Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-08-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-611-753/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-31
Bylos Nr.
II-611-753/2023
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00044-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Pareiškėjas
I. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-611-753/2023Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00044-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.9.9; 21.10.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 31 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,dalyvaujant pareiškėjai I. M., jos atstovei advokato padėjėjai R. V.,asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta administracinė teisena, A. B.,

nedalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. atstovės advokato padėjėjos R. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos I. P. 2023 m. kovo 24 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos I. M. (toliau – ir pareiškėja) atstovė advokato padėjėja R. V. skundu prašo panaikinti 2023 m. kovo 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo nutarta A. B. atžvilgiu nutraukti administracinę teisiną dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje ir pradėti administracinio nusižengimo bylą A. B. atžvilgiu.

Pateiktame skunde nurodoma, jog skundžiamu nutarimu institucija netinkamai įvertino tyrime pateiktus rašytinius dokumentus, neatsižvelgė į pateiktus paaiškinimus, patvirtinančius A. B. veiksmų neteisėtumą, atliko neišsamų ir neobjektyvų A. B. atliktų veiksmų tyrimą bei nepagrįstai ir neteisėtai priėmė Skundžiamą nutarimą, kuriuo buvo nutarta jo inicijuotą ikiteisminį tyrimą nutraukti. Nurodo, kad A. B. veiksmuose yra akivaizdūs savavaldžiavimo požymiai. A. B. 2023 m. kovo 21 d. nurodė, kad jis „senuosius vamzdžius nupjovė ir susijungė naujus. Minėti vamzdžiai, kuriuos nupjovė priklauso I. M.“, tačiau tyrėja atlikusi administracinės bylos tyrimą mano, kad šie A. B. veiksmai yra teisėti. Šią išvadą tyrėja padarė neturėdama ne tik jokių objektyvių duomenų tokiam sprendimui priimti, bet ir remdamasi jokiais įrodymais neparemtomis prielaidomis. Tyrėja, spręsdama apie pažeidimą padariusį asmenį, subjektyviai vertino A. B. parodymus, kuris patvirtino pareiškėjos I. M. pareiškime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad iš tiesų jis savavališkai nupjovė ir pareiškėjai priklausančius kanalizacijos vamzdžius ir įsirengė naują kanalizaciją, kuria naudotis pareiškėjai draudžia. Tyrimo metu ir byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad įvykio subjektas – A. B. veikė tyčia, siekdamas realizuoti savo tariamą teisę nupjaudamas I. M. priklausančius vamzdžius. Po įvykio pareiškia kreipėsi pareiškimu dėl A. B. neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu, bei tuo padarė jai žalą, todėl nutarime nutraukti administracinio nusižengimą teiseną ir jame išdėstyti argumentai, yra nepagrįsti (b. l. 4-9).

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, kadangi skundžiamas nutarimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Nurodoma, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnė atlikusi tyrimą, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumą, nuoseklumą ir priėmė pagrįstą sprendimą-nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nesant įvykyje administracinio nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnio sudėties požymių. Iš bylos duomenų matyti kad, adresui (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., butams pagal nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, priklauso tik lauko tualetai, žmonės patys nesilaikydami įstatymo nustatytos tvarkos įsirengė kanalizaciją, kuri kaip nurodo Aplinkos apsaugos departamentas neatitinka nustatytos tvarkos yra nesandari ir teršia gamtą, negali būti naudojama. Kadangi senosios kanalizacijos vamzdžiai ėjo per A. B. rūsį, pastarasis įsirengęs naują kanalizaciją su visais leidimais, senosios kanalizacijos vamzdžius nupjovė. Per nupjautus vamzdžius tekėjo pareiškėjos I. M. nuotėkos, tačiau patvirtinti dokumentais, kad kanalizacija įrengta teisėtai ir vamzdžiai buvo įrengti už jos lėšas pastaroji negalėjo, o priešingai bylos duomenimis pareiškėja I. M. prie senosios kanalizacijos įrengimo neprisidėjo. Todėl, kad I. M. patyrė turtinę žalą patvirtinančių dokumentų nepateikė. A. B. nupjovus ne pagal įstatymus įrengtos kanalizacijos vamzdžius ėjusius per jo rūsį, kurių įrengimo teisėtumo ar pairtų išlaidų dėl jos įrengimo pareiškėja I. M. patvirtinti negalėjo, atsakomybė A. B. negali kilti, nes kaip pažymėtina iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Šiuo atveju pareiškėja I. M. manydama, kad buvo pažeisti jos interesai ar patyrė materialinius nuostolius savo teises gali ginti civiline tvarka (b. l. 45-47).

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog ji gyvena jai nuosavybes teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., kurį įsigijo 1992 metais. Minėtą įgijo prikimo – pardavimo sutarties pagrindu iš (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio. kartu su butu įgijo ūkinį pastatą bei dalį lauko tualeto. Tuo metu, kai ji pirko tai tikriausiai lauko tualetas nebuvo veikiantis, tačiau jos dukra E. T., žentas ir sūnus prisidėjo prie kanalizacijos įrengimo. Kanalizacija prie lauko tualeto buvo įrengta bendru namo gyventojų sutarimu. Buvo kviesti ir aplinkosaugininkai, kurie leido įsirengti kanalizaciją į lauko tualetą. Teismo prašo tenkinti skundą bei, kad jai būtų atlyginta padaryta žala už nupjautus kanalizacijos vamzdžius.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą nutarimą ir pradėti administracinio nusižengimo teiseną A. B. atžvilgiu. Kadangi A. B. tiek teismo posėdyje, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pareiškėjai priklausančius kanalizacijos vamzdžius nupjovė, taip palikdamas ją be kanalizacijos ir vandens. Dėl vamzdžių nupjovimo nebuvo derinta ir neperspėjo pačios pareiškėjos I. M., kas atitinka savavaldžiavimo požymius.

Teismo posėdyje A. B. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav. Prieš maždaug 3 metus šiuo adresu nusipirko butą bei dalį ūkinio pastato ir dalį lauko tualeto. Kiek jam žinoma, tai to namo gyventojai patys. Neturėdami jokių leidimų, įsirengė kanalizaciją į tą lauko tualetą. Šalia namo išsikasė šulinius, po to pasidarė tokius kaip griovius, kad nusitiesti kanalizaciją. Tačiau nuo šios kanalizacijos apsemdavo rūsį, nebūdavo galima įteiti į rūsį. Pirkdamas būtą jis negalvojo, kad kanalizacija yra netvarkinga, todėl nutarė sutvarkyti kanalizaciją ir įrengti taip kaip priklauso. Atvyko įmonė, kuri nupjovė pareiškėjos kanalizacijos vamzdžius, nes jie ir taip buvo neteisėtai įsirengti, ir įsirengė naują kanalizaciją, su visais leidimais. Nupjauti pareiškėjos kanalizacijos vamzdžius buvo reikalinga, kadangi visi kanalizacijos vamzdžiai ėjo per jo rūsį, kur palijus, pradėdavo visi skysčiai į jo rūsį bėgti pro šiuos kanalizacijos vamzdžius.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. T. paaiškino, kad pareiškėja yra jos mama, su kuria iki 2016 metų gyveno mamos priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav. Iki 2014 metų nebuvo įvestas vandentiekis, tai buvo tik toks kaip lauko tualetas. Šiuo lauko tualetu naudodavosi visi namo gyventojai. Kanalizacija buvo įsirengta trijų būtų savininkų iniciatyva, tačiau jokie dokumentai apie šios kanalizacijos įrengimą nėra. Tai buvo bendras kaimynų susitarimas, kad bendrom jėgom įsivesti kanalizaciją. Ši kanalizacija buvo įrengta 2014 metų pabaigoje, tačiau kanalizacijos įrengimas neatsispindi jokiuose registrų išrašuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Institucija 2023 m. kovo 24 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinę teiseną, nesant A. B. veikoje nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties, nurodant, kad kilęs ginčas dėl kanalizacijos patenka į civilinių teisinių santykių reguliavimo sritį, kadangi pareiškėja nurodė, jog jokių kanalizacijos įrengimo dokumentų neturi, o visi įrengtos kanalizacijos vamzdžiai eina per A. B. priklausantį rūsį. Būtent šį nutarimą pareiškėja I. M. ir skundžia teismui pateiktu skundu.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta, nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) bei kituose įstatymuose, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-456-209/2018).

Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 1.137 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021). Pažymėtina, kad aukščiau minėtose CK 1.137 straipsnio normose įtvirtintos pamatinės, bendrojo pobūdžio civilinių teisių įgyvendinimo nuostatos, tačiau, norint nustatyti, ar jos buvo pažeistos, turi būti įvertintas konkrečių faktinių teisinių santykių turinys ir šiems santykiams taikomas įstatyminis reglamentavimas.

Kaip matyti iš skundo turinio ir pareiškėjos teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, pareiškėja, siekdama, kad būtų vykdoma administracinė teisena pagal ANK 518 straipsnį A. B. atžvilgiu, jos nurodomą savavaldžiavimą sieja iš esmės su nupjautais kanalizacijos vamzdžiais, kurie priklausė pareiškėjai I. M. ir, kurie buvo prijungti prie kitų kanalizacijos vamzdžių, einančių per A. B. rūsį. A. B. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek teismo posėdžio, neigė jog neteisėtai nupjovė pareiškėjai priklausančius kanalizacijos vamzdžius. Nurodė, kad ankstesnė buto šeimininkė, iš kurios pirko butą kartu su priklausiniais, t. y. ūkiniu pastatu ir lauko tualetu, buvo įsirengusi kanalizaciją. Kadangi kanalizaciją buvo netvarkinga ir ši neturėjo jokių įrengimų dokumentų, jis nusprendė su visais leidimais kanalizaciją įsirengti naujai. Prie senos kanalizacijos, savavališkai, per savo buto grindis buvo prisijungusi pareiškėja I. M., kuri, kaip minėjo ankstesnė buto savininkė, niekuo neprisidėjo prie senosios kanalizacijos įrengimo. Senoji kanalizacija buvo netvarkinga, o per jam priklausantį rūsį, ėjo visi vamzdžiai. Iš šių vamzdžių tekėjo vanduo, dėl ko senuosius vamzdžius reikėjo nupjauti ir įrengti kanalizaciją naujai.

Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų nustatyta, kad A. B. 2020 gruodžio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. M. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., kartu su priklausiniais – 125/1000 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 125/1000 dalį lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav. Iš buto įsigijimo dokumentų matyti, kad juose nėra įrašytas joks kanalizacijos vamzdis, o iš buto knygelės nurodyta, kad yra WC/vonia bei kitos nurodytos buto patalpos – koridorius, virtuvė, kambariai. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja I. M. 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., su priklausiniais – 0,125 dalį ūkinio pastato, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,125 dalį lauko tualeto, Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav. Iš buto ūkinės knygutės matyti, kad nei buto ir jo priklausinių planuose, nei kituose nuosavybes teise patvirtinančiuose dokumentus nėra minimas joks kanalizacijos vamzdis. Taigi, iš to seka išvada, ginčijamu atveju minima kanalizacija, kurią įsirengė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., gyventojai, nėra įforminta jokiais oficialiais dokumentais, kurie patvirtintų šios kanalizacijos teisėtą įrengimą. Tai patvirtina ir byloje esantis VĮ Registru centro nekilnojamojo turto registro išrašas iš kurio matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., priklausiniai yra šie: 125/1000 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 125/1000 dalis pastato – lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav. (b. l. 35). Daugiau jokių kitų priklausinių nenurodyta.

Pažymėtina, kad tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad A. B. neturėjo teisės nupjauti jai priklausančius kanalizacijos vamzdžius, kadangi namo gyventojai iš seniau buvo susitarę, bendromis jėgomis, įsirengti kanalizaciją. A. B. nupjaudamas jai priklausančius kanalizacijos vamzdžius padarė jai žalą, nes nebeturi vandens. Teismas su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka. Visu pirma, kaip nurodė teismo posėdžio A. B., tai įsigydamas butą bei ūkinį pastatytą kartu su lauko tualetu, manė, kad įrengta kanalizacija yra tvarkinga, tačiau vėliau, kaip pradėjo, jam priklausančiame namo rūsyje, bėgti vanduo pro kanalizacijos vamzdžius, nutarė kanalizaciją įrengti naujai. Vėliau sužinojo, kad kanalizacija buvo įrengta nelegaliai, nėra jokių leidimų šiai kanalizacijai įrengti bei jokiuose dokumentuose neatsispindi šios kanalizacijos įrengimas. Be to, kaip nurodė buvusi buto savininkė, iš kurios pirko butą, pareiškėja net nebuvo prisidėjusi prie senosios kanalizacijos įrengimo. Kadangi per jo rūsį ėjo visi kanalizacijos vamzdžiai, kurie buvo netvarkingi, pasisamdė įmonę, kuri nupjovė senos kanalizacijos vamzdžius, tame tarpe nupjovė ir pareiškėjai priklausantį kanalizacijos vamzdį. Buvo įrengta naujai kanalizacija. Tai, kad pareiškėjos įrengtas kanalizacijos vamzdis buvo netvarkingas patvirtina byloje esantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiosios specialistės A. Ž. 2023 m. vasario 2 d. surašytu privalomu nurodymu, kuriuo pareiškėja I. M. buvo įpareigota nutraukti aplinkos teršimą nuotekomis iš nuotekų surinkimo šulinių, šalia gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav. Šiame privalomajame nurodyme nurodyta, kad pareiškėja I. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. D1-236 pakeisto Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 7 punkto ir 7.2 punkto reikalavimus. Kadangi 2023 m. sausio 19 d. gavus skundą apžiūros aktu nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav. buto Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio pilietei I. M. į kieme esančius nesandarius nuotekų surinkimo šulinius patenka buitinės nuotekos, kurios pro nesandarius nuotekų surinkimo šulinio tarpus skverbiasi į gruntą ir patenka į aplinka, ko pasėkoje aplinka yra teršiama nuotekomis. Nustatyta, kieme, šalia gyvenamojo namo esantys vietiniai buitinių nuotekų surinkimo šuliniai, nebuvo laiku tvarkomi, yra nesandarus ir buitinės nuotekos patenka į aplinką (b. l. 29-34). Taigi, nors pareiškėja tiek jos atstovė tvirtina, kad A. B., nupjaudamas pareiškėjai priklausančius senosios kanalizacijos vamzdžius, su ja nesuderinęs ar neperspėjęs, elgėsi savavališkai, kas atitinka savavaldžiavimo požymius. Tačiau kaip patvirtina bylos rašytinė medžiaga, per nupjautus vamzdžius tekėjo pareiškėjos nuotekos, tačiau patvirtinti dokumentais, kad senoji kanalizacija įrengta teisėtai ir vamzdžiai buvo įrengti už jos asmenines lėšas, negalėjo. Priešingai pareiškėja nebuvo prisidėjusi prie senosios kanalizacijos įrengimo. Taigi, A. B. nupjovus ne pagal įstatymą įrengtos kanalizacijos vamzdžius ėjusius pro jo rūsį, kurių įrengimo teisėtumo ar patirtų išlaidų dėl jos įrengimo pareiškėja nepatvirtino, atsakomybė A. B. kilti negali.

Šios aukščiau išdėstytos teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. B. neturėjo tyčios nupjauti pareiškėjai priklausančius senosios kanalizacijos vamzdžius. Be to, minėti vamzdžiai buvo įrengti neteisėtai, o pareiškėjai neturi jokių dokumentų, patvirtinančių šių kanalizacijos vamzdžių įrengimo teisėtumą. Tai, kad pareiškėjai galimai buvo sukelti tam tikri nepatogumai, nepasitenkinimas, materialiniai nuostoliai, šiuo atveju yra ne administracinės teisenos nagrinėjimo dalykas ir I. M. savo interesus gali ginti naudodamasi kitomis teisinėmis priemonėmis.

Taigi, A. B. veiksmai, dėl nupjauto pareiškėjai priklausančio kanalizacijos vamzdžio, atlikti teisėtai, nepažeidžiant teisės normų reikalavimų. Byloje nenustatyta, kad A. B. piktnaudžiavo savo teise, įgyvendindama savo teises bei vykdydama pareigas nesilaikė įstatymų, negerbė bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų, veikdama nesąžiningai tyčia paėmė ne jai priklausančius daiktus. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad šiuo atveju nėra būtinų sąlygų administracinei atsakomybei pagal ANK 518 straipsnį kilti.

Administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį, tačiau neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Iš aukščiau nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių darytina išvada, kad nagrinėjama bylos teisinė situacija išimtinai susijusi su nupjautais kanalizacijos vamzdžiais, kurie buvo įrengti A. B. rūsyje neteisėtai, nurodomais nuostoliais, negali būti traktuojama kaip savavaldžiavimas administracinės atsakomybės kontekste. Nagrinėjama bylos teisinė situacija vertinama kaip kilęs civilinės teisės ginčas dėl nuomos santykių, todėl šalys turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarką ir ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka.

Teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti, ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinėms, darbo, šeimos ir kitoms byloms dėl privatinių teisinių santykių nagrinėti. Todėl šiuo atveju pareiškėjas turėtų ne inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, o keiptis į teismą civilinio proceso tvarka įrodinėdamas pažeistas teises, nuomos sutarties sąlygas dėl išnuomoto ploto, patirtos žalos. Civilinis procesas yra visiškai pakankama priemonė, užtikrinant galbūt pažeistų teisių ir interesų atstatymui, o administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinė priemonė. Pabrėžtina, kad bendrieji teisės principai suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012). Tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas.

Teismas taip pat pažymi, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais) ir samprotavimais, nes tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma, įvertinus visus byloje surinktus duomenis (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. ATP-263-397/2016), kas šiuo atveju ir buvo padaryta ir pagrįstai nutraukta administracinė teisena A. B. atžvilgiu. Duomenų, kad pareiškėjai būtų apsunkintos galimybės ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, šiuo atveju nėra gauta.

Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, tinkamai įvertino faktinę situaciją ir teisingai nurodė, kad kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio, todėl naikinti skundžiamą nutarimą dėl skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo, o nustačius kad kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilio proceso tvarka kiti skundo argumentai plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad pareiškėjos nesutikimas su skundžiamu institucijos nutarimu yra tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė ir tai nereiškia, jog institucijos nutarimas yra priimtas pažeidžiant ANK reikalavimus, neišsamiai atlikus tyrimą.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su skundžiamu institucijos nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. B. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo sudėties, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, nutarimas paliekamas nepakeistas, o skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos I. P. 2023 m. kovo 24 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą ir I. M. atstovės advokato padėjėjos R. V. skundą atmesti.

Išaiškinti I. M., kad ji turi galimybę ginti savo galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė