Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas K. V. (toliau – ir pareiškėjas, K. V.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) viršininko 2024 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 10-TE-875 „Dėl K. V. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą ir priteisti jam iš atsakovo atlyginimą už visą pravaikštos laiką. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo administracinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys įrodymai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

2. Pareiškėjas skunde ir pateiktuose teismui paaiškinimuose nurodė:

2.1. Buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą su formuluote „tinkamai“ vyr. tyrėjui K. S., tačiau jį atliko ir užbaigė kitas pareigūnas – vyr. tyrėja R. A. Apie Įsakymo priėmimą nebuvo pranešta profesinei sąjungai, kurios nariu buvo pareiškėjas, o, pareiškėjui paprašius susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, tyrimo duomenys buvo pateikti be Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 25 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-89 (toliau – ir Išvada) vertintų ikiteisminio tyrimo duomenų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo padarytos procedūrinės klaidos: vyr. tyrėja R. A., kuri neturėjo teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tendencingai atliko tarnybinį patikrinimą, Išvados siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos už vardo pažeminimą – yra neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingas, Įsakyme atleidimas buvo nurodytas atgaline data – nuo 2024 m. birželio 26 d. – nors Įsakymas priimtas 2024 m. birželio 27 d.

2.2. Išvadoje konstatuotas pareiškėjo poelgis – 2023 m. birželio 17 d. telefoninis pokalbis su kaimynu, pareiškėjui net nesuvokiant realios situacijos, vykęs ne tarnybos, o atostogų metu, pareiškėjui esant neblaiviam ir palaikant pokalbį bei atsakant į kaimyno klausimus tik iš mandagumo, neduodant jam jokių patarimų, kurie būtų susiję su pareiškėjo pareigomis ir jų vykdymu – pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nei savo turiniu, nei forma neatitinka pareigūno vardo pažeminimo apibrėžties, todėl atleidimas iš vidaus tarnybos paskirtas neteisėtai ir nepagrįstai. Tyrimo metu nebuvo nustatyta visuma teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios leistų taikyti pareiškėjui tarnybinę atsakomybę už pareigūno vardo pažeminimą.

2.3. Išvadoje neteisingai konstatuota kaltės forma – netiesioginė tyčia, nes pareiškėjas, atostogų metu atsiliepdamas į kaimyno telefoninį skambutį, nesuprato, apie kokią konkrečiai situaciją kalbama: realią ar hipotetinę; bendravo su kaimynu tik iš mandagumo ir perspėjo jį apie galimą baudžiamąją atsakomybę, pateikus neteisingus duomenis apie eismo įvykį; kalbėjo temomis, kurios nesusijusios su jo policijoje einamomis pareigomis (draudimą, techninę apsižiūrą); kalbėjo trumpais žodžiais, daugiausia klausėsi pašnekovo teiginių, nedavė jokių patarimų ar nurodymų. Taigi pareiškėjas sąmoningai neatliko jokių teisei priešingų veiksmų, o tik palaikė pokalbį su pažįstamu asmeniu apie hipotetinę situaciją. Pareiškėjas manė, jog iš tokio trumpo pokalbio net negalėjo suvokti aptariamos situacijos nusikalstamo pobūdžio ir numatyti, jog dėl jo elgesio (pašnekesio) gali atsirasti neigiami padariniai baudžiamąja prasme. Be to, pareiškėjas tvirtino, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimo aplinkybė, nesant nusikaltimo sudėties, nes nepadaryta didelė žala, ir tai, jog dėl ginčo telefoninio pokalbio pašnekovas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, pagrindė pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjo telefoniniu pokalbiu nebuvo padarytos jokios neigiamos pasekmės vidaus tarnybai ir pareiškėjo veiksmuose nėra netiesioginės tyčios kaltės formos.

2.4. Pareiškėjas nesutiko su Išvada, jog apsvaigimas nuo alkoholio buvo pripažintas pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi nėra jokio teisės akto, kuris draustų policijos pareigūnui laisvu nuo darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus ne viešoje aplinkoje.

2.5. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Išvados aplinkybe, jog pareiškėjo veiksmai buvo akivaizdūs ir sukėlė neigiamas pasekmes – pažemino vidaus sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą šia vidaus reikalų įstaiga ir / ar kompromitavo ją, nes ginčo telefoninis pokalbis įvyko, praėjus net savaitės laiko tarpui po to, kai įvyko eismo įvykis, kai A. B. su kitu vairuotoju jau buvo supildę eismo įvykio deklaraciją, susitarė perrašyti deklaraciją po to, kai A. B. automobiliui atliks techninę apžiūrą, bei buvo pranešta apie eismo įvykį policijai, t. y. po to, kai visos aplinkybės jau buvo įvykusios. Taigi pareiškėjo pokalbis negalėjo ir neįtakojo A. B. veiksmų. Pareiškėjo išsakyta nuomonė A. B. dėl būtinybės atlikti automobilio techninę apžiūrą buvo tik priminimas visuotinai žinomos kiekvieno vairuotojo pareigos; pareiškėjas ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas tik specialiuoju liudytoju ir jam niekada nebuvo pareikšti jokie baudžiamojo pobūdžio įtarimai, o, nutraukus ikiteisminį tyrimą, prokuroras iš karto panaikino ir pareiškėjo specialaus liudytojo statusą; ginčo telefoninis pokalbis buvo privatus ir apie jį nebuvo žinoma, jis nebuvo matomas visuomenei, taigi neatitinka būtino akivaizdumo kriterijaus, kuris lemtų atleidimo iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo taikymą; kadangi pokalbis nebuvo viešas bei išviešintas, tai niekaip negalėjo sumenkinti policijos įstaigos autoriteto; į Išvadą perkelta kriminalinės žvalgybos veiksmais elektroninių ryšių priemonių pagalba surinktų duomenų (2023 m. birželio 17 d. telefoninio pokalbio išklotinės) bei įvairių pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų citatos savaime nepatvirtina, kad pareiškėjo ginčo veiksmai galėtų būti laikomi akivaizdžiu visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių pažeidimu, kuris leistų konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą.

2.6. Telefoninio pokalbio išklotinė, kurioje užfiksuoti su elektroniniais ryšiais susiję asmens duomenys, buvo gauta, panaudojus specialiąsias kriminalinės žvalgybos priemones, ji panaudota tarnybiniame patikrinime neteisėtai, neišslaptinus šių duomenų bei neturint leidimo daryti šių duomenų kopijas. Šių pareiškėjo asmens duomenų, kriminalinės žvalgybos surinktų elektroninių ryšių priemonių pagalba, panaudojimas prieštarauja 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2022/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (toliau – ir Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) nuostatoms ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendime A. G. prieš LR generalinę prokuratūrą, bylos Nr. C-162/22, pateiktiems išaiškinimams dėl šių duomenų panaudojimo draudimo, todėl turi būti teismo pripažinti neleistinais įrodymais, įrodinėjant tarnybinius nusižengimus, šia išklotine neturi būti remiamasi, priimant teismo sprendimą šioje byloje.

2.7. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija buvo perduota atsakovui nepagrįstai, pažeidžiant leistinumo, teisėtumo, patikimumo bei proporcingumo kriterijus, kriminalinės žvalgybos metodų pagalba (taikant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę) surinkti pareiškėjo privačiame gyvenime, nesusijusiame su tarnyba, asmens duomenys (telefoninio pokalbio suvestinė) yra laikomi neleistinais įrodymais, atliekant tarnybinius patikrinimus, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta kitų įrodymų, kurie akivaizdžiai pagrįstų Išvadoje konstatuotą pareigūno vardo pažeminimą.

2.8. 2024 m. balandžio 5 d. pareiškėjo tarnybinė veikla vadovo buvo įvertinta kaip nepriekaištinga, jam buvo teikta padėka už pavyzdingą tarnybinių pareigų vykdymą bei tarnybinės veiklos rezultatus, taigi pareiškėjas buvo vertinamas išskirtinai teigiamai, jis nei žemino pareigūno vardą, nei kenkė policijos autoritetui.