- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-89-124/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Raimondas Jurgaitis
- Ieškovas
- A. K., R. J. K.
- Atsakovas
- Z. T.
- Trečiasis asmuo
- notarui Viktorui Žilinskui, Šiaulių miesto 1-jo notarų biuro
- Kategorijos
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.64.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-89-124 /2011
Teisėja E. Kavaliauskienė Procesinio sprendimo kategorija 34.4.3;34.64.8;
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2011 m. kovo 8 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-913-797/2010 pagal ieškovų R. J. K. ir A. K. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei Z. T. , trečiajam asmeniui Šiaulių miesto 1-jo notarų biuro notarui Viktorui Žilinskui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir teisės į privalomą palikimo dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai R. J. K. ir A. K. ieškiniu (1 t. 1–2 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (1 t. 33–34 b. l) kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko 2008 m. balandžio 3 d. sudarytą A. K. testamentą, kuriuo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas paliktas Z. T. , negaliojančiu, pripažinti, kad A. K. jo tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir kad jis turi teisę į privalomą palikimo dalį.
Ieškovai nurodė, kad jų tėvas A. K. mirė 2009 m. sausio 22 d., po jo mirties liko palikimas – kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Tėvas 2008 m. balandžio 3 d. surašė testamentą, kuriuo savo turtą paliko atsakovei. Testamentas pripažintinas negaliojančiu, nes tėvas juo neišreiškė savo tikrosios valios, testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Tėvas buvo 92 m. amžiaus, jis niekuo nepasitikėjo. Dėl sveikatos ir psichinės negalios, nervinės įtampos ir progresuojančios atminties sutrikimų jis buvo nuolat gydomas. Testamento surašymo metu jis gulėjo ligoninėje arba netrukus turėjo būti paguldytas ar išleistas po gydymo. Aišku, kad jis nepasitikėjo nei pats savimi, nei kitais, todėl išreikšti savo tikros valios, surašant testamentą, negalėjo. Testamentas pripažintinas negaliojančiu ir dėl sudaromo testamento sąlygų, nes testamento turinys abstraktus, nekonkretizuojantis daiktų, kurie paliekami, o žinant testatoriaus nepasitikėjimą, tai prieštarauja jo sampratai ir jo valiai. Taip pat prašo pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, nes atsakovė pasinaudodama tėvo psichinės sveikatos būkle, kad jis negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės, pastarąjį apgavo, nurodydama, kad reikia pasirašyti įgaliojimą, o notarui V. Žilinskui pasakė, kad tėvas nori sudaryti testamentą.
Ieškovas A. K. nurodė, kad tėvo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas, nes ieškovas yra pensininkas, gauna pensiją, iš kurios pragyvena. Nedirba dėl sveikatos būklės, sveikata nuolat blogėja. Tėvas akies operacijai jam davė pinigų, parėmė pinigais, nes suprato, kad ieškovui reikalinga parama. Jo materialinė padėtis tai leido daryti. Kadangi o gaunamos pensijos ir turimo turto ieškovui A. K. nepakako būtiniesiems gyvenimo poreikiams tenkinti, pripažintina, kad tėvo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį, atsakovė Z. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą (1 t. 16–19, 45–47 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu (2 t. 59–63 b. l.) ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad byloje apklausta liudytoja gydytoja-terapeutė M. V. , gydžiusi A. K. keletą metų, parodė, kad A. K. atmintis buvo gera, jis atpažindavo ją net ir tada, kai ligoninėje ji lankė savo giminaitę. Žinant jo sveikatos būklę, kad buvo jam trys insultai, tai jo atmintis buvo labai gera, nebuvo nusišnekėjęs, išgyveno dėl savo fizinės būklės, kad ne viską išgali pasidaryti, todėl jam padėdavo dukra. Insultas turėjo įtakos jo fizinei negaliai, o ne protinei. Testatorius buvo šviesaus proto, juo rūpinosi atsakovė.
Iš notaro paaiškinimo matyti, kad keletą kartų bendravo su A. K. , įsitikino, kad testatorius nors ir buvo garbaus amžiaus, bet suvokė klausimus, adekvačiai į juos reagavo, atsakė, todėl abejonių dėl to, ar jis suvokia savo veiksmus, nekilo. Paaiškino, kad notarų praktikoje laikomasi tokios taisyklės, kad garbingo amžiaus žmogaus paprašoma prieš atliekant notarinius veiksmus pateikti pažymą apie psichinę sveikatos būklę, tai A. K. ir padarė, bet ne dėl to, kad notarui kilo abejonių dėl testatoriaus sveikatos būklės, o dėl garbingo amžiaus ir dėl to, kad testatorius užsiminė, jog yra keletas vaikų, o testamentu turtą palieka vienam vaikui.
Teismas konstatavo, kad byloje yra pateiktas 2008-04-03 medicininis pažymėjimas, išduotas gydytojo L.Š., jog A. K. psichiškai sveikas. Teisme liudytoju apklaustas L. Š. patvirtino, kad tokią išvadą davė atsižvelgdamas į medicininius kriterijus, pabendravęs su pačiu A. K. ir jo psichine sveikatos būkle nesuabejojo. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti gydytojo pažyma, gauta įstatymo nustatyta tvarka, o ieškovai nepateikė įrodymų tokioms išvadoms paneigti.
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog testamento sudarymo metu A. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Dėl teisės į privalomą palikimo dalį, teismas nurodė, kad ieškovas teismo posėdžio metu pats pripažino, jog tėvo mirties dieną jam nebuvo reikalingas išlaikymas. Pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad tėvo mirties dieną išlaikymas ieškovui nebuvo reikalingas, nes jis tėvo mirties dieną, t. y. 2009-01-22, gaudavo 903,13 Lt senatvės pensiją, jo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypai ir pastatai, dvi transporto priemonės, o banko sąskaitoje tėvo mirties dieną turėjo santaupų 1522,69 Lt. Iš visų įrodymų visumos teismas sprendė, kad palikėjo mirties dieną ieškovui A. K. išlaikymas nebuvo reikalingas, todėl konstatavo, kad ieškovas į privalomąją palikimo dalį teisės neturi.
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. apeliaciniu skundu (2 t.67–71 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, paskirti lietuvių kalbos ekspertizę, sumažinti atsakovei priteistas išlaidas iki 500 Lt, dėl atsakovės ir notaro nusikalstamos veikos klausimą perduoti nagrinėti prokurorui CPK 229 str. ir 300 str. pagrindais. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Iš testamento akivaizdžiai matosi, kad mirusysis A. K. pats ginčo testamento neperskaitė, o perskaitė notaras, jį atvedusios atsakovės Z. T. , o tai reiškia, kad toks testamentas negali būti patvirtintas notaro, o jį patvirtinus, remiantis tokiu testamentu, negali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Tačiau teismas visiškai šios aplinkybės nesiaiškino, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas. Prieš notarą ir Z. T. turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 166 ir 148 str, nes buvo naudojama prievarta. Be to, iš 2008-04-03 testamento kalbine, teisine, lingvistine bei logistine prasmėmis negalima suprasti, kada ir koks turtas priklausys mirusiajam, būtent šis klausimas ir buvo keliamas ieškinyje, tačiau teismas šio ginčo neišsprendė, t. y. neatskleidė bylos esmės. Taip pat visiškai nesuprantami teismo sprendime teiginiai, kad A. K. visą kam nuosavybės priklausantį turtą paliko atsakovei Z. T. , tačiau teismas tokio teiginio negali pagrįsti, dėl to prašo paskirti lietuvių kalbos ekspertizę siekiant nustatyti, ar skundžiamas sprendimas kalbine, teisine, lingvistine bei logistine prasmėmis suprantamas ir kuo jis grindžiamas.Teismas netinkamai vertino įrodymus, t. y. liudytojų M. V. , L. V. , L. G. , R. S. , A. R. , B. D. parodymus, padarė netinkamas išvadas. Notaras davė melagingus aprodymus dėl to, kad pas jį testatorius atėjo pats vienas, nes šie parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams, dėl to praneština prokurorui. Taip pat iš liudytojos B. D. parodymų matyti, kad prie testatoriaus prievartos galėjo prisidėti policininkas, su kuriuo atsakovė bučiuodavosi po langu, bet jis neapklaustas byloje. Nors teismas konstatavo, kad Ekspertų komisija pateikė prieštaringą išvadą, pagal kurią nėra galimybės kategoriškai įvertinti A. K. psichikos sveikatos būklę, tačiau šalims nepasiūlė kreiptis į ekspertus dėl kompleksinės ar pakartotinos ekspertizės atlikimo, dėl to liko neįgyvendinti ieškovų lūkesčiai. Teismo sprendime netinkamai įvertinti ir anksčiau apklaustų liudytojų parodymai.Teismas neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu notaro, kadangi šis išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, dėl kurio pagrįstumo ir teisėtumo yra pasisakoma. Neįtraukus notaro, sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliučių procesinės teisės normų pažeidimo.Liudytoja teisme apklausta ieškovo A. K. sutuoktinė B. D. parodė, kad vyrui reikalingas išlaikymas, sutuoktinio pajamos tik 800 Lt, išlaikytinių neturi, blogai mato. Turto turi, bet senas, turi du automobilius, žemės sklypai yra jo vardu registruoti, bet vienas žemės sklypas (1,16 ha) yra ne jo, tik deklaruojama jo vardu. Todėl teismas turėjo pripažinti ieškovui A. K. teisę į privalomą palikimo dalį.Teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas, t. y. visiškai nepagrįstai iš kiekvieno ieškovo priteisė atsakovei po 2500 Lt, akivaizdžiai pažeisdamas Teisingumo ministro rekomendacijas, kur pasisakyta, kad tokio pobūdžio bylose maksimali išlaidų suma gali būti iki 500 litų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t.81–82 b. l.) tretysis asmuo Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras Viktoras Žilinskas prašo pirmosios instancijos teismo 2010-10-22 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Apelianto argumentai, kad priimtas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtas priešingas, jam palankus sprendimas, neatitinka tikrovės, prasilenkia su sveiku protu, o taip pat neatitinka teisme nustatytų aplinkybių. Teismo sprendimas yra visiškai suprantamas kiekvienam normaliam pilnamečiui žmogui, todėl skirti dar kažkokias ekspertizes nėra ne tik pagrindo, bet tai būtų neteisėta.
2 Apelianto argumentas, kad teismas turėjo pasiūlyti dar kažkokią ekspertizę (kompleksinę ar pakartotinę) visiškai nepagrįstas, nes ekspertai (o ekspertizę būtent atliko trys itin kvalifikuoti ekspertai) nurodė, kad nesant papildomos medžiagos, galinčios turėti esminės įtakos ekspertų išvadoms - papildomos ekspertizės skirti nerekomenduojama.
Šalies argumentai
3. Apelianto teiginys, kad jo velionis tėvas nevaikščiojo, todėl neva, negalėjo atlikti notarinių veiksmų - neatitinka tikrovės, kadangi velionis, būdamas gyvas, ne kartą yra atlikęs tokius veiksmus pas Šiaulių miesto I-ojo notarų biuro notarus. Velionis pats vaikščiojo, nor sir naudodamasis lazdele.
4. Apelianto skundas dalyje dėl privalomosios palikimo dalies pripažinimo nepagrįstas visiškai, kadangi jis pats teisme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jam velionio mirties dieną joks išlaikymas nebuvo reikalingas, jis turėjo ne tik pakankamai pajamų, bet ir turto, tai patvirtina ir rašytiniai įrodymai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. 83–91 b. l.) atsakovė Z. T. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-10-22 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Vadovaujantis LR Notariato įstatymo 30 str. 1 d., notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Iš testamento turinio matyti, kad testamentas garsiai perskaitytas, suprastas dėl turinio ir pasekmių, todėl apelianto teiginiai, kad toks testamentas negali būti patvirtintas notaro, yra nepagrįsti, nes prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir neteisėti, kadangi neatitinka materialinės teisės normų.
2. Apelianto pareikštos abejonės dėl testamento teksto aiškumo savaime nedaro testamento nesuprantamo ir kitiems asmenims. Kilus poreikiui aiškinti vienašalio sandorio – testamento – turinį ir sąlygas, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės. Pažymėtina, kad sutartys aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą jų sudarymo aplinkybes. Atsakovė sutinka su teismo pateiktu testamento turinio aiškinimu. Testatoriaus valios, pareikštos testamente, išaiškinimas atitinka tiek sandorio aiškinimo taisykles, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
3. Apeliantas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto: 5 žemės sklypus, gyvenamąjį namą, 2 ūkinius pastatus, 2 vnt. keleivinius automobilius, be to, per mėnesį gauna 900 Lt pensiją. Remiantis nurodytais įrodymais darytina išvada, kad testatoriaus A. K. mirties dieną apeliantui išlaikymas nebuvo reikalingas, todėl prašymas dėl privalomosios palikimo dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
4. Apeliantas taip pat prašo sumažinti atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas, vietoje priteistų po 2500Lt, sumažinti po 500 Lt. Byloje pateiktas užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydis neviršija rekomenduotino. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra mažesnės, nei rekomenduojami priteisti maksimalūs dydžiai: vien surašymas atsiliepimo į ieškinį ir atsiliepimo į patikslintą (papildomą) ieškinį sudaro 4800 Lt, be to, atstovauta teismo posėdžiuose, todėl, įvertinus darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, nėra pagrindo sumažinti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. , miręs 2009-01-22, 2008 metais balandžio 3 dieną sudarė Šiaulių m. 1-ajame notarų biure testamentą, kurį patvirtino notaras Viktoras Žilinskas, notarinio registro Nr. 1-1553 (1 t. 4, 20 b. l.).
Nagrinėjamoje byloje reikalavimą pripažinti ginčijamą testamentą negaliojančiu ieškovai grindė CK 1.89 bei 1.91 straipsniais, nurodydami, kad testamento sudarymo metu jų tėvas A. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, testamento turinys neaiškus, be to, testamentas buvo surašytas dėl atsakovės apgaulės, t. y. Pastaroji, pasinaudojusi testatoriaus sveikatos būkle ir jį apgavusi, nurodydama, jog reikia pasirašyti įgaliojimą, notarui pasakė, kad tėvas nori surašyti testamentą. Taip pat ieškovas A. K. prašė pripažinti jam teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu teismas netenkintų ieškinio dėl testamento nuginčijimo.
Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą dėl negalėjimo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti bei dėl panaudotos apgaulės, aiškinimu ir taikymu bei teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo, bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, testamento bei teismo sprendimo aiškumo kalbine, lingvistine prasme.
Dėl CK 5.15 ir 5.16 straipsnių aiškinimo ir taikymo
Pagal CK 5.15 straipsnio prasmę, testamento negali sudaryti asmenys, kurie nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir padarinių, tai yra asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, kurių veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, tačiau tai nereiškia, kad tik teismo pripažintiems neveiksniais asmenims taikomi tokie apribojimai sudaryti testamentą. Testamentas visų pirma yra valinis testatoriaus aktas, kuriuo jis atlieka tam tikrus patvarkymus dėl savo turto, turtinių ar neturtinių teisių ar pareigų po savo mirties. Taigi, nesant testatoriaus suvoktos ir tikros valios, tokia valia, nors ji formaliai išreikšta rašytine forma, negali būti laikoma tikra. Todėl tvirtinant oficialiuosius testamentus būtina įsitikinti, ar testatorius adekvačiai suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius. Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir padarinių, sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog testamentas buvo sudarytas ir atsakovės prievartos įtakoje.
Ieškinyje nurodytos bei apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, anot ieškovų ir apelianto, lėmė testamento sudarymą, kuris jų manymu, buvo sudarytas nesant tikros ir adekvačios tėvo (testatoriaus) valios, todėl jis negali būti galiojantis.
Ieškovai, tarp jų ir apeliantas A. K. , kaip teisingai nurodė savo sprendime pirmosios instancijos teismas, savo reikalavimų faktinio pagrindo neįrodė, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovų ieškinio ir apeliacinio skundo argumentus paneigia visuma bylos įrodymų, kurie pirmosios instancijos teisme buvo ištirti ir tinkamai įvertinti. Šias išvadas, kad A. K. , pasirašydamas testamentą, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, testamentas sudarytas laisva valia, be apgaulės, teismas padarė, vadovaudamasis bylos aplinkybių visuma, ne tik vadovaudamasis notaro parodymais, bet ir įvertindamas šalių pozicijas, liudytojų parodymus, vadovavosi ir rašytiniais įrodymais. Valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai. Šiuo atveju įrodinėjimo pareigą turėjo ieškovai, ginčijantys testamentą (CPK 178 str.). Apeliacinėje instancijoje pats apeliantas patvirtino, kad dieną prieš testamento surašymą bendravo su tėvu, jo psichinę būklę apibūdino kaip normalią, pažymėjo, kad pokalbis su tėvu buvo prasmingas, jis suprato pokalbio esmę, tėvas turėjo gerą atmintį. Byloje buvo apklausta eilė liudytojų, nuolat bendravusių su mirusiuoju, kurie jį artimai pažinojo. Tarpe jų apklausta ir testatorių gydžiusi gydytoja M. V. , kaimynė L. G. , A. R. , R. Š. , dukra L. V. . Pažymėtina, kad nei vienas iš šių apklaustų asmenų nenurodė, kad testatorius iki mirties būtų sutrikusios psichikos ar elgtųsi neadekvačiai, ar negalėtų orientuotis situacijoje, laike, vietoje. To nepatvirtina ir medicininiai dokumentai. Šie asmenys patvirtino, kad nebuvo abejonių dėl testatoriaus veiksmų, valios neadekvatumo. Testamentą patvirtinusio notaro V. Žilinsko paaiškinime apeliaciniam teismui konstatuojama, kad iki testamento sudarymo jis bei jo kolegos ne kartą bendravo su testatoriumi, nes jis biure atliko ne vieną notarinį veiksmą. Notaras patvirtino, kad mirusysis savo valią dėl testamento sudarymo, o ne dėl įgaliojimo patvirtinimo pranešė iki testamento sudarymo pradžios. Atsižvelgiant į jo garbų amžių bei siekiant vėliau išvengti ginčų kilimo tarp jo vaikų bei remiantis notarine praktika, buvo paprašyta pateikti psichiatro pažymą apie testatoriaus psichinę būseną. Taip pat notaras patvirtino, kad prieš atliekant notarinį veiksmą, t. y. prieš surašant testamentą, testatorius A. K. pats nurodė, kokį notarinį veiksmą nori atlikti, t. y. nurodė norintis surašyti testamentą, net nurodė priežastį, kodėl turtą palieka dukrai.
Teisme apklaustas psichiatras liudytojas L. Š. patvirtino, kad prieš sudarant testamentą, bendravo su testatoriumi. Išvadą apie tai, kad yra psichiškai sveikas, išdavė, atsižvelgdamas į šio pokalbio esmę, į medicininius kriterijus, testatorius suvokė pokalbio esmę, prasmę, savo veiksmus, atsakinėjo prasmingai ir iš esmės. Pažymą išdavė, įvertinęs jo psichinę būseną (2 t. 54 b. l.) . Ši pažyma išduota testamento sudarymo dieną (1 t. 21 b. l.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šis gydytojas ne kartą bendravo su testatoriumi dėl psichinės būsenos įvertinimo notariniams veiksmams atlikti.
Ankstesniuose medicininiuose dokumentuose 2006-2008 metais nėra įrašų apie testatoriaus psichinės sveikatos sutrikimus. Nors testatorius praeityje buvo patyręs insultus, tačiau byloje nenustatyta, kad dėl to jis negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų. Kaip patvirtino jį nuolat gydžiusi gydytoja liudytoja M. V. , tai daugiau lėmė jo fizinę sveikatą, o ne psichiką. Liudytojai patvirtino, kad mirusysis buvo socialiai orientuotas, gebėjo bendrauti, suformuoti savo valią. Pats apeliantas skunde analizuodamas liudytojų parodymus, kalba apie šių liudytojų parodymus dėl tėvo fizinės būklės, o ne dėl pastarojo psichinės būkės.
Apeliantas teigia, kad teismas nepasiūlė šalims kreiptis dėl papildomų įrodymų pateikimo, t. y. dėl kompleksinės ar pakartotinos ekspertizės skyrimo. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Šios bylos medžiaga suponuoja išvadą, kad apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (tarp jų – teikti įrodymus ir pan.) bei jomis laisvai disponavo, buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko. Tačiau apeliantas nereiškė jokio reikalavimo dėl papildomos ekspertizės atlikimo. Iš ekspertizės akto matyti, kad nesant papildomos medžiagos , galinčios turėti esminės įtakos ekspertų išvadoms , papildomos ekspertizės nerekomenduojama skirti. Apeliaciniame procese apeliantas irgi jokių papildomų įrodymų, kurių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme , nepateikė.
Bylos duomenims, esančiais įrodymais, kurie pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai ištirti ir įvertinti, atsispindi testatoriaus bendravimas su bylos šalimis – savo sūnumis, dukra – atsakove. Su ieškovu R. J. K. testatoriaus bendravimas buvo akivaizdžiai sutrikęs, apsunkintas. Apeliantas taip pat teisme patvirtino, kad tarp jo ir tėvo ilgą laiką buvo nutrūkęs ryšys. Be to, pats apeliantas patvirtino, kad iki tėvo mirties iš jo turto buvo gavęs 30 000 Lt. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad su atsakove Z. T. testatoriaus ryšys buvo tapęs artimesnis, emociškai stabilesnis ir glaudesnis. Tai patvirtino dalis byloje apklaustų liudytojų, bei iš dalies pačios faktinės aplinkybės – testatoriaus pasirinkimas sunkiu jam ligos periodu būti atsakovės prižiūrimam. Tai iš esmės ir galėjo nulemti testamento sudarymo atsakovės naudai logiką, tai pagrįstai nurodė ir teismas savo sprendime pabrėždamas, jog palikdamas visą turtą dukrai Z. T. , testatorius išreiškė savo valią šiame sandoryje, atsižvelgiant į susiklosčiusius vaikų ir tėvų santykius. Kolegija sutinka su atsakovų atsiliepime nurodytu argumentu, jog toks testatoriaus valios, išreikštos testamente, išaiškinimas atitinka tiek sandorio aiškinimo taisykles (CK 6.193 str), tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Apelianto nurodyti liudytojos B. D. parodymai apie tai, kad mirusysis žadėjo turtą paskirstyti visiems, be to net nurodė vietą, kur paliks testamentą, nepaneigia mirusiojo valios išraiškos, kadangi testatorius savo valią gali ir pakeisti. Be to, jos parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams dėl testatoriaus apsisprendimo.
Kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs testatoriaus jo valios nebuvimo įrodymai. Įrodinėjimo pareiga tokiu atveju teko ieškovams, užginčijusiems testamentą (CPK 178 straipsnis). Tačiau ieškovai tokios valios trūkumų ar imperatyvių įstatymų pažeidimų, sudarant testamentą, neįrodė.
Dėl testamento turinio
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad iš 2008-04-03 pasirašyto testamento kalbine, teisine, lingvistine bei logistine prasmėmis negalima suprasti, kada ir koks turtas priklausys mirusiajam, ir kad šis klausimas ir buvo keliamas ieškinyje, tačiau teismas šio ginčo neišsprendė, t. y. neatskleidė bylos esmės, nors teismo buvo reikalaujama paaiškinti teiginius, kurie nurodomi šiame skunde. Kolegija nesutinka su šiuo argumentu, šie apelianto teiginiai yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės. Testamento tekstas patvirtina, kad testatorius aiškiai išreiškė savo valią dėl jam priklausančio viso turto palikimo, nurodydamas, jog visą jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris jam priklausys, palieka dukrai Z. T. . Dėl jo valios susiformavimo pagrindo buvo pasisakyta anksčiau. LR Civilinio kodekso 5.19 straipsnyje įtvirtinta testatoriaus teisė laisvai savo nuožiūra spręsti dėl viso ar dalies turto palikimo konkrečiam įpėdiniui. Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. Tokiu būdu testamento galia yra nukreipiama į ateitį. Kasacinėje teismo praktikoje yra aiškinama, kad tokiu atveju, kada testatorius pareiškia valią palikti įpėdiniui visą savo turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, reiškia, kad testatorius padaro patvarkymą ir dėl to turto, kurį įgis po testamento surašymo, likimo (LAT Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2002-09-04 d. nutartis Nr. 3k-3-942/2002). Įstatymu nėra reikalaujama įvardinti turtą, kurį testatorius palieka, todėl kolegija sprendžia, kad testamentas kalbine, lingvistine, teisine, logine prasme yra suprantamas, atitinka įstatymo reikalavimus.
Apelianto pareikštos abejonės dėl testamento teksto aiškumo savaime nedaro testamento nesuprantamo ir kitiems asmenims. Kilus poreikiui aiškinti vienašalio sandorio – testamento – turinį ir sąlygas, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 1.63 straipsnio 5 dalis, 6.193-6.195 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Civiline byla Nr, 3K-3-473/2007). Pažymėtina, kad sutartys aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes.
Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad svarbu šioje byloje atsižvelgti ir į sudaryto testamento turinį, t.y. jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir pan. Teismas konstatavo jog testatoriumi A. K. rūpinosi atsakovė Z. T. , kad be dukters Z. jis prapultų, kadangi niekas juo nesirūpintų, niekas jo neprižiūrėtų ( 2 t. 35-40 b. l.). Todėl testatorius visą savo turtą paliko Z. T. . Tokia testatoriaus valia buvo išreikšta sandoryje, atsižvelgiant į susiklosčiusius tėvų ir vaikų tarpusavio santykius.
Kolegija sprendžia, kad testamentas kalbine, lingvistine, teisine, logine prasme yra suprantamas, atitinka įstatymo reikalavimus, todėl apelianto reikalavimas skirti lietuvių kalbos ekspertizę, yra nepagrįstas.
Dėl testamento patvirtinimo tvarkos, atsakovės prievartos
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad surašant ir pasirašant testamentą buvo pažeistos taisyklės, kuriomis privalėjo vadovautis notaras, jį sudarant, bei tai, kad testatorius buvo tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojamas atsakovės. Bylos medžiaga patvirtina, kad testatorius testamentą pasirašė pas notarą, t. y. buvo sudarytas notarine tvarka tvirtinamas, o ne asmeninis testamentas Kadangi tai ne asmeninis testamentas, kuris sudaromas namuose, todėl jo turinys, testatoriui išreiškus jo valią, yra įrašomas į tekstą, kuris buvo perskaitytas pastarajam. Testatorius nurodė, jog notaras jam perskaitė, šį patvarkymą jis suprato.
Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad surašant testamentą notaras padarė procedūrinius pažeidimus, t. y. iš testamento turinio akivaizdžiai matosi, kad mirusysis A. K. pats ginčo testamento neperskaitė, o perskaitė notaras, akivaizdoje jį atvedusios atsakovės Z. T. , ir tai reiškia, kad toks testamentas negali būti patvirtintas notaro, o jį ir patvirtinus, remiantis tokiu testamentu negali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Teigia, kad teismas šios aplinkybės nesiaiškino, nevertino priimant skundžiamą sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas. Kolegija šiuos apelianto teiginius laiko neatitinkančiais faktinėms aplinkybėms. Vadovaujantis LR Notariato įstatymo 30 str. 1 d., notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Kaip anksčiau buvo nurodyta notaras teisme patvirtino, kad prieš testamento sudarymą atvykęs testatorius aiškiai nurodė, kokį notarinį veiksmą nori atlikti ir kokiam asmeniui nori palikti turtą. Testamentas yra vienašalis sandoris, kurį tvirtina notaras, testatoriui išreiškus ir išdėsčius savo valią dėl paliekamo turto. Iš testamento turinio matyti, kad testamentas garsiai perskaitytas, suprastas dėl turinio ir pasekmių, todėl apelianto teiginiai, kad toks testamentas negali būti patvirtintas notaro, yra nepagrįsti, nes prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Jo surašymo, tvirtinimo tvarka atitiko LR Notariato įstatymo 30, 31, 34 straipsnių reikalavimus bei Civilinio kodekso 5.28 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Byloje nėra įrodymų, kad notaras būtų pažeidęs ir LR Notariato įstatymo 14 str. 1 d. reikalavimą, numatantį notaro pareigą užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Iš testamento turinio ir bylos medžiagos-atsakovės, notaro paaiškinimų matyti, kad notarinių veiksmų atlikimo metu, niekas, išskyrus notarą Viktorą Žilinską ir testatorių - A. K. , nedalyvavo. Apeliantas šiuo atveju remiasi prielaidomis, kuo teismas negali remtis (LR CPK 178,185 str.). Kolegija pažymi, kad šios apelianto prielaidos neturėtų įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes pagal Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalį, testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo testatorius. Lietuvos Aukščiausiasis teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010 yra pažymėjęs, kad įpėdinių dalyvavimo faktas, kaip toks, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad testatoriaus valiai buvo daromas poveikis. Pagal CK 5.18 straipsnio 1 dalį įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Testamento sudarymo teisėtumui neturi reikšmės ir aplinkybė, kas atvežė testatorių pas notarą, kokiu būdu atvyko pas jį sudaryti testamento.
Apeliantas skundą grindžia ir tuo, kad testamento sudarymo metu buvo neva naudojama prievarta. Kolegija pažymi, kad nei ieškinyje, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje, ieškovai nereiškė reikalavimo dėl testamento nuginčijimo dėl jo sudarymo prievartos įtakoje, tokių aplinkybių neįrodinėjo, remiasi tik spėliojimais. LR CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Konstatuotina, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl testamento sudarymo prievartos įtakoje, yra naujai pareikštas reikalavimas . Kaip anksčiau minėta apeliantai testamentą ginčijo, kaip sudarytą apgaulės įtakoje, ko nenustatė teismas. Todėl kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nuoroda, kad tai yra naujai pareikštas reikalavimas ir negali būti nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme .
Dėl liudytojų vertinimo
Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimu buvo netinkamai įvertinti liudytojų parodymai, duoti pirminėje apklausoje. Kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl šių liudytojų apklausos buvo nurodyta teismo sprendime, teismas jais nesivadovavo, nesant pasirašytų liudytojų priesaikų. Teismui pasiūlius papildomai apklausti šiuos liudytojus, patys ieškovai atsisakė jų apklausos (2 t. 34 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas priimdamas sprendimą, vadovavosi eilės liudytojų, visiškai nesuinteresuotų bylos baigtimi, parodymais. Byloje nesant objektyvių tyrimų apie testatoriaus psichinę būklę, bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų liudijimai suteikia neiškraipytos informacijos apie tikrąją testatoriaus savijautą, būseną, valios išraišką.
Dėl notaro įtraukimo trečiuoju asmeniu
Visiškai nepagrįstas apelianto teiginys dėl notaro neįtraukimo trečiuoju asmeniu. Pateikdami ieškinį, patys ieškovai įtraukė notarą Viktorą Žilinską trečiuoju asmeniu. Pastarasis dalyvavo bylos nagrinėjime, teikė procesinius dokumentus. Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas atsakovei nei kitam kuriam nors paveldėtojui, todėl dėl jo teisėtumo ar pagrįstumo ir neturėjo būti pasisakoma teismo sprendime. Todėl nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus šio sprendimo negaliojimo pagrindo ir šiuo pagrindu grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Dėl nusikalstamų veikų
Apeliaciniame skunde apeliantas kaltina notarą ir atsakovę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 148 str. ir 166 str., todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Kolegija pažymi, kad apeliantas pateikia tik spėjimus ir prielaidas, kuriais jis kaltina notarą ir atsakovę aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų padarymu. Netgi iš apeliacinio skundo yra akivaizdžiai suprantama, jog jokių nusikalstamų veikų padaryta nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodomos prielaidos, kurių patikimumui nustatyti tyrimas nereikalingas dėl akivaizdaus tokių spėjimų ir prielaidų netikrumo. Tokia aplinkybė yra pakankamas pagrindas konstatuoti baudžiamojo proceso negalimumą BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Taip pat įvertinusi bylos medžiagą, kolegija nenustatė, jog notaras būtų klaidinęs teismą, davęs melagingus paaiškinimus.
Pirmos instancijos teismas įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir iš įrodymų visumos padarė išvadas apie tai, jog A. K. pasirašydamas testamentą, suprato savo veiksmų esme ir galėjo juos valdyti, testamentas sudarytas laisva valia, be apgaulės. Vertindamas šioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas taip pat vadovavosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, motyvuotas. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad šis sprendimas yra nesuprantamas, neaiškus, dėl ko yra reikalinga atlikti ekspertizę.
Dėl apelianto teisės į privalomąją palikimo dalį
Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė – apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtinius interesus. Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasmę asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t. y. jie nedarbingi dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai, o jeigu ir gauna pajamų, tai jos nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų teisė į privalomąją palikimo dalį yra specifinė ji nesiejama tik su asmenų nedarbingumu, pensijiniu amžiumi, t. y. vien ta aplinkybė, jog asmuo yra nedarbingas, pensininkas, savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas.
Aiškindamas palikimo teisinių santykių reglamentavimą, Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą; pažymėjo, kad palikėjo vaiko nedarbingumo ar pensijinio amžiaus suėjimas faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme, kad procesiškai tai reiškia, jog nedarbingas palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Kasacinis teismas konstatavo, kad įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Kad nedarbingumo ar pensijinio amžiaus požymis rodo įpėdinio atitiktį LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu, kad būtina įrodyti, jog palikėjo mirties dieną nedarbingas palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo. Tokiam vertinimui reikšmingais pripažįstami duomenys apie palikėjo vaiko turimą nuosavybę į daiktus, banko indėlius, gaunamas visų rūšių pajamas ir kt., kad išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.
Tokia teisės aiškinimo taisyklė formuojama teismų praktikoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010; 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2008-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008 ir kt.).
Kadangi teisė į privalomąją išlaikymo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neapsiribojo kelių faktų nustatymu, bet tinkamai įvertino visas ieškovo A. K. pajamas jo tėvo mirties dieną, turimą turtą ir pagrįstai konstatavo, kad šis išlaikymas ieškovui nebuvo reikalingas, o tėvas jam apmokėdavo už atliktas paslaugas bei davė 30 000 Lt kaip palikimo dalį. Tą jis pats patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (2 t. 21 b. l.).
Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad A. K. tėvo mirties dieną gaudavo 903,13 Lt senatvės pensiją. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad net ženkliai mažesnė gaunamos pensijos suma pakankama konstatuoti, kad pensininkas ar neįgalusis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (civilinė byla Nr.3K-3-173/2009).Teismas įvertino, kad ieškovas nuosavybėje turėjo 5 žemės sklypus, iš kurių jis gauna atitinkamas pajamas. Apeliacinėje instancijoje apeliantas patvirtino, kad be nurodytų pajamų jis turėjo ir papildomų pajamų, t. y. kasmet gauna išmokas po 1 500 Lt, augino gyvulius, turėjo didelį kiekį paukščių. Taigi turimas nekilnojamas turtas apeliantui suteikia galimybes gauti papildomas pajamas. Nekilnojamo turto registro bei VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad ieškovas turi pakankamai ir kito nekilnojamo ir kilnojamo turto, t.y. sodybą su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, kelis keleivinius automobilius (1 t. 64–73,76–77 b. l.).Taip pat apeliantas banko sąskaitoje turėjo santaupų 1522,69 Lt (1 t. 108 b. l.). Nors apeliaciniame skunde apeliantas remiasi sutuoktinės B. D. parodymais apie išlaikymo reikalingumą, tačiau šiuos parodymus paneigia rašytiniai įrodymai. Be to, šios liudytojos parodymai yra subjektyvūs, ji vertina paramos reikalingumą, lyginant su šeimos poreikiais, o ne išlaikymo reikalingumo aspektu. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nesprendė išlaikymo būtinumo klausimo. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir remiantis sprendime aptartų įrodymų visuma priėmė pagrįstą sprendimą, pripažindamas, kad apeliantas tėvo mirties dieną turėjo pakankamai pajamų ir turto, būtinų gyvenimo reikmėms tenkinti, ir kad išlaikymas apeliantui nebuvo reikalingas. Išlaikymo būtinumas LR CK 5.20 str. 1 dalies prasme teismų praktikoje yra vertinamas kaip būtiniausių paveldėtojo poreikių tenkinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškinio ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimus.
CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būtį pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagristos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Atsakovė pateikė įrodymus, jog byloje turėjo 5 000 Lt. atstovavimo išlaidų (2 t. 44 b. l.), taigi jos yra realios.
Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudarė procesinių dokumentų atsiliepimo į ieškinį bei patikslintą ieškinį paruošimas (1 t. 16–19,45–47 b. l.), atstovavimas devyniuose teismo posėdžiuose, kai kurie iš jų tęsėsi ir po kelias valandas. Byloje priteistos bylinėjimosi išlaidos, t.y. užmokestis už advokato suteiktas teisines paslaugas dydis neviršija rekomenduotino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pagalbai apmokėti. Jos yra net mažesnės, nei rekomenduojami priteisti maksimalūs dydžiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatant išlaidų dydį atsižvelgtina į Rekomendacijų 2 .1,2.4,2.6 punktus, t. y. atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjama byla yra sudėtinga, į tai, kad advokatės darbo vieta yra kitame mieste, į teisinių paslaugų teikimo pastovumą. Atsižvelgiant į tai, išlaidų dydis laikytinas pagrįstu. Kadangi jos yra ir realiai sumokėtos, todėl pagrįstai buvo priteistos laimėjusiai šaliai (CPK 98 str.). Kolegija atkreipia dėmesį, kad pradedant bylinėtis, reikia įvertinti ir pralaimėjimo riziką ir būsimas išlaidas.
Esant šiems įrodymams apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. Atmetus apeliacinį skundą, valstybei iš apelianto priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.), kurios sudaro 6,10 Lt. Taip pat iš apelianto atsakovei priteistinos jos turėtos atstovavimo išlaidos, kurios yra realios, pagrįstos, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžių (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš ieškovo A. K. 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) atstovavimo išlaidų atsakovei Z. T. .
Priteisti iš A. K. 6,10 Lt (šešis litus 10 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.