Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „LitCon“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „LitCon“ skundą dėl antstolio G. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas UAB „Versina“, antstolis G. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2016-06-22 pareiškėjas elektroniniu laišku ir 2016-06-23 registruotu paštu gavo vykdymo išlaidų paskaičiavimą bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolis paskaičiavo 28 222 Eur vykdymo išlaidų, iš kurių 27 779,99 Eur buvo atlygis antstoliui. Būtinąsias ir papildomas vykdymo išlaidas skolininkas sumokėjo.

Antstolis G. B. 2016-07-01 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodė, kad jis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2016-06-06 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3794-285/2015 dėl 626 739,59 Eur skolos, 8,05 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko išieškotojo UAB „Versina“ naudai. Vykdomoji byla pradėta 2016-06-07, surašytas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas bei vykdymo išlaidų paskaičiavimas. Įteikęs dokumentus antstolis 2016-06-10 surašė patvarkymą pateikti duomenis apie turimą turtą ir turto arešto aktą. Skolininkas 2016-06-17 pateikė antstoliui prašymą pratęsti 2016-06-10 patvarkymo įvykdymo terminą mažiausiai 4 darbo dienoms.

Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų 2016-06-22 elektroniniu paštu, o 2016-06-23 registruotu paštu įteiktas skolininkui. Skolininkas nevykdė sprendimo gera valia, todėl išieškotojas pateikė vykdomąjį dokumentą antstoliui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte nurodyta, kad, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Pareiškėjo pozicija, kad laukė, kol bus išspręstas klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teisininkė atostogavo, yra nepagrįsta. Už bendrovės veiklos organizavimą atsakingas įmonės vadovas, kuris turėjo pareigą užtikrinti tinkamą įmonės teisinį atstovavimą. Įmonė galėjo pateikti teismui prašymą dėl skolos išdėstymo dar iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui.

Antstolis ėmėsi teisėtų priemonių apsaugoti išieškotojo interesus ir nepažeidė skolininko teisių. Pareiškėjas į antstolį kreipėsi to, kai raginimo terminas buvo pasibaigęs. Teiginys, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą ir tokiu atveju tai nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Antstolis realiai nevykdė teismo sprendimo, sprendimą skolininkas įvykdė savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas nevertino šalių veiksmų vykdymo procese. Raginime nurodytas 10 dienų terminas baigėsi 2016-06-20, o teismo sprendimas įvykdytas 2016-06-22. Antstolis per 2 dienas daugiau veiksmų neatliko, nei buvo atlikęs per raginime nustatytą terminą. Neprotinga ir neteisinga, kad nepriklausomai nuo atliktų veiksmų, antstoliui būtų sumokamas vienodo dydžio atlygis. Tokia situacija yra nelogiška ir neskatina bendradarbiauti, spartinti sprendimo įvykdymo. Teismas privalo vertinti konkrečios aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros.

Priverstinio vykdymo metu antstolis areštavo skolininko nuosavybės teise priklausantį turtą, patvarkymu įpareigojo skolininką pateikti informaciją apie turimą turtą, pasibaigus raginimo įvykdyti sprendimą geruoju terminui, būtent pareiškėjo prašymu antstolis aktyviais veiksmais tarpininkavo tarp vykdymo proceso šalių dėl skolos ir procesinių palūkanų sumokėjimo dalimis, būtent pareiškėjo prašymu antstolis atlikto apskaičiavimus dėl mokėtinos skolos ir procesinių palūkanų likučio ir šiuos duomenis pateikė pareiškėjui. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį prašydamas atlikti papildomus veiksmus po to, kai raginimo įvykdyti sprendimą geruoju terminas jau buvo pasibaigęs. Antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, jis gaus nustatytą atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas skolininko vykdymo procese skundas dėl antstolio patvarkymo išieškoti atlyginimą antstoliui, kai skolininkas nežymiai praleido raginimą įvykdyti sprendimą nustatytą terminą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Lietuvos apeliacinis teismas 2016-06-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-286-241/2016, priteisė išieškotojui UAB iš skolininko UAB „LitCon“, 612 022,76 Eur skolos, 3 779,83 Eur delspinigių, 8,05 proc. metines palūkanas nuo priteistų 615 802,59 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 468 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 469 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas 2016-06-02, nesant išduoto vykdomojo rašto, išieškotojui bankinio mokėjimo pavedimu pervedė 50 000 Eur sumą. 2016-06-06 Vilniaus apygardos teisme registruotas pareiškėjo prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą, 2016-06-13 pateiktas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo (nutarties dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo) įsiteisėjimo sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio G. B. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0040/16/01538/AP. Laininąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti Vilniaus apygardos teismo 2016-06-17 nutartimi.

2016-06-21 klausimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nagrinėjimas buvo paskirtas 2016-07-12 rašytinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2016-07-12 nutartimi prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo paliktas nenagrinėtu.

Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3794-275/2015 išieškotojui 2016-06-06 išdavė vykdomąjį raštą. Iš vykdomosios bylos Nr. 0040/16/01538 viršelio matyti, jog išieškotojas antstoliui G. B. prašymą dėl vykdomojo rašto vykdymo (kartu su vykdomuoju raštu) pateikė 2016-06-07. Antstolis 2016-06-07 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis 2016-06-07 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui buvo įteiktas 2016-06-08. Vadovaujantis CPK 73-74 straipsniuose įtvirtintomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, raginime nurodyto termino pabaiga buvo 2016-06-20. Antstolis 2016-06-10 priėmė patvarkymą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, kuris skolininkui įteiktas 2016-06-13. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis 2016-06-17 gavo skolininko prašymą, kuriuo skolininkas prašė pratęsti 2016-06-10 patvarkyme pateikti informaciją apie turimą turtą terminą mažiausiai 4 dienas, papildomai informuodamas apie Vilniaus apygardos teismui pateiktą prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas 2016-06-21 elektroniniu paštu antstoliui pateikė prašymą, kuriuo prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 1 mėnesio laikotarpiui, o esant nepalankiam antstolio sprendimui, prašė nesiimti tolimesnių veiksmų ir nustatyti protingą prievolei įvykdyti. Kartu su prašymu pateikė ir AB „SEB bankas“ mokėjimo pavedimą, kuriuo 2016-06-21 skolininkas išieškotojui pervedė 70 000 Eur sumą. Antstolis 2016-06-21 gavo išieškotojo prašymą imtis visų vykdymo veiksmų sprendimui įvykdyti. Antstolio kontoroje 2016-06-22 buvo gautas dar vienas išieškotojo dokumentas, kuriame išieškotojas antstolio prašė vykdyti išieškojimą. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas 2016-06-22 10:12 elektroniniu paštu kreipėsi į antstolį su prašymu nurodyti likusią skolos dalį, o antstolis 2016-06-22 10:42 elektroniniu paštu nurodė, kad 2016-06-22 skolininkas turi sumokėti 574 379,97 Eur skolos bei 126,68 Eur palūkanų (iš viso 574 500,65 Eur). Antstolis 2016-06-22 11:51 iš skolininko elektroniniu paštu gavo pranešimą, kuriame skolininkas nurodė, jog įvykdė teismo sprendimą bei pateikė AB „SEB bankas“ 2016-06-06-22 mokėjimo pavedimo 574 500,65 Eur sumai kopiją.

Antstolis 2016-06-22 surašė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kuriame apskaičiavo 399,97 būtinųjų vykdymo išlaidų, iš viso 39,20 Eur papildomų vykdymo išlaidų (4 Eur + 4 Eur + 3,60 Eur + 3,60 Eur + 2,00 Eur + 2 Eur + 24 Eur = 39,20 Eur), 27 779,99 Eur atlygį antstoliui ir 2,78 Eur kitų išlaidų, antstolio sumokėtų tretiesiems asmenims. Antstolio 2016-06-22 patvarkymas dėl vykdymo išlaidų skolininkui buvo įteiktas 2016-06-22 13:19. Civilinės bylos duomenimis, skolininkas 2016-06-27 antstoliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė antstolio 2016-06-22 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų panaikinti bei priimti naują – nustatant atlyginimo antstoliui dydį 100 Eur.

Dėl ginčo tarp šalių ribų

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolis šioje civilinėje byloje 2016-07-05 pateikė lydraštį, kuriame nurodė, jog skolininko skundo su visais priedais skaitmeninė kopija yra civilinės bylos Nr. e2YT-29593-1012/2016 medžiagoje. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skolininko skundo priedais papildomai nustatė, jog skolininkas 2016-06-23 bankiniu mokėjimo pavedimu antstoliui atlygino 441,95 Eur būtinąsias, papildomas bei antstolio patirtas pašto išlaidas vykdymo procese (399,97 Eur + 39,20 Eur + 2,78 Eur = 441,95 Eur) (civilinės bylos Nr. e2YT-29593-1012/2016 t. 2, b. l. 58). Taigi byloje ginčas tarp šalių kilo dėl antstolio 2016-06-22 patvarkyme dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo 3 punkte nurodytos 27 779,99 Eur atlygio antstoliui sumos apskaičiavimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl sumos, nuo kurios skaičiuotinas atlyginimo antstoliui dydis

Skolininko teigimu, antstolis atlygį turėjo paskaičiuoti ne nuo 692 414,93 Eur, o nuo 642 335,80 Eur (626 739,59 Eur skola + 15 596,23 Eur palūkanų). Antstolis nurodė, jog skundžiamame patvarkyme yra padaręs aritmetinį apsirikimą, todėl atlyginimo antstoliui dydis turėjo būti skaičiuojamas nuo 644 237,16 Eur sumos (615 802,59 Eur skolos ir delspinigių, 17 497,57 Eur procesinių palūkanų, 10 937 Eur bylinėjimosi išlaidų), o netiksli suma patvarkyme turi būti taisytina kaip aritmetinis apsirikimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prieš sprendžiant apie konkretų antstoliui mokėtiną atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas atlyginimo dydžiui apskaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, 30 kasacinės nutarties punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, sutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuose nenustatinėjo nei išieškotinos, nei išieškotos sumų, kurios yra pagrindas antstolio atlyginimo dydžiui apskaičiuoti. Todėl ši klaida turi būti ištaisyta apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimo vykdymo instrukcijos 68 punkte nurodyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punkte numatyta, kad kai vykdomajame dokumente yra nurodytos palūkanos, kurios turi būti išieškotos iš skolininko už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis), palūkanų suma neįskaičiuojama į išieškotiną sumą, nustatant mokėtinas vykdomosios bylos būtinas vykdymo išlaidas, tačiau palūkanų suma įskaičiuojama į bendrą išieškotiną ir išieškotą sumas, nustatant atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydį. Taigi iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo seka, kad pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą numatytam terminui (2016-06-20 buvo paskutinė raginimo įvykdymo), todėl antstolis turėjo skaičiuoti atlygį už vykdymo veiksmus 2016-06-21 dienai buvusiam skolininko įsiskolinimui.

Bylos duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas 2016-06-01 nutartimi priteisė išieškotojui iš skolininko 612 022,76 Eur skolos, 3 779,83 Eur delspinigių, 8,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistų 615 802,59 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 937 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau skolininkas 2016-06-02, nesant dar išduoto vykdomojo rašto, išieškotojui bankinio mokėjimo pavedimu pervedė 50 000 Eur sumą. Vykdomosios bylos duomenimis jau nustatyta, kad iki skolininkui įteikto 2016-06-07 raginimo įvykdyti sprendimą termino pabaigos (2016-06-20), skolininkas jokių sumų nei antstoliui, nei išieškotojui daugiau nesumokėjo. Taigi skolininko skola 2016-06-21 buvo: 612 022,76 Eur skolos, 3 779,83 Eur delspinigių, 8,05 proc. metinių palūkanų, kas 2016-06-21 sudarė 17 497,57 Eur, 10 937 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 644 237,16 Eur (612 022,76 Eur + 3 779,83 Eur + 17 497,57 Eur + 10 937 Eur = 644 237,16 Eur).

Dėl atlyginimo antstoliui dydžio, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui

Byloje tarp vykdymo proceso dalyvių – skolininko bei antstolio – ginčas vyksta dėl antstolio 2016-06-22 priimtame patvarkyme dėl vykdymo išlaidų išieškojimo 3 punkte nurodytos 27 779,99 Eur atlyginimo antstoliui sumos, už atliktus antstolio veiksmus po 2016-06-20. Skolininkas teigia, jog 27 779,99 Eur sumą antstolis apskaičiavo nepagrįstai, nes teismo sprendimas buvo įvykdytas ne dėl antstolio atliktų veiksmų, o dėl skolininko geros valios, antstolis visada žinojo, kad skolininkas ketina sprendimą įvykdyti, skolininkas dalį skolos buvo jau apmokėjęs, teikė prašymus tiek antstoliui, tiek teismui dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir pan. Antstolis su tokiais skolininko teiginiais nesutiko ir nurodė, jog atlygis už antstolio veiksmus buvo apskaičiuotas todėl, kad skolininkas sprendimą įvykdė po raginime nurodyto termino pabaigos (2016-06-20), o skolininko nurodyti teiginiai, kad terminas įvykdyti sprendimą buvo praleistas nežymiai neturi teisinės reikšmės, kadangi kitoks aiškinimas prieštarautų Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktui, bei pažeistų antstolio lūkestį gauti atlyginimą už vykdymo veiksmų atlikimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pritarė antstolio nurodytiems teiginiams, o savo motyvus grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-02-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nei su antstolio, nei su skundžiamos nutarties motyvais nesutinka.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/200725 yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Praplėsdamas šį aiškinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-07-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, 30 kasacinės nutarties punktas, išaiškino ir tai, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros; siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt., taigi net ir pradėjus priverstinio vykdymo procesą, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą bei antstolio teisę gauti atlyginimą už priverstinio vykdymo veiksmus. Skundžiamoje nutartyje nebuvo vertintas nei skolininko, nei išieškotojo elgesys prieš vykdymo veiksmų pradėjimą, per jų vykdymą, taip pat nebuvo atsižvelgta į skolininko pastangas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad įsiteisėjus vykdytinam sprendimui, skolininkas 2016-06-02 sumokėjo 50 000 Eur. Skolininkas 2016-06-17 antstoliui pateikė prašymą dėl termino pateikti informaciją apie savo turimą turtą pratęsimo, be to, tuo pačiu prašymu papildomai informavo antstolį apie tai, kad yra pateikęs prašymus teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdymo veiksmų sustabdymo) bei sprendimo įvykdymo išdėstymo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolis būtų išsprendęs klausimą dėl termino pateikti informaciją apie turimą turtą pratęsimo. Skolininkas 2016-06-21, t. y. kitą dieną po raginime nurodyto termino pabaigos (2016-06-20), antstoliui pateikė prašymą dėl skolos išdėstymo per vieno mėnesio laikotarpį ir 2016-06-21 įmokėjo dar 70 000 Eur. Vienintelis antstolio veiksmas, gavus skolininko 2016-06-21 prašymą, buvo tas, kad antstolis skolininko prašymą persiuntė išieškotojo atstovui (advokatui M. A.) dėl nuomonės pateikimo. Gavus išieškotojo nuomonę, antstolis ją persiuntė skolininkui, o pastarasis, susipažinęs su išieškotojo nuomone, užklausė antstolį dėl skolos likučio ir antstoliui 2016-06-22 11:51 pateikė viso sprendimo įvykdymą patvirtinantį dokumentą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tai, kad sprendimas visiškai buvo įvykdytas antrą dieną po raginime nurodyto termino pabaigos (2016-06-20), atsižvelgiant į tai, kad skolininkas buvo informavęs antstolį apie tai, kad supranta, jog sprendimą turės įvykdyti, nuo vykdymo veiksmų nesislapstė, o bandė rasti kompromisą su išieškotoju, taip pat į tai, kad dar prieš išduodant vykdomąjį raštą skolininkas buvo sumokėjęs 50 000 Eur bei teikdamas prašymą antstoliui dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo sumokėjo dar 70 000 Eur, sudaro pagrindą teigti, kad skolininkas dėjo pastangas įvykdyti sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skolininko argumentu, jog teismo sprendimas buvo įvykdytas ne dėl antstolio pastangų, t. y. antstolis šiuo atveju tik persiuntė skolininko raštą išieškotojui, o išieškotojo – skolininkui bei skolininko prašymu pateikė skolos likučio patikslinimą 2016-06-22, tačiau neatliko jokių aktyvių priverstinio vykdymo veiksmų, nesprendė jokių prašymų, skundų ir pan. Pažymėtina ir tai, jog antstolis skolininko prašymą bei išieškotojo nuomonę, o taip pat informaciją apie skolos likutį persiuntė elektroniniu paštu, kas leidžia daryti išvadą, jog antstolio darbo laiko sąnaudos buvo minimalios, be to, nurodyti konkretų skolos likutį skolininkui pagal jo prašymą yra antstolio pareiga ir toks antstolio veiksmas šiuo atveju negali būti laikytinas reikšmingu veiksmu išieškant skolą (CPK 643 straipsnio 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas vertina ir tą aplinkybę, jog antstolis po raginimo, turto arešto bei patvarkymo dėl informacijos pateikimo daugiau jokių patvarkymų nepriėmė, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog antstolis būtų išsprendęs klausimą dėl termino informacijai pateikti pratęsimo. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog antstoliui negali būti priteistinas Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 16 punkte nurodytas 4 proc. dydžio atlyginimas nuo išieškotos sumos. Nagrinėjamu atveju ne antstolis išieškojo priteistą sumą, o skolininkas nutartį įvykdė gera valia nežymiai praleidęs raginime nurodytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgus į priteistos teismo sprendimu sumos dydį (612 022,76 Eur skolos, 3 779,83 Eur delspinigių, 8,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 615 802,59 Eur sumos ir 10 937 Eur bylinėjimosi išlaidų), skolininko praleistas raginime nurodytas terminas įvykdyti sprendimui nebuvo esminis, o antstolis iš esmės neatliko jokių veiksmų. Tinkamu atlyginimu antstoliui už atliktus veiksmus yra pareiškėjo nurodoma 100 Eur suma. Kitoks sprendimas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymas negali būti paverčiamas neuždirbto užmokesčio siekimu, atlyginimas antstoliui nėra sėkmės mokestis.

Antstolis atsiliepime teisgia, jog ribojant jo teisę į atlyginimą yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, tačiau tokiam teiginiui nėra pagrindo. Antstoliui atlyginimas yra priteisiamas, jis yra proporcingas atliktam darbui, vertinant antstolio sugaištą darbo laiką. Be kita ko atskirų vykdymo veiksmų įkainiai apima ne tik realiai turėtas išlaidas, bet ir papildomą užmokestį už veiksmų atlikimą.

Kiti skolininko ir išieškotojo skundo bei atsiliepime nurodyti argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi (pavyzdžiui, dėl skolininko darbuotojos atostogų), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, atskirasis skundas tenkintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės, nustatant skolininko prašomą priteisti antstoliui atlyginimo dydį – 100 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo (skolininko) UAB „LitCon“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo (skolininko) UAB „LitCon“ skundą dėl antstolio G. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0040/16/01538 tenkinti.

Antstolio 2016 m. birželio 22 d. patvarkymo „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ 3 punktą, kuriame apskaičiuotas 27 779,99 Eur atlygis už antstolio G. B. veiksmus, panaikinti ir nustatyti, kad atlygis antstoliui G. B. yra 100 Eur (vienas šimtas eurų).