl to, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra LR CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetas taikyti actio Pauliana institutą. Todėl panaikinus dovanojimo sandorius asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas grąžintinas G. P., o bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis- abiem su L. P., kad į jį būtų galima nukreipti skolų išieškojimą (CK 6.66 str. 4 d.).
Ieškinį tenkinant iš dalies, ieškovui iš atsakovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pagal LR CPK 79str. 1d., 88str. 1d.6p., 93str. 1, 2d. priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Jas sudaro: 417Lt žyminis mokestis (b.l. 201, t.1) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti- 4235 Lt (b.l.125-126, t. 3). Pastarosios išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl iš keturių atsakovų lygiomis dalimis priteisiama šių išlaidų proporcinga dalis: 300Lt žyminio mokesčio ir 3000Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti-iš viso 3300Lt (po 825Lt).
Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 66Lt išlaidų (b.l. 1-2, t. 1), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnį lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259str., 268str., 270str., teismas
nusprendžia:
AB DNB banko ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės F. V., registro Nr.555, kuria L. P. ir G. P. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius: 1)1.7391 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2) 1.4500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir
3) 3.2400ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kazimieravos k. Luokesos sen.Molėtų r., taip pat G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančius:1) 0,6500ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
6, 5500ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),60/618 dalis žemės sklypo 6.1800ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));51/451 dalis žemės sklypo 4.5100ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));0.0700ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Kazimieravos k., Luokesos sen., Molėtų r., padovanojo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini).
Taikyti restituciją ir tris jų grąžinti L. P. ir G. P. bendrojon nuosavybėn, kitus- G. P. nuosavybėn.
Pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės F. V., registro Nr.558, kuria G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo (kurio plotas 5.8324ha), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Budriškių k. Molėtų r. padovanojo savo sūnui J. P., a.k.(duomenys neskelbtini).
Taikyti restituciją ir jį grąžinti G. P. nuosavybėn.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš G. P., L. P., J. P. ir M. P. AB DNB banko naudai po aštuonis šimtus dvidešimt penkis litus bylinėjimosi išlaidų
Priteisti iš G. P., L. P., M. P. ir J. P. lygiomis dalimis 66 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.