- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- AN2-456-209/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00269-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Pareiškėjas
- D. S.
- Kategorijos
- 19.20Savavaldžiavimas (ANK 518 str.)
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos D. S. atstovės advokatės V. P. (toliau – pareiškėjos atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
2018-06-05 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate gautas D. S. pareiškimas Nr. 10-AP-6746 dėl dalinės nuosavybės bendrasavininko S. S. galimai netinkamų veiksmų. Pareiškime nurodo, kad ji yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės bendrasavininkė kartu su H. S. ir S. S.. Pasak pareiškėjos, S. S. apriboja teisę naudotis nekilnojamu turtu neduodamas raktų, apriboja teisę patekti į bendro naudojimosi patalpas, atjungė elektros energiją pastate-tvarte. Minėtas konfliktas tęsiasi jau nuo 2009 metų. Nuo 2017 metų spręsti atsidalinimo ir naudojimosi tvarkos ėmėsi pareiškėjos advokatė, tačiau taikiu būdu bendro sutarimo pasiekti nepavyko, todėl teismui paduotas ieškinys dėl atsidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir vyksta teisminis procesas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau - Institucijos) vyriausiojo tyrėjo 2018 m. liepos 5 d. nutarimu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
D. S. nesutikdama su minėtu Institucijos 2018 m. liepos 5 d. nutarimu, jį apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams prašydama S. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį už savavaldžiavimą arba, nustačius, kad Institucija, priėmusi Nutarimą, neatliko visų būtinų administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų, grąžinti bylą jai nagrinėti iš naujo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi D. S. skundo netenkino ir paliko Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. liepos 5 d. nutarimą (ROIK:18088333325) nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Pareiškėjos D. S. atstovė advokatė V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą - patraukti S. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį už savavaldžiavimą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Apeliantės teigimu, teismas išvadas dėl S. S. veiksmų atjungiant pareiškėjos naudojamam pastatui - tvartui elektrą (išardant laidų jungtį paskirstymo dėžutėje) nepagrįstai grindė tik S. S. teismo posėdyje duotais jam pačiam palankiais parodymais, kad pastoviai įvykdavo trumpi sujungimai elektros instaliacijoje. Anot apeliantės, teismas nepagrįstai vadovavosi tokiais S. S. parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad šie parodymai yra neobjektyvūs, duoti ginantis nuo kaltinimų, kad jo parodymai yra tik jo gynybinė pozicija, kad jos nepatvirtina objektyvūs įrodymai, tačiau ją paneigia kiti bylos duomenys. Pažymi, kad S. S. teiginius apie elektros instaliacijos tariamus gedimus paneigia apeliantės parodymai, kad pareiškėja, taip pat, kaip ir S. S., nuolat naudojasi tvarto dalimi, tačiau niekada nepastebėjo jokių elektros energijos sutrikimų šiame pastate, kas patvirtina, kad jis atjungdamas elektrą pastatui-tvartui veikė tyčia, norėdamas tokiu būdu trukdyti pareiškėjai naudotis šiuo turtu.
Anot apeliantės, S. S. gynybinę poziciją apie elektros instaliacijos atjungimą dėl tariamų gedimų paneigia ir teismo pripažinta įrodyta aplinkybė, kad konfliktas tarp bendraturčių tęsiasi nuo 2009 metų, taip pat tai, kad S. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog kerštauja pareiškėjai. Tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes, nors jos kartu su kitais įrodymais patvirtina, kad S. S., atjungdamas elektros tiekimą, veikė tyčia, siekdamas atkeršyti pareiškėjai, o ne siekė išvengti gaisro kilimo.
Apeliantės teigimu, S. S. tyčią atjungiant elektrą pastatui-tvartui, siekiant pareiškėjai sudaryti kliūtis naudotis pastatu, akivaizdžiai patvirtina ir faktas, kad atjungęs senąją pastato-tvarto elektros instaliaciją, S. S. vietoje to, kad atstatyti elektros tiekimą visam pastatui, elektrą pajungė tik savo naudojamoms tvarto patalpoms, o pareiškėjos ir bendrai naudojamas patalpas paliko be apšvietimo, taip pat, kad jis nei prieš elektros atjungimą, nei po jo, nepranešė bendraturtei apie jokias elektros instaliacijos problemas ir net nesvarstė elektros instaliacijos remonto bendromis bendraturčių jėgomis ir lėšomis
Apeliantė nurodo, tai, kad S. S. nekvietė elektriko tvarto elektros instaliacijos remonto darbų atlikimui, rodo, kad jis nesuinteresuotas šių darbų atlikimu, nes jo tikslas buvo atjungti pareiškėjos naudojamas tvarto patalpas nuo elektros energijos tiekimo ir taip trukdyti jai naudotis šiuo pastatu. Teismas nepagrįstai vadovavosi S. S. teiginiu, kad jis elektros energiją į savo naudojamą tvarto dalį pajungė naudodamas prailgintoją iš savo būsto, nes iš pareiškėjos pateiktų įrodymų- nuotraukos ir video įrašų aiškiai matyti, kad išardęs laidų jungtį tvarto elektros paskirstymo dėžutėje, S. S. toje pačioje elektros paskirstymo dėžutėje, elektros tiekimui į savo naudojamą pastato dalį pajungė naują laidą, pareiškėjos pastato dalį palikdamas be elektros. Anot apeliantės, S. S. nepasiūlė pareiškėjai elektrą į jos naudojamą tvarto dalį pasijungti iš to paties pastato ir tai vertintinama kaip sąmoningai kuriamos nelygios bendro turto naudojimo aplinkybės. Pažymi, kad nutartyje klaidingai nurodyta, kad S. S. elektrą į jo naudojamą tvarto dalį tiekia iš savo gyvenamojo būsto naudodamas prailgintoją. Nurodo, kad byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad S. S. neturi jokio savo būsto, todėl vadovaujantis CK 4.75 straipsniu, reglamentuojančiu bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo tvarką, S. S. turėjo teisę tik bendru sutarimu su kitais pastato bendraturčiais, tačiau tai padarė net nesuderinęs su bendraturte pareiškėja.
Be to, apeliantės manymu, teismas nepagrįstai neatmetė H. S. parodymų, nes ji yra S. S. artima giminaitė - sesuo, su kuria jį sieja geri, nekonfliktiniai santykiai, todėl ši liudytoja suinteresuota duoti S. S. palankius parodymus ir teismo posėdyje davė galimai melagingus parodymus, tačiau teismas ne tik kad nepagrįstai neatmetė H. S. parodymų, bet apie jos galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d., nepagrįstai nepranešė prokurorui.
Apeliantė nesutinka su teismo tikrovės neatitinkančia išvada, jog S. S. pareiškėjai nedaro kliūčių naudotis svirnu, gyvenamuoju namu ir kt., nes neva pareiškėja teismo posėdyje parodė turinti raktą nuo svirno (teigė pasidariusi raktą). Pareiškėjos teigimu teismo posėdyje ji nedavė tokių parodymų ir svirno rakto ji neturi. Nurodo, kad pareiškėja teisme davė parodymus ne apie svirno, o apie tvarto rakto kopiją ir paaiškino, kad tvarto rakto kopija padaryta tik dėl to, kad buvo ribojamas rakto naudojimas kaip tai yra daroma ir svirno naudojimo atveju. Pareiškėja nurodė, kad ir tvartu naudojasi tik dėl to, kad pasidarė tvarto rakto dublikatą. Pažymi, kad S. S. teismo posėdyje patvirtino, kad pas jį yra vienintelis svirno raktas, jis taip pat pripažino, kad svirne yra laikomi pareiškėjos daiktai ir, kad jis leistų pareiškėjai eiti į svirną tik kartu su juo, nes jis nori įsitikinti, kad nedings jo daiktai. Todėl apeliantės teigimu byloje patvirtintas faktas, jog S. S. trukdo pareiškėjai naudotis svirnu ir riboja galimybę jai naudotis svirno raktu.
Apeliantės teigimu, S. S. galimo savavaldžiavimo faktą įrodo ir tai, kad jis ne kartą savavališkai, prieš pareiškėjos valią, atjungė jos naudojamą praiigintoją, kuriuo buvo pajungtas vandens siurblys laistymui. Tačiau teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes remdamasis vien S. S. parodymais, jog jis nieko tyčia neatjunginėjo. Anot apeliantės, pareiškėja teismo posėdžio metu paneigė S. S. teiginius, nurodydama, kad tuo metu, kai ji jungė praiigintoją, radijo imtuvas nebuvo įjungtas, kad šią aplinkybę gali paliudyti prailgintuvo pajungimo metu pro šalį ėjusi liudytoja, be to, pats S. S. teismo posėdyje patvirtino, kad jo tuo metu, kai buvo įjungtas prailgintuvas, nebuvo pavėsinėje, vadinasi ir radijo jis negalėjo klausytis.
Be to, apeliantės įsitikinimu, nutartis negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta ir dėl to, kad joje nurodyti tariami liudytojų S. S. ir H. S. parodymai, kad D. S. skundžiasi, nes „toks jos būdas“ arba kad ji yra „sunkaus būdo“ neatitinka teismo posėdžio garso įrašo, nes nei vienas liudytojas teismo posėdyje nedavė tokių parodymų. Be to, nepaisant to, kad bendraturčių nesutarimai tęsiasi nuo 2009 metų, D. S. tik dabar dėl savo teisių pažeidimų kreipėsi į kompetentingas institucijas. Anot apeliantės, teismas klaidingai interpretuoja liudytojų parodymus, nes toks jų interpretavimas nurodant, kad apeliantė yra sunkaus būdo rodo teismo šališkumą ir tai, kad teismo vidinis įsitikinimas, kuriuo remdamasis j is byloje vertino įrodymus bei nustatinėjo teisiškai reikšmingas aplinkybes, susiformavo ne remiantis objektyviais bylos duomenimis, o vadovaujantis administracinėn atsakomybėn prašomo patraukti asmens naudai interpretuotais liudytojų parodymais.
Be to, apeliantės manymu, teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl Institucijos padaryto esminio procesinio pažeidimo, t. y., kad Institucija skundžiamą nutarimą priėmė nustatyta tvarka neįforminusi ir nesiremdama atlikto procesinio veiksmo - 2018-06-22 aplinkybių patikrinimo vietoje, kurio metu S. S. iš esmės pripažino jo padarytus pažeidimus, duomenimis ir tokiu būdu pažeidė ANK 594 straipsnio, įpareigojančio institucijas, tiriančias administracinius nusižengimus, rašyti tyrimo veiksmų protokolus, imperatyvius reikalavimus. Vien ši aplinkybė patvirtina, kad Institucija skundžiamą nutarimą priėmė nevisapusiškai, nepilnutinai ir neobjektyviai ištyrusi bylos aplinkybes.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad S. S. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio, požymių, ir pagrįstai administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.
ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.
Kaip matyti iš D. S. pareiškimo, jos skundų dėl Institucijos nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir apylinkės teismo nutarties turinio, taip pat pareiškėjos pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų, pareiškėja mano, jog S. S., atjungdamas laidus (išardydamas laidų jungtį paskirstymo dėžutėje) nuo tiekiamos elektros energijos pareiškėjos naudojamoje statinio dalyje bendro naudojimo pastate- tvarte veikė tyčia, norėdamas tokiu būdu trukdyti pareiškėjai naudotis bendru turtu, o ne siekdamas, kaip teigia S. S., išvengti galimo gaisro dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs D. S. paaiškinimus ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų S. S. ir H. S. parodymus, teismui pateiktus duomenis, fotonuotraukas, vaizdo ir garso įrašus, sprendžia, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės, administracinio nusižengimo byloje surinkti ir ištirti įrodymai ANK 518 straipsnyje administracinio nusižengimo sudėties buvimo S. S. veiksmuose nepagrindžia. Byloje nenustatyta, kad S. S. būtų piktnaudžiavęs savo padėtimi bei savavališkai, tyčia, pažeisdamas įstatymų nustatytą tvarką, atjungė laidus (išardė laidų jungtį paskirstymo dėžutėje) nuo tiekiamos elektros energijos pareiškėjos naudojamoje statinio dalyje bendro naudojimo pastate- tvarte, ir sąmoningai norėjo tokiu būdu trukdyti pareiškėjai naudotis bendru turtu. Apeliantės skundo argumentas, jog S. S. savo naudojamojoje tvarto dalyje paliko instaliaciją neatjungtą nuo elektros srovės, o pareiškėjos dalyje-savavališkai atjungė, paneigia bendraturčio S. S. parodymai, jog ir jo dalyje instaliacija atjungta nuo elektros srovės, o elektrą į jo naudojamą tvarto dalį jis tiekia iš savo gyvenamojo būsto naudodamas prailgintuvą.
Aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog pareiškėja jokiais įrodymais nepatvirtino savo paaiškinimų, jog jos tvarto dalyje elektros instaliacija buvo tvarkinga ir elektros energijos vartojimas nekėlė jokio pavojaus. Priešingai, nei teigia pareiškėja, tokius jos parodymus paneigia S. S. ir H. S. parodymai apie tai, kad elektros instaliacija labai sena, daryta dar prieš 50 metų, reikalingas remontas, dėl ko dažnai išmušinėja elektros saugikliai, todėl dėl netvarkingos elektros instaliacijos yra realus pavojus sukelti gaisrą. Dėl šių priežasčių turto savininkas, siekdamas išvengti galimo gaisro pasikvietė specialistą elektriką gedimui nustatyti ir jį pašalinti. To neįrodo ir jos pateikti įrašai bei fotonuotraukos, nes nėra draudžiama turto savininkui pasikviesti specialistą, kuris nustatytų gedimą elektros įrangoje ir jį pašalintų. Pažymėtina, kad specialisto elektriko iškvietimas dėl elektros gedimo nustatymo ir pašalinimo nepranešus kitiems bendraturčiams negali būti laikomas savavaldžiavimu, kadangi S. S., būdamas turto savininku, turi teisę pats pasikviesti specialistą ir pašalinti gedimą elektros įrangoje, nepriklausomai nuo kitų asmenų neveikimo.
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog S. S. pareiškėjai nedaro kliūčių naudotis svirnu, gyvenamuoju namu ir kt. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nenustatyta, kad S. S. darytų kliūtis naudojantis kitu bendraturčiams priklausančiu turtu-svirnu, gyvenamuoju namu ir kt.
Apeliantės manymu, liudytoja apklausta H. S. teismo posėdyje davė galimai melagingus parodymus, tačiau teismas ne tik kad nepagrįstai neatmetė jos parodymų, bet apie jos galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai nepranešė prokurorui. Tačiau tokie pareiškėjos atstovės argumentai yra atmestini. Išklausus 2018-09-18 apylinkės teismo posėdžio garso įrašą matyti, kad liudytoja H. S. papasakojo esmines bylos aplinkybes, aiškiai ir konkrečiai atsakė tiek į teismo, tiek pareiškėjos ir jos atstovės užduotus klausimus. Pareiškėjos atstovė akcentuoja liudytojos parodymų melagingumą tai, jog teismo posėdyje liudytoja parodė, kad matė atvykusį tariamą elektriką, o liudytojas S. S. parodė, kad tuo metu, kai atvyko elektrikas H. S. jau buvo išvažiavusi. Tačiau atkreiptinas pareiškėjos atstovės dėmesys į liudytojos H. S. parodymų visumą ir esmę, iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad liudytoja parodė, jog dažnai išmušinėjo įvadiniai saugikliai, todėl jie pasikalbėjo su S. S. ir nusprendė iškviesti specialistą elektriką, ir jį iškvietė. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. S., kuris net nurodė atvykusio elektriko duomenis - A. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Todėl aplinkybė, ar liudytoja vizualiai matė atvykusį specialistą elektriką ar nematė, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Todėl aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia liudytojos galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.
Tuo pačiu atmestini pareiškėjos atstovės skundo argumentai, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta dar ir dėl to, kad skundžiamojoje nutartyje nurodyti tariami liudytojų S. S. ir H. S. parodymai, kad D. S. skundžiasi, nes „toks jos būdas“ arba kad ji yra „sunkaus būdo“ neatitinka teismo posėdžio garso įrašo, nes nei vienas liudytojas teismo posėdyje nedavė tokių parodymų. Pažymėtina, kad liudytoja H. S. apklausos pradžioje parodė, kad ji nežino kodėl pareiškėja skundžiasi, -„“ji skundžiasi visą laiką ir visą laiką jai blogai“. Apklaustas liudytojas S. S. parodė, „kad jis nežino, kodėl dukterėčia jį skundžia, na ji tokia“, padavė jį į teismą, prasidėjo teismai“. Šių parodymų esmė yra ta, kad tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai, geruoju susitarti negali, prasidėjo teisminiai procesai. Taigi, skundžiamojoje nutartyje nurodytų liudytojų parodymų turinys ir esmė nėra iškreipti. Be to, pažymėtina, kad kokio būdo yra D. S. nėra bylos ginčo esmė.
Pareiškėjos atstovė skunde teigia, kad Institucija skundžiamą nutarimą priėmė nustatyta tvarka neįforminusi ir nesiremdama atlikto procesinio veiksmo - 2018-06-22 aplinkybių patikrinimo vietoje, kurio metu S. S. iš esmės pripažino jo padarytus pažeidimus, duomenimis ir tokiu būdu pažeidė ANK 594 straipsnio, įpareigojančio institucijas, tiriančias administracinius nusižengimus, rašyti tyrimo veiksmų protokolus, imperatyvius reikalavimus. Apygardos teismas, teisės taikymo aspektu patikrinęs bylą, konstatuoja, kad šie pareiškėjos atstovės argumentai nepagrįsti. ANK 593 straipsnyje yra nurodyti veiksmai, kuriuos administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti. ANK 593 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Institucija, gavusi pareiškėjos pareiškimą tyrimo metu apklausė S. S., kuris paaiškino, kad pareiškėjai neriboja patekimo į bendro naudojimo patalpas, elektros energiją pastate-tvarte atjungė todėl, kad atvykęs elektrikas nustatė, jog elektros instaliacija yra sena ir ją būtina keisti, dėl šios priežasties bijant, kad gali kilti gaisras elektra buvo atjungta, tačiau jis nesudaro jokių kliūčių pareiškėjai instaliaciją pakeisti ir deramai naudotis elektros energija. Šiuo atveju nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje atlikimas nebuvo atliekamas, todėl apeliantės teiginiai apie tai, kad šis veiksmas užfiksuotas pažeidžiant teisės normų reikalavimus, yra nepagrįsti. Taigi matyti, kad pareigūnai pareiškėjos nurodyto tyrimo veiksmo neatliko, todėl ANK 594 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos surašyti apžiūros protokolą neturėjo.
Iš pareiškėjos atstovės skundo apygardos teismui motyvų matyti, kad jie iš esmės yra analogiški skundo, pateikto apylinkės teismui, motyvams. Dėl esminių pareiškėjos skundo argumentų pasisakė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Pareiškėja, pakartodama savo ankstesniame skunde dėstytas aplinkybes, iš esmės reikalauja priimti tokį sprendimą, kuris atitiktų būtent jos interesus, t. y. kad būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl S. S. veiksmų. Vien tai, kad buvo priimti pareiškėjos netenkinantys procesiniai sprendimai, nesant kitų objektyvių duomenų, nesuteikia pagrindo konstatuoti S. S. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto BK 518 straipsnyje, požymių. Tai, jog pareiškėja nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu ir teismo skundžiama nutartimi yra tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas ir teismo nutartis yra priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso reikalavimus.
Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog S. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
pareiškėjos D. S. atstovės advokatės V. P. apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.