- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- e2-3770-559/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00056-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
- Atsakovas
- Jonavos rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl skolos už elektros energiją priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje I. B., M. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ (toliau – ieškovė) ieškiniu ir 2024 m. gegužės 15 d. patikslintu pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo prašo priteisti iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė) 1 758,35 Eur skolą už elektros energiją, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,23 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad ji atsisako reikalavimo dalies dėl 32,76 Eur skolos priteisimo, nes šią skolą atsakovė apmokėjo.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2023 m. vasario 8 d. objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2023 m. kovo 21 d. objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama elektros energija. Atsakovė yra šių objektų savininkė, kuri vartojo tiekiamą elektros energiją, tačiau už ją laiku ir tinkamai neatsiskaitė. Su atsakove rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.
Atsakovei, kaip nekilnojamojo turto savininkei, prievolė sumokėti už patiektą elektros energiją bei įgyvendinti kitas su elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiais susijusias pareigas atsirado vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.161 straipsnio 1 dalimi, 6.383 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (toliau – EEĮ), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-162 patvirtintu Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašu (toliau – Aprašas).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnis numato, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta Taisyklėse, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią
Taisyklės numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
Taisyklės numato, kad tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
Nors su atsakove nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovei kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovės atstovė J. J. teismo posėdyje prašė priteisti 1 758,35 Eur skolą už elektros energiją, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad už elektros energiją tiektą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), prašoma priteisti 369,55 Eur skolą. Savivaldybei pateikus duomenis apie tai, kad šiame bute prašomos priteisti skolos laikotarpiu gyveno du nuomininkai, nurodo, kad V. Š. yra miręs, o jo likusi skola buvo padengta 2023 m. kovo 6 d., kai buvo sumokėta 99,77 Eur, todėl visa skola likusi nuomininkės I. B., kuri elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo sudariusi. 2023 m. vasario 28 d. šiam butui buvo išrašyta sąskaita 455,04 Eur sumai, nes šiame bute buvo keistas skaitiklis ir pagal seną skaitiklį nebuvo apmokėta už 1 742 kWh, ir pagal naują skaitiklį už 58 kWh, tačiau 2023 m. kovo 6 d. buvo apmokėta 99,77 Eur, o 2023 m. kovo 31 d. išrašyta sąskaita už 51 kWh. Už elektros energiją tiektą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), prašoma priteisti 1 388, 80 Eur skolą, nes 2023 m. balandžio 24 d. buvo išrašyta sąskaita 1 421,56 Eur už 5 077 kWh, tačiau atsakovė, gavusi ieškinį, sumokėjo 32,76 Eur. Kadangi Jonavos savivaldybė yra šių butų savininkė, o skolų susidarymo laikotarpiu pagal skaitiklio parodymus šių butų nuomininkai nebuvo sudarę rašytinių sutarčių su ieškove dėl elektros pirkimo-pardavimo, todėl ir prašoma priteisti skolą iš atsakovės.
Atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad 2020 m. liepos 7 d. buvo sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 2IT-32 tarp nuomotojo Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir nuomininko M. M., pagal šią sutartį M. M. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal 2022 m. lapkričio 25 d. Būsto perdavimo–priėmimo aktą Nr. 1B-2022/49 nuomininkė perdavė būstą, kuriame elektros skaitiklio parodymai yra 8 597,5, todėl nuomininkui, kuris gyveno šiame bute, ir kilo pareiga mokėti mokesčius už elektros energiją nuo skaitiklio rodmenų 3 639 iki 8 597,5.
2017 m. vasario 9 d. buvo sudaryta Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 21T-41 tarp nuomotojo Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir nuomotojo V. Š.. Šia sutartimi V. Š. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 2 d. buvo pasirašytas Socialinio būsto perdavimo–priėmimo aktas, kuriame elektros energijos skaitiklio parodymai buvo 8 773, 2021 m. kovo 9 d. buvo pasirašytas Būsto perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1B-2021/3, kuriame elektros energijos skaitiklio parodymai yra 2 020. Už suvartotą elektros energiją ataskaitoje nurodyta, jog skola susidarė nuo 1 701 iki skaitiklio rodmenų 194 (2022 m. gruodžio 28 d. buvo keistas apskaitos prietaisas planine tvarka, todėl skaitiklio parodymai yra nuo 0). Nuomininkui kilo pareiga mokėti mokesčius už elektros energiją nuo skaitiklio rodmenų 1 701 iki 2 020. 2017 m. vasario 10 d. nuomininkas V. Š. su akcine bendrove „Energijos skirstymo operatorius“ sudarė Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 23369230-52322/270194. V. Š. yra miręs.
2021 m. balandžio 9 d. buvo sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 21T-29 tarp nuomotojo Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir nuomininkės I. B.. Šia sutartimi I. B. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 17 d. buvo pasirašytas Būsto perdavimo-priėmimo aktas, kuriame perduodamo buto elektros energijos skaitiklio parodymai buvo 2 020. Nuomininkei kilo pareiga mokėti mokesčius už elektros energiją nuo skaitiklio rodmenų 2 020 iki 194.
CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konkliudentiniais veiksmais sutartis gali būti sudaryta, jeigu vartotojas naudoja energiją savo buitinėms reikmėms. Nuomininkai, kaip buitiniai vartotojai, buvo tiesioginiai elektros energijos vartotojai, ieškovė teikė jiems, o ne atsakovei elektros energiją, todėl laikytina, kad tarp ieškovės ir nuomininkų konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta elektros energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis. Nuomininkai buvo įsipareigoję mokėti už suvartotą elektros energiją ieškovei, o ieškovė buvo įsipareigojusi tiekti elektros energiją, tad tarp nuomininkų ir ieškovės buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, ką patvirtina abiejų šalių aktyvūs veiksmai. Atsakovė negali atsakyti už kitų asmenų prisiimtus įsipareigojimus, mokėti už kitų asmenų sunaudotą elektros energiją, nes taip prieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams, pažeistų atsakovės teises, teisėtus interesus bei viešąjį interesą.
Atsižvelgiant į tai, kad buvo sudarytos nuomos sutartys, kuriose aiškiai išreikšta nuomotojų pareiga mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius bei kitus sutartyje nurodytus mokesčius, įskaitant už elektros energijos tiekimą, laikytina, kad atsakovė pasinaudojo teise nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas apmoka nuomininkai, šių mokesčių neįtraukiant į buto nuomos mokestį, t. y. sutarties pagrindu nuomininkui tenka pareiga tiek teisės aktų nustatyta tvarka, tiek sutarčių nuostatų pagrindu mokėti mokesčius už teikiamą elektros energiją.
Nagrinėjamu atveju visą ieškinyje nurodomos skolos laikotarpį butų nuomos sutarties pagrindu ginčo butais naudojosi aukščiau nurodyti nuomininkai, kuriems ir kyla pareiga atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, nes Taisyklių 101 punkte yra apibrėžta, jog jei yra įmanoma nustatyti vartotoją, tai atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją pareiga nėra perkeliama savininkui. Be to, ieškovė žinojo apie tiesioginį elektros vartotoją, kadangi už teikiamas elektros paslaugas pervedimus yra atlikę ne butų savininkė, o nuomininkai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė K. R. pilnai patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes ir motyvus ir todėl prašė ieškinį atmesti.
Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.383 straipsnio 3 dalis numato, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties viešumas aiškinamas taip, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo tiekti elektros energiją kiekvienam vartotojui, kuris turi teisėtu pagrindu valdomus elektros energiją naudojančius įrenginius ar teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius elektros vidaus tinklus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų elektros tinklų, ir kai įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).
Taisyklių 17 punkte numatyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir tų teisinių santykių atsiradimui neturi teisinės reikšmės faktinis elektros energijos vartojimas.
Taisyklių 20 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.) ir Taisyklių 24 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numato, kad 17 punkte nurodytas sutartis operatoriai ar tiekėjai gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais (nebuitinių vartotojų atveju – esant rašytiniam trišaliam operatoriaus ar tiekėjo, savininko ir nuomininko susitarimui, nustatančiam, kad už tinkamą prievolių pagal sutartį vykdymą atsako nuomininkas ir savininkas). Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Sutartys su nuomininkais sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai esant raštiškam savininko sutikimui, operatorius ir nuomininkas susitaria pratęsti sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą sutartį.
Taisyklių 100 punktas, galiojęs iki 2020 m. birželio 30 d., ir Taisyklių 101 punktas, galiojantis nuo 2020 m. liepos 1 d. numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
Byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais nustatoma, kad Jonavos rajono savivaldybei nuosavybės teise nuo 2012 m. sausio 23 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini); nuo 2012 m. sausio 18 d. Jonavos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9, 10, 36, 37).
Byloje esančios priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitomis (e. b. l. 146, 147, 148) nustatoma, kad už šiuose butuose suvartotą elektros energiją nebuvo atsikaitoma pagal skaitiklių rodmenis, todėl susidarė skola:
už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją susidarė skola 1 421,56 Eur, nes neapmokėta už 5 077 kWh pagal elektros skaitiklio rodmenis nuo 3 637 iki 8 714;
už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją susidarė skola 369,55 Eur, nes neapmokėta už 1 540 kWh pagal skaitiklio rodmenis nuo 2 028 kWh iki 194 kWh (2022 m. gruodžio 28 d. buvo pakeistas apskaitos prietaisas planine tvarka, todėl skaitiklio parodymai yra nuo 0, prieš pakeičiant apskaitos prietaisą planine tvarka, skaitiklio parodymai buvo 3432 kWh).
Šie Jonavos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantys butai skolos susidarymo laikotarpiu buvo išnuomoti nuomininkams, su kuriais buvo sudarytos savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Atsakovės pateiktomis savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis ir priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitomis, kurias pateikė ieškovė nustatyta, kad skolos susidarė už elektros energiją:
bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenant nuomininkui M. M.;
bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenant nuomininkei I. B..
Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 7 d. sudarytos socialinio būsto nuomos sutarties su M. M. 4.1. punktas numatė, kad nuomininkas įsipareigoja sudaryti paslaugų teikimo sutartis su daugiabučio namo administratoriumi (valdytoju) ir vandens, elektros, dujų, šiluminę energiją bei komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) teikiančiomis įmonėmis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio būsto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos ir šių sutarčių kopijas pateikti nuomotojui.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 9 d. sudarytos socialinio būsto nuomos sutarties su I. B. 4.2.1 punktas numatė, kad nuomininkas per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo būsto perdavimo–priėmimo aktų perimti socialinį būstą privalo sudaryti paslaugų teikimo sutartis su vandens, elektros, dujų, šiluminės energijos, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros bei komunalinių paslaugų (šiukšlių išvežimo, bendro naudojimo patalpų, teritorijos valymo ir kitų) teikėjais.
Ieškovė byloje sumažino ieškinio reikalavimą, nurodydama, jog atsakovė sumokėjo dalį skolos už objektą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 32,76 Eur.
Atsakovė padengė 32,76 Eur skolą už objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą elektrą, tokiu būdu sumažino skolos sumą, todėl šioje dalyje ieškovei pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas nereikia atsisakyti reikalavimų dalyje ir prašyti toje dalyje bylą nutraukti, o pakanka tik sumažinti prašomą priteisti skolos sumą.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nuomininkai, sudarydami buto nuomos sutartį, įsipareigojo sudaryti paslaugų teikimo sutartis su daugiabučio namo administratoriumi (valdytoju) ir vandens, elektros, dujų, šiluminę energiją bei komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų bei teritorijos valymą ir kitas) teikiančiomis įmonėmis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio būsto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, todėl nuomininkai turi ir sumokėti skolą už elektros energiją, o ne savivaldybė. Be to ir savivaldybė nėra sudariusi su ieškove sutarties dėl elektros energijos tiekimo butams, nuosavybės teise priklausantiems atsakovei.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovei nurodžius, kad skolos susidarymo laikotarpiu visi tretieji asmenys, t. y. socialinio būsto nuomininkai, nebuvo sudarę sutarčių su ieškove dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo, šios aplinkybės atsakovė neginčijo, todėl teismas laiko įrodyta, kad tretieji asmenys elektros energijos pirkimo pardavimo sutarčių su ieškove skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudarę. Šalys pripažįsta, kad dėl elektros energijos tiekimo butams, kuriuose susidarė skola ieškovei, ieškovė su atsakove nėra sudariusi rašytinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma, yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta šalių teisėms ir pareigoms pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp elektros energijos tiekėjo ir buto savininko, modifikuoti. Sudaryta nuomos sutartis, turėdama sutarties trečiojo asmens naudai požymių, gali lemti, kad elektros energijos tiekėjui atsiranda teisė reikalauti atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją iš nuomininko. Ši teisė, visų pirma, yra galimybė, kuria elektros energijos tiekėjas savo nuožiūra gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Be to, ši aplinkybė nepanaikina abonento prievolių pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, tarp jų ir prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą ir paskirstytą elektros energiją, ir neperkelia šių prievolių nuomininkui. Elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, ir tik tuo atveju abonento prievolė atsiskaityti pereina nuomininkui. Nuomininko su savininku sudarytoje nuomos sutartyje įrašytas įsipareigojimas tiesiogiai mokėti už elektrą elektros energijos tiekėjui ar su juo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tokių padarinių nesukelia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).
Taisyklių 24 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numato, kad 17 punkte nurodytas sutartis operatoriai ar tiekėjai gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais (nebuitinių vartotojų atveju – esant rašytiniam trišaliam operatoriaus ar tiekėjo, savininko ir nuomininko susitarimui, nustatančiam, kad už tinkamą prievolių pagal sutartį vykdymą atsako nuomininkas ir savininkas). Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Sutartys su nuomininkais sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai esant raštiškam savininko sutikimui, operatorius ir nuomininkas susitaria pratęsti sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą sutartį.
Nuomos sutarčių tarp būsto savininko ir nuomininkų sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininkų ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Nors nuomininkai nuomos sutartimi buvo įsipareigoję mokėti komunalinių paslaugų mokesčius, tarp jų ir už elektros energijos tiekimą, tačiau nuomos sutartys dėl savivaldybei priklausančio turto nuomos sieja būtent tik tų sutarčių šalis, t. y. Jonavos rajono savivaldybę ir nuomininkus. Ieškovė nebuvo ir nėra šių sutarčių šalimi ir negalėjo įtakoti nuomos sutarčių sąlygų, jų žinoti, todėl negali patirti nuostolių dėl to, kad nuomininkai nevykdė nuomos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų atsakovei.
Nors atsakovė ir nurodo, kad nuomos sutartys buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir pagal šiuos įrašus galima nustatyti buto nuomininkus, tačiau išviešinus nuomos juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre, nuomininkas elektros energijos tiekimo sutarties šalimi savaime netampa.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019). Todėl neatsižvelgiant į tai, kas faktiškai naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turi būti laikomas objekto savininkas.
Jonavos rajono savivaldybei priklausančių butų nuomininkams nesudarius su elektros tiekėju rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, laikytina, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės, kaip energijos tiekėjo, ir patalpų savininkės – Jonavos rajono savivaldybės, kaip vartotojos (CK 6.383 straipsnis), todėl už elektros tiekimą į butus, kuriuose pagal skaitiklių rodmenis ir perskaičiavimo aktą yra susidariusios skolos, turi sumokėti atsakovė. Skolos dydį patvirtina byloje esančios priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą energiją ataskaitos. Atsakovė skolos dydžio ir laikotarpio neginčijo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1 758,35 Eur skola už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Bylos nagrinėjimu metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė nėra sudariusios sutarties dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo, atsakovė yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnio 2 dalis), atsakovė nėra verslininkė ir nėra privatus juridinis asmuo, todėl ieškovės prašymas priteisti šešių procentų palūkanas yra nepagrįstas ir priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos 41,23 Eur (išlaidas sudaro 41 Eur žyminis mokestis ir 0,23 Eur komisinis mokestis už žyminio mokesčio pervedimą) mokesčio (CPK 93 straipsnis). Žyminis mokestis priteisiamas 41 Eur, nes atsakovė dalį ieškinio sumos sumokėjo teismui priėmus ieškinį.
Valstybė šioje byloje turėjo 47,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas siunčiant procesinius dokumentus tretiesiems asmenims, ieškinį tenkinus, jos priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 96, 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188769070, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 1 758,35 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 35 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,23 Eur (keturiasdešimt vieno euro 23 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188769070, valstybei 47,58 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 58 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662.
Sprendimą trečiajam asmeniui I. B. įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje (http://www.teismai.lt/) iš teismų informacinės sistemos Liteko pranešimą 2024 m. birželio 20 d.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.