Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 2016 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio1 dalyje (2 veikos), 145 straipsnio 2 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. smurtaudamas sužalojo žmogų, o būtent: jis 2018 m. liepos 2 d. ryte, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, atvyko į nukentėjusiosios A. Š. darbovietę – UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patekęs į pastato trečiame aukšte esančią parkavimo zoną, laukė į darbą atvykstančios nukentėjusiosios A. Š., o jai atvažiavus ir išlipus iš automobilio, ėmė šaukti, dėl ko nukentėjusioji grįžo į savo vairuojamą automobilį, jai bandant uždaryti automobilio duris, jis, priėjęs prie automobilio, neleido to padaryti, kelis kartus griebė jai už rankos, tuo sukeldamas fizinį skausmą, po ko įkando jai į kairę ranką, dėl ko plaštakos nugarėlėje, V delnakaulio projekcijoje liko 4 odos įspaudai, t. y. padarė sužalojimą, kuris, remiantis 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo medicinos konsultacine specialisto išvada Nr. 0258/2018 vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. M. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2018 m. liepos 15 d., apie 18.30 val., nukentėjusiajai A. Š. grįžtant į jos nuomojamą butą name, esančiame (duomenys neskelbtini), prie minėto namo jos laukė, A. Š. išlipant iš automobilio, priėjo prie jos, kilus žodiniam konfliktui, kurio metu jis reikalavo nukentėjusiąją eiti kartu su juo, sugriebė nukentėjusiąją A. Š. už kairės rankos ir ėmė ją tempti bei apdraskė ranką, tuo padarydamas jai odos nubrozdinimą ir įdrėskimus kairėje plaštakoje, t. y. sužalojimus, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. liepos 18 d. specialisto išvada Nr. G 2405/2018 (01), tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. M. sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą ir terorizavo žmogų, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. lapkričio 12 d., t. y. iki jo sulaikymo, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai nuolat baugino A. Š., tiek nuolat skambindamas jai telefonu ir telefoninių pokalbių metu baugindamas bei grasindamas, tiek siųsdamas jai grasinančio pobūdžio žinutes, tiek laukdamas jos prie namo (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno nuomojamame bute, ar namo laiptinėje, taip pat prie jos darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), sulaukęs jos, grasino jai susidorojimu, be to, persekiodamas ją, 2018 m. birželio 2 d. nuvyko (duomenys neskelbtini), kur tuo metu pas savo tėvus viešėjo nukentėjusioji A. Š., klausinėjo kaimynų apie jos buvimo vietą, per būstų nuomos agentūrą susirado ir pagal 2019 m. birželio 5 d. sudarytą nuomos sutartį apsigyveno I. K. B. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. tame pačiame name ir toje pačioje laiptinėje, kur gyveno nukentėjusioji, po ko ėmė dar intensyviau persekioti nukentėjusiąją A. Š. ir ją bauginti, naktimis daužydamas jos nuomojamo buto duris, grasindamas fiziškai su ja susidoroti: nupjauti galvą, sudeginti, 2018 m. lapkričio 5 d. nusiuntė nukentėjusiajai į jos telefoną ginklo nuotrauką su prierašu „Matai...“, po ko, ją persekiodamas, susitikęs su ja, laikydavo ranką užantyje, grasindamas ją nušauti, tokiu būdu sudarė nukentėjusiajai A. Š. pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. M. neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą ir neteisėtai ją panaudojo, o būtent: jis, siekdamas savo klastingu elgesiu priversti nukentėjusiąją A. Š. su juo bendrauti bei turėdamas tikslą ją terorizuoti, taip pat paskleisti apie ją melagingą informaciją, galinčią ją paniekinti ar pažeminti ir padaryti žalos jos garbei ir orumui bei pakirsti jos reputaciją, nuo 2018 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2018 m. lapkričio mėn. pradžios, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu neteisėtai gavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio, nukentėjusiosios A. Š. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktų telefono numerius bei jos naudojamo elektroninio pašto kontaktų adresus, iš skirtingų telefono numerių viešai atskleidė informaciją apie privatų nukentėjusiosios A. Š. gyvenimą neapibrėžtam adresatų ratui (artimiems giminaičiams, bendradarbiams verslo klientams, bendradarbiams), kurių kontaktinius duomenis sužinojo neteisėtai rinkdamas informaciją apie nukentėjusiosios A. Š. privatų gyvenimą. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 168 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. M. paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2018 m. lapkričio mėn. pradžios, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu neteisėtai gavęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio, nukentėjusiosios A. Š. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktų telefono numerius bei jos naudojamo elektroninio pašto kontaktų adresus, siekdamas nukentėjusiąją A. Š. pažeminti kitų žmonių akyse bei pakirsti jos reputaciją dėl to, kad ji nevykdė jo reikalavimo išeiti iš darbo ir nuolat būti su juo, iš skirtingų telefono numerių rašydamas žinutes apie nukentėjusiosios A. Š. neva teikiamas seksualines paslaugas, pridėdamas jos nuotrauką ir siųsdamas įvairiems asmenims (artimiems giminaičiams, bendradarbiams verslo klientams, bendradarbiams), paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią padaryti žalos jos garbei ir orumui. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinam asis A. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino ir paaiškino, kad su A. Š. jis draugavo metus, gal truputį daugiau. Jis ją mylėjo, buvo jai pasipiršęs. Vėliau jų santykiai pašlijo, turbūt dėl jo būdo, dėl jo kažkokio charakterio neatitikimo, ir ji išreiškė norą nebebūti kartu. Jis norėjo ją išsaugoti, bandė ištaisyti santykius įvairiomis priemonėmis, bet tai darė netinkamomis priemonėmis, to nesuprasdamas, stipriai peržengė ribą. Pirmojo įvykio liepos 2 d. labai neprisimena, bet visais tais atvejais jis bandė eiti su ja pasikalbėti, bet peržengdavo ribas ir to nesuprasdavo. Bandė palaukti prie jos darbo ir pasikalbėti, bet nepavyko, ir priėjo prie tokios absurdiškos situacijos, kad paėmė jai už rankos, gavosi kažkokios grumtynės, dėl to labai gailisi. Jis žinojo, kur A. Š. nuomojosi butą, jis tame pačiame name gyveno (duomenys neskelbtini), jie pas ją gyveno kurį laiką, paskui ji jam sakė išeiti. Jis ją labai stipriai mylėjo ir tai suprato netinkamai. Jis supranta, kad turi psichinių problemų, tai suprato po to, kai buvo suimtas, gavo nemažai laiko apgalvoti, kad neteisingai elgiasi. Jis save tvarko, vaistus vartojo ir būdamas suimtas, ir dabar, jam yra skirtas gydymas, tiek seansai, tiek medikamentinis gydymas. Jis vis dar tęsia gydymą, tai iki galo, mano, negali savęs kontroliuoti. Liepos 15 d. 18.30 val. prie nuomojamo buto tikriausiai beldėsi į duris, norėjo pasikalbėti su A. Š.. Berods tą kartą jie susitiko, dabar neprisimena. Visais būdais kiek ėjo, visada stengdavosi atsiprašyti, pasikalbėti ir supranta, kad peržengdavo ribą. Jis nubrozdino A. Š. plaštaką, buvo ir įkandimas. Dar jai skambindavo, rašydavo žinutes, šios būdavo įvairiausio pobūdžio, nuo pykčio iki prašymų leisti pasikalbėti. Jis stengdavosi neiti pas ją, bet kai jie gyvendavo tame pačiame name, tai sunku būdavo neiti ir jie susitikdavo. Jis apsigyveno tame pačiame name po išsiskyrimo, nes negalėjo išsiskirti, jam buvo labai sunku. Sumokėjo agentui pinigus, kad surastų butą ir taip sutapo, kad tai buvo tame pačiame name, bet jis sąmoningai ieškojo, kad būtų arčiau jos. Jis A. Š. baugindavo manipuliuodamas, kad jei nepasikalbės su juo, tai jis padarys kažką, tiksliai neprisimena, bet viskas, kas parašyta kaltinime, yra tiesa. Tų pasakymų tikslas buvo susigrąžinti ją. Buvo ir tiesioginių grasinimų jai. Jis nebuvo pasiryžęs daryti dalykus, kuriais grasino, bet jis ją mylėjo, buvo pasipiršęs, tai niekada nepadarytų taip, kaip grasino. Jis siuntė jai nuotraukas su ginklu, nežino, ką tai reiškia, galvojo gal prieš save ranką pakelti. Prie nuotraukos, atrodo, buvo parašęs žodį „matai“, tai reiškia, kad galvojo sau atimti gyvybę tuo metu. Visi veiksmai, kuriuos jis darė, buvo bandymai ją susigrąžinti ir galbūt priversti ją būti su juo, bet jis pasirinko netinkamas priemones įgyvendinti savo tikslą. Iš pradžių jis bandė per draugus, pažįstamus siekti, kad ji pasikalbėtų su juo, bet tai neįvyko, tada prasidėjo toks kaip karas, ji jam kažką pasakydavo, jis pasakydavo jai atgal ir taip toliau. Ji išsiuntė jo nuogo nuotraukas „Facebook“ kontaktams, paskui jis jai padarė taip pat, žmonėms iš darbo visiems pasakė, kad ji teikia seksualines paslaugas. Jis buvo kažkada, kai gyveno kartu, paėmęs jos telefoną ir matė žinutes, kontaktus. Šiuos kontaktus jis slapta nusirašė iš anksčiau, tai padarė iš pavydo, nuolat tikrindavo jos telefoną. Dėl jos kontaktų jis kreipėsi į kažkokią bendrovę, neatsimena, galbūt ir skambino kažkam, paskambindavo išsiaiškinti, kas per numeriai. Žinojo jos telefono numerį. Siuntė iš savo telefono ir išsiuntė jos kontaktams, kiek buvo kontaktų, tiek visiems ir išsiuntė. Siųsdamas nuotraukas ir teigdamas, kad ji teikia seksualines paslaugas, turėjo tokią mintį, nes ji nuomojosi butą iš savo darbo vadovo. Tuo metu galvojo, kad ji galėjo teikti seksualines paslaugas, nes buto vertė gan didelė, ji mokėjo nedidelę nuomą savo darbo vadovui, su juo kalbėdavosi. Iš pavydo jis galvojo, kad ji santykiauja su darbo vadovu. Pradžioje galvojo, kad jų skyrybų priežastis yra dėl jo, bet tik paskui suprato, kad tai dėl jo veiksmų. Jis supranta, kad elgėsi netinkamai, nuoširdžiai pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašo nukentėjusiosios už patirtus išgyvenimus. Jis buvo suimtas 9 mėnesius, praeitų metų vasarą išėjo į laisvę ir jau neieškojo A. Š..

Kadangi kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Š. 2018 m. liepos 15 d. apklausos metu parodė, kad 2018 m. liepos 15 d., apie 18:30 val., ji grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini). Lipdama iš automobilio pamatė, kaip prie jos artėja A. M., su kuriuo anksčiau siejo artimi ryšiai, bet po skyrybų ji su juo nusprendė nebebendrauti, tačiau jis nuo jos neatstoja ir nuolatos ją persekioja ir reikalauja pas jį grįžti. Jį pamačiusi labai išsigando, kadangi jis yra neprognozuojamo charakterio ir ji žino, kad jis yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje. Tuo metu pas ją atvyko ir jos tėvai kitu automobiliu. A. M. pradėjo artintis link jos, atrodė agresyviai nusiteikęs, ji jo išsigando. Jis sakė, kad ji privalo su juo kažkur tai eiti. Tuo metu prasidėjo susistumdymas, kurio metu jis norėjo ją sugriebti, bet tuo metu ją stojo ginti jos tėvas V. Š.. Tėvas ją užstojo, o A. M., norėdamas griebti jai už kairės rankos, įdrėskė jai kairės pusės plaštaką, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Dėl įvykio ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu, kadangi nežinojo, ką daugiau gali padaryti A. M. jai ir jos šeimai. Atvykus pareigūnams A. M. taip pat skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad jos tėtis jį sumušė. Ji bijo dėl savo ir artimųjų gyvybės bei sveikatos, kadangi A. M. yra neprognozuojamas (1 t., b. l. 34).

Papildomos apklausos 2018 m. liepos 19 d. nukentėjusioji A. Š. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), šiame bute gyvena viena. Prieš metus laiko ji susipažino su vaikinu vardu A. M.. Su šiuo vaikinu ji bendravo apie pusę metų, vykdavo pas jį į svečius į (duomenys neskelbtini), taip pat jis kelis kartus buvo atvykęs pas ją į namus (duomenys neskelbtini). Po pusmečio ji jam pranešė, kad nori nutraukti jų bendravimą, dėl ko jis labai supyko. Po paskutinio jų susitikimo ji išvyko į (duomenys neskelbtini), bet jis nuolatos atvykdavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir laukdavo jos prie buto durų. Skambindavo į jos mobilaus ryšio telefoną apie 200-300 kartų per dieną, taip trukdydamas jos darbui ir normaliam gyvenimo ritmui. Dėl tokio A. M. elgesio ji daug kartų kreipėsi į policiją pagalbos, dėl ko jo atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, tačiau šiuo metu jie abu yra nutraukti. 2018 metų kovo mėnesį A. M. jos atsiprašė dėl ankstesnio persekiojimo, teigė, kad kreipėsi į psichologus pagalbos dėl vidinės savijautos ir gydosi. Kadangi telefoninis persekiojimas baigėsi, maždaug balandžio mėnesio viduryje-gegužės pabaigoje ji vėl kažkiek bendravo su A. M.. Buvo kelis kartus susitikę, nes tuo metu manė, kad visi ankstesni įvykiai įvyko dėl blogos jo emocinės būsenos ir daugiau tai nesikartos. Jai buvo jo gaila ir ji gegužės mėnesio pabaigoje leido jam 5 dienas būti jos namuose, bute adresu (duomenys neskelbtini). Jis ketino susirasti darbą (duomenys neskelbtini), tačiau laikui bėgant ji pastebėjo, kad A. M. elgesys tampa vėl pavojingas. Jis neleisdavo jai išeiti iš namų, gatvėje kabinėdavosi prie niekuo dėtų praeivių, juos užsipuldavo ir iškeikdavo necenzūriniais žodžiais be jokios priežasties. Toks jo elgesys jai buvo bauginantis, ji pradėjo bijoti su juo pasilikti viena dėl jo akivaizdžiai nestabilios psichinės būklės ir kad jis jos atžvilgiu gali panaudoti smurtą, nes namuose ėmė daužyti daiktus, šaukdavo ant jos pakeltu balsu. Matydama tokį neadekvatų jo elgesį, ji 2018 m. gegužės 28 d. A. M. pasakė, kad jis daugiau negali gyventi jos bute ir turi išsikraustyti bei paskambino savo mamai D. Š. ir sesei V. M.. Kai jos atvyko, ji dar kartą pareikalavau A. M., kad išsikraustytų iš jos buto, tačiau jis tai daryti atsisakė ir jį ištiko pykčio priepuolis. Jis griebė peilius virtuvėje ir grasino persipjauti venas, po to peilius padėjo ir nubėgo prie lango, atsidarė penktame aukšte esančio buto langą ir grasino, kad iššoks. Esant tokiai situacijai, buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Atvykus tarnyboms, A. M. nurimo, po ko medikai jį išvežė į (duomenys neskelbtini). Vėliau ji sulaukė šios ligoninės gydytojos, jos pavardės neįsidėmėjo, skambučio, ji jai pranešė, kad A. M. tikrai serga, įspėjo, kad ji turėtų pasirūpinti savo saugumu. Kadangi A. M. gydytis ligoninėje atsisakė, po dviejų dienų jis buvo paleistas. Žinodama iš gydytojos, kad jis bus paleistas, ji birželio 1-3 dienomis išvyko į (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus. Jis atvyko jai iš paskos ir (duomenys neskelbtini) surado jos tėvų namus, buvo užėjęs pas kaimynę ir jos klausinėjo, kur ji yra, tačiau į jų namus užėjęs nebuvo. Toks jo elgesys ją dar labiau įbaugino, ji paslėpė savo automobilį pas giminaičius, kad jis manytų, kad jos nėra namuose. Birželio 3 d. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ji grįžo su pusbroliu T. G., kadangi giminės ir ji pati bijojo dėl jos saugumo. Sugrįžus į (duomenys neskelbtini), pusbrolis ją palydėjo iki buto durų, o kai ėjo atgal prie automobilio, A. M. įvažiavo į kiemą. Pusbrolis bandė jo paklausti, kodėl jis ją persekioja, tačiau A. M. greitai sėdo į automobilį ir išvažiavo. Bijodama dėl savo saugumo, nuo birželio 6 iki 16 d. ji buvo išvykusi į užsienį, tačiau jis nenurimo ir nuolatos jai skambino ir rašydavo sms. Negavęs jokio atsako iš jos, pradėjo telefonu skambinti jos mamai bei jos kolegėms į darbą, norėdamas išsiaiškinti, kur ji yra išvykusi. Ji iš užsienio grįžo birželio 16 d. apie 23.00 val. ir, tik privažiavusi prie savo namo laiptinės, pamatė A. M., kuris laukė jos pirmame aukšte, tada aš nelipo iš automobilio ir išvažiavo. Namo grįžo jau gerokai po vidurnakčio ir jo laiptinėje jau nebuvo. Po kelių dienų A. M. leido jai suprasti, kad apsigyveno jos name, buvo atsiuntęs keletą nuotraukų iš savo buto. Tuo metu ji pasijuto nuolatos stebima ir nuolatos persekiojama, nes apsigyveno tame pačiame, tačiau kuriame bute, tiksliai nurodyti negali. Toks A. M. elgesys ją dar labiau įbaugino, nes jis rytais laukdavo jos prie automobilio ir darbo vietos. Kuomet liepos 1 d. ji A. M. pasakė, kad vėl su pareiškimu kreipsis į policiją, jo elgesys dar labiau suagresyvėjo. Sužinojęs, kad ji dėl jo elgesio parašė pareiškimą, jis įsiuto ir pagrasino jai nupjauti galvą ir sudeginti namus. Toks jo pyktis ūmėjo kiekvieną dieną ir, liepos 2 d. jai atvykus į darbą adresu (duomenys neskelbtini), A. M. jau jos laukė pastato trečiame aukšte, parkavimo zonoje. Jis pradėjo šaukti ant jos, ji pasakė kad kvies policiją ir grįžo prie automobilio. Jai įsėdus į automobilį, jis atsistojo prie vairuotojo durelių ir neleido jai jų uždaryti kelis kartus griebdamas jai už rankos ir taip sukeldamas fizinį skausmą. Jis reikalavo su juo bendrauti, bandė atimti automobilio raktelius, skėtį, telefoną ir grumtynių metu įkando jai į kairės rankos delno apatinę dalį, taip sukeldamas jai skausmą. Ji išlipo iš automobilio ir nuėjo gatvės link, kur matė esant žmonių, o tuo metu jis pasišalino. Dėl įkandimo į delną ji į medikus pagalbos nesikreipė. A. M. taip pat skambino į jos darbovietę ir kolegoms pasakojo, kad ji tariamai draugauja su įmonės vadovu bei reikalavo, kad ji išeitų iš šio darbo ir būtų tik su juo (1 t., b. l. 59-60).

Papildomos apklausos 2018 m. spalio 2 d. nukentėjusioji A. Š. parodė, kad ji gyvena asmens pažymoje nurodytu adresu. Dešimtame aukšte gyvena buvęs draugas A. M., kuris turi psichikos sutrikimų, gulėjo psich. ligoninėje. Dėl jo grasinimų ir persekiojimų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018-09-30 apie 19 val. jis vėl trankė į jos buto duris. Ji buvo bute su savo tėvu, nes viena būti bijo. Išlaukė, kada A. M. vėl prieis prie durų, nes jis daužosi į jos buto duris nuolat. Jis vėl priėjo prie durų, trenkė kumščiu į jos duris. Tada ji pradėjo filmuoti. Atidarė buto duris ir nukreipė telefoną į jį. Jis išsigando ir pradėjo bėgti. Bėgdamas pasakė: „pidarai“, „nachui“. Tada jis tiesiog pabėgo. Tą matė ir girdėjo jos tėvas. Jis stovėjo šalia jos, išėjęs į laiptinę nebuvo, su A. M. tėvas nekalbėjo. Ji iškvietė policiją. Atvykus policijai, A. M. prie jų pribėgo ir kažką aiškino. Tada ji paprašė pareigūnų, kad ateitų pas ją. Apart jos tėvo, daugiau niekas šio įvykio laiptinėje nematė. Tą dieną nei ji, nei jos tėvas su juo nebendravo (2 t., b. l. 39).

Papildomos apklausos 2018 m. lapkričio 12 d. metu nukentėjusioji A. Š. parodė, kad 2018 metais gegužės mėnesį jos buvęs draugas A. M. buvo gydomas (duomenys neskelbtini), nuo tada su juo prasidėjo konfliktai, jis pradėjo prieš ją naudoti fizinį ir psichologinį smurtą. A. M. buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos, nes ji kreipėsi dėl smurto į policiją 2018 liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Spalio 4 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – prie jos nesiartinti, tačiau jis šios priemonės visiškai nesilaiko. Nuo birželio pradžios A. M. išsinuomavo butą name, kuriame ji gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo tada asmuo nuolatos ją persekioja. Kiekvieną rytą ir vakarą jis jos laukia laiptinėje. Sulaukęs jos laiptinėje, jis jai nuolatos grasina nužudyti. Taip pat asmuo turi jos mamos D. Š. tel. numerį. Jis jai siunčia žinutes, skambina ir grasina, kad su ja (A. Š.) susidoros. Taip pat asmuo skambina į jos darbovietę kolegoms bei išsako savo grasinimus. 2018 m. lapkričio 12 d., apie 9.20 val., A. M. laukė jos laiptinėje, o sulaukęs, grasino ją nušauti ir laikė ranką užsikišęs už striukės. Galimai asmuo turi įsigijęs šaunamąjį ginklą, nes siunčia jai per „Viber“ programėlę ginklo nuotraukas. Ji jo grasinimus priima rimtai, nes A. M. gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, taip pat yra smurtavęs prieš ją. Ji išsigando dėl savo gyvybės, todėl atvyko į policiją rašyti pareiškimo. A. M. nuo namo pasišalino, tačiau kolegos ją informavo, jog jis, po to, kai pasišalino, nuvyko į jos darbovietę (duomenys neskelbtini). Asmuo nuolatos keičia telefono numerius, paskutinis tel. Nr., iš kurio jis su ja susisiekė, buvo (duomenys neskelbtini) (2018 m. lapkričio 9 d.). A. M. nuolatos jai grasina ir ją gąsdina, tai galėtų paliudyti jos kolegė G. L.. A. M. grasinimus ji priima rimtai ir mano, kad savo grasinimus jis gali įgyvendinti (1 t., b. l. 81).

Papildomos apklausos 2019 m. liepos 19 d. metu nukentėjusioji A. Š. parodė, kad 2018 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorei Eglei Grigaitytei teikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl naujų nusikalstamų veikų pagal BK 154 straipsnį, 167 straipsnį, 168 straipsnį. Minėtą prašymą teikė dėl to, kad jau anksčiau minėtasis A. M., 2018 m. spalio mėn. pabaigoje, lapkričio pradžioje, tikslios datos nurodyti negali, iš jai nežinomų asmenų gavęs jos darbinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktus, iš skirtingų tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei kitų, kurių šiuo metu nurodyti negali, bet juos išsisaugojusi yra, pradėjo rašinėti jos darbinio telefono kontaktais – jos klientams, kolegoms darbe bei artimiems giminaičiams šmeižiančio bei ją žeminančio turinio žinutes (kurių turinį yra nurodžiusi pareiškime bei jo prieduose). Šias žinutes A. M. rašė naudodamasis progarmėle „Viber“. Kai kuriose žinutėse jis buvo pasivadinęs (duomenys neskelbtini) ir kontaktinio tel. numerio nerodė, tačiau iš žinučių turinio buvo aišku, kad tai A. M., jis savo tapatybės ir neslėpė. Savo žinutėse jos kolegoms jis skleidė šmeižikišką ir ją žeminančią informaciją, o žinutėse jai nuolatos reikalavo su juo susitikti, atblokuoti jo kontaktą, bendrauti su juo ir panašiai. Asmenys, gavę žinutes nuo A. M., yra jos kolegė darbe G. T. bei kolegė V. J., bei kiti asmenys. Kiek jai žinoma, jos taip pat gavo ją šmeižiančio, bei žeminančio turinio žinutes per programėlę „Viber“. Jos darbo kolektyvas žinojo apie situaciją, susijusią su A. M., todėl kolegės, gavusios žinutes, iškart jai pranešė. Iš kur A. M. gavo jos darbinio telefono kontaktus, ji nežino. Svarbu pažymėti, kad A. M. nuolat keitė savo telefono numerius, kartais net po kelis kartus per dieną, todėl identifikuoti, kuris skambutis ar žinutė bus nuo A. M., o kuri nuo kliento, buvo neįmanoma užblokuoti visų galimai su A. M. susijusių numerių. Kaip ir minėjo, kokiu būdu A. M. surinko asmeninius jos duomenis, t.y. jos darbinius bei asmeninius kontaktus, ji nežino, tačiau tiek jos kolegos, tiek jos šeimos nariai gali patvirtinti, kad A. M. tokiais duomenimis disponavo ir jais naudojosi ją žemindamas bei šmeiždamas kolegų bei šeimos narių akyse. Dėl tos priežasties prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. M. pagal BK 154 straipsnį, 167 straipsnį, 168 straipsnį, bei pripažinti ją nukentėjusiąja (1 t., b. l. 178).

Papildomos apklausos 2019 m. gruodžio 2 d. metu nukentėjusioji A. Š. parodė, kad 2018 metais dėl jos buvusio draugo A. M. neteisėtų veiksmų prieš ją – sistemingų grasinimų, terorizavimo, šmeižimo, neteisėto asmens duomenų panaudojimo ir kitų veiksmų buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai. A. M. savo neteisėtus veiksmus prieš ją vykdė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės-birželio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn., kuomet jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Dėl jos 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. liepos 15 d. atskirai rašytų pareiškimų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. 2019 m. rugpjūčio 8 d. nakties metu ji skambino bendruoju pagalbos Nr., nes A. M. daužėsi į buto, kuriame ji tuo metu gyveno, duris, grasino jog ją sudegins. Buto durų ji jam neatidarė. Į jos kvietimą atvyko policijos pareigūnai, kiek prisimena, jie kartu su jais nuėjo prie buto, kuriame tuo metu gyveno A. M., durų ir skambino į duris, tačiau jis neatidarė durų. A. M. tuo laikotarpiu gyveno tame pačiame name kaip ir ji. 2019 m. spalio 31 d. ji skambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad jos buvęs draugas A. M. ją nuolat terorizuoja rašydamas jai grasinančio turinio SMS pranešimus, jo rašytų pranešimų buvo itin didelis kiekis. Šio pranešimo metu (2018 m. spalio 31 d.) galimai jos nebuvo namie, t. y. bute, kuriame ji tuo metu gyveno. Tačiau su ja susisiekė telefonu ir policijos pareigūnai su ja bendravo dėl jos pranešimo. Tuo metu, kaip minėjo, jau buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai dėl A. M. veiksmų prieš ją ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė nebendrauti, neieškoti su ja ryšių. 2019 m. lapkričio 3 ir 5 dienomis ji du kartus skambino bendruoju pagalbos telefonu ir nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, susijusias su jos nuolatiniu terorizavimu, persekiojimu ir grasinimais kaip telefonu, taip ir realybėje. 2018 m. lapkričio mėn. buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas ir po to A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šiuo metu su A. M. ji nebekontaktuoja, jis jai neskambina ir kitaip liovėsi ją persekioti, kiek žino, jos pažįstamų ratui jokios žinutės daugiau nebesiunčiamos (1 t., b. l. 180).

Liudytoja D. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos dukra A. Š. yra netekėjusi. Prieš metus ji susipažino su asmeniu A. M.. Ji tiksliai nežino ar jie draugavo kaip pora, bet žino, kad jie kartu kaip pora negyveno, bendro ūkio neturi. Jos dukra gyvena (duomenys neskelbtini), o A. M. gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 gegužės mėn. dukra jai papasakojo, kad A. M. gavo darbą (duomenys neskelbtini) ir neturi kur apsigyventi (duomenys neskelbtini), tai A. M. paprašė jos dukros, kad ji priimtų jį kelioms dienoms savo bute. 2018 m. gegužės 28 d. iš ryto jai paskambino jos dukra A. Š. ir paprašė atvažiuoti pas ją į butą dėl to, kad A. M. nesutinka išeiti iš jos buto, pranešė, kad jis agresyviai elgėsi. Ji su dukra V. vakare atvažiavo pas dukrą į butą (duomenys neskelbtini), pamatė suerzintą A. M., nutarė ramiai su juo pasikalbėti, ji jam asmeniškai padavė 70 Eur kelionei, kad jis išvažiuotų, nes jis jai sakė, kad neturi pinigų kelionei. Pinigus jis pasiėmė. Po paėmimo pinigų jis staiga pasiėmė virtuvės peilį, viskas vyko virtuvėje, virtuvėje buvo ji, A. M., V. ir A.. Paėmęs peilį, A. M. agresyviai, isteriškai šaukė sakydamas, kad nusižudys pats ir nužudys vieną iš jų. Ji stovėjo priešais jį. Peilį jis laikė priešais savo krūtinę, o vėliau jis nukreipė peilį į ją, ji tuo metu atsitraukė, o V. griebė A. M. už rankos ir atėmė peilį. Tuo metu A. M. truputį apsiramino ir pasakė, kad eina į balkoną parūkyti. Jos dukra V. nutarė eiti kartu su A. M. ir tuo metu, staiga užėjęs į balkoną, jis pakėlė koją ir lipo per balkoną iš 5 aukšto. V. pradėjo šaukti, kvietė ją ir A. sakydama ,,ką darai“. Išgirdusios šiuos žodžius, jos atbėgo ir padėjo V. ištraukti jį iš balkono. Uždarė balkoną, kad jis daugiau ten nepatektų. Jos visos jį ramino, buvo pasimetusios, nežinojo, kas jam atsitiko. Jis neapsiraminęs pabėgo į kitą kambarį, atidarė langą ir išlindo per pusę ir vos specialiai neiškrito iš lango, ji atbėgo ir pagavo jo kojas ir laikė už marškinėlių, už jo diržo ir kojų. Laikydama jį, ji kvietė pagalbos, šaukė ,“ateikit, greičiau“, tuo metu atbėgo A. ir V. ir padėjo ištraukt jį. Jos jį ištraukė, jis priešinosi, buvo agresyvus, jos jo neišleido, saugojo kambaryje, o tuo metu A. kvietė pagalbą, skambino numeriu 112. Po 1 min. atvyko policijos pareigūnai, 6 policijos pareigūnai. GMP medikai A. M. išvežė į psichiatrijos ligoninę. Nori paminėti, kad po to įvykio A. M. jos dukrai neduoda ramybės, kiekvieną dieną skambinėja po 200-300 skambučių per dieną, blokuoja savo tel. Nr. ir skambina iš nežinomo. Iš dukros pasakojimų žino, kad jai grasina telefonu, sakydamas, kad nupjaus jai galvą, kad ji gaus plyta per galvą, kad ją sudegins. Jai taip pat neduoda ramybės, telefonu sakė, kad atsiimtų „zajavas“ (pareiškimus), nes visiems bus blogai. Po įvykio jį paleido po dviejų dienų iš psichiatrijos ligoninės, birželio 2 d. A. M. atvyko į (duomenys neskelbtini), vakare. Jai paskambino kolegė L. M. apie 23.30 val., iš jos pokalbio suprato, kad ji kartu A. M., nes klausinėjo, kur ji yra, kur jos dukra. Ji įtarė, kad kažkas ne taip ir pasakė, kad jos (duomenys neskelbtini), o iš tikrųjų jos buvo namuose. A. M. sužinojo, kur jie (duomenys neskelbtini) gyvena. Jos dukrai A. skambindamas siūlė susitikt ir aiškino, kad jis (duomenys neskelbtini). Taip pat ir jai skambino ir sakė, kad nori su ja susitikt (duomenys neskelbtini), skambindamas jis vartojo necenzūrinius žodžius. Prie namų (duomenys neskelbtini) ji nematė A. M., tik jai jos kaimynė L. pranešė, kad birželio 2 d. jis buvo atvažiavęs ir kaimynė prašė, kad ši su juo kartu nueitų pas juos į namus. Birželio 3 d. ji su V. matė, kad A. M. važinėjo po (duomenys neskelbtini) su „Volswagen“ markės automobiliu. Birželio 3 d. T. G. palydėjo A. į butą V., prie namo pastebėjo minėtą mašiną, toje mašinoje buvo A. M., laukė A.. T. (A. pusbrolis) norėjo su A. M. pasikalbėt, bet, pamatęs, kad T. prieina, išvažiavo. Jai apie tai pasakojo A.. A. M. jos dukrą A. nuolat seka. Daug tokių atvejų buvo, kada jis laukė prie buto, norėjo atimti iš jos dukros raktus ir telefoną. Jos skambučius įrašinėjo. Liepos 1 d. A. M. paskambino jos dukrai, ji pati girdėjo ir V. girdėjo, nes buvo garsiakalbis įjungtas. A. M. jos dukrai A. pasakė „nupjausiu tau galvą“. Ji, išsigandusi, pasakė, kad ji (A.) iš karto važiuotų į policijos komisariatą Vilniuje ir rašytų pareiškimą, nes bijo dėl jos gyvybės. Liepos 2 d. iš ryto jai paskambino A. verkdama, pasakė, kad daugiau negali, nes A. M. laukė jos prie darbo ir pradėjo prie jos kabinėtis, įkando jai ranką. Ji nusprendė atvažiuoti pas dukrą ir nuo liepos 2 iki rugpjūčio 10 d. gyveno kartu su dukra bute (duomenys neskelbtini), nes bijo dėl jos gyvybės. Ji mano, kad A. M. turi psichinių sutrikimų. Ji girdėjo kaip A. M. sakydavo jos dukrai ,,arba tu būni su manimi, arba tu neteksi darbo, tu neteksi nieko, tu neturėsi kur gyventi“. Taip pat ji žino, kad A. M. skambino A. vadovui ir pasakė, kad ją nužudys, dėl to A. dabar gyvena (duomenys neskelbtini) ir dirba nuotoliniu būdu. Taip pat ji žino, kad A. M. gyvena bute (duomenys neskelbtini), mano, kad išsinuomavo specialiai. Jos dukra grįžo rugpjūčio 16 d. iš Ispanijos ir pranešė, kad A. M. laukė jos oro uoste, kokiu būdu jis sužinojo, nežino, jis nuolat ją persekioja. Taip pat, 2018 m. rugpjūčio mėn. ji kartu su A. norėjo išvažiuoti iš parkingo, bet A. M. užblokavo išvažiavimą, pastatydamas automobilį skersai. Bet A. pasakė, kad kvies policiją, tada leido išvažiuoti, bet sekė iš paskos, bet tuo metu A. išvažiavo į Algirdo gatvę, važiavo link policijos komisariato, tada jos pastebėjo, kad A. M. nustojo važiuoti iš paskos. Dėl grasinimų, dėl persekiojimo daug kartu kvietė policijos pareigūnus. Taip pat A. M. reikalavo 5000 Eur, reikalavo iš jos ir iš dukros, sakydamas, kad, jeigu jos jam duos 5000 Eur, jis tada išvažiuos ir nepersekios (1 t., b. l. 184-185).

Liudytojas V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 metais liepos mėnesį, apie 18-19 val. jis su žmona D. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti dukrą A.. Laukė prie dukros namų adresu (duomenys neskelbtini). Laiptinėje išgirdo ir pamatė žodinį konfliktą tarp dukros A. ir jos draugo A. M.. Tai įvyko name adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, pirmame aukšte. Pastebėjo kaip A. M. paėmė už kairės A. rankos ir pradėjo užlaužinėti jos ranką. Jis matė ant A. kairės rankos įdrėskimą, tai jis, užlauždamas ranką A., įdrėskė. Pamatęs jį, jis išsigando ir paleido A. ranką. Jis jam pasakė „ką tu darai“, „kam tu laužai“, A. M. pradėjo šaukt ir kalbėjo necenzūrinius žodžius. A. M. pradėjo prie jo kabinėtis, bet jis, išvengdamas konflikto, pastūmė jį į šoną, kad nelįstų. Jis A. M. sakė, kad jis apsiramintų ir kad jo dukros neskriaustų. Pasakius pastabą, A. M. išbėgo iš namo į lauką. Jis išėjo paskui jį ir pasakė, kad jis daugiau čia nevažiuotų ir pasakė, kad bus su dukra. Jis su dukra ir žmona nuėjo į butą. Dėl šio įvykio A. išvietė policiją. Po 10 min. atvažiavo policijos pareigūnai ir GMP. Greitosios pagalbos medikai A. M. išsivežė, galimai dėl A. M. psichikos sutrikimų, nes įtaria, kad jis yra psichiškai nestabilus, jo dukra A. su žmona D. atvažiavo į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą rašyti pareiškimą, o jis kartu su policijos pareigūnais atvažiavo į komisariatą. A. M. neduoda jo dukrai A. ramybės, nuolat jai skambinėja, grasina, jam irgi skambino, bet jis neatsiliepinėja į jo skambučius. Taip pat laukia prie namų, seka jo dukrą (1 t., b. l. 187).

Liudytoja V. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji žino, kad jos sesė A. ir A. M. susitikinėdavo savaitgaliais, jie susipažino per socialinius tinklus prieš metus. A. ir A. bendro turto neturi. Ji jį pirmą kartą pamatė 2018metais gegužės mėn., kada kartu su mama D. atvažiavo pas sesę į (duomenys neskelbtini). Atvažiavo dėl to, kad A. paskambino mamai ir pasakė, kad ji bijo pasakyti A. M., kad susirinktų daiktus ir išvažiuotų iš jos buto, nes A. M. apsigyveno pas A. (duomenys neskelbtini) kelioms dienoms, nes neturėjo kur gyventi (duomenys neskelbtini). Jos atvažiavo į A. butą adresu (duomenys neskelbtini), gegužės mėn., tiksliai dienos neatsimena, atvažiavo pirmos, vėliau A. atvažiavo kartu su A. M.. A. prie jų visų pranešė A. M., kad susirinktų daiktus ir išeitų iš jos buto. Išgirdęs tai, A. pradėjo verkt, vėliau nuėjo rinktis daiktus, rinkdamasis daiktus A. pradėjo konfliktuoti su A.. Susijaudinęs A. nuėjo į balkoną, ji nuėjo su juo kartu ir jis jai pasakė, kad šoks iš balkono. Staiga jis realizavo savo žodžius, jis pasilenkė ir bandė iššokt iš balkono, ji jį patraukė ir pastūmė į kambarį. Tada jis pradėjo agresyviai elgtis, tada kambaryje jis ją pastūmė ir nuėjo pas A.. Tuo metu, kada ji patraukė A. nuo balkono, A. su mama buvo kitame kambaryje. Nuėjęs link A., A. sakė, kad myli A. ir nori su ja būt, A. prašė, kad jis išeitų iš namų. Išgirdęs tai, jis staiga nuėjo link virtuvės, jos visos atbėgo iš paskos, jis paėmė virtuvės peilį ir, laikydamas rankoje peilį, šaukė sakydamas „nenoriu gyvent, nusižudysiu“. Peilį jis nukreipė į savo krūtinę, vėliau jis nukreipė peilį į jas, pamačius tai, ji griebė jį už rankos ir atėmė peilį. Tada ji visus peilius paslėpė į spintelę. Staiga A. nuėjo į kambarį ir pradėjo vėl verkti. Jis buvo nestabilus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas. Jai atrodo, kad jis yra psichiškai nestabilus. Tada jos vėl jį ramino ir prašė, kad jis išeitų, visi buvo kambaryje ir jis staiga šaukė sakydamas „šoksiu per langą“, langas tuo metu buvo atidarytas, pasilenkė pro langą ir mama spėjo čiupti jį už kojų, nes jis vos neiškrito pro langą. Ji mano, kad jis suvokia ką jis daro, mano, kad jis savo veiksmais taip manipuliuoja. Ji padėjo mamai ištraukti A. nuo lango, ir tuo metu A. kvietė pagalbą, skambindama 112. Ji kartu su mama pasodino jį ant lovos ir ramino, nes bijojo, kad jis vėl bandys kažką blogo pasidaryt. Po 10-15 min. atvažiavo policijos pareigūnai ir GMP medikai, ir išvežė į ligoninę. Liepos mėn. A. jai skambino, per dieną skambino apie 400 kartų, klausė apie A., jis jai skambindamas labai trukdė ir trukdo, jos dukrai rašė per „Facebook“ iš netikrų anketų, iš anketos pasivadinęs „M. M.“ ir klausinėjo apie A.. Taip pat jis jai skambino iš skirtingų telefono numerių, ji pakeldavo ir, išgirsdama A. M. balsą, iš karto blokavo šiuos telefono numerius. Jis nuolat neduoda jai, jos sesei, jos šeimai ramybės, skambinėja iš kitų telefono numerių, iš kitų anketų. Taip pat per „Viber“ jai parašė „jums visiems bus (necenzūrinis žodis), jei neatsiimsit pareiškimo“. Taip pat jai A. pasakojo, kad jis seniau irgi vieną merginą persekiojo. Birželio 2 d. A. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), ji matė, kad savo automobilį „Volstavagen Golf“ buvo pasistatęs jos gatvėje kur ji gyvena, ji jį matė prie mašinos. Taip pat jos draugė minėtą dieną jai pranešė, kad A. ieškojo A. sakydamas, kad susipyko su A., nori susitaikyti. Šią vasarą, mėn. neatsimena, A. skambino A., A. atsiliepė ir įjungė garsiakalbį ir ji asmeniškai girdėjo kaip A. pasakė „aš nupjausiu tau galvą“. Vėliau ji sužinojo, kad A. M. įkando A. į ranką prie darbo, nuolat ją persekiojo ir tada jos mama apsigyveno su A. kartu. Taip pat jų giminaičiai, t. y. jos pusbrolis, A. draugai, lydėdavo A. į darbą, nes A. nuolat ją seka. Taip pat nori paminėti, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. A. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pas jos močiutę ir pranešė jai, kad A. atsiimtų pareiškimus. Taip pat iš jos prieš kelias dienas reikalavo 1000 Eur, argumentuodamas, kad, jeigu pateiks jam 1000 Eur, jis paliks visus, t.y. jos šeimą, ramybėje. 2018 m. rugsėjo 17 d. ji, kartu su mama pasiliko pas A. bute (duomenys neskelbtini), naktį išgirdo, kad kažkas stipriai daužo duris. Pamatė, kad tai prie durų stovėjo ir stipriai daužė ranka į duris A. M.. Daužė duris 5 min. ir nuėjo. Jos jam neatidarė durų. Ji bijo dėl savo vaikų, dėl savo šeimos, nes A. M. nuolat persekioja, prašo imtis veiksmų (1 t., b. l. 189).

Liudytojas A. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis su A. yra draugai, metus laiko bendrauja. 2018 m. liepos mėnesį jis buvo susitikęs su A. ir pokalbio metu A. jam papasakojo apie konfliktą su buvusiu jos draugu A. M.. Papasakojo, kad jis ją persekioja, grasina ir pastoviai skambinėdavo. Ji jo paprašė, kad jis ją palydėtų į jos darbovietę ir pasitiktų ją iš jos darbovietės, nes ji dėl savo gyvybės bijo. Apie 10 kartų jis A. palydėdavo. Buvo atvejų, kai lydint A., jie pamatydavo A. prie A. darbovietės arba prie A. namų ir jis, pamatęs jį kartu su A., iš karto pabėgdavo. Taip pat, būnant su A., jis pastebėjo, kad į A. telefono numerį pastoviai kažkas skambindavo, A. minėjo, kad tai A. M. skambina. Rugpjūčio mėn. jam A. pasakė, kad yra susitarus su A. M. susitikti Vilniaus centre, Lukiškių aikštėje. Jis nusprendė nuvykti kartu su A.. Jis sėdėjo ant suoliuko, o A. kalbėjo su A. M., atstumas nuo jo iki jų buvo apie 7 metrai. Jis išgirdo kaip A. M., pamatęs jį, pradėjo ant A. šaukt, grasint, kad susidoros su ja ir juo. Jis priėjo prie jų, A. M. siūlė jam užeit už kampo išsiaiškint ir pradėjo agresyviai elgtis, kratytis ir šaukti, taip pat keikiesi necenzūriniais žodžiais. Jis su A. pradėjo jį ramint, o jis staiga pabėgo. 2018 m. lapkričio 12 d. jis atvažiavo į A. namus tam, kad paimt ją iš namų ir nuvežt į darbą. Atvažiavęs pamatė prie A. namų lauke vaikščiojantį A. M.. Jis pasistatė stovėjimo aikštelėje savo automobilį ir ėjo link namo įėjimo durų, o prie įėjimo durų stovėjo A. M., tuo metu išėjo iš namo jam nepažįstamas žmogus, o jis tuo metu įėjo į namo laiptinę. Tuo metu A. M. iš paskos užėjo į namo laiptinę. Jis norėjo išsikviest liftą, o tuo metu A. M. pradėjo jam grasint ir ranka pastūmė jį link lifto. Taip pat sakė, kad jam blogai baigsis, tada atvažiavo liftas ir jis norėjo lipt į liftą, o A. M. užtvėrė rankomis jam įėjimą į liftą. Tuo metu A. M. jam pasirodė labai agresyvus. Jis pasakė A. M., kad šis pasitrauktų, šis pasitraukė, jis įlipo į liftą, paspaudė mygtuką, kad pakilt, bet A. M., kišdamas koją į liftą, neleido jam pakilt. Jis tada išlipo iš lifto, paskambino A. ir pasakė, kad ji nusileistų, nes A. M. dabar yra kartu su juo. Tuo metu, kol A. leidosi, A. M. užkišo ranką į striukę ir sakė, kad jis turi striukėje ginklą ir sakė, kad jį sušaudys, sakydamas „aš tave sušaudysiu ir su tavimi susidorosiu“. Po kelių minučių nusileido A. ir A. M., pamatęs ją, pradėjo jai grasinti, kad ją taip pat sušaudys. Taip pat, jis artinosi link A., laikydamas ranką po striuke ir sakydamas, kad turi ginklą. Pasakęs šiuos žodžius, išėjo į lauką, tada vėl grįžo ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, išsikvietė policiją, sakydamas, kad jis jam grasina, pasakė savo vardą, pavardę ir buvimo vietą, paskambino apie 09.40 val. Jis jiems pasakė, kad jie lauktų policijos ir kažkur išėjo. Jis pasakė A., kad jie sulauktų policijos pareigūnų. Jie paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir patikslino, ar buvo kviesta policija adresu (duomenys neskelbtini), operatorė pranešė, kad buvo skambinta ir kvietimas yra atšauktas. Jie A. M. prie namų nematė. Nutarė kartu su A. važiuoti į policijos komisariatą parašyti pareiškimą ir pranešti, kad A. M. pažeidė kardomąją priemonę. Jis įtaria, kad A. M. turi psichinių sutrikimų ir kad jis yra pavojingas visuomenei (1 t., b. l. 197).

Liudytoja G. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kartu su A. Š. dirba UAB bendrovėje (duomenys neskelbtini). Viskas prasidėjo nuo skambučio 2018 m. vasarą, tiksliai laikotarpio neatsimena. Savo ofise jie turi bendrą telefono numerį. Į jų bendrą telefoną pastoviai skambindavo vyras, kuris prisistatydavo A.. Vyras pastoviai uždavinėdavo vieną klausimą „Kur A.?“. Ji atsakydavo, kad A. ofise nėra. Tada vyras agresyviai sureaguodavo į jos atsakymą ir pradėdavo jai grasinti, kad su ja susidoros, sakydavo, kad pakils į ofisą ir susidoros. Taip pat apšaukdavo ją necenzūriniais žodžiais. Taip pat A. minėjo, kad pažįsta nusikalstamą gaują, kuri su jų darbuotojais susidoros. Nori paminėti, kad jai ir jos kolegėms buvo baisu, jų darbovietės vadovas nupirko jiems dujų balionėlius dėl jų apsaugos. Per pietų pertrauką prie jų ofiso adresu (duomenys neskelbtini), ji kartu su kolegėmis sutikdavo vaikščiojantį A. prie jų ofiso. Taip pat nori paminėti, kad buvo toks atvejis, kada ji, nusileisdama liftu iš ofiso, matė pirmame aukšte ant sofos sėdintį minėtą vyrą (A.). Nori pabrėžti, kad bijojo išeit į pietų pertrauką iš darbo, jos net po vieną neišeidavo iš darbo, visada vaikščiojo grupelėmis, nes pastoviai matydavo prie ofiso minėtą vyrą. Buvo baisu ir bijojo, nes jai tas vyras vardu A. pasirodė psichiškai nestabilus ir iš jo nežinia ko galima buvo tikėtis. Taip pat mano, kad jo grasinimai yra realūs, nes jis visada šaukdavo pakeltu balso tonu, skambindamas jis sakydavo, kad ateis į jų ofisą ir ateidavo į pirmą aukštą. Į patį ofisą nebuvo užėjęs. Taip pat nuolat vaikščiodavo po automobilių stovėjimo aikštelę. Nori pabrėžti, kad A. į jų bendrą telefono liniją skambindavo iš skirtingų telefono numerių ir per valandą padarydavo apie 120 skambučių. A. Š. jai papasakojo, kad A. yra jos buvęs draugas. Dėl ko jis ją persekioja, ji neminėjo. Nori paminėti, kad kartu A. ir A. ji niekada nematė. A. savo nuolatiniais terorizuojančiais skambučiais trukdydavo dirbti. 2018 m. vasaros metu (tiksliai mėnesio nepasakys), jų ofise buvo samdoma apsauga, visą darbo dieną budėjo du apsaugos darbuotojai. Apsaugos darbuotojai išeidavo iš ofiso ir žiūrėdavo, ar yra prie ofiso minėtas vyras vardu A.. Taip pat nori paminėti, kad visą vasarą prie jų ofiso A. vaikščiojo su kažkokiu laidu rankoje (1 t., b. l. 199).

Liudytoja V. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2009 m. ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Apytiksliai nuo 2012 m. į minėtą įmonę priimta dirbti A. Š.. Minėtoji A. dirba pardavimų vadybininke. Apytiksliai 2018 vasarą, galimai liepos mėn., minėtoji A. Š. iš savo darbinio el. pašto visiems kolegoms išsiuntė atitinkamą informacinį laišką, kuriame paaiškino, kad ją persekioja kažkoks asmuo, ją šmeižia, skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją ir nurodė minėto asmens tel. Nr., bei paprašė minėtam Nr. nekelti telefono ragelio, o atsiliepus, neteikti jokios informacijos apie A. Š.. Po kurio laiko į jos darbinį mobilų telefoną (Nr. nurodytas) pradėjo skambinti A. minėtas asmuo. Paskambinęs jis vardu ir pavarde neprisistatydavo, tačiau įvardindavo save kaip A. Š. draugą ir prašydavo A. Š. duomenų, t.y. telefono, adreso ir t.t. Jis taip pat pasakodavo įvairias istorijas, kad nori su A. susitaikyti, planuoja bendrą ateitį ir panašiai. Prasidėjo minėto asmens nuolatiniai skambučiai ne tik darbo metu, bet ir vakarais. Paskambinęs prašydavo A. duomenų, skųsdavosi nesusiklosčiusiu gyvenimu ir panašiai. Atsakius, kad A. duomenų ji jam neteiks, jo bendravimo tonas staiga pasikeisdavo, tapdavo nemandagus, grubus, jis tiesiog reikalaudavo pateikti A. duomenis. Užblokavus numerį, iš kurio skambindavo, jis neužilgo pasikeisdavo tel. Nr. ir vėl skambindavo. Progarmėlėje „Viber“ kurdavo įvarius „Groups“, į kuriuos įtraukdavo jų kolegas bei klientus ir siuntinėdavo A. Š. žeminančią ir šmeižiančią informciją. Tikslios datos neprisimena, bet galimai 2018 m. rudenį, per programėlę „Viber“ į savo mob. Telefoną ji gavo A. Š. nuotrauką, ant kurios buvo sumaketuotas užrašas „a. ciulpe bybi man, miega su direktorium A., vazineja firmos masina“. Siuntėjas jai nebuvo žinomas, bet, atsižvelgiant į žinutės turinį, buvo akivaizdu, kad tai yra A. Š. persekiotojas. Nepaisant to, kad A. Š. persekiotojas dažnai keisdavo numerius, jį atpažindavo, nes jis kalbėdavo žemu, prikimusiu balsu ir, nepaisant to, iš kurio Nr. jis skambindavo, jos jį atpažindavo ir informacijos jam neteikdavo. Taip pat minėtasis asmuo per visus socialinius tinklus „Facebook“, „Instagram“, „Viber“ siųsdavo prašymus pridėti jį prie draugų, tokiu būdu išaiškėjo, kad minėto asmens vardas yra A., matė jo nuotrauką. Minėtą A. yra matę vaikštantį jų ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), parkinge, sėdintį ant suoliuko netoli ofiso ir stebinčio, kas įeina, kas išeina. Taip pat ji yra mačiusi jį sėdintį įmonės foje ir kažko laukiantį. Dėl minėto asmens veiksmų jų ofise net kurį laiko buvo pasamdyta apsauga, nes, paskambinęs į ofisą, jis grasindavo užeiti ir dėl to kai kurie darbuotojai ofise pradėjo jaustis nesaugiai. Minėti skambučiai ir persekiojimas liovėsi apytiksliai 2018 m. rudens pabaigoje. Jai žinoma, kad ir kiti kolegos gavo pranešimus iš minėtojo A., tačiau jų tikslaus turinio nežino. Kaip ir minėjo, nuo 2018 m. rudens jai minėtasis A. daugiau nebeskambino ir žinučių nebesiuntė (2 t., b. l. 2).

Liudytoja G. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2014 m. ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadove. Jai atėjus dirbti į minėtą įmonę, joje jau dirbo A. Š.. Minėtoji A. dirba pardavimų vadybininke. Apytiksliai 2018 vasarą, galimai liepos mėn., A. Š. iš savo darbinio el. pašto visiems kolegoms išsiuntė atitinkamą informacinį laišką, kuriame paaiškino, kad ją persekioja kažkoks asmuo, ją šmeižia, skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją ir nurodė minėto asmens tel. Nr. bei paprašė minėtam Nr. nekelti telefono ragelio, o atsiliepus, neteikti jokios informacijos apie A. Š.. Po kurio laiko į jos darbinį mobilų telefoną (Nr. nurodytas) pradėjo skambinti A. minėtas asmuo. Ji tai suprato, nes skambindavo įjungtu „Incognito“ telefono režimu, kurio metu nerodomas skambinančiojo telefono numeris. Ji niekada nebuvo pakėlusi ragelio, tačiau žino, kad kitoms ofise dirbančioms darbuotojoms minėtas asmuo skambindavo nuolat ir reikalaudavo suorganizuoti susitikimą su A. Š., ar kažką jai perduoti ir panašiai. Jai žinoma, kad jis nuolat keisdavo tel. Nr. ir vėl skambindavo tiek A., tiek kitiems ofiso darbuotojams. Programėlėje „Viber“ kurdavo įvarius „Groups“, į kuriuos įtraukdavo jų kolegas bei klientus ir siuntinėdavo A. Š. žeminančią ir šmeižiančią informciją. Tikslios datos neprisimena, bet galimai 2018 m. rudenį, per programėlę „Viber“ į savo mob. telefoną ji gavo A. Š. šmeižiančias, necenzūrinio turinio žinutes. Kas jose buvo tiksliai parašyta, šiuo metu jau nebeprisimena, tačiau tai tikrai buvo asmeninio turinio ir akivaizdžiai A. Š. žeminančio pobūdžio žinutės. Siuntėjas jai nebuvo žinomas, bet, atsižvelgiant į žinutės turinį, buvo akivaizdu, kad tai yra A. Š. persekiotojas. Be to, buvo matoma siuntėjo nuotrauka bei vardas – A.. Taip pat minėtasis asmuo per visus socialinius tinklus „Facebook“, „Instagram“, „Viber“ siųsdavo prašymus pridėti jį prie draugų, tokiu būdu išaiškėjo, kad minėto asmens vardas yra A., matė jo nuotrauką. Minėtą A. yra matę vaikštantį jų ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), parkinge, sėdintį ant suoliuko netoli ofiso ir stebinčio, kas įeina, kas išeina. Dėl minėto asmens veiksmų jų ofise net kurį laiką buvo perspėta apsauga, nes, paskambinęs į ofisą, jis grasindavo užeiti ir dėl to kai kurie darbuotojai ofise pradėjo jaustis nesaugiai. Minėti skambučiai ir persekiojimas liovėsi apytiksliai 2018 m. rudens pabaigoje, apie lapkričio mėn. Jai žinoma, kad ir kiti kolegos gavo pranešimus iš minėtojo A., tačiau jų tikslaus turinio nežino. Kaip ir minėjo, nuo 2018 m. rudens, galimai lapkričio mėn., jai minėtasis A. daugiau nebeskambino ir žinučių nebesiuntė. Kadangi ji 2019 gegužės mėn. pakeitė telefoną, pateikti A. siųstų žinučių prie ikiteisminio tyrimo medžiagos negalės, nes jų neišliko (2 t., b. l. 6).

Liudytojas A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad laikotarpiu nuo 2018 metų pavasario iki rudens jam buvo žinoma, kad įmonės, kurios vadovu jis yra, darbuotoją A. Š. persekioja jos buvęs draugas. Žino jo vardą ir pavardę – A. M.. Šis vyriškis nuolatos nurodytu laikotarpiu skambino įvairiems įmonės darbuotojams, taip pat ir jam, reikalavo jį įleisti į ofisą, nes jis nori susitikti su A.. Taip pat jis laukdavo A. arba prie įėjimo į jų ofiso patalpas, arba jau buvo įėjęs ir laukė viduje. Savo nuolatiniais skambučiais jis trukdydavo įmonės darbuotojams dirbti, nes skambino ir darbuotojams tiesiogiai, o taip pat ir dviem telefonais, kurie yra naudojami visų darbuotojų bendrai. Visi telefonų Nr., kuriais naudojosi įmonės darbuotojai, yra ne jų asmeniniai, o sutartys sudarytos įmonės vardu. Jis yra ne kartą su juo kalbėjęs kaip telefonu, taip ir gyvai, iš pradžių dar bandė su juo susitarti. Tačiau tai buvo neįmanoma, nes jis negirdėjo jokių argumentų. Jis ne kartą yra girdėjęs jo išsakytus grasinimus A., jis sakydavo, kad ji vis tiek bus negyva, jei atsisakys su juo susitikti. Jis, laukdamas A., kaip prie įėjimo į jų ofisą, o taip pat ir viduje, stovėjo, laikydamas ranką užantyje, taip demonstruodamas savo ketinimus susidoroti su A.. Dėl šių jo veiksmų buvo įbauginta ne tik A., bet ir kiti įmonės darbuotojai, nes dėl asmens neprognozuojamo elgesio nebuvo žinoma, ko iš jo galima tikėtis. Apie tai, kad A. yra persekiojama, žinojo ne tik įmonės darbuotojai, bet ir klientai, kuriems taip pat buvo skambinama. Visa tai vyko jo nurodytu laikotarpiu, o po to, kiek jam yra žinoma, jis buvo suimtas (2 t., b. l. 10).

Liudytojas T. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m., vasaros metu, tiksliai laiko neprisimena, jis viešėjo pas tėvus (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu laiku aplankyti savo tėvų atvyko jo pusseserė A. Š.. Jo tėvų namas yra visai netoli A. tėvų namo, kitoje gatvėje, bet atstumas tik apie 100 m. Vieną dieną A. paprašė leidimo palikti savo automobilį prie jo tėvų namo ir, leidus, paliko automobilį. Berods tą pačią dieną buvo atėjęs vyriškis, jam anksčiau matytas, iš to suprato, kad jis vietinis gyventojas. Jis klausė, kur A., prašė jos kontaktų. Tuo metu jie su tėvais sėdėjo prie namo pavėsinėje ir tą pokalbį girdėjo jo tėvai. Tas vyriškis pasakė, kad su A. nori pabendrauti kažkoks žmogus, prašė, kad ji pati susisiektų su žmogumi, kuris jos ieško. Kaip suprato, tas vyriškis žinojo A. telefono Nr., skambino jai, bet ji nebeatsiliepdavo. Po pokalbio su tuo vyriškiu, kuris buvo atėjęs prie jų namo, jo sesuo skambino A. ir pasakė, kad jos ieško. Tačiau ji nelabai norėjo pasakoti, kas ir kodėl jos ieško. Ji sakė, kad atvažiavo į (duomenys neskelbtini) specialiai dėl jos. Tos viešnagės metu jie su seserimi automobiliu apvažiavo (duomenys neskelbtini). Jo sesuo, besikalbėdama su A., kuri apibūdino ją ieškantį žmogų, jie tą žmogų matė besivažinėdami. Paviešėjus pas tėvus savaitgalį, jie kartu grįžo į (duomenys neskelbtini). Prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini), A. papasakojo, kad ją persekioja buvęs draugas ir paprašė palydėti iki jos buto, nes bijojo eiti viena. Jie nuvažiavo iki namo, kuriame tuo metu gyveno A.. Jis palydėjo ją iki pat buto durų ir ji nuėjo namo. Išėjęs iš laiptinės, jis pamatė tą vyriškį, kuris persekiojo A.. Jis buvo atvažiavęs automobiliu prie namo, kuriame gyveno A.. A. tuo metu buvo išėjusi į balkoną. Jis norėjo su tuo vyriškiu pabendrauti, nes jis šaukė A. vardą, kad nori su ja pasikalbėti. Jis (vyriškis) klausė, kas jis toks. Grasinimų iš jo negirdėjo, jam susidarė vaizdas, kad jis labai pasimetęs, susijaudinęs. Pasakius, kad kvies policiją, jis staigiai įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Vėliau A. pasakojo, kad jis išsinuomojo butą tame pačiame name ir ji dėl to jaučiasi nesaugi. Taip pat dar gali papildyti, kad tas vyriškis, kuris persekiojo A., skambinėjo jo seseriai Ingai, ji jam apie tai papasakojo. Jis pats kelis kartus girdėjo, kad jo sesuo atsiliepia į skambutį, norėjo paimti jos telefoną ir pasišnekėti, tačiau jis tik keikėsi. Sesuo papasakojo, kad abi su A. skrido atostogų ir, joms grįžus, oro uoste jos sutiko A. buvusį draugą ir dėl to kvietė apsaugą (2 t., b. l. 13).

Liudytoja I. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. Š. pažįsta, kadangi ji yra jos pusseserė, t.y. mamos brolio dukra. A. ilgą laiko tarpą gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji turėjo draugą. Draugo asmens duomenų ji nežinojo. 2018 metais, vasaros pradžioje, tikslaus laiko pasakyti negali, kadangi nepamena, ji sulaukė skambučio į savo mobiliojo ryšio telefoną iš nepažįstamo asmens, kuris pradėjo pasakotis, kad yra A. draugas, prašė sutaikyti juos, taip pat dar šnekėjo visokias nesąmones, kad, jeigu ji nenorės taikytis, priskambinės jos klientams, praras darbą ir pan. Nelabai pamena vykusių pokalbių, kadangi praėję daug laiko. Praėjus kelioms dienoms, jis pradėjo skambinėti ir grasinti. Per valandą iš minėto vyro ji sulaukdavo apie 200 skambučių. Ne į visus skambučius reaguodavo ir atsiliepdavo. Tačiau, kai atsiliepdavo, jis pradėdavo įvairiais būdais grasinti susidorojimu ne tik A., bet ir jai. Grasinimai buvo išreikšti galvos pjovimais ir nužudymu. Prasidėjus minėtiems skambučiams, ji pradėjo A. klausti, kas tai per asmuo ir ji pradėjo pasakotis, kad tai jos buvęs draugas, su kuriuo ji nori nutraukti santykius, tačiau jai neišeina, kadangi jis prie jos lenda, grasina. Taip pat minėtu laiku A. draugas buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) miestelį su draugu, kurį atsiuntė pas juos į namus. Draugas atėjo nešinas lapeliu, ant kurio buvo užrašyti A. kontaktai su prašymu, kad paskambintų A.. Taip pat A. draugas A. prieš lapelio atnešimą naktį nakvojo automobilyje (duomenys neskelbtini). Kadangi A. niekada nebuvo jam sakiusi jų adreso, tačiau buvo palikusi automobilį jų kieme, pagal A. automobilį A. atsirinko, kur (duomenys neskelbtini) būna A.. A. jai skambinėdavo ir per ją grasindavo A. iki rudens vidurio, tikslaus laiko pasakyti negali, kol jo nesulaikė policijos pareigūnai. Rugsėjo mėnesį ji buvo atvykusi pas A. į svečius, kur pamatė, kad už durų stovi jos buvęs draugas, taip skambinėdavo į domofoną ir pabėgdavo. Taip pat, kiek žino, A. siuntinėdavo A. nuotraukas, kurios buvo su A. veidu ir apipaišytos necenzūriniais žodžiais jos klientams, viršininkui ir pašaliniams asmenims (2 t., b. l. 26).

Liudytoja D. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. Š. pažįsta, kadangi ji yra jos dukterėčia. A. ilgą laiko tarpą gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji turėjo draugą. Kad A. turi draugą, ji nežinojo, kadangi jai tai nėra aktualu. 2018 metais, vasaros pradžioje, tikslios datos negali pasakyti, pas mane į namus apsilankė nepažįstamas asmuo, kuris atėjo nešinas lapeliu, ant kurio buvo užrašytas telefono numeris. Nepažįstamas vyras pasisakė, kad jį siuntė A. draugas, kas toks, nesakė, prašė perduoti telefono numerį A., kad ji paskambintų. Pats A. draugas ar minėtas nepažįstamas vyras jokių grasinimų neišreiškė bei perduoti A. nesakė. Tada ji paskambino A., kadangi nesuprato, kas vyksta. Paskambinus A., perdavė minėtą numerį bei perdavė, kad prašė paskambinti. Tada A. jai pasakė, kad ji viską žino ir pradėjo pasakotis, kad išsiskyrė su draugu, o jis ją persekioja, grasina ir terorizuoja. Paties A. M. ji nėra mačiusi, todėl ir konfliktų tarp A. ir vaikino nėra girdėjusi. Taip pat, kiek žino, tą pačią dieną, kai nepažįstamas vyras ir A. buvo atvykę į (duomenys neskelbtini), kadangi minėtu metu A. buvo (duomenys neskelbtini), jis ją nusekė iki miestelyje esančios parduotuvės ir laukė. A. išsigandusi paskambino jos sūnui, ko pasėkoje jis atvažiavo pasikalbėti su A., tačiau A. išsigandęs išvažiavo automobiliu (2 t., b. l. 22).

Liudytojas T. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. lapkričio 14 d., apie 09.00 val., kartu su tyrėju V. S., gavę užduotį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-54134-18, sulaikyti A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į butą, esantį (duomenys neskelbtini) aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Pasibeldė į duris ir paskambino durų skambučiu, tuo metu išgirdo garsus (t.y. žingsnius, kad kažkas vaikšto po butą) buto viduje. Suprato, kad galimai bute yra A. M., nurodė jam atidaryti buto duris ir kartu nuvykti į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, tačiau niekas jiems už durų neatsakė ir niekas su jais nebendravo. Tada jie informavo Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Vyriausiąją tyrėją M. V. P. ir ji susisiekė su minėto buto savininke, kuri nuomavo butą A. M.. Buto savininkė, pažadėjo kuo greičiau atvykti ir atidaryti buto duris. Po 30 min. prie minėto buto atvyko mobiliosios kuopos patruliai. Du mobiliosios kuopos pareigūnai priėjo prie jų ir paaiškino, kad jie gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kad iš (duomenys neskelbtini) buto balkono į (duomenys neskelbtini) buto balkoną įlipo iš matymo pažįstamas, galimai jos kaimynas, ir išgąsdino tame bute gyvenančią moterį. Jie suprato, kad galimai tas vyras galėjo būti A. M., kuris, vengdamas sulaikymo ir bando pasišalinti. Tada nusprendė imtis neatidėliotinų veiksmų. Pranešė apie įvykusią situaciją Vilniaus VPK OVS budėtojui ir paprašė PGT pareigūnus ir organizavo buto ir namo stebėjimą iš vidaus ir išorės. Gaisrininkai su specialiu keltuvu buvo pakilę link (duomenys neskelbtini) buto langų, bandė apžiūrėti butą pro langus, tačiau nieko nepastebėjo. Tada jis, nuėjęs pas kaimynę į (duomenys neskelbtini) butą, užėjo į minėtą butą, buto gyventoja buvo labai išsigandusi ir minėjo, kad į jos buto balkoną buvo įlipęs galimai jos kaimynas, kuris gyvena aukštu žemiau. Tada jis nuėjo į jos buto balkoną ir avariniais laiptais nusileido į (duomenys neskelbtini) buto balkoną, norėjo pro langus apžiūrėti butą, tačiau buto langai buvo užtraukti užuolaidomis. Jis pabeldė į minėto buto balkono langą, bet niekas į jo beldimąsi nesureagavo. Apie 10 val. atvyko buto savininkė ir turimais raktais atrakino (duomenys neskelbtini) buto duris. Jie visi kartu užėjo su mobiliosios kuopos pareigūnais. Apžiūrėjo visą butą ir vienas iš mobiliosios kuopos patrulių pasakė, kad išgirdo, kad kažkas galimai yra kambario sieninėje spintoje. Atidarius sieninės spintos duris, pastebėjo pasislėpusį A. M., kuris tupėjo toje spintoje. Jie nurodė jam išlipt iš spintos, bet jis nelipo ir šūkavo. Nevykdydamas reikalavimų, jis muistėsi ir šūkavo, todėl jie, paėmę už rankų, ištraukė jį iš spintos ir, dėl savo jo saugumo, uždėjo jam antrankius. Bute pastebėjo sukrautus į krepšius daiktus, galimai A. M. bandė išvykti. Sulaikytą A. M. jis su tyrėju V. S. pristatė į Vilniaus m. antrąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (1 t., b. l. 201).

Liudytoja I. K. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. 2018 metais, birželio mėn. ji įkėlė skelbimą į būsto nuomos agentūrą. 2018 m. birželio 5 dieną į jos butą minėtu adresu atvyko būsto nuomos agentūros darbuotojas kartu su nauju būsto nuomininku bei jo tėvu. Būsto nuomininkas prisistatė A. M., tėvo vardo nežino, tik pavardę (t.y. M.). Sudarė su A. M. buto nuomos sutartį 1 metų laikotarpiui. Dėl kokios priežasties A. M. išsinuomavo būtent jos butą, nežino. Sutartyje buvo nustatyta, kad buto nuoma 340 eurų ir pridedami komunalinių paslaugų mokesčiai. Tą dieną ji padavė buto raktus, įėjimo kortelę (pagrindinių namo durų), o kitus tokius pačius raktus turėjo ji. Nori patikslinti, kad už buto nuomą ir kitus buto mokesčius mokėjo A. M. tėvas. Pinigus mokėdavo pavedimu į jos banko sąskaitą. Nori paminėti, kad pačią pirmą dieną, t.y. birželio 5 d., A. M. jai pasirodė keistas dėl jo veiksmų ir elgesio. T.y. dėl nežinomų priežasčių dažnai muistėsi, t.y. negebėjimas būti vienoje vietoje, nuolat tai atsistodavo, tai atsisėsdavo, pasirodė neramus, nuolat kartodavo žodžiais „ar mes jums tinkam?“. Liepos mėnesį gavo laišką iš kaimynų (kurie gyvena (duomenys neskelbtini)), gavo nusiskundimų, kad jos buto nuomininkas A. M. kelia triukšmą laiptinėje, daužo kitiems kaimynas į duris, rėkauja. Būtent kam daužė į duris, nežino. Liepos mėnesį jai A. M. paskambino ir pranešė, kad name (duomenys neskelbtini), kažkas sumušė, kad jis apie tai praneš policijai, kad jis nieko nedaro ir jis tvirtino, kad namo kaimynai jį kaltina be priežasties. Ji liepos 18 d. nusiuntė A. M. į jo asmeninį elektroninį paštą ir į telefoną pranešimą dėl buto nuomos sutarties nutraukimo. Rugpjūčio 20 dieną buto nuomos sutartis buvo nutraukta. Bet liepos 18 d. A. M. dėl buto nuomos sutarties nutraukimo paprieštaravo ir atsisakė išsikelt iš buto. Parašė jai sms žinute. Vėliau jis žadėjo išsikraustyt, bet neišsikraustė, skambino ir šaukė telefonu, kad jis neišsikels, sakė, kad ji jį paduotų į teismą, jeigu jai kažkas nepatinka. Nori paminėti, kad po pranešimo A. M. buto nuomos mokesčius toliau mokėdavo jo tėvas. Paskutinis mokestis už buto nuomą buvo sumokėtas rugsėjo mėnesį. Už spalio mėn. ir lapkričio mėn. nebuvo sumokėta. Ji susisiekė su A. M. tėvu, prašė, kad jis savo sūnų iškeldintų iš buto ir sumokėtų skolą. A. M. tėvas prašė duot laiko dėl iškeldinimo ir skolos ir prašė su A. M. kalbėti ramiai ir gražiai, kad nebūtų jam nervinio protrūkio. Taip pat A. M. tėvas paminėjo, kad A. M. turi psichikos sutrikimų problemų. Nori paminėti, kad ji A. Š. nepažįsta.

2018 m. lapkričio 14 d. iš ryto apie 9 val. jai skambino A. M. ir paklausė, ar ji iškvietė policiją ir ugniagesius. Vėliau prašė, kad ji atvažiuotų. Ji paklausė, kas atsitiko, ką jisai pridarė, A. M. atsakė, kad nieko nepadarė. Ji atvyko į butą minėtu adresu (duomenys neskelbtini) apie 09.40 val. ir prie savo nuomojamo buto pamatė policijos pareigūnus ir pasakė, kad ji yra buto savininkė ir kad tuoj pat atrakins buto duris. Ji atrakino buto duris ir pirma įėjo 3 policijos pareigūnai, ji nuėjo iš paskos ir policijos pareigūnai surado A. M. miegamajame, sulaikė jį ir uždėjo atrankius. Ji nufilmavo bute esančius supakuotus jo daiktus, kad A. M. neturėtų jai pretenzijų. Sulaikymo metu A. M. buvo ramus. Ji taip pat paskambino A. M. tėvui, kad jis atvažiuotų į butą ir pasiimtų A. M. daiktus ir sumokėtų skolą. Taip pat nori paminėti, kad dėl saugumo pakeis minėto buto durų spyną. Nori pabrėžti, kad ji bijojo užeiti į butą dėl A. M. neadekvataus ir agresyvaus elgesio (1 t., b. l. 191).

Byloje pateikta 2018 m. birželio 5 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp I. K. B. ir A. M. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 5 d., kopija (1 t., b. l. 192-193).

Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jo sūnus A. M. 2018 m., tikrai neprisimena, kada tai galėjo įvykti, negali nurodyti koks buvo laikotarpis, pasakė jam, kad susirado (duomenys neskelbtini) darbą ir tuo pačiu pasakė, kad pats susirado butą. Taip pat neprisimena, kada tai buvo, bet kartu su A. nuvyko į butą, kurį jis pats susirado, tai buvo butas adresu (duomenys neskelbtini). Jie susitiko su buto savininke, A. pasirašė nuomos sutartį, sutartis buvo sudaryta A. vardu, jis tik sumokėjo. Iškart sumokėjo už du mėnesius nuomos ir po to dar mokėjo (neprisimena už kiek mėnesių), nuompinigius. Tada jis tik mokėjo nuompinigius, kiek atsimena, darė pavedimus, bet negali nurodyti tiksliai, už kiek mėnesių. Jis nežinojo, kad tame pačiame name gyvena A. buvusi draugė A., jis jam to nesakė, nuslėpė. Jei būtų žinojęs tą aplinkybę, tai nesutiktų, kad jis nuomotųsi tą butą (2 t., b. l. 30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 2405/2018(01) nurodyta, kad A. Š. padaryti odos nubrozdinimai ir įdrėskimai kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu (patraukiamuoju judesiu) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. liepos 15 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 41-42).

UAB „UNGE“ teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0258/18 (dėl 2018 m. liepos 2 d. sužalojimo) nurodyta, kad A. Š. kairės plaštakos nugarėlė, V delnakaulio projekcijoje stebimi 4 odos įspaudai, kurie galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių, galimai nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis – t. y. sukandant dantimis. A. Š. kairės rankos plaštakos odos įspaudai gali būti vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 8 punktu (1 t., b. l. 98-100).

2018 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios A. Š. pateiktoje USB laikmenoje įrašytas jai skambinusio ir A. M. ir A. Š. telefoninio pokalbio garso įrašas. Pokalbio metu A. M. sako, kad jam į namus skambino policijos pareigūnai, A. Š. atsako, kad ji policiją iškvietė šiandien. A. M. sako, kad jis rašys pareiškimą ir kad ant jo yra parašytas pareiškimas, taip pat A. Š. sako, kad jeigu gąsdina, tai pati su plyta gaus per galvą. A. Š. pasako, kad čia grasinimai susidoroti, A. M. jai sako traktuoti, kaip ji nori. Dar A. M. sako, kad direktorius vėl paskambino, turi įrašą, kaip jis grasina, parašys ant jo irgi pareiškimą, parašys, kad ji pasakė apie jų romaną ir kad ji nori su juo miegot. Pasakys visam kolektyvui, visiems, kaip yra. A. Š. sako, kad parašys pareiškimą už šmeižtą. A. M. kaltina A. Š., kad ji renka duomenis apie jį, ieško jo gyvenamosios vietos adreso ir taip toliau, A. Š. atsako, kad tai jis renka duomenis apie jos darbovietę, priekabiauja prie kolegų, socialiniuose tinkluose prie jos draugų priekabiauja, o ji apie jį duomenų nerenka, nes jis jai yra neįdomus (1 t., b. l. 43-44).

2018 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios A. Š. pateiktoje USB laikmenoje įrašytas jai skambinusio ir A. M. ir A. Š. telefoninio pokalbio garso įrašas. Pokalbio metu A. M. sako, kad kalbėjo su „G.“, jis „G.“ viską pasakė ir dabar skambins visiems kitiems bendradarbiams, dar su „G.“ A. Š. gali sutarti ir viską išspręsti. A. Š. klausia, kodėl jis policijai durų neatidarinėja ir kodėl jis eina prie jos durų ir skambinėja, rankeną traukioja. A. M. sako, kad neina prie jos durų, A. Š. sako, kad jis yra užfiksuotas, ką tik buvo prie jos durų ir skambinėjo, ant jo jau yra parašytas pareiškimas. A. M. sako, kad visiems pasakys apie jos žygdarbius, dėl ko čia viskas ir kaip viskas. A. Š. sako, kad jo nesąmonių netoleruos, kad jau yra parašytas pareiškimas ir kiekvieną kartą, kai A. M. prie jos artinsis, bus kviečiama policija. Tai, kad jis apsigyveno šitame name yra itin sunkinanti aplinkybė. A. M. sako, kad šitame name negyvena, čia buvo atėjęs pas pusseserę, kuri šitame name gyvena (1 t., b. l. 45).

2018 m. lapkričio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiosios A. Š. pateiktoje USB laikmenoje įrašyti trys jai skambinusio ir A. M. ir A. Š. telefoninių pokalbių garso įrašai. Pirmame garso įraše A. M. vartoja daug necenzūrinių žodžių, sako, kad paskambino į A. Š. ofisą, vadina ją necenzūriniais žodžiais, sako jį atblokuoti, kad ateis į ofisą ir pasakys visiems, kad A. Š. atlieka lytinį aktą su direktoriumi (pasakyta necenzūriniais žodžiais), kad ji eis iš to darbo. A. Š. sako nustoti jai grasinti nuolatos, kad neprivalo su juo kalbėtis. A. M. sako jai niekur nevažiuoti iš (duomenys neskelbtini), kad jis atvažiuos ir jie pasikalbės, nuolat vartoja necenzūrinius žodžius. A. Š. kelis kartus pakartoja rinktis žodžius.

Antrame garso įraše A. M. vėl gausiai keikiasi necenzūriniais žodžiais, sako nebandyti nekelti telefono, kai jis skambina, sako A. Š. užsičiaupti, nes pamatys, kad sudegins. A. Š. sako, kad jis yra tikrai išprotėjęs žmogus ir ji neprivalo su juo.

Trečiame garso įraše A. Š. sako A. M. atstoti nuo jos. A. M. sako išeiti iš to darbo, kad jie būtų kartu, A. Š. sako, kad nepageidauja su juo bendrauti. A. M. atsako, kad jam jos pageidavimai neįdomūs, visiems parašė apie jos romaną. A. Š. klausia kokį romaną, kad ji irgi gali prišnekėti, kad jis romanų turi, kad A. M. yra išprotėjęs. A. M. toliau sako jai išeiti iš darbo, A. Š. klausia, kodėl ją terorizuoja, A. M. sako, kad ji pati nekėlė telefono ragelio, darė nesąmones. A. Š. klausia, kodėl ji turi kelti ragelį, kai jis skambinėja po kelis šimtus kartų per dieną (1 t., .b. l. 47-48).

2018 m. spalio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji A. Š. pateikė vaizdo įrašą, įrašytą į CD diską (2 t., b. l. 40-41). 2018 m. spalio 3 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios A. Š. pateiktas vaizdo įrašas. Įrašas prasideda triukšmu, kuris panašus į daužymo garsus. Tuomet girdisi, kaip atsidaro buto durys. Tada matoma daugiabučio namo laiptinė ir bėgantis nuo atidarytų durų asmens siluetas. Girdimas šauksmas, tarp kurių žodžių yra žodis „idiote“. Bėgdamas tolyn nuo durų, asmuo šaukia necenzūrinius žodžius (necituotini, nurodyti apžiūros protokole), „idiotai“, bei girdisi kiti nubėgančio asmens tolimesni riksmai, kurių žodžių suprasti neįmanoma. Girdimas antro vyro balsas, šis žmogus sako „ateik čia“. Tada pasigirsta moteriškas balsas: „uždaryk duris“ (2 t., b. l. 42-44).

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. atstovas advokatas Mindaugas Bliuvas, kartu su prašymu pradėti A. M. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje ir 168 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 108-113), pateikė duomenimis, iš kurių matyti, kad A. M. informavo A. Š., kad disponuoja informacija apie tai, kam buvo skambinta ir rašyta iš A. Š. naudojamo mobilaus Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais. Prie prašymo pridėtos įtariamojo A. M. siųstų žinučių nukentėjusiajai A. Š. bei jos seseriai V. M. nuotraukos su adresatais ir jiems siųstomis žinutėmis, iš kurių matyti, kad A. M. pradėjo siųsti tikrovės neatitinkančią informaciją asmenims, su kuriais bendrauja nukentėjusioji. Žinutėse, parašytose A. Š., A. M. grasina jos kolegoms, šeimos nariams ir kitiems asmenims atskleisti informaciją apie jos privatų gyvenimą, kuri pakirstų jos garbę ir orumą, ji būtų priversta išeiti iš darbo, jeigu ji su juo nebendraus, neatblokuos jo programėlėje „Viber“. A. Š. neatrašant, A. M. jai atsiuntė ekrano nuotraukas, kuriose matyti, kad jis A. Š. kontaktams parašė žinutes apie jos privatų gyvenimą. Be to, vienoje iš A. M. žinučių A. Š. jis atsiuntė ginklo (pistoleto) nuotrauką su prierašu „Matai“ (1 t., b. l. 114,119-135). Taip pat prie prašymo pateikta elektroninio laiško „dėl asm. informacijos“ kopija, iš kurios matyti, kad 2018 m. lapkričio 5 d. A. Š. klientas V. A. informuoja, kad nori ją perspėti, jog kažkas siuntinėja jos privačią informaciją ir nuotraukas per vaiberį, pasivadinęs „the one“ (1 t., b. l. 115). Taip pat pridėta A. M. susirašinėjimo su A. Š. nuotrauka, iš kurio matyti, kad A. M. yra pasivadinęs „The one“ (1 t., b. l. 114).

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 31 sprendime Nr. 3R-1158 (2.13-1.) dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 15 d. skundo, kuriame pareiškėjas nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) galimai neteisėtai 2018 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais atskleidė pareiškėjai priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) srauto duomenis. Pareiškėja dėl to kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) su prašymu pateikti informaciją apie asmenis, kurie galėjo susipažinti su minėtais duomenimis bei tokio susipažinimo teisėtumą. 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 5040-436 UAB (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. minėti duomenys buvo peržiūrėti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kurie, UAB (duomenys neskelbtini) teigimu, tam turėjo teisę ir kad tokia informacija paprastai peržiūrima klientui atvykstant į saloną arba paskambinus į klientų aptarnavimo centrą. Pareiškėja skunde nurodo, kad minėtu laikotarpiu nesikreipė į UAB (duomenys neskelbtini) dėl minėto telefono, todėl UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams nebuvo pagrindo peržiūrėti telefono Nr. (duomenys neskelbtini) srauto duomenis.

Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Inspekcija nusprendė skundą pripažinti pagrįstu ir duoti UAB (duomenys neskelbtini) nurodymą: Imtis tinkamų organizacinių ir techninių priemonių, skirtų užtikrinti, kad UAB (duomenys neskelbtini) tinkluose generuojamus ir tvarkomus duomenis tvarkytų tik UAB (duomenys neskelbtini) įgalioti asmenys ir tik tiek, kiek to reikia jų tiesioginėms funkcijoms vykdyti (pvz. fiksuoti gautus prašymus, susijusius su srauto duomenimis, pagal šiuos prašymus peržiūrėtą bei teiktą informaciją, peržiūrą, atlikusi darbuotoją, taip pat esant ginčui dėl tokių peržiūrų, minėtą informaciją saugoti ilgesnį, nei nustatytasis terminą, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymą (1 t., b. l. 163-164).

Byloje esančiose BIRT ataskaitų žiūryklėse užfiksuoti šie duomenys:

2018 m. liepos 15 d. 18.43 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)pranešėjas A. M. susimušė gatvėje su tėvu. Atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko A. Š., V. Š. ir D. Š., kurie paaiškino, kad A. Š. ką tik skambino į policiją, jog jos buvęs draugas A. M. (su kuriuo ji nebendrauja jau 2 mėnesius, nevedė bendro ūkio, buvo susitikę tik kelis kartus) teigė, jog A. M. ją persekioja jau kelis mėnesius. Pasak A. Š., ji buvo lauke ir prie jos priėjęs A. M. pradėjo kabinėtis, stumdyti ją, sudraskė ranką, tėvas V. Š., pamatęs, jog A. M. priekabiauja prie A. Š. ir ją stumdo, apgynė ją ir A. M. pasišalino nežinoma kryptimi (1 t., b. l. 25);

2018 m. liepos 1 d. 19.26 val. gautas A. Š. skundas, kad A. M. pastoviai persekioja pranešėją telefonu, elektroninėje erdvėje (1 t., b. l. 50);

2018 m. gegužės 28 d. 22.00 val., 2018 m. birželio 30 d. 14.03 val., 2018 m. liepos 1 d. 20.07 val. gauti A. Š. pranešimai, kad buvęs draugas ją persekioja, grasina (1 t., b. l. 63);

2018 m. rugpjūčio 8 d. 01.33 val. gautas A. Š. pranešimas, kad jos buvęs sugyventinis A. M. beldžiasi į duris, trukdo ilsėtis, grasina susidorojimu (1 t., b. l. 65);

2018 m. spalio 31 d. 23.40 val., 2018 m. lapkričio 3 d. 12.52 val. , 2018 m. lapkričio 5 d. 20.36 val. ir 2018 m. lapkričio 12 d. 11.53 val. gauti A. Š. pranešimai, kad jos buvęs draugas A. M. ją terorizuoja, persekioja prie namų ir darbovietės, rašo grasinančias žinutes, skambina telefonu, grasina susidoroti, beldžia į duris. Pareiškėja turi pagrindo bijoti ir galvoja, kad grasinimai yra realūs. A. M. yra paskirta kardomoji priemonė, kad su ja nekomunikuotų, tačiau kardomosios priemonės sąlygų nesilaiko (1 t., b. l. 70-74).

Dėl 2018 m. liepos 2 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo A. Š.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 2 d. veika), yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, pripažino, kad nors įvykio 2018 m. liepos 2 d. detalių neprisimena, tačiau visais tais atvejais jis bandė pasikalbėti su A. Š., bet peržengdavo ribas ir to nesuprasdavo. Tą konkrečią dieną jis bandė palaukti prie jos darbo ir pasikalbėti, bet nepavyko, ir priėjo prie tokios absurdiškos situacijos, kad paėmė jai už rankos, gavosi kažkokios grumtynės. Taip pat pripažino, kad buvo ir įkandimas. Tokie jo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios A. Š., liudytojos D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, UAB „UNGE“ teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0258/18 dėl 2018 m. liepos 2 d. sužalojimo, patvirtinanti, kad nukentėjusiajai A. Š. buvo padarytas sužalojimas (kairėje plaštakos nugarėlėje, V delnakaulio projekcijoje esantys 4 odos įspaudai, kurie galėjo būti padaryti sukandant dantimis), vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. M. kelis kartus griebė nukentėjusiajai A. Š. už rankos, tuo sukeldamas fizinį skausmą, po ko įkando jai į kairę ranką, dėl ko plaštakos nugarėlėje, V delnakaulio projekcijoje liko 4 odos įspaudai, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu A. M. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, todėl jie nelaikytini šeimos nariais pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, tokiu būdu A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2018 m. liepos 15 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo A. Š.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat pripažįsta, kad A. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 15 d. veika), yra įrodyta. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, pripažino, kad 2018 m. liepos 15 d. 18.30 val. prie A. Š. nuomojamo buto beldėsi į duris, norėjo pasikalbėti su A. Š., tą kartą jie susitiko ir jis nubrozdino A. Š. plaštaką. Tokie jo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios A. Š., liudytojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2018 m. liepos 15 d. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. liepos 18 d. specialisto išvada Nr. G 2405/2018(01), patvirtinanti, kad A. Š. buvo padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimai ir įdrėskimai kairėje plaštakoje, galimai 2018 m. liepos 15 d., kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. M. sugriebė nukentėjusiąją A. Š. už kairės rankos ir ėmė ją tempti bei apdraskė ranką, tuo padarydamas jai odos nubrozdinimą ir įdrėskimus kairėje plaštakoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu A. M. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl sistemingo nukentėjusiosios A. Š. bauginimo naudojant psichinę prievartą bei jos terorizavimo

BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad A. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamasis, apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino, nurodė, kad jis A. Š. skambindavo, rašydavo žinutes, kurios būdavo įvairiausio pobūdžio, nuo pykčio iki prašymų leisti pasikalbėti, taip pat būdavo ir tiesioginių grasinimų jai. Po išsiskyrimo jis apsigyveno tame pačiame name, kaip ir nukentėjusioji, nes negalėjo su ja išsiskirti. Sumokėjo agentui pinigus, kad surastų butą, jis sąmoningai ieškojo, kad būtų šalia A. Š., ir taip sutapo, kad tai buvo tame pačiame name. Jis A. Š. baugindavo su tikslu ją susigrąžinti, manipuliuodamas, kad jei nepasikalbės su juo, tai jis padarys kažką, tiksliai neprisimena, bet tai, kas parašyta kaltinime, yra tiesa, nors jis ir nebuvo pasiryžęs daryti dalykus, kuriais grasino. Jis taip pat siuntė jai nuotraukas su ginklu, prie nuotraukos buvo parašęs žodį „matai“, tai reiškia, kad galvojo sau atimti gyvybę tuo metu. Visi veiksmai, kuriuos jis darė, buvo bandymai ją susigrąžinti ir galbūt priversti ją būti su juo. Taigi, kaltinamasis A. M. iš esmės pripažino kaltinime nurodytas jam inkriminuojamos BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiosios A. Š., o taip pat ir liudytojų D. Š., V. Š., V. M., A. Š., G. L., V. J., G. T., A. R., T. G., I. G. ir D. G., ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jie visi nurodė matę A. M. sistemingą A. Š. persekiojimą ir bauginimą įvairiose vietose – tiek (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno nuomojamame bute, tiek prie jos darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), bei netgi (duomenys neskelbtini), kur gyvena nukentėjusiosios tėvai. Tai, kad kaltinamasis tyčia išsinuomojo butą adresu (duomenys neskelbtini), t.y. tame pačiame name, kuriame gyveno nukentėjusioji, patvirtina liudytojų I. K. B. bei A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei buto nuomos sutartis. Byloje pateiktame vaizdo įraše matyti vienas iš epizodų, kuomet A. M. daužė A. Š. buto duris. Taip pat iš byloje pateiktų A. M. ir A. Š. telefoninių pokalbių garso įrašų matyti, jog A. M. su nukentėjusiąja bendravo agresyviai, be kita ko, išreikšdamas ir grasinimus (pvz. kad ji gali gauti su plyta per galvą arba kad ją sudegins), taip pat iš pateiktų A. M. ir A. Š. susirašinėjimų trumposiomis žinutėmis nuotraukų matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiajai grasino, jeigu ji neįvykdys jo sąlygų (neatblokuos jo pokalbių programėlėje „viber“, nekalbės su juo ir pan.), taip pat siuntė nuotrauką, kurioje nufotografuotas ginklas (pistoletas) su prierašu „matai“. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais; privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338-511/2017). Įstatymai nedraudžia įrašinėti savo ir trečiojo asmens pokalbių, todėl teismas remiasi šiais ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktais garso įrašais ir pripažįsta juos įrodymais. Nors kaltinamasis A. M. nurodė, kad jis neturėjo siekio įgyvendinti savo grasinimų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į A. M. grasinimų nukentėjusiajai bei jos persekiojimo pobūdį ir intensyvumą, gana ilgą laikotarpį, kurį šie veiksmai buvo tęsiami jis (nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. lapkričio 12 d.), taip pat tai, kad kaltinamasis aptariamu laikotarpiu du kartus realiai panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, daro išvadą, kad nukentėjusiajai A. Š. buvo sudarytas pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo grasinimai gali būti įvykdyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Dėl neteisėto rinkimo informacijos apie privatų A. Š. gyvenimą ir neteisėto jos panaudojimo, bei tikrovės neatitinkančios informacijos apie ją paskleidimo

BK 167 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2014). Atsakomybė už neteisėtą tokios informacijos atskleidimą ar panaudojimą nustatyta BK 168 straipsnyje. Pagal BK 168 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas BK 165–167 straipsniuose nustatytą veiką. Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla už neteisėtą atskleidimą ar panaudojimą tokios informacijos apie kito žmogaus privatų gyvenimą, kurią kaltininkas gauna: a) teisėtai – sužino dėl savo tarnybos, profesijos ar laikino užduoties atlikimo; b) neteisėtai – surenka darydamas BK 165–167 straipsniuose nurodytus nusikaltimus. Sužinojimas nuo surinkimo skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju kaltininkui informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimą tampa prieinama dėl jo tarnybos, profesijos ar laikinos užduoties atlikimo, antruoju – dėl jo padarytų asmens privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančių nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad kvalifikuojant tokio pobūdžio veikas pirmiausia atsižvelgtina į BK 167 ir 168 straipsnių santykį. Šiuose straipsniuose nurodyti teisės normų požymiai konkuruoja dėl tų pačių nusikalstamų veiksmų – neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, nes minėta, kad pagal BK 168 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai be asmens sutikimo viešai paskelbiama, pasinaudojama ar kitų asmenų labui panaudojama informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu ji buvo surinkta darant BK 165–167 straipsniuose, taigi ir BK 167 straipsnyje, nustatytą veiką. Šis BK specialiosios dalies teisės normų santykis gali būti įvardijamas kaip normos visumos (BK 168 straipsnis) ir normos dalies (BK 167 straipsnis) konkurencija, nes viena norma padarytą veiką atitinka visiškai (BK 168 straipsnis), o kita – tik iš dalies (BK 167 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad, esant šiai normų konkurencijai, taikoma visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius. Taip išvengiama dirbtinio kaltinamojo teisinės padėties apsunkinimo, kai asmuo, iš esmės padaręs vieną nusikalstamą veiką, kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Normos dalis taikytina kartu su normos visuma tik tais atvejais, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-289/2013, 2K-138/2015). Atsižvelgiant į tai, kvalifikuojant kaltininko veiksmus, kuriais, darant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 167 straipsnyje, surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą atskleidžiama ar panaudojama, taikytinas tik BK 168 straipsnis, kuris apima ir neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, už kurį atsakomybė nustatyta BK 167 straipsnyje. Tokios pozicijos, pavyzdžiui, laikytasi ir kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2015, kurioje konstatuota, kad tokiais atvejais, vadovaujantis normų visumos ir dalies konkurencijos sprendimo taisyklėmis, padaryta veika kvalifikuotina taikant tik BK 168 straipsnį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-648/2018). Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 168 straipsnio 1 dalį.

BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

siekdamas savo klastingu elgesiu priversti nukentėjusiąją A. Š. su juo bendrauti bei turėdamas tikslą ją terorizuoti, taip pat paskleisti apie ją melagingą informaciją, galinčią ją paniekinti ar pažeminti ir padaryti žalos jos garbei ir orumui bei pakirsti jos reputaciją, nuo 2018 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2018 m. lapkričio mėn. pradžios, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu neteisėtai gavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio, nukentėjusiosios A. Š. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktų telefono numerius bei jos naudojamo elektroninio pašto kontaktų adresus, iš skirtingų telefono numerių viešai atskleidė informaciją apie privatų nukentėjusiosios A. Š. gyvenimą neapibrėžtam adresatų ratui (artimiems giminaičiams, bendradarbiams verslo klientams, bendradarbiams), kurių kontaktinius duomenis sužinojo neteisėtai rinkdamas informaciją apie nukentėjusiosios A. Š. privatų gyvenimą

laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2018 m. lapkričio mėn. pradžios, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu neteisėtai gavęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio, nukentėjusiosios A. Š. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktų telefono numerius bei jos naudojamo elektroninio pašto kontaktų adresus, siekdamas nukentėjusiąją A. Š. pažeminti kitų žmonių akyse bei pakirsti jos reputaciją dėl to, kad ji nevykdė jo reikalavimo išeiti iš darbo ir nuolat būti su juo, iš skirtingų telefono numerių rašydamas žinutes apie nukentėjusiosios A. Š. neva teikiamas seksualines paslaugas, pridėdamas jos nuotrauką ir siųsdamas įvairiems asmenims (artimiems giminaičiams, bendradarbiams verslo klientams, bendradarbiams), paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią padaryti žalos jos garbei ir orumui.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad A. M. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 168 straipsnio 1 dalyje ir BK 154 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamasis, apklausiamas teismo posėdžio metu, savo kaltę dėl pastarųjų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad aptariamus veiksmus jis darė su tikslu susigrąžinti A. Š. ir galbūt priversti ją būti su juo. Iš pradžių jis bandė per draugus, pažįstamus siekti, kad ji pasikalbėtų su juo, bet tai neįvyko, po ko prasidėjo konfliktas. Jis žmonėms iš jos darbo pasakė, kad ji teikia seksualines paslaugas. Anksčiau, kai jie gyveno kartu, jis buvo paėmęs jos telefoną ir slapta nusirašęs kontaktus iš pavydo. Dėl jos kontaktų taip pat kreipėsi į kažkokią bendrovę išsiaiškinti, kas per numeriai. Jis iš savo telefono ir išsiuntė visiems turėtiems jos kontaktams jos nuotraukas, teigdamas, kad ji teikia seksualines paslaugas. Taigi, kaltinamasis iš esmės pripažino jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 168 straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, o būtent, kad jis neteisėtai, be nukentėjusiosios žinios gavo A. Š. naudojamo telefono numerio kontaktus ir, pasinaudodamas šia neteisėtai surinkta informacija apie A. Š. privatų gyvenimą, iš savo telefono paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie nukentėjusiosios A. Š. neva teikiamas seksualines paslaugas, rašydamas apie tai žinutes įvairiems asmenims, buvusiems jos kontaktuose, bei pridėdamas jos nuotrauką, tokiu būdu paskleisdamas apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią padaryti žalos jos garbei ir orumui. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios A. Š. bei liudytojų V. J., G. T., I. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, byloje pateiktos A. M. žinučių A. Š. bei kitiems asmenims nuotraukos bei elektroninio laiško kopija, iš kurio matyti, kad asmuo perspėjo A. Š. dėl to, kad apie ją kitiems asmenims yra siunčiama privati informacija, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Šioje dalyje A. M. veikos yra teisingai kvalifikuotos pagal BK 168 straipsnio 1 dalį bei 154 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis A. M. padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių keturios yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų ir viena priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos iš pykčio ir keršto nukentėjusiajai A. Š. dėl nutrūkusių santykių. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas vieną kartą, taip pat dėl fizinio skausmo sukėlimo bei sistemingo žmogaus bauginimo naudojant psichinę prievartą (2 t., b. l. 168-170), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 177-179), šiuo metu nedirbantis, bet įvairiais laikotarpiais dirbęs praeityje (2 t., b. l. 167), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 166), buvo gydytas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), diagnozuota: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 124). 2019 m. kovo 18 d. – balandžio 5 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-12/2019 nurodyta, kad A. M. nusikalstamų veikų padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti (duomenys neskelbtini), kurie tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek šiuo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. M. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti (duomenys neskelbtini), kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. M. pavojingumo visuomenei klausimą sprendžia teismas, su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir jis gali dalyvauti teisiamajame posėdyje, jam nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (2 t., b. l. 139-146). Skiriant bausmes įvertintina tai, kad kaltinamasis A. M. BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, jog kaltinamasis iš ankstesnio teistumo nepasimokė, tinkamų išvadų nepadarė ir savo nusikalstamo elgesio nepakeitė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik kaltinamajam paskyrus griežčiausias BK 140 straipsnio 1 dalies, 145 straipsnio 2 dalies, 168 straipsnio 1 dalies ir 154 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas artimas sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už BK 168 straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, o šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, ir kaltinamajam A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, A. M. skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Nors kaltinamasis A. M. šiame nuosprendyje aptariamas nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės, jam paskirtos 2016 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, tačiau iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie A. M. matyti, kad vykdant pastarąjį nuosprendį, A. M. buvo įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą 2017 m. balandžio 6 d., o 2019 m. balandžio 1 d. buvo iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas. Teismas neturi duomenų, kad A. M. atžvilgiu būtų panaikintas 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, todėl, suėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui, laikytina, kad A. M. yra atlikęs 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, todėl pastarosios bausmės bendrinimas su šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausme yra netikslingas.

BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tos veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y., taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio redakcija (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.), kurios 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vienok, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d., kurios 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, t.y. ši įstatymo redakcija nuteistojo teisinės padėties nekeičia, todėl taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo redakcija.

Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, nurodė suprantantis, kad jo veiksmai buvo netinkami ir gailėjosi dėl jų, atsiprašė nukentėjusiosios, taip pat nurodė suprantantis, kad turi psichinių, savikontrolės problemų, bet šias problemas sprendžia, gydėsi ir šiuo metu tęsia gydymą, ką patvirtina į bylą pateikti dokumentai – VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymą apie gydymąsi bei VšĮ (duomenys neskelbtini) medicininis pažymėjimas (3 t., b. l. 127-128). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad panaikinus jam kardomąją priemonę – suėmimą, kaltinamasis, būdamas laisvėje, nesiėmė jokių tolesnių neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios A. Š. atžvilgiu, nepažeidinėjo jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygų (nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. Š.), kas teikia pagrindo tikėti A. M. teiginiais, kad jis suprato savo veiksmų netinkamumą ir jų atsisakė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.) nuostatomis, A. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams (didesniam, nei vidutiniam bausmės vykdymo atidėjimo terminui, įvertinus tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistojo atžvilgiu kartą jau buvo atidėtas ankstesniu nuosprendžiu dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų). Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė A. M., ji užtikrintų tiek BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų A. M., tačiau neizoliuotų jo nuo visuomenės, neapribotų galimybės gydytis, dirbti, o taip pat užtikrintų realią galimybę nukentėjusiajai gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. M. įpareigotinas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas), pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti nukentėjusiosios A. Š., viename iš Respublikinių dienraščių skelbimo forma patalpinant atsiprašymo tekstą (BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nebendrauti su nukentėjusiąja A. Š. (BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Taip pat, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, A. M. paskirtinas įpareigojimas laisvės bausmės atidėjimo laikotarpiu tęsti gydymą psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į A. M. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 14 d. 10.00 val. iki 2019 m. birželio 6 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 120-121) – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Š. pareiškė 10400 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl 400 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl kaltinamojo A. M. nusikalstamų veiksmų. Turtinės žalos dydis civiliniame ieškinyje motyvuojamas tuo, kad dėl A. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. Š. patyrė finansines išlaidas, o būtent ji, jausdama nuolatinį spaudimą, prie kurio prisidėjo A. M. panaudotas fizinis smurtas, naudota psichinė prievarta bei sistemingas bauginimas, įvertinusi tai, kad A. M. yra sunkiai prognozuojamas, bijodama jo tolesnių veiksmų, kad bus pasikėsinta į jos sveikatą ar gyvybę, tris kartus pervedė A. M. pinigų, t.y. 2018 m. gegužės 3 d. pervedė 100 Eur, 2018 m. gegužės 16 d. pervedė 100 Eur bei 2018 m. gegužės 22 d. pervedė 200 Eur (kartu su civiliniu ieškiniu pateikti mokėjimo nurodymai, kuriuose užfiksuoti minėti pervedimai), tokiu būdu ji dėl A. M. nusikalstamų veiksmų patyrė 400 Eur turtinę žalą. Dėl neturtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl A. M. nusikalstamų veiksmų A. Š. patyrė ir moralinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais ir sukrėtimais, nepatogumais, nuolatiniu įtampos ir nerimo jautimu. Ji patyrė ir iki šiol jaučia didžiulį emocinį sukrėtimą ir skausmą, minėti įvykiai palaužė ją dvasiškai, liko nerimas, baimė, nukentėjusioji nesijaučia saugi, nes apsistumdymas su A. M., o taip pat išreikštas grasinimas buvo net prie jos gyvenamojo namo laiptinės durų, o taip pat prie jos buto durų – aplinkoje, kurioje ji turėtų jaustis saugi. Dėl A. M. išsiųstų žinučių pašaliniams asmenims, kurios žemino ir tebežemina A. Š. garbę ir orumą, ji patyrė ir vis dar patiria stresą, nerimą bei pažeminimą, dėl ko nukentėjusioji kurį laiką vengė ir bijojo išeiti į viešumą. Nukentėjusiosios atveju yra padaryta ne viena nusikalstama veika, A. M. nusikalstamų veikų ėmėsi sistemingai, todėl nukentėjusioji turi pagrindą bijoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. Š. patirta neturtinė žala civiliniame ieškinyje įvertinta 10000 Eur (1 t., b. l. 168-172).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. M. dėl civilinio ieškinio parodė, kad mano, jog civilinio ieškinio suma yra per didelė, tokiam civiliniam ieškiniui atlyginti pinigų neturi, niekada tokių pinigų neturėjo. Jis pripažįsta, kad nukentėjusiajai padaryta žala, bet jie abu yra kalti dėl to, kas įvyko, abu yra nukentėję nuo santykių. Šiuo metu jis iš viso negauna jokių pinigų, rašys prašymą gauti socialinę pašalpą. Jis nesutinka, kad vertė A. Š. jam pervesti pinigus, jie buvo iš jo pasiskolinti. To įrodyti jis negali, draugas, prie kurio ji skolino jam pinigus, dabar išvykęs iš Ameriką. Jis galėjo paskolinti pinigų, nes tuo metu pinigų turėjo, draugas buvo atidavęs skolą, čia buvo draugystės pradžioje. 2018 metais jis kažkur dirbo, bet neatsimena įmonių pavadinimų. Kas mėnesį gaudavo maždaug 1000 eurų. Tai buvo ir iš artimųjų, ir iš darbovietės. Jis nežino, kokios buvo A. Š. pajamos, bet jie važinėdavo prie jūros į prabangius viešbučius Palangoje, buvo visus savaitgalius ar kas antrą ir jis už viską mokėdavo.

Teismo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio nukentėjusioji A. Š. parodė, kad pavedimai M. buvo daryti, nes jis nuolat prašydavo iš jos pinigų, tai ten kaip ir reikalavimo vykdymas. Ji tikrai buvo priversta pervesti pinigus, iš jos buvo reikalaujama pinigų ir jai grasinama, jei nepaskolins. Neturtinės žalos tokia suma, kadangi visi veiksmai tęsėsi prieš ją gal pusę metų, tai jai sukėlė didelius psichologinius išgyvenimus, dalį laiko ji net dirbti negalėjo, pirmoji teismo skirta kardomoji priemonė nepasiteisino, pasiteisino tik suėmimas. Tiesiog taip įvertino savo dvasinius psichologinius išgyvenimus ir moralinius dalykus, visa žala, kurią padarė jos darbinėje aplinkoje, būtent tokia suma ir įvertinta. Ji su A. M. susipažino 2017 m. kovo mėnesį, bendravo apie metus laiko, buvo porą kartų nuvažiavę į Palangą ir mokėdavo ji, tai gali pagrįsti savo gaunamomis pajamomis. Jie bendravo apie metus laiko, kol prasidėjo terorizavimas gegužės mėnesį. Jis planavo atvykti į (duomenys neskelbtini), tą ir padarė, kelias dienas buvo pas ją ir po kelių dienų tapo neadekvatus, buvo patalpintas į psichiatrijos ligoninę, ji gavo įspėjimą iš ligoninės, nes žmogus atrodė pavojingas. Tai buvo 2018 m. gegužės mėnesį. Po kelių dienų jis buvo paleistas ir po išleidimo prasidėjo visi veiksmai. Ji jam paskolino 400 eurų tik kad skola tokia, kad negrąžinama. Jam tuo metu buvo reikalinga finansinė pagalba, tai rodo faktas, kad jis apsigyveno tame pačiame name, savo pajamomis jis nedengė nuomos, tai parodo, kad jis iš savo šeimos narių gavo paramą. Ji tiksliai neprisimena, kada buvo tie skolinimai, nes tiksliai nepamena, kada jis buvo patalpintas į psichiatrinę. Be jam buvo reikalinga parama, jis jos nuolatos prašydavo, dėl to ir buvo padaryti tie pavedimai. Ji nevertina, ar tos sumos susijusios su kaltinimu. Buvo reikalavimas, kad ji turi jam paskolinti pinigus, jei ji to nepadarys, jis sakė, kad imsis tam tikrų veiksmų, važiuos pas ją į darbą ir panašiai. Visi veiksmai prasidėjo po šitų pervedimų, į darbą važiavo po pervedimų. Vėliau buvo reikalaujama pinigų iš jos, kai ji kreipėsi į policiją, reikalauta padengti visas jo patirtas išlaidas dėl advokato, bet tada iš jos finansinės paramos jis negavo.

Teismas vertina, kad ieškinys dėl 400 Eur turtinės žalos yra nepagrįstas, nes byloje nėra įrodymų, nustatančių priežastinį ryšį tarp nukentėjusiosios padarytų A. M. bankinių pavedimų (2018 m. gegužės 3 d. – 100 Eur, 2018 m. gegužės 16 d. – 100 Eur bei 2018 m. gegužės 22 d. – 200 Eur) ir A. M. inkriminuojamų veikų. Pagal nukentėjusiosios parodymus 2018 m. gegužės 28 d. ji A. M. pasakė, kad jis daugiau negali gyventi jos bute ir turi išsikraustyti. Inkriminuotos A. M. nusikalstamos veikos padarytos po šios datos, todėl teismo vertinimu nėra jokio pagrindo teigti, jog 2018 m. gegužės 3 d., 2018 m. gegužės 16 d. bei 2018 m. gegužės 22 d. nukentėjusiosios pervesti A. M. pinigai yra susiję su inkriminuotų veikų padarymu. Pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu paaiškino, jog pinigus A. M. ji paskolino ne laisva valia, tačiau jokie kaltinimai, susiję su galimu turto prievartavimu, turto užvaldymu apgaule ar pan. minimu laikotarpiu šioje byloje nebuvo pareikšti. Teismas pažymi, jog nukentėjusioji savo pažeistas teises dėl paskolintų ir jai negrąžintų pinigų turi teisę ginti ir civilinio proceso tvarka.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Svarbu tai, kad teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 150 eurų iki 1500 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017).

Šmeižimo bylose priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 1000,00 iki 20 000,00 Lt (kas atitinka nuo 289 iki 5792 eurų, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K- 638/2012, 2K-7-137/2008, 2K- 233/2011, 2K-57-693/2015). Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos atlyginimo priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, paplitimo, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Europos Žmogaus Teisių Konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemas. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad svarbiausiu asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1013-513/2019).

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, konkretus priteistinos neturtinės žalos dydis nėra nustatytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia terorizuojama žmogų ar jis sistemingai bauginamas, yra pakankamai įvairi, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybės skiriasi, skiriasi terorizavimo intensyvumas, psichologinio poveikio stiprumas, pasekmės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

Teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose dėl BK 168 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, nėra gausi ir suformuota. Pagal turimus pavyzdžius tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo 1000 Lt, kas atitinka 289,62 Eur, iki 5000 Lt, kas atitinka 1448,10 Eur (Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-234-485-2014; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-151-458/2015; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-231-468/2018). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose nukentėjusieji, reikšdami civilinius ieškinius, paprastai neturtinę žalą įvertina gerokai didesnėmis sumomis, tačiau teismai priteistinos žalos dydį ženkliai sumažina.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo veika nukentėjusiajai sukėlė sunkių padarinių, nėra duomenų, kad dėl kaltinamojo veiksmų pablogėjo psichinė nukentėjusiosios sveikata, dėl ko jai būtų reikėję kreiptis į specialistus, ji prarado darbą, ar sumažėjo jos karjeros, bendravimo galimybės. Byloje nenustatyta, kad A. M. nusikalstami veiksmai sukėlė negrįžtamą poveikį jos sveikatai. Nepaisant to, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmai, įskaitant netikros informacijos apie nuketėjusiosios privatų gyvenimą paviešinimas jai sukėlė neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų, ji jautėsi pažeminta Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, patyrė pažeminimą, nepatogumus, įtampą ir nerimą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į prieš nukentėjusiosios A. Š. asmenį vartoto psichologinio smurto, ją terorizuojant, trukmę laiko atžvilgiu ir prieš ją panaudoto fizinio smurto pobūdį (šiuo atveju dėl kaltinamojo A. M. padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) ir nusikalstamų veiksmų sukeltas pasekmes (jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius dėl padarytų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiosios A. Š. asmenį byloje nėra), paties žalą padariusio kaltinamojo kaltės formą – tyčią ir jo turtinę padėtį (kaltinamasis A. M. nors yra darbingo amžiaus nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jo disponuojamą turtą byloje nėra), o taip pat ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (inkriminuotais nusikaltimais turtinė žala nebuvo padaryta), formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai turi būti atlyginta neturtinė žala, tačiau, aptartų aplinkybių kontekste bei remdamasis Aukščiausiojo teismo praktika, prašomos priteisti neturtinės žalos dydį šioje byloje laiko aiškiai per dideliu ir priteistiną neturtinę žalą mažina iki 2000 eurų. Teismo vertinimu tokia suma laikytina atitinkančia protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.

Dėl proceso išlaidų

Pažymėtina, kad pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas proceso dalyvis (šiuo atveju – nukentėjusioji ir civilinė ieškovė), kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, taip pat nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau bet kokiu atveju šios išlaidos turi būti pagrįstos objektyviais duomenimis.. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010, 2K-21-942/2016).

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokatas M. Bliuvas pateikė prašymą priteisti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės naudai jos patirtas atstovavimo išlaidas. Prašyme nurodyta, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Š. teisinės pagalbos – procesinių dokumentų rengimo bei interesų atstovavimui šios baudžiamosios bylos metu patirtos išlaidos iš viso sudaro 9416,33 Eur su PVM. Kartu su prašymu pateiktos PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų išklotinės bei darbų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (3 t., b. l. 79-126). Prašyme pažymima, kad nors PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos ne tiesiogiai nukentėjusiajai ir nors mokėjimo pavedimus atliko nukentėjusiosios darbdavys UAB (duomenys neskelbtini), tačiau, nepaisant to, kad nukentėjusioji pati neapmokėjo nurodytų PVM sąskaitų faktūrų, patirtos atstovavimo išlaidos jai yra priteistinos remiantis teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Remiantis išdėstytu, prašo nukentėjusiosios A. Š. naudai iš kaltinamojo A. M. priteisti 9413,33 Eur dydžio patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas advokatas M. Bliuvas palaikė prašymą priteisti nurodytas proceso išlaidas ir paaiškino, kad pas juos pagal standartinę teisinių paslaugų teikimo tvarką yra numatytas tam tikras biuro išlaidų prie kiekvienos paslaugų sutarties taikomas papildomas tarifas. Sąskaitose nurodytos nuomos išlaidos buvo dėl teiktos konsultacijos, kokios yra galimybės spręsti klausimą dėl A. Š. ar paties A. M., kuris gyvena šalia, kaip spręsti klausimą dėl nuomos sąlygų nutraukimo, nes akivaizdu, kad ji negalėjo gyventi šalia, jie konsultavosi, kuriam geriau būtų išsikelti iš to namo ar imtis kažkokių institucijų veiksmų. Čia konsultavo jų nekilnojamo turto grupės specialistai. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašymą priteisti patirtas atstovavimo išlaidas patikslino, nurodė, kad jie atsisako reikalavimų dėl biuro išlaidų, taip pat 200 eurų sumos dėl perpirktų teismo medicinos eksperto paslaugų, ko pasėkoje prašomų priteisti išlaidų dydis yra 7290 Eur be PVM ir 8820,90 Eur su PVM.

Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas Mindaugas Bliuvas nukentėjusįąją konsultavo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu parengė prašymus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, teikė prašymus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, atstovavo, susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dalyvavao apklausose ikiteisminio tyrimo metu, parengė civilinį ieškinį ir kt. Byloje akivaizdu, kad nukentėjusiajai buvo teikiamos kvalifikuotos teisinės paslaugos, tačiau šioje byloje nėra duomenų, kad išlaidas už nukentėjusiajai suteiktas paslaugas patyrė nukentėjusioji, nes visus mokėjimo pavedimus atliko nukentėjusiosios darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) pagal šiam ūkio subjektui išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Nors advokatas M. Bliuvas prašyme dėl procesinių išlaidų priteisimo remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009 ir teigia, jog šio ūkio subjekto patirtos išlaidos teismo turėtų būti priteistos nukentėjusiajai, teismas su tuo negali sutikti, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009 teismas civilinėje byloje priteisė bylinėjimosi išlaidas patirtas ne paties proceso dalyvio, kuris buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, o sumokėtas Lietuvos žurnalistų sąjungos todėl, kad „ ta aplinkybė, kad advokatui už ieškovo, kuris yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, atstovavimą apeliaciniame teisme sumokėjo ne pats ieškovas, o Lietuvos žurnalistų sąjungą, be kita ko, žurnalistus profesionalus vienijanti profesinė sąjunga, kurios vienas pagrindinių tikslų – ginti žurnalistų teises, laisves ir teisėtus interesus, teikti informacinę, konsultacinę, analitinę ir organizacinę pagalbą savo nariams (Lietuvos žurnalistų sąjungos įstatų 1.1, 2.1.1, 2.1.7 punktai), nebuvo kliūtis apeliacinės instancijos teismui vertinti į bylą, minėta, įstatyme (CPK 98 straipsnio 1 dalis) nustatytu terminu pateiktus dokumentus dėl ieškovui suteiktos mokamos advokato teisinės pagalbos ir jai apmokėti skirtų išlaidų dydžio bei spręsti dėl šių išlaidų atlyginimo ieškovui“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d.nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017 nurodyta, jog „prie atskirojo skundo pareiškėjas taip pat pridėjo ir 2016 m. spalio 28 d. susitarimą tarp UAB „Kultūros vertybių paieška“, kurios direktoriumi yra pareiškėjas L. K., ir advokatų profesinės bendrijos IN JURE (II t., b. l. 40), kuriame numatyta, jog už pareiškėjui suteiktas paslaugas nagrinėjamoje byloje su advokatų profesine bendrija IN JURE atsiskaitys UAB „Kultūros vertybių paieška“, o advokatų profesinė bendrija IN JURE tokį apmokėjimą priims ir pareiškėjas L. K. bus laikomas visiškai atsiskaičiusiu už suteiktas teisines paslaugas. Taigi, būtent minėtas susitarimas šiuo atveju sudarė pagrindą UAB „Kultūros vertybių paieška“ apmokėti advokatų profesinės bendrijos IN JURE teisininkų šioje byloje teiktas teisines paslaugas pareiškėjui. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas L. K. šioje byloje pats asmeniškai neatliko mokėjimo už teiktas teisines paslaugas, nagrinėjamu atveju, įvertinus susiklosčiusią situaciją ir byloje pateiktus duomenis, t. y. tai, jog 2016 m. spalio 28 d. tarp UAB „Kultūros vertybių paieška“, kurios direktoriumi yra pareiškėjas L. K., ir advokatų profesinės bendrijos IN JURE buvo pasirašytos Susitarimo sąlygos, nesudaro pagrindo vertinti, jog byloje nėra suinteresuotos šalies realaus bylinėjimosi išlaidų patyrimo elemento“. Šioje byloje nei sutartis, nei kitas dokumentas, kuriame būtų aptartas UAB (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiosios santykis, apmokant už suteiktas teisines paslaugas ne UAB (duomenys neskelbtini) o kaip teigia advokatas nukentėjusiajai, nebuvo pateiktas, šių aplinkybių teisme nepaaiškino nei advokatas, nei nukentėjusioji. Pažymėtina, jog, remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau-ir Advokatūros įstatymas) 48 straipsnio 1 dalimi., susitarimas tarp kliento ir advokato dėl teisinių paslaugų yra įtvirtinamas pasirašant sutartį. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį”. Teismas pažymi, jog teismui nebuvo pateikta nei teisinių paslaugų sutartis (ar jos išrašas) su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktos teisinės paslaugos ir apmokėjimui UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei atlikti apmokėjimai, nei teisinių paslaugų sutartis (ar jos išrašas) su nukentėjusiąja, todėl negali įvertinti už kokias konkrečiai Advokatų kontoros Norkus ir partneriai COBALT suteiktas paslaugas ir kokiu pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) buvo išrašytos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros ir atlikti mokėjimai. Nei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato galimybės įforminti (išrašyti) apmokėjimui už suteiktas paslaugas PVM sąskaitą faktūrą ne tam asmeniui, kuriam paslaugos buvo suteiktos. Esant šių aplinkybių visumai, priteisti UAB (duomenys neskelbtini) patirtas proceso išlaidas nagrinėjamoje situacijoje, teisinio pagrindo nėra, jos šiuo konkrečiu atveju iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai bei USB laikmenos su garso bei vaizdo įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 44 bei voke prie bylos 2 tomo viršelio), paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 2 d. veika), ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2018 m. liepos 15 d. veika), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, po ko šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti likusiomis šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir subendrintą bausmę A. M. skirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. M. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. M. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nebendrauti su nukentėjusiąja A. Š. bei tęsti gydymą psichikos sveikatos priežiūros įstaigose,. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti nukentėjusiosios A. Š., viename iš Respublikinių dienraščių skelbimo forma patalpinant atsiprašymo tekstą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. M. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 14 d., 10.00 val. iki 2019 m. birželio 6 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Nukentėjusiosios A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo 2000 Eur nukentėjusiosios A. Š. naudai neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio dalį dėl 400 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios A. Š. prašymą priteisti patirtas atstovavimo išlaidas atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus bei USB laikmenas su garso bei vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 44 bei voke prie bylos 2 tomo viršelio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.