Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Latvijoje registruotos bendrovės Gaja Pluss SIA apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ ieškinį atsakovei Gaja Pluss SIA dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas, dalies dėl 1 100 Eur teisinių paslaugų išlaidų ir 1 200 Eur vežimo mokesčio ieškovei priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Delamode Baltics“ ir krovinio pervežimo užsakovas Claridon Deutschland GmbH 2021 m. kovo 4 d. sudarė krovinio pakrovimo užsakymą/vežimo sutartį (CMR/KVO) dėl 2 100 kg krovinio pervežimo maršrutu Suomija – Liuksemburgas (iškrovimo vieta - Claridon Luxembourg SARL, Luxair Cargo Center, ofisas V 456, L-1360, Liuksemburgas), krovinio pasikrovimo data – 2021 m. kovo 5 d., pristatymo data – 2021 m. kovo 9 d., pervežimo kaina – 2 000 Eur. Sutarties su užsakovu vykdymui maršrutu Latvija – Liuksemburgas ieškovė pasitelkė atsakovę Gaja Pluss SIA: ieškovė ir atsakovė 2021 m. kovo 4 d. sudarė krovinio gabenimo užsakymą Nr. 1008728, kuriame numatyta krovinio pasikrovimo vieta – Gaja Pluss, Stopinu 32a, 1035, Ryga, Latvija, krovinio iškrovimo vieta – Claridon Luxembourg SARL, Luxair Cargo Center, ofisas V 456, L-1360, Liuksemburgas, pasikrovimo data – 2021 m. kovo 6 d., pristatymo data – 2021 m. kovo 9 d., pervežimo kaina – 1 200 Eur.

18. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė Gaja Pluss SIA pakrovė krovinį 2021 m. kovo 5 d., tačiau krovinio gavėjui Claridon Luxembourg SARL, Luxair Cargo Center, ofisas V 456, L-1360, Liuksemburgas krovinio nepristatė. Atsakovė Gaja Pluss SIA 2021 m. kovo 9 d. pranešė ieškovei UAB „Delamode Baltics“, kad atsakovės transporto priemonė sugedo ir ji toliau krovinio negabens. Ieškovė apie tai informavo užsakovą Claridon Deutschland GmbH, kuris organizavo krovinio perėmimą ir perkrovimą iš atsakovės bei pristatymą gavėjui.

19. Užsakovas Claridon Luxembourg kreipėsi į Diuseldorfo apylinkės teismą su ieškiniu UAB „Delamode Baltics“ dėl 1500 Eur nuostolių atlyginimo. Nustatyta, kad užsakovas už skubų krovinio pervežimą maršrutu Vokietija – Liuksemburgas sumokėjo 3 500 Eur. Ieškovė Diuselforfo apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pateikė priešieškinį, reikalaudama priteisti jai iš užsakovo sutartą 2 000 Eur užmokestį už krovinio pervežimą. Diuseldorfo apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 54 C 208/21 tenkino užsakovo ieškinį ir priteisė jam iš UAB „Delamode Baltics“ 1500 Eur nuostolių atlyginimui bei 949 Eur bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinį atmetė. Diuseldorfo apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartyje konstatavo, kad šalių susitarimu buvo nustatyti fiksuoti krovinio pristatymo terminai, o 2021 m. kovo 9 d. atsirado techninis UAB „Delamode Baltics“ pasamdytos subrangos įmonės (atsakovės Gaja Pluss SIA) vilkiko defektas, todėl tolimesnį krovinio pervežimą perėmė Claridon Deutschland GmbH ir už pervežimą iki krovinio pristatymo vietos sumokėjo 3500 Eur, nes pervežimą buvo būtina atlikti per trumpą laiką. Diuseldorfo apylinkės teismas sprendė, kad teismui pakanka įrodymų, jog Claridon Deutschland GmbH už krovinio pervežimą iki galutinio gavėjo Claridon Luxembourg SARL sumokėjo 3 500 Eur, todėl šiuos nuostolius turi atlyginti UAB „Delamode Baltics“, kaip sutarties neįvykdęs vežėjas. Teismas nurodė, kad, įvertinus tai, jog užsakovas Claridon Deutschland GmbH 2 000 Eur nuostolių sumą užskaitė su UAB „Delamode Baltics“ mokėtina už pervežimą 2 000 Eur suma, iš UAB „Delamode Baltics“ Claridon Deutschland GmbH naudai buvo priteista 1 500 Eur. Diuseldorfo apylinkės teismas, atmesdamas UAB „Delamode Baltics“ priešieškinį dėl užmokesčio už pervežimą priteisimo, paminėtoje nutartyje sprendė, kad UAB „Delamode Baltics“, kaip vežėja, neturi pagrindo reikalauti iš Claridon Deutschland GmbH 2 000 Eur atlygio už vežimą, nes toks reikalavimas galėtų būti reiškiamas tik pristačius krovinį į paskirties vietą, bet šiuo atveju UAB „Delamode Baltics“ krovinio į paskirties vietą nepristatė. Kaip matyti iš nurodytos civilinės bylos medžiagos, užsakovas 2021 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą teismui įtraukti atsakovę Gaja Pluss SIA į bylą UAB „Delamode Baltics“ pusėje ir nurodė šio asmens sąsajumą su byla. Diuseldorfo apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsakovei Gaja Pluss SIA pranešimą apie bylą ir galimybę dalyvauti byloje bei pateikti savo poziciją, tačiau atsakovės Gaja Pluss SIA 2021 m. spalio 11 d. pranešė Diuseldorfo apylinkės teismui, kad dėl Covid-19 situacijos nedalyvaus procese Diuseldorfo apylinkės teisme.

20. Ieškovė UAB „Delamode Baltics“ 2022 m. rugpjūčio 17 d. įvykdė Diuseldorfo apylinkės teismo procesinį sprendimą, bankiniais mokėjimo pavedimais sumokėdama Claridon Deutschland GmbH 1 500 Eur priteistą nuostolių atlyginimą bei 79,53 Eur priteistas procesines palūkanas. Ieškovė 2022 m. gegužės 31 d. taip pat sumokėjo Claridon Deutschland GmbH priteistas bylinėjimosi išlaidas – 952,48 Eur. Bendra ieškovės užsakovui Claridon Deutschland GmbH atlygintų nuostolių suma sudaro 2 532,01 Eur.

21. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė turėjo 1 100 Eur teisinių paslaugų išlaidų – nurodytą sumą ji sumokėjo advokatui už atstovavimą Diuseldorfo apylinkės teisme civilinėje byloje kilusiame ginče su Claridon Deutschland GmbH. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie tai, kad už pervežimą atsakovei Gaja Pluss SIA buvo sumokėtas 1 200 Eur pervežimo užmokestis, atsakovei Gaja Pluss SIA 2021 m. balandžio 16 d. atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.

22. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama regreso tvarka priteisti jai iš atsakovės 2 532,01 Eur nuostolių, taip pat nurodė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos ir 1 100 Eur nagrinėjant bylą Diuseldorfo teisme ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos bei 1 200 Eur atsakovei sumokėtas mokestis už pervežimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Atsakovė, iš dalies nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – ieškovės ieškinį dalyje dėl 1 000 Eur teisinių paslaugų išlaidų ir 1 200 Eur užmokesčio priteisimo atmesti, o kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; 2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; 3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).

26. CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, be kita ko, vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks aptariamoje Konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis. Tokie šios konvencijos taikymo bendriausi ypatumai yra išskirti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019).

27. CMR konvencijos 37 straipsnis numato, kad vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Vežėjas, kuriam pagal 37 ir 38 straipsnius pateikiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, kai žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo ir jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo reikiamai informuotas apie procesą ir galėjo jame dalyvauti (CMR konvencijos 39 straipsnio 1 punktas).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs CMR konvencijos vertimo į lietuvių kalbą 37 straipsnio nuostatas, kad: „Vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu“, ir to paties straipsnio nuostatas anglų bei prancūzų (originalo) kalbomis: „A carrier who has paid compensation in compliance with the provisions of this Convention, shall be entitled to recover such compensation, together with interest thereon and all costs and expenses incurred by reason of the claim, from the other carriers who have taken part in the carriage“ „Le transporteur qui a payé une indemnité en vertu des dispositions de la présente Convention a le droit d'exercer un recours en principal, intér?ts et frais contre les transporteurs qui ont participé ? l'exécution du contrat de transport“, sprendė, kad CMR konvencijos 37 straipsnio vertimas į lietuvių kalbą yra netikslus, ir išaiškino, kad nurodytoje byloje vežėjas turėjo regreso teisę ne tik į sumokėtą kompensaciją ir palūkanas, bet ir į visas išlaidas, patirtas dėl to, jog kad buvo pareikštas ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-706/2016).

29. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Diuseldorfo apylinkės teismas, priimdamas ieškovei nepalankią 2022 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 54 C 208/21, be kita ko, priteisė iš ieškovės užsakovo Claridon Deutschland GmnH naudai 952,48 Eur užsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, jog nurodyta suma, vadovaujantis CMR konvencijos 37 straipsniu, šioje byloje regreso tvarka priteistina ieškovės naudai iš atsakovės. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 1 100 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurias ieškovė patyrė nagrinėjant užsakovo ieškinį Diuseldorfo apylinkės teisme ir kurios ieškovei, pralaimėjusiai bylą Diuseldorfo apylinkės teisme, nebuvo atlygintos, priteisimo regreso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos 37 straipsniu ir kasacinio teismo praktika, nurodytas 1 100 Eur išlaidas taip pat, kaip ir paminėtą 952,48 Eur sumą, priteisė ieškovei iš atsakovės. Atsakovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo CMR konvencijos taikymu, nurodo, kad 1 100 Eur ieškovės Diuseldorfo teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, nepatenka į regresinio reikalavimo apimtį, kadangi nurodytas reikalavimas negali būti didesnis už sumokėtą žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.

30. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Vis dėlto ši nuostata šiuo konkrečiu atveju nereiškia, kad ieškovei, taikant CMR konvencijos 37 straipsnį, regreso tvarka negalėjo būti priteistos kitos su ieškovei pareikštu užsakovo ieškiniu susijusios išlaidos, kurios nebuvo tiesiogiai nurodytos Diuseldorfo apylinkės teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje. Kaip minėta, nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis. Pagal CMR konvencijos 37 straipsnį vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Kaip pažymėta kasacinio teismo praktikoje, kuria pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, vežėjas, vadovaudamasis paminėtomis CMR konvencijos nuostatomis, turi regreso teisę į visas išlaidas, patirtas dėl to, kad buvo pareikštas ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-706/2016). Ginčo byloje nėra dėl aplinkybės, kad ieškovė faktiškai patyrė 1 100 Eur atstovavimo išlaidas Diuseldorfo apylinkės teisme. Šios išlaidos buvo patirtos ieškovei ginantis nuo užsakovo Claridon Deutschland GmnH reikalavimo dėl žalos, kurią užsakovas patyrė organizuodamas krovinio pristatymą į sutartą vietą ieškovei negalint krovinio pristatyti sutartu laiku, atlyginimo. Kaip matyti iš Diuseldorfo apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 54 C 208/21, nurodytas teismas nustatė, kad užsakovas turėjo organizuoti pakaitinį vežimą dėl to, kad 2021 m. kovo 9 d. atsirado techninis atsakovės pasamdytos subrangos įmonės (atsakovės Gaja Pluss SIA) vilkiko defektas. Taigi nurodytas ginčas tarp ieškovės ir užsakovo iš esmės kilo dėl atsakovės neatlikto pervežimo. Vadinasi, kaip ir paminėta Diuseldorfo apylinkės teismo nutartimi užsakovui iš ieškovės priteistos sumos, kurias regreso tvarka ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ir kurių priteisimo pagrįstumo atsakovė neginčijo, taip ir ieškovės nurodytoje civilinėje byloje patirtos 1 100 Eur išlaidos yra tiesiogiai susijusios su Diuseldorfo apylinkės teisme ieškovei pareikštu ieškiniu. Išdėstytų motyvų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės patirtos 1 100 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas, suteiktas atstovaujant ieškovę Diuseldorfo apylinkės teisme, priskirtinos prie CMR konvencijoje 37 straipsnyje nustatytų išlaidų, susijusių su vežimu, ir turi būti kompensuojamos atsakovės.

31. Atitinkamai nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad 1 200 Eur suma neturi jokios sąsajos su Diuseldorfo apylinkės teismo sprendimu ir nepatenka į ieškovės regresinio reikalavimo apimtį. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, dėl 1 200 Eur krovinio gabenimo kainos ieškovė ir atsakovė susitarė 2021 m. kovo 4 d. ginčo šalių sudarytoje krovinio gabenimo užsakymo Nr. 1008728 sutartyje, kuria atsakovė, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, prisijungė prie tarp užsakovo Claridon Deutschland GmnH ir ieškovės UAB „Delamode Baltics“ susiklosčiusių tarptautinio krovinio pervežimo teisinių santykių. Nors atsakovė paminėto užsakymo tinkamai neįvykdė dėl 2021 m. kovo 9 d. sugedusio vilkiko, 1 200 Eur užmokestis už pervežimą atsakovei buvo sumokėtas pačiai atsakovei 2021 m. balandžio 16 d. atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Taigi akivaizdu, kad nurodytos 1 200 Eur ieškovės patirtos išlaidos buvo susijusios su atliktu pervežimu, kuris buvo analizuojamas Diuseldorfo apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktos Diuseldorfo apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 54 C 208/21 medžiagos, ieškovė nurodytoje byloje pateikė priešieškinį, prašydama priteisti jai iš užsakovo 2 000 Eur pervežimo mokestį, kurį užsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei už pervežimą pagal 2021 m. kovo 4 d. krovinio pakrovimo užsakymą/vežimo sutartį (CMR/KVO). Diuseldorfo apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartyje, kuria buvo išspręsta paminėta civilinė byla, konstatavo, kad nurodytas priešieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi nepristačius krovinio į paskirties vietą, užmokestis už vežimą taip pat turi būti kompensuojamas vežėjo siuntėjui. Taigi šiuo atveju, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, nurodytas užmokestis už vežimą yra priskirtinas prie išlaidų, kurios yra susijusios su vežimu ir, vadovaujantis CMR konvencijos 37 straipsniu, turi būti atlyginamos regreso tvarka. Be to, įvertinus tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius sutartinius santykius (ieškovės ir atsakovės sutartį dėl krovinio pervežimo atkarpa Latvija – Liuksemburgas), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas pervežimo mokestis šiuo atveju faktiškai patenka į ieškovės Diuseldorfo teisme pareikštą priešieškinio reikalavimą dėl 2 000 Eur kompensacijos priteisimo.

32. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad senaties terminas reikalavimui dėl 1 200 Eur pareikšti turėtų būti nustatomas vadovaujantis CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad nors CMR konvencijos 32 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems, tačiau senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta CMR konvencijoje, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, – nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Šiuo atveju nustačius, kad Diuseldorfo apylinkės teismo nutartis, kuria išspręsta byla, kurios pagrindu ieškovė reiškia regresinį reikalavimą dėl aptartų sumų iš atsakovės priteisimo, priimta 2022 m. balandžio 26 d., o ieškovės ieškinys atsakovei Gaja Pluss SIA pateiktas teismui 2022 m. rugsėjo 26 d., matyti, kad ieškinys atsakovei pareikštas nepraleidus CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalyje nustatyto senaties termino.

33. Pažymėtina, kad net jeigu pirmosios instancijos teismas būtų sutikęs su atsakovės pozicija ir nusprendęs nesiremti CMR 37 straipsniu ir 39 straipsnio 4 dalimi, tai nesudarytų pagrindo nepriteisti ieškovei iš atsakovės 1 200 Eur už vežimą sumokėtos sumos. Tokiu atveju ieškovės reikalavimas dėl 1 200 Eur priteisimo galėtų būti sprendžiamas vadovaujantis CK 6.246 – 6.249 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinės atsakomybės taikymą. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio, reglamentuojančio sutartinės civilinės atsakomybės taikymą, 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija aplinkybės, kad ji su ieškovė sudarytos sutarties tinkamai neįvykdė, todėl ieškovės atsakovei sumokėta 1 200 Eur suma laikytina ieškovės dėl atsakovės netinkamo prievolės įvykdymo patirtais nuostoliais.

34. Tokiu atveju ieškovės reikalavimui dėl 1 200 Eur priteisimo pareikšti galėtų būti taikomas CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatytas senaties terminas. Nurodyto CMR konvencijos straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Kaip pagrįstai pažymėta ir ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė 1 200 Eur pervežimo užmokestį iš ieškovės gavo 2021 m. balandžio 16 d. atlikusi vienarūšių reikalavimų įskaitymą, nors, kaip minėta, su ieškove sudarytos sutarties net nebuvo įvykdžiusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės veiksmai, dėl kurių ieškovei kilo 1 200 Eur dydžio nuostoliai, prilygintini tyčiniams veiksmams CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, todėl nurodytam ieškovės reikalavimui pareikšti tokioje situacijoje būtų taikomas 3 metų senaties terminas. Net jei šis terminas būtų pradedamas skaičiuoti, kaip nurodo apeliantė, praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies (c) punktas), akivaizdu, kad net ir apeliaciniame skunde išdėstytu atveju ieškovė nebūtų praleidusi ieškinio senaties termino nurodytam reikalavimui pareikšti.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti vadovaujantis atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, spręstinas ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis (2024 m. lapkričio 18 d. sąskaitą ir banko išrašą) apie 2 057 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinių paslaugų – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo – išlaidas (1 700 Eur + PVM). Nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.

39. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovės Gaja Pluss SIA apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas 300614485, iš atsakovės Gaja Pluss SIA, juridinio asmens kodas 40003525814, 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.