Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas G. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato (toliau – atsakovas arba Vilniaus AVPK) 2024 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą Vilniaus AVPK grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas (Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas); 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už pareiškėjo priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo atleidimo dienos (2024 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (grąžinimo į pareigas); 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai jo patirtas 1200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas U. Č. skundu ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nurodė, jog:

1.1. su skundžiamu Įsakymu nesutinka, nes jis grindžiamas tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje pareiškėjo veiksmai (elgesys) nepagrįstai įvertinti kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas. Mano, kad tarnybinis patikrinimas atliktas ir tarnybinio patikrinimo išvada (toliau - ir Išvada) surašyta neobjektyviai ir tendencingai įvertinus G. V. veiksmus, pažeidžiant Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – Aprašas), nuostatas, nes: 1) pareigūno vardo pažeminimas G. V. konstatuotas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo (už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį), kuris nėra priskiriamas prie pavojingesnių ir sunkesnių administracinių nusižengimų, nes ANK įtvirtinta maksimali (didžiausia) sankcija už šio administracinio nusižengimo padarymą yra 140 EUR bauda, kuri sudaro tik kiek daugiau nei 2,3 proc. maksimalios baudos, įtvirtintos ANK, dydžio;

1.2. LR Vidaus tarnybos statuto 2 str. 4 d. įtvirtinta pareigūno vardo pažeminimo definicija, pagal kurią pareigūno vardo pažeminimas - vidaus tarnybos sistemos pareigūno veika, padaryta dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Iš minėtos definicijos seka, kad ne bet koks pareigūno padarytas teisės pažeidimas gali būti traktuojamas kaip pareigūno vardo pažeminimas, o tik toks kuris akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituoja;

1.3. Neabejotinai pareiškėjo G. V. elgesys, t. y. LR ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas prieštarauja ne tik visuotinai priimtinoms elgesio taisyklėms, bet ir policijos pareigūno etikos principams, įtvirtintiems Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekse, patvirtintame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411 (toliau – Policijos etikos kodeksas), tačiau akivaizdu ir tai, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, savo turiniu ir sunkumo (pavojingumo) laipsniu, negali būti traktuojamas kaip akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir / ar griaunantis pasitikėjimą statutine įstaiga (policija), todėl pareigūno vardo pažeminimas G. V. konstatuotas nepagrįstai, nes nėra akivaizdumo požymio;

1.4. neobjektyviai ir tendencingai Išvados argumentai dėl pareigūno vardo pažeminimo grindžiami 2024 m. balandžio 15 d. incidente dalyvavusios automobilio „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos S. Š. O. ir jos sutuoktinio R. O. (nedalyvavusios incidente) tarnybinio patikrinimo metu pateiktais duomenimis ir parodymais duotais ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir nebuvo įvertinta tai, kad S. Š. O. ir R. O. pateikta informacija yra tendencinga, t. y. jų pateikta informacija nukreipta į tai, kad tiriamą situaciją parodyti kuo nenaudingiau G. V., o daugybė šių asmenų nurodytų aplinkybių buvo paneigtos (nepasitvirtino) atliekamo ikiteisminio tyrimo metu. Teigė, jog išvadoje nurodoma, kad 2024 m. balandžio 19 d. PD prie VRM Imuniteto valdyboje el. paštu gautame R. O. prašyme be kita ko nurodyta, kad tuo metu, kai G. V. grasino sutrikdyti žmonos sveikatą fiziniu būdu, jis buvo suspaudęs kumščius, tikriausiai norėdamas dar labiau įbauginti vairuotoją, G. V. galimai yra nestabilios psichikos, o įvykio metu galimai buvo neblaivus. Šios R. O. nurodytos aplinkybės nepasitvirtino (buvo paneigtos), nes nei atliekamo ikiteisminio tyrimo, nei tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta jokių duomenų apie G. V. neblaivumą ir, kad jis grasino susidoroti su S. Š. O. Pažymėtina, kad minėtame R. O. prašyme nurodytas faktas, kad G. V. konflikto metu neva buvo suspaudęs kumščius, taip neva siekdamas pademonstruoti agresiją ir siekį įbauginti S. Š. O., apskritai kelia abejones, nes G. V. tuo metu buvo sustojęs ir rankomis laikė paspirtuką, taigi objektyviai negalėjo demonstruoti suspaustų kumščių. Tvirtino, jog išvadoje taip pat neteisingai remiamasi aplinkybe, kad 2024 m. balandžio 15 d. R. O. pareiškime nurodė, kad po incidento apžiūrėjęs žmonos vairuotą automobilį pastebėjo dešinės pusės galinio sparno įlenkimą, kurį neva padarė G. V., nes ši aplinkybė buvo paneigta prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad videoregistratoriaus įraše girdimi du silpni, duslūs garsai, kurie savo pobūdžiu galėjo būti būdingi sudavimui ranka į stiklą, o prieš pat jų sudavimą G. V. matomas pačiame automobilio priekyje, tuo tarpu sugadinimas fiksuotas automobilio gale. Ir konstatuota, kad nepakanka duomenų teigti, jog automobilio galinio sparno apgadinimą padarė būtent G. V. konflikto metu;

1.5. nepaneigiant fakto, kad nepagarbus bendravimas ir necenzūrinių žodžių vartojimas galėjo sukelti S. Š. O. neigiamas emocijas ir negatyvius dvasinius išgyvenimus, vis tik vertinant videoregistratoriaus įraše užfiksuotą S. Š. O. bendravimą su G. V., akivaizdu, kad ji nebuvo pasimetusi ir labai išsigandusi, kaip, kad nurodė apklausos metu, nes iš minėto įrašo matyti (girdėti), kaip S. Š. O. aktyviai atsikirtinėja į G. V. pastabas, pakeltu balso tonu replikuoja į jo pasakymus. Mano, jog toks S. Š. O. elgesys patvirtina, jog nors G. V. nepagarbus bendravimas su ja gal ir sukėlė jai neigiamas emocijas, tačiau nesukėlė tokių pasekmių, kokias ji nurodė apklausos metu;

1.6. atliekant tarnybinį patikrinimą, neatsižvelgta į galimą S. Š. O. ir R. O. suinteresuotumą, nes tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatinėjama, kokiu būdu ir iš kur R. O. gavo duomenis apie galimai nederamą G. V. elgesį su jam pavaldžiais Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus darbuotojais ir kad pateikiant tokią informaciją galimai buvo siekiama sukompromituoti G. V.;

1.7. 2024 m. gegužės 7 d. pareiškėjui atsakovo įteiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nėra nurodyta apie G. V. galimai netinkamą elgesį su jam pavaldžiais Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus darbuotojais, taigi pareiškėjui tarnybinio patikrinimo metu net nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl Išvadoje nurodytų aplinkybių, susijusių su jo darbu Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko pareigose ir santykiais su pavaldžiais pareigūnais ir tokiu būdu buvo pažeista Aprašo 21 punkto nuostata, kad tarnybinio patikrinimo metu nustačius naujų, šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka surašytame pirmame pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, tikrintojas nedelsiant surašo papildomą pranešimą. Pabrėžė, kad pareiškėjui tyrimo metu buvo įteiktas tik paminėtas vienas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, tokiu būdu suvaržant tikrinamo pareigūno teisę teikti paaiškinimus dėl tiriamų aplinkybių;

1.8. Išvadoje tendencingai formuojamas negatyvus G. V. įvaizdis jo santykiuose su pavaldžiais Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus darbuotojais, nepagrįstai ir neteisėtai, atsakomybę dėl pareigūnų tarnybinės kaitos jo vadovautame padalinyje bandant perkelti G. V., nors tikslios pareigūnų kaitos priežastys nėra žinomos, ir juo labiau tai nėra šio tarnybinio patikrinimo tyrimo objektas;

1.9. tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriama ir vertinama, o Išvadoje nėra aptarta ir įvertinta kokiomis aplinkybėmis įvyko 2024 m. balandžio 15 d. incidentas ir kas (kokie veiksniai) galėjo paskatinti (išprovokuoti) nederamą G. V. elgesį, t. y. jog, pareiškėjo nuomone, minėtas incidentas įvyko, nes automobilis „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaisydamas kelio ženklinimo, kuris buvo įrengtas toje pusėje iš kurios važiavo pareiškėjas (pareiškėjo nuomone, ši aplinkybė patvirtina, kad jis turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog automobilis „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET važiuoja dviračių taku, keldamas tiesioginę susidūrimo grėsmę ir priversdamas elektriniu paspirtuku važiavusį G. V. siekiant išvengti susidūrimo pasukti link kelkraščio ir galiausiai sustoti), važiavo dviračių taku ir jam (pareiškėjui) važiavusiam elektriniu paspirtuku, siekiant išvengti susidūrimo, teko spaustis į kairę dviračių tako pusę, o automobiliui priartėjus galiausiai visai sustoti, taigi neteisėti automobilio „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos veiksmai (važiavimas dviračių taku), o necenzūriniai žodžiai buvo pavartoti „emocinio sprogimo“ išdavoje dėl darbe patirto streso ir šeimyninių problemų. Mano, kad tokia situacija galėjo pagrįstai sukelti pareiškėjo susierzinimą ir pyktį, o esant ir kitiems negatyviems veiksniams (darbe patiriamam stresui ir šeimyninio gyvenimo problemoms), įvyko nevaldomas emocinis protrūkis;

1.10. nesutiko, kad G. V. paaiškinime nurodytos aplinkybės apie sunkią dieną ir stresą, laikytinos jo gynybinė taktika siekiant išvengti atsakomybės, nes pareiškėjo paaiškinime pateiktas sąžiningas ir teisingas įvykusios situacijos paaiškinimas, nepagrįstai įvertintas kaip siekis išvengti atsakomybės, o jau vien tai, kad G. V. po įvykusio incidento pripažino savo kaltę ir apgailestavo dėl nederamo savo elgesio, rodo, kad toks elgesys įprastai jam nėra būdingas, o buvo tik momentinė susikaupusių negatyvių išgyvenimų (emocijų) iškrova. Tokia situacija (emocinis sprogimas) susiklosčius nepalankioms aplinkybėms gali ištikti bet kurį žmogų, net ir kultūringą ir labai disciplinuotą. Mano, kad ir policijos sistema tokiu būdu demonstruoja nepagarbą jos (policijos) pareigūnams ir abejingumą dėl jų likimo, nes vienkartinis emocijų protrūkis vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas ir visiškai nesigilinama į priežastis, nulėmusias tokį pareigūno elgesį.

2. Atsakovo Vilniaus AVPK atstovas L. P. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Rėmėsi šiais argumentais:

2.1. jog administracinė sankcija ar jos griežtumas neturi atsakomybės sąsajos su tuo, kiek žymiai yra žeminamas pareigūno vardas ir kokį neigimą poveikį tai daro policijos sistemos reputacijai, todėl nesutiko su pareiškėjo, jo atstovo vertinimu, kad nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, kurio pareiškėjas neginčija ir baudą sumokėjo, nėra sunkus nusižengimas atsižvelgiant į sankcijos dydį, todėl laiko tai labiau Etikos kodekso pažeidimu nei pareigūno vardo pažeminimu;

2.2. įvertinus LVAT praktiką pareigūno vardo pažeminimo bylose pažymėjo šiuos svarbius aspektus, laikytus žeminančiais pareigūno vardą: 1) administracinis nusižengimas nepriklausomai nuo jo sankcijos, o priklausomai nuo atliktų veiksmų žemina pareigūno vardą ir diskredituoja vidaus tarnybą; 2) pareigūno elgesys ir necenzūrinių žodžių vartojimas, kai jis susisieja su pareigūno statusu, sudarys sąlygas netinkamai vertinti jį kaip pareigūną bei policiją kaip instituciją, žemins policijos prestižą, menkins žmonių pasitikėjimą policija; 3) viršininkams keltini aukštesni tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartai nei jo pavaldiniams. Nurodė, jog LVAT yra pažymėjęs, kad pareigūno vardo pažeminimas, nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl tokiais atvejais nėra prielaidų vertinimams, jog pareigūno vardo pažeminimas yra tarnybinis nusižengimas ir atleidimas iš vidaus tarnybos – jam taikoma tarnybinė nuobauda (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A7 - 165-05). Taip pat LVAT, aiškindamas pareigūno atleidimo pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p. sąvoką, yra konstatavęs, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A146- 272/2010, Au-1064/2006);

2.3. Konstitucinė valstybės tarnybos samprata yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (plačiau žr. pvz., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimus), o pareiškėjo veiksmai buvo aiškiai priešingi visuomenės interesams ir žeminantys pareigūno vardą. Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pažymėta, kad statutinė valstybės tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai);

2.4. pareiškėjui, kaip statutiniam pareigūnui, valstybė savo teisiniu reguliavimu nustatė griežto hierarchinio pavaldumo statutinius santykius, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), todėl jis pasirinkęs statutinę tarnybą ir davęs priesaiką privalėjo jų laikytis;

2.5. LVAT praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti; trečia, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016). Esminis elementas, suponuojantis atleidimo iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu tarnybos sistema. Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis - tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu (LVAT 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012). Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (LVAT 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012, 2013 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-106/2013). LVAT jurisprudencijoje aiškinant pažeminimą yra apibrėžtos veikos pasekmės, akivaizdžiai žeminančios vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaigą arba ją kompromituojančiu laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, keliamais atitinkamos statutinės sistemos pareigūnams (LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A143-231/2008, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2412/2012 ir kt.). Toks aiškinimas yra siejamas su statutinės valstybės tarnybos ypatumais, o paviešinimas nėra būtina sąlyga pripažinti tam tikrus pareigūno kaltus veiksmus žeminančiais pareigūno vardą (LVAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-465/2013). Vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams pareigūnams. Visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų (LVAT biuletenis. Administracinių teismų praktika. 2004. Vilnius, Nr. 6, p. 116-131);

2.6. pareiškėjas buvo vadovu, todėl remiantis nurodyta teismų praktika jo elgesys turėjo atitikti jam keliamus aukštesnius moralės ir tarnybinės etikos principus. Nors pareiškėjas nurodo, jog dėl nederamo elgesio su pavaldiniais nebuvo įteiktas pranešimas, pažymime, jog pareiškėjui už vykdytą mobingą šioje išvadoje atsakomybė taikoma nebuvo, šie aspektai išvadoje buvo vertinami tik kaip pareiškėjo bendravimo pobūdį charakterizuojanti medžiaga. Tarnybinio patikrinimo išvadoje surinkti duomenys iš esmės paneigia atsitiktinio ir, kaip pareiškėjas bando pristatyti, „emocinio sprogimo“ išdavą, bet patvirtina pareiškėjo sistemingą netinkamo elgesio modelį, kuris tapo viešas dėl paties pareiškėjo nederamų veiksmų viešoje vietoje ir tik viešumas suteikė drąsos jo pavaldiniams prabilti, o Policijos departamento Smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) nagrinėjimo 2024 m. birželio 19 d. išvadoje Nr. 5-P1-523 Komisija, spręsdama klausimą dėl teiginių apie viršininko G. V. netinkamą elgesį, pripažino, jog G. V. einant vadovaujančias pareigas Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriuje buvo akivaizdžių jo taikomo smurto ir (ar) priekabiavimo darbe požymių jam pavaldžių kolegų atžvilgiu. Mano, jog vertinant susidariusią situaciją itin aktualus skaidrios ir disciplinuotos vidaus tarnybos sistemos veikimas, o pareiškėjo veiksmai viešoje vietoje žeminantys pareigūno vardą niekaip nesiderina su šiais reikalavimais. Policijos pareigūnų darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto, todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jų pareigūnų darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas. Siekiant užtikrinti veiksmingą institucijų, kurios atsakingos už viešojo intereso apsaugą, veiklą yra būtina, kad šios institucijos turėtų galimybę vykdyti drausminę procedūrą. Drausmės užtikrinimas institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje iš tikrųjų gali būti vertinamas kaip tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, kurias ši tarnyba privalo atlikti, įgyvendinimo priemonė, atitinkanti privalomą esminio darbdavio intereso pažeidimo reikalavimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).