- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-27
- Bylos Nr.
- e2S-1380-1043/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05438-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Kreditorius
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. D., M. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojos M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio pareiškimą dėl baudos skyrimo už įpareigojimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. D., M. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis Saulius Užkuraitis kreipėsi į teismą, prašydamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus (toliau – NŽT) vedėjui V. D. skirti baudą už įpareigojimo nevykdymą, t. y. po 300 Eur už kiekvieną pradelstą reikalavimų nevykdymo dieną, išieškotojos M. B. naudai.
2. Nurodė, kad vykdo Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. vykdomąjį raštą Nr. eI-133-505/2017 dėl įpareigojimo skolininkei NŽT įvykdymo išieškotojos M. B. naudai. Vykdomajame rašte buvo nurodyta, kad skolininkė NŽT buvo įpareigota žemės savininkei M. B. iš naujo nustatyti vienkartinės ar periodines kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais servitutais, dydį žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Vykdomojoje byloje 2021 m. kovo 17 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei buvo įteiktas tą pačią dieną. Antstolis 2021 m. balandžio 2 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad skolininkė NŽT 2021 m. kovo 4 d. vykdomajame rašte Nr. eI‑133-505/2017 nurodyto įpareigojimo neįvykdė, o už įpareigojimo įvykdymą atsakingas NŽT vedėjas V. D..
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškimą atmesti.
4. Nurodė, kad NŽT įvykdė 2017 m. spalio 9 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017, priėmusi 2020 m. sausio 24 d. įsakymus, kuriais pakeitė 2015 m. spalio 8 d. priimtus įsakymus. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3‑3369‑554/2020 panaikino NŽT 2020 m. sausio 24 d. įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo NŽT priimti naujus įsakymus, kuriais būtų nustatyta naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija už servitutą žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Po minėto sprendimo NŽT kreipėsi į specialiojo plano, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-250 „Dėl magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“, rengėją UAB „Ardynas“, kad būtų suskaičiuoti ir NŽT pateikti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytais servitutais minėtiems žemės sklypams, dydžiai. 2020 m. gruodžio 28 d. paaiškinime buvo nurodyta, kad yra būtinas tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimas. 2021 m. vasario 24 d. rašte UAB „Ardynas“ nurodė, jog kreiptasi į VĮ Registrų centrą ir užsakyti duomenys. Gavusi atsakymą iš UAB „Ardymas“, NŽT nedelsiant priims sprendimus dėl minėtos kompensacijos dydžių. NŽT vedėjas nevilkino teismo sprendimo vykdymo, dėjo visas pastangas, kad galėtų kuo greičiau priimti atitinkamus administracinius aktus. NŽT negali įvykdyti teismo sprendimo, nes teisės aktai nenumato galimybės NŽT paskaičiuoti kompensacijos dydžio.
5. Suinteresuotas asmuo M. B. prašė pareiškimą tenkinti, palaikė antstolio pareiškime nurodytus argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi antstolio Sauliaus Užkuraičio pareiškimą atmetė.
7. Teismas sprendė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius ėmėsi aktyvių veiksmų dėl teismo įpareigojimo įvykdymo ir 2020 m. sausio 24 d. priėmė įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriais apskaičiavo vienkartinę kompensaciją už servitutą žemės sklypams.
8. Pagal notarės D. J. Kauno rajono skyriui pateiktus mokėjimo nurodymus M. B. 2020 m. vasario 5 d. išmokėta ne tik 504 Eur kompensacija už servituto nustatymą pagal įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra galiojantis, bet ir 2 559 Eur pagal įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 936 Eur pagal įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos kompensacijos, nors įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020 pagal pareiškėjos M. B. 2020 m. kovo 17 d. skundą yra panaikinti. Be to, Regionų apygardos administracinio teismui 2020 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020 panaikinus NŽT 2020 m. sausio 24 d. įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigojus NŽT priimti naujus įsakymus, kuriais būtų nustatyta naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija už servitutą žemės sklypams, skolininkė aktyviais veiksmais siekė nustatyti kompensacijos skaičiavimo metodiką. Kauno rajono skyrius 2021 m. vasario 18 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Ardynas“, kad, vadovaujantis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau - Metodika) (redakcija, galiojusia nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.), apskaičiuotų vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus, dydžius žemės sklypams, atliktų rinkos tyrimus ir nustatytų santykį tarp tos vietovės vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina bei pateiktų tai pagrindžiančius dokumentus. Specialiojo plano rengėja 2021 m. vasario 24 d. rašte nurodė, jog teisinis reguliavimas, susijęs su ginčo dalyku, nėra pasikeitęs, todėl VĮ Valstybės žemės fondas kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų apie tam tikros paskirties privačios žemės nuomos sandorius, kad būtų tinkamai pritaikyta servituto paskaičiavimo metodika. Šie veiksmai rodo NŽT veiksmų intensyvumą siekiamo tikslo – kompensacijos apskaičiavimo – apimtyje.
9. Priežastys, dėl ko pilnai nebuvo įvykdytas 2021 m. kovo 4 d. vykdomajame rašte Nr. eI‑133‑505/2017 nurodytas įpareigojimas, yra akivaizdžios jų objektyvumo kontekste ir nėra susijusios su skolininkės valia subjektyvumo prasme. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad visas kompensacijos apskaičiavimo procesas užtruko ne dėl nuo Tarnybos valios priklausančių veiksnių. Be to, teismui nėra pateikta duomenų, kad pažeidimo, už kurį skiriama bauda, pobūdis sukėlė didelių neigiamų pasekmių (žalos). Priešingai, remiantis notarės D. J. Kauno rajono skyriui pateiktais mokėjimo nurodymais, M. B. 2020 m. vasario 5 d. išmokėta ne tik 504 Eur kompensacija už servituto nustatymą pagal įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra galiojantis, bet ir 2 559 Eur pagal įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 936 Eur pagal įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), nors šie įsakymai yra panaikinti.
10. Atsižvelgus į taikomos baudos tikslą, kuris yra iš esmės ne bausti, o skatinti skolininką per kuo trumpesnį terminą įvykdyti įpareigojimą, nagrinėjamos bylos atveju baudos skyrimas nuo antstolio kreipimosi į teismą dienos iki teismo įpareigojimo įvykdymo dienos, nenustačius skolininkės sąmoningo sprendimo vykdymo vilkinimo, neatitiktų proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskirajame skunde išieškotoja M. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sprendimas nėra įvykdytas ne dėl NŽT vedėjo kaltės. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nes vertino tik NŽT siųstus raštus ir į juos gautus atsakymus. Teismas turėjo vertinti ne tik laikotarpio, kai administracinio teismo sprendimo vykdymas buvo perduotas antstoliui, bet daug ilgesnį laikotarpį, kadangi NŽT vedėjo kaltė buvo tęstinio pobūdžio. Neskyrus baudos, sprendimas gali būti nevykdomas neribotą laikotarpį. Skundžiama nutartis neskatina NŽT kuo greičiau įvykdyti sprendimą. Teismas neįvertino aplinkybės, ar 3 mėnesiai (nuo NŽT kreipimosi į UAB „Ardynas“ iki skundžiamos nutarties priėmimo) buvo pakankamas laikas surinkti duomenis rinkos tyrimui ir jį atlikti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad išieškotojai žala nedaroma, nes jai buvo išmokėtos tam tikros sumos. Išmokėtos sumos sudaro tik nedidelę realiai galimos kompensacijos dalį.
11.2. Teismas negalėjo bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Tik bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka visos svarbios aplinkybės būtų išaiškintos ir teismas būtų objektyviai nustatęs, kiek dėl administracinio teismo sprendimo nevykdymo yra kaltas NŽT vedėjas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo išieškotojos atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
12.1. Servituto nustatymo ir kompensacijos už jį apskaičiavimo tvarka yra nustatyta teisės aktais. Teismas teisingai nustatė, kad visas kompensacijos apskaičiavimo procesas užtruko ne dėl nuo NŽT valios priklausančių veiksnių, kas buvo įrodyta byloje nustatytų aplinkybių visuma. Be to, išieškotoja teismui nepateikė duomenų, kad pažeidimo, už kurį turėtų būti skiriama bauda, pobūdis sukėlė didelių neigiamų pasekmių. Priešingai, iš notarės D. J. NŽT pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, jog M. B. 2020 m. vasario 5 d. išmokėta ne tik 504 Eur kompensacija už servituto nustatymą pagal įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra galiojantis, bet ir 2 559 Eur pagal įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1 936 Eur pagal įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra panaikinti. NŽT nevilkina teismo sprendimo vykdymo, o priešingai – deda visas pastangas, kad galėtų kuo greičiau priimti atitinkamus administracinius aktus. Teisės aktai nenumato galimybės NŽT paskaičiuoti kompensacijos dydžio. Pati išieškotoja galėtų kreiptis su reikalavimais į AB„Amber Grid“, UAB „Ardynas“ ir VĮ Valstybės žemės fondą. NŽT žiniomis AB „Amber Grid“ siūlė išieškotojai susitarti taikiai, sumokant didesnę kompensaciją, nei buvo išmokėta, tačiau išieškotoja nesutiko ir kreipėsi į antstolį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
14. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl baudos skyrimo
15. Apeliantė teigia, kad sprendimas nėra įvykdytas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo kaltės, teismas netinkamai vertino bylos įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl baudos neskyrimo nepagrįstumo.
16. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 771 straipsnio 8 dalis).
17. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.
18. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-133-505/2017 NŽT įpareigota iš naujo nustatyti žemės savininkei M. B. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus, dydį žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r., žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r., žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. spalio 2 d.
19. Antstolis Saulius Užkuraitis vykdomojoje byloje Nr. 0034/21/00279 vykdo Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. eI-133-505/2017 dėl įpareigojimo skolininkei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos įvykdymo išieškotojos M. B. naudai. Vykdomojoje byloje antstolis 2021 m. kovo 17 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skolininkei buvo įteiktas tą pačią dieną. Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. kovo 22 d. antstoliui pateikė paaiškinimą dėl įpareigojimo vykdymo aplinkybių. Antstolis 2021 m. balandžio 2 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad skolininkė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2021 m. kovo 4 d. vykdomajame rašte Nr. eI-133-505/2017 nurodyto įpareigojimo neįvykdė. 2021 m. balandžio 6 d. antstolis pateikė teismui pareiškimą dėl baudos paskyrimo.
20. Pažymėtina, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑454/2009).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir pagrįstai darė išvadą, kad šiuo atveju kompensacijos apskaičiavimo procesas užtruko ne dėl nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM valios priklausančių veiksnių. Byloje esantys įrodymai patvirtina kryptingą aktyvių veiksmų atlikimą, siekiant įvykdyti sprendimu nustatytą įpareigojimą.
22. Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjas 2020 m. sausio 24 d. priėmė įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais apskaičiavo vienkartinę kompensaciją už servitutą žemės sklypams. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3369-554/2020 panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą priimti naujus įsakymus, kuriais būtų nustatyta naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija už servitutą žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tolimesni Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai – tiek 2021 m. sausio 6 d. kreipimasis į Regionų apygardos administracinį teismą dėl 2017 m. spalio 9 d. sprendimo išaiškinimo, tiek 2021 m. vasario 18 d. kreipimasis į UAB „Ardynas“ (Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 3 p.) taip pat rodo skolininkės aktyvius veiksmus, siekiant tinkamai nustatyti kompensacijos skaičiavimo metodiką. Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkė tiek išieškotojai, tiek antstoliui teikė paaiškinimus dėl įpareigojimo vykdymo aplinkybių. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad įpareigojimas nebuvo pilnai įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, nesant skolininkės piktybiško vengimo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
23. Iš byloje esančių notarės D. J. atliktų mokėjimo nurodymų nustatyta, kad pagal minėtus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 24 d. įsakymus išieškotojai M. B. buvo išmokėta bendroje sumoje 4 999 Eur kompensacija, nors, kaip minėta, 2020 m. sausio 24 d. įsakymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra panaikinti. Apeliantė, be deklaratyvių teiginių, jokių konkrečių duomenų, kad dėl neįvykdyto įpareigojimo jai kyla didelė žala, teismui nepateikė.
24. Prieš tenkinant pareiškimą dėl baudos skyrimo, turi būti atlikta teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra, būtent tai ir atliko pirmosios instancijos teismas. Byloje surinktų duomenų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad skolininkė siekė ir tebesiekia įvykdyti teismo sprendimu nustatytus įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad baudos skyrimas nagrinėjamu atveju, nenustačius skolininkės sąmoningo vengimo vykdyti sprendimą, neatitiktų proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolio pareiškimo dėl baudos paskyrimo.
Dėl žodiškumo principo (ne)pažeidimo
25. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą bylą išnagrinėdamas ne žodinio, tačiau rašytinio proceso tvarka.
26. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Kai byloje yra skiriamas rašytinis procesas, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja; apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie posėdžio datą, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiajame interneto tinklalapyje.
27. Nustatyta, kad teismui 2021 m. balandžio 14 d. rezoliucija priėmus antstolio Sauliaus Užkuraičio pareiškimą dėl baudos skyrimo buvo nustatytas 14 d. terminas atsiliepimams į pareiškimą pateikti. Suinteresuotiems asmenims išsiųstas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo ir teismo pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo. Suinteresuoti asmenys (NŽT ir išieškotoja) pateikė atsiliepimus į pareiškimą. Gavęs atsiliepimus, pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apie posėdžio datą, vietą, laiką ir teismo sudėtį byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pranešta CPK 153 straipsnio 2 dalies ir 133 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka – ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki teismo posėdžio datos paskelbiant apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį, pranešimą interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
28. Pasisakant dėl procesinių teisės normų pažeidimo bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka yra būtina atsižvelgti į šias aplinkybes: pirma, 2020 m. gruodžio 16 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, pakeitimas, kuriuo dėl itin nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo sugriežtintos karantino sąlygos, visose valstybinėse įstaigose buvo galima atlikti tik būtiniausius veiksmus. Minėtas nutarimas neteko galios nuo 2021 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (TAR, 2021-06-28, Nr. 2021-14448); vadovaujantis Teisėjų tarybos 2020 m. gruodžio 8 d. rekomendacijomis dėl teismų darbo organizavimo bei Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gruodžio 28 d. rekomendacijomis, siekiant apsaugoti teismo lankytojų, teisėjų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų sveikatą teismo procesai buvo organizuojami teikiant prioritetą šioms posėdžių formoms: 1) rašytiniu būdu; 2) žodiniu nuotoliniu būdu; 3) žodiniu mišriu (nuotoliniu ir fiziniu) būdu; 4) žodiniu fiziniu būdu; antra, antstolis pareiškime ir pati apeliantė teismui pateiktame atsiliepime į antstolio pareiškimą prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, suinteresuotas asmuo NŽT teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka taip pat informavo, kad neturi techninių galimybių dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu. Įvertinus aplinkybes dėl koronaviruso infekcijos situacijos Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat tai, kad atsiliepimuose buvo išreikšta byloje dalyvaujančių asmenų pozicija dėl nepageidavimo dalyvauti teismo posėdyje bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, taip pat tai, kad visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė iki teismo posėdžio pateikti į bylą atsiliepimus, raštu išdėstyti savo argumentus bei pateikti įrodymus yra pagrindas spręsti, kad apeliantės teisė būti išklausytai realiai nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad CPK 15 straipsnyje įtvirtintas žodiškumo principas nėra absoliutus, t. y. proceso įstatyme iš esmės įtvirtintas mišrus bylos nagrinėjimo procesas, kuris įtvirtina žodinio ir rašytinio proceso derinimo taisyklę. Atskirajame skunde nėra nurodyta kokios apeliantės teisės buvo suvaržytos bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Atskirojo skundo argumentas, jog šios bylos aplinkybės yra sudėtingos ir, norint jas tinkamai įvertinti, teismas negalėjo skirti bylos nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Išieškotoja paaiškinimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių pateikė raštu, todėl negalima teigti, jog jos pozicija byloje nebuvo žinoma ar liko neįvertinta, todėl vien rašytinė posėdžio forma nesąlygojo kitų pamatinių civilinio proceso principų, tokių kaip teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnis), lygiateisiškumo (CPK 6, 17 straipsniai), pažeidimo. Esant šioms aplinkybėms nustatytas procesinis pažeidimas dėl netinkamos teismo posėdžio formos nelaikytinas turinčiu esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
30. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė baudos už sprendimo nevykdymą skyrimo klausimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.