Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, atsakovei Z. T., jos atstovei advokatei Virginijai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J. K. ir A. K. ieškinį atsakovei Z. T., trečiajam asmeniui notarui Viktorui Žilinskui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir pripažinimo A. K., kad tėvo mirties dienai jam buvo reikalingas išlaikymas ir jis turi teisę į palikimo privalomąją dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Romualdas J. K. į posėdį neatvyko. Apklaustas pirmame teismo posėdyje jis ieškinį palaikė ir prašė pripažinti testamentą negaliojančiu. Paaiškino, kad jo tėvas niekuo nepasitikėjo, nebuvo kalbos, kad turtą paliks vienam vaikui, paskutiniais metais jo atmintis ir sveikata buvo silpna, neprisimindavo, ką kalba, savo poelgių. Mano, kad jis pats negalėjo nueiti pas notarą, jį galėjo nuvesti, ir pasinaudodama jo būkle, jį atsakovė, matyt, apgavo, nurodydama tėvui, kad reikia pasirašyti įgaliojimą o buvo surašytas testamentas. Be to, ieškinyje nurodė, jog testamente nėra nurodytas turtas, kuris paliekamas, turinys abstraktus. Nurodo, kad tėvas jam buvo išdavęs įgaliojimą tvarkyti jo reikalus, buvo sprendžiami nuosavybės grąžinimo klausimai, vėliau įgaliojimą panaikino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovai yra A. K., mirusio 2009-01-22, vaikai (b. l. 4-6). Pateiktas testamentas, iš kurio matyti, jog A. K. 2008-04-03 testamentu visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą paliko atsakovei Z. T. (b. l. 20).

Ieškovai nurodo, kad tėvas nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų tinkamai valdyti, niekada nekalbėjo, jog turtą paliks vienam vaikui, jis niekuo nepasitikėjo, jį apgavo, todėl prašo pripažinti testamentą negaliojančiu. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad tėvas nesirgo ir ieškovai jį šmeižia, kad jis, sudarydamas testamentą, nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.

Byloje ginčas tarp ieškovų ir atsakovės kilo dėl testamento nuginčijimo ir privalomosios dalies į palikimą pripažinimo. Ieškovai pareiškė teisme ieškinį, kuriuo siekia pripažinti testamentą negaliojančiu tais pagrindais, jog testamento sudarymo metu testatorius nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti dėl sveikatos būklės. Reikalavimą grindžia CK 1. 89 str. ir 1.91 str. 1 d.

Dėl testamento nuginčijimo. Byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ekspertų komisijai atsakyti į klausimus, ar testamento sudarymo metu, t. y. 2008-04-03, palikėjas A. K. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ar jis sirgo psichine liga iki 2008-04-03 ir testamento sudarymo dieną ir po jo sudarymo (b.l. 13-131). Ekspertų komisija pateikė išvadą, jog pateiktoje medžiagoje pateikti labai prieštaringi vienas kitam duomenys (medicininė dokumentacija, liudytojų paaiškinimai), todėl nėra galimybės kategoriškai įvertinti A. K. psichikos sveikatos būklę iki 2008-04-03, testamento sudarymo metu ir po jo bei A. K. sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti testamento surašymo metu (b.l. 136-139). Papildomos ekspertizės šalys skirti neprašė.

Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens sveikatą, psichikos būseną, kitas svarbias aplinkybes, byloje esančius kitus įrodymus.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje ankstesnio bylą nagrinėjusio teismo protokole yra fiksuota liudytojų apklausa, tačiau byloje nėra pasirašytų liudytojų priesaikų, kaip numato CPK 192 str., todėl teismas jais remtis negali (CPK 177 str.). Paskyrus bylą nagrinėti kitam teisėjui, šalims buvo sudaryta galimybė apklausti liudytojus iš naujo, kaip įrodymų šaltinį ir šalių prašymu buvo apklausti liudytojai, tačiau ieškovų atstovė nurodė, kad liudytojų apklausti nėra galimybės, nes jie išvykę į užsienį (b. l. 1 t. 2 ir 34).

Byloje apklausta liudytoja gydytoja-terapeutė M. V., gydžiusi A. K. keletą metų, parodė, kad A. K. atmintis buvo gera, jis atpažindavo ją net ir tada kai ligoninėje ji lankė savo giminaitę. Žinant jo sveikatos būklę, kad buvo jam trys insultai, tai jo atmintis buvo labai gera, nėra nusišnekėjęs, pergyveno dėl savo fizinės būklės, kad ne viską begalintis pasidaryti, todėl jam dukra padėdavo. Insultas įtakojo jo fizinę negalią, o protinės neįtakojo. Testatorius buvo šviesaus proto, juo rūpinosi atsakovė, kviesdavo gydytoją atsakovė (t. 2. b. l. 35). Liudytoja apklausta mirusiojo dukra L. V. patvirtino, jog tėvukas turėjo geresnę atmintį, nei jie turi, viską atsiminė, orientavosi aplinkoje, jis tik fizinę negalią turėjo, sunkiai vaikščiojo, bet psichine liga nesirgo, o sesuo Zina jį prižiūrėjo (t. 2, b. l. 39). Liudytoja L. G. parodė, kad buvo mirusiojo kaimynė, rinkdavo pinigus už laiptinę, pabendraudavo su juo, jis dažnai užkalbindavo, kviesdavo užeiti. Vieną kartą kai rinko pinigus už laiptinę, tai jis tik du litus davė ir pasakė, kad atiduos vėliau, ir iš tikrųjų po savaitės atidavė, jis turėjo gerą atmintį. Juo rūpinosi dukra Zina (b. l. 39). Iš liudytojos R. Š. parodymų matyti, kad ji niekada nesuabejojo A. K. psichine būkle, atmintimi, nes jis atmintinai pasakė jai dukros telefono numerį, su juo tarėsi dėl bendrijos įsteigimo, o kadangi jis sunkiai vaikščiojo, tai susirinkdavo visi prie jo buto lango. Iki jo mirties bendravo su juo prieš mėnesį, parnešė jam veido kaukę, nes jis norėjo pasirūpinti savimi. Juo rūpinosi dukra, apie jo sūnus sužinojo tik tada, kai pasakė, jog jį apvogė (t. 1, b. l. 40). Iš liudytojo A. R. parodymų matyti, jog A. K. prižiūrėjo jo dukra atsakovė Z. T., su Adolfu bendraudavo kaip su kaimynu, kai jis išeidavo į lauką, nes sunkiai vaikščiojo, kalbėdavo apie derlių, apie statybas Druskininkuose užsiminė, nepastebėjo, kad nusišnekėtų. Pas tėvuką kartais ateidavo ir kita atsakovės sesuo, bet ieškovų nėra matęs (t. 2, b. l. 38). Iš liudytojos B. D. parodymų matyti, jog ji yra ieškovo A. K. sutuoktinė. Ji parodė, jog jų šeima labai stengėsi, kad ieškovo tėvas atgautų turtus, o kai atgavo turtus, jis pasidarė visiems reikalingas, o iki tol jokio ryšio su juo kiti vaikai nepalaikė. Jie lankydavo jį dažnai iki 2008 m. rugsėjo mėnesio. Dėl mirusiojo sveikatos būklės parodė, kad jis visą gyvenimą gyveno baimėje, sakė, kad turtą paskirstys visiems, o testamentą paliks už dujinės viryklės, jie tikėjo tuo, ką jis sakė, bet testamento ten nerado, gal jam rodėsi, jis bijojo, kad paims jo dokumentus. Pasakodavo jiems, kad atėjusi atsakovė bučiuodavosi su policininku po langu, sakė, kad priveda visokių ir po langu bučiuojasi ir jis pasakojo tokius dalykus, kurių normalus žmogus negalėtų pasakoti.

Iš notaro paaiškinimo matyti, jog keletą kartų bendravo su A. K., jis įsitikino, kad testatorius nors ir buvo garbaus amžiaus, bet suvokė klausimus, adekvačiai į juos reagavo, atsakė, todėl abejonių dėl to, ar ji suvokia savo veiksmus, nekilo. Paaiškino, kad notarų praktikoje laikomasi tokios taisyklės, kad garbingo amžiaus žmogaus paprašoma prieš atliekant notarinius veiksmus pateikti pažymą apie psichinę sveikatos būklę, ką A. K. ir padarė, bet tai ne dėl to, kad notarui kilo abejonių dėl testatoriaus sveikatos būklės, o dėl garbingo amžiaus ir dėl to, kad testatorius užsiminė, jog yra keletas vaikų, o testamentu turtą palieka vienam vaikui.

Byloje yra pateiktas 2008-04-03 medicininis pažymėjimas, išduotas gydytojo L. Š., jog A. K. psichiškai sveikas (b. l. 21). Teisme liudytoju apklaustas L. Š. patvirtino, jog tokią išvadą davė atsižvelgdamas į medicininius kriterijus, pabendravęs su pačiu A. K. ir jo psichine sveikatos būkle nesuabejojo. Teismas neturi pagrindo netikėti gydytojo pažyma, gauta įstatymo nustatyta tvarka, o ieškovai nepateikė įrodymų tokioms išvadoms paneigti.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus teisiškai reikšmingus įrodymus, kurie yra leistini sprendžiant ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 str. 1 d. pagrindu, sprendžia, kad ieškovai neįrodė, jog testamento sudarymo metu A. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CPK 178 str.).

Svarbu šioje byloje atsižvelgti ir į sudaryto testamento turinį, t. y. jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir pan. Šiuos kriterijus byloje nustatytos aplinkybės, jog A. K. rūpinosi atsakovė Z. T., kad be dukters Zinos jis prapultų, kadangi niekas juo nesirūpintų, niekas jo neprižiūrėtų (t. 2 b. l. 35-40). Todėl testatorius visą savo turtą paliko Z. T.. Teismo nuomone, tokia testatoriaus valia buvo išreikšta sandoryje atsižvelgiant į susiklosčiusius vaikų ir tėvo tarpusavio santykius.

Ieškovai ieškinyje nurodė, jog buvo panaudota apgaulė ir nurodė, kad, atsakovė, pasinaudodama tokia testatoriaus būkle, kad jis negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės, jį apgavo, nurodydama tėvui A. K., kad reikia pasirašyti įgaliojimą, o notarui V. Žilinskui pasakė, kad tėvas nori surašyti testamentą (t. 1 b. l. 1, CK 91 str. 1 d.). Ieškovai neįrodė, kad sandoris sudarytas apgaule. Teisme apklaustas notaras patvirtino, kad A. K. vienas pats buvo pas jį atėjęs sudaryti testamento. Ieškovai remiasi prielaida, kuria teismas negali remtis (CPK 178, 185 str.).

Nepagrįstas yra ir ieškovų teiginys, kad testamentas pripažintinas negaliojančiu ir dėl sudaromo testamento sąlygų, nes testamento turinys abstraktus, nekonkretizuojantis daiktų, kurie paliekami.

CK 5.19 str. 1 d. numato, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.

Iš visų įrodymų visumos teismas sprendžia, jog A. K. pasirašydamas testamentą suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, testamentas sudarytas laisva valia, be apgaulės, todėl ieškinys šioje dalyje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Dėl privalomosios palikimo dalies pripažinimo. Civilinio kodekso 5.20 str. 1 d. yra nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė, tai yra, apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtinius interesus. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuojant teisminę praktiką šios kategorijos bylose nurodė, kad asmenimis, kuriems reikalingas išlaikymas, laikytini asmenys, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai ir šių asmenų teisė į privalomąją dalį nesietina su jų nedarbingumu. Be to, nurodė, kad išlaikymas reikalingas asmenims, kurie dėl ligos, amžiaus, ar yra bedarbiai (registruoti darbo biržoje), gauna nepakankamai pajamų (mažą bedarbio pašalpą, nedidelį atlyginimą), tai yra, tiek, kad nepakanka būtinoms reikmėms tenkinti. Pažymėjo, kad sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą, reikia atsižvelgti į tokio asmens turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2005, 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009).

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. K. yra A. K., mirusio 2009-01-22, sūnus. Ieškovas, kaip mirusiojo sūnus, turėtų teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu palikėjos mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas. Šioje byloje būtina nustatyti faktinę aplinkybę, kuri sudaro ieškinio pagrindą, ar tėvo mirties dieną ieškovui buvo reikalingas išlaikymas.

Apklaustas teisme ieškovas A. K. paaiškino, jog 30000 Lt tėvas davė jam ir sakė, kad visiems davė, nors pinigų jam nereikėjo, tėvo mirties dieną pinigų normaliai turėjo ir jo išlaikyti nereikėjo, neprašė tėvo jam padėti, o prieš mirtį davė 100 Lt gimtadienio proga. Jis turi seną automobilį ir seną sodybą, tačiau prašo pripažinti, kad jam tėvo A. K. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas (t. 2. b. l. 21).

Liudytoja teisme apklausta jo sutuoktinė B. D. parodė, kad vyrui reikalingas išlaikymas, sutuoktinio pajamos tik 800 Lt, nors išlaikytinių neturi, bet jis blogai mato. Turto turi, bet senas, turi du automobilius, žemės sklypai yra jo vardu registruoti, bet vienas žemės sklypas 1,16 ha yra ne jo, o jos, tik deklaruojama jo vardu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apklausta liudytoja ieškovo sutuoktinė B. D. buvo kitame teismo posėdyje, kai jai buvo žinoma, ką ieškovas pasakė teismo posėdžio metu.

Ieškovas teismo posėdžio metu pats pripažino, kad tėvo mirties dieną jam nebuvo reikalingas išlaikymas. Pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad tėvo mirties dieną išlaikymas ieškovui nebuvo reikalingas, nes jis tėvo mirties dieną, t. y. 2009-01-22, gavo 903,13 Lt senatvės pensiją (b. l. 62-63, t. 1), jo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypai ir pastatai (b.l. 64-73). Ieškovo A. K. vardu yra registruotos dvi transporto priemonės (b. l. 76-77), o banko sąskaitoje tėvo mirties dienai turėjo santaupų 1522,69 Lt (b. l.108, t. 1). Liudytojos parodymus, jog jos sutuoktinis tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymo taip pat paneigia byloje esantys įrodymai apie ieškovo turtinę padėtį.

Byloje yra pateikti duomenys, jog 30000 Lt A. K. davė ieškovui A. K., kuris turi tėvui retkarčiais padėti (b. l. 23, t. 1). Iš šio dokumento matyti, jog pinigai buvo duoti ieškovui ne dėl to, kad ieškovas sunkiai verčiasi ir ieškovą reikia išlaikyti, o tam, kad jis tėvą prižiūrėtų ir juo rūpintųsi.

Iš visų įrodymų visumos teismas sprendžia, kad palikėjo mirties dieną ieškovui A. K. nebuvo reikalingas išlaikymas, todėl ieškovas į privalomąją palikimo dalį teisės neturi, todėl ir šioje dalyje ieškinys atmestinas (CK 5.20 str. 1 d., 178, 185 str.).

Kadangi ieškinys atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais priteistinos iš ieškovų atsakovei ir yra 5000 Lt, t.y. iš kiekvieno po 2500 Lt. Ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu taip pat priteistinos iš ieškovų po 16,65 Lt (CPK 93 str. 1 d., 88 str.).

CPK 150 str. 4 d. numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso str., Civilinio proceso kodekso teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Z. T. iš ieškovų R. J. K. ir A. K. po 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų R. J. K. ir A. K. valstybei po 16,65 Lt (šešiolika litų, 65 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2009-04-20 pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį, kuriomis buvo sustabdytas Šiaulių miesto I-ame notarų biure paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus - panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.