Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BnP Finance, AB (buvusi AB „Bobutės paskola“) ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

Atsakovas A. R. teismui pateikė prieštaravimus dėl 2015 m. liepos 17 d. teismo priimto preliminaraus sprendimo ir prašė panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Prieštaravimuose nurodė, kad kreditą iš AB „Bobutės paskola“ neteisėtai, pasinaudodamas A. R. elektroninės mokėjimo kortelės priemonėmis, apgaule, savo naudai įgijo M. V., kuris Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-284/2016 m. pripažintas kaltu ir nuteistas, todėl teismo priimtas preliminarus sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas. Tikėtina, jog atsakovui teismo priimtas preliminarus sprendimas nebuvo įteiktas, nes atsakovas gyveno ne tuo adresu, kuris nurodytas preliminariame sprendime, t.y. atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas nuo vaikystės yra neįgalus – lengvas protinis atsilikimas, ryškūs elgesio pakitimai, reikalaujantys dėmesio ir gydymo, nuo 2012-11-15 iki 2025-11-23 nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, todėl jei atsakovas ir susipažino su preliminariu sprendimu, tačiau dėl savo sveikatos būklės ir dėl to, kad kreditų nebuvo įgijęs, nesuvokė, kad nepateikus prieštaravimų preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu bus išduotas vykdomasis raštas. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio atsakovas gyvena L. pas savo seserį R. R., nes jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, jis dirba. Siekiant apsaugoti atsakovo interesus, prašoma preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta ieškovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Atsakovas A. R. į teismo posėdį neatvyko, neprašė bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai (CPK 246 str.).

Atsakovo A. R. atstovė advokatė E. G. teismo posėdžio metu pateiktus prieštaravimus palaikė, prašė Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015 metais priėmė du preliminarius sprendimus, kuriais patenkinti ieškovo AB „Bobutės paskola“ ieškiniai ir priteistos iš atsakovo A. R. skolos. Tačiau kreditus iš AB „Bobutės paskola“ neteisėtai paėmė pasinaudodamas A. R. elektroninės mokėjimo kortelės priemonėmis, apgaulės būdu, ir savo naudai įgijo M. V. Mano, kad preliminarus sprendimas turi būti panaikintas, tinkamas atsakovas būtų M. V., o ne A. R. A. R. nuo vaikystės yra neįgalus, yra lengvas protinis atsilikimas, šiuo metu gyvena L., jį prižiūri sesuo, turi būti prižiūrimas kito asmens, kadangi negali pats spręsti turtinių santykių atstovavimo, todėl prašo ieškinį atmesti, preliminarų sprendimą panaikinti. Byloje yra pateikti duomenys apie R. sveikatos būklę. Jis nėra pripažintas neveiksniu, globa jam nenustatyta. Kai buvo paimti kreditai, jis gyveno vienas, savarankiškai, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad neteisėtai kreditus paėmė M. V. Vykstant ikiteisminiam tyrimui A. R. buvo globojamas seserų, gyveno su seserimis. Prieštaravimų laiku nepateikė todėl, kad serga lengvu protiniu atsilikimu, dėl savo sveikatos būklės nesuprato, kad priimti preliminarūs sprendimai įsiteisės ir bus vykdomi, nesuprato teisinių pasekmių. Baudžiamojoje byloje jis yra apklaustas, davė parodymus, ikiteisminis tyrimas vyko padedant jo seserims atstovauti jį. Remiasi baudžiamojoje byloje nustatytais įrodymais, faktais, kad A. R. jokių kreditų neėmė, kredito sutarčių su ieškovu nesudarė savo vardu. Ieškovas savo atsiliepime į prieštaravimus pareiškė, kad „Bobutės paskola“ baudžiamojoje byloje kreipėsi pripažinti juos civiliniais ieškovais, tačiau teismas prašymo netenkino, kadangi jau buvo priimti ir įsiteisėję preliminarūs sprendimai. Dėl ieškovų išreikštos pozicijos į prieštaravimus nesutinka, kadangi pateikiant ieškinį, priimant preliminarų sprendimą dokumentinio proceso tvarka, tinkamas atsakovas turėjo būti M. V., kuris tuos kreditus buvo įgijęs, o ne A. R., todėl ieškovo pareiga būtų nusistatyti tinkamą atsakovą ir regreso tvarka išsiieškoti skolą. Atsakovas nebuvo išreiškęs valios kreiptis dėl kreditų, sutikimo M. V. nebuvo davęs, nebuvo prašęs paimti kreditus, apgaulės būdu buvo paimti kreditai.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. preliminarus sprendimas panaikintinas ir ieškinys atmestinas (CPK 430 str. 6 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas BnP Finance, AB (buvusi AB „Bobutės paskola“) 2015 m. sausio 26 d. terminuotos (36 mėn. terminui) kredito išdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos atsakovo A. R. vardu, pagrindu suteikė 400 Eur sumos kreditą, jį tą pačią dieną – 2015 m. sausio 26 d. pervesdamas į atsakovo A. R. sąskaitą banke „Swedbank“, AB, nes ieškovas gavo 2015 m. sausio 24 d. patvirtinimą su 0,01 Eur apmokėjimu dėl susipažinimo su sutikimo su sutarties sąlygomis, kaip tai numato Kredito išdavimo sutarties 4.2.1.4 ir 4.2.1.6 punktų nuostatos. Tačiau kadangi prievolės pagal sutartį – grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti kredito mokestį bei kitus mokėjimus pagal sutartį - nebuvo vykdomos, ieškovas kredito išdavimo sutartį 2015 m. gegužės 18 d. išankstiniu pranešimu vienašališkai nutraukė, remdamasis kredito išdavimo sutarties 8.4 punkto nuostatomis. Iš Pakruojo rajono apylinkės teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-18-284/2016 m. ir joje 2016 m. vasario 18 d. priimto nuosprendžio matyti, kad M. V. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas įstatymo nustatyta tvarka, nustačius, jog būtent M. V. neteisėtai panaudodamas A. R. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, A. R. vardu apgaule inicijavęs finansinę operaciją – 2015 m. sausio 24 d. iš „Swedbank“, AB esančios A. R. sąskaitos į AB „Bobutės paskola“ sąskaitą pervedęs 0,01 euro, apgaule savo naudai įgijo AB „Bobutės paskola“ priklausantį turtą – 400 Eur sumą pagal 2015 m. sausio 26 d. su AB „Bobutės paskola“ per internetinę svetainę sudarydamas sutartį 400 Eur dydžio kreditui gauti, kurią išgrynino bankomate, panaudodamas A. R. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę.

Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 3 punkte, kur nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje išaiškinta, jog CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Civilinėse bylose, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį (nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės), aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-378/2016, 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008 ir kt.).

Iš atsakovo A. R. prieštaravimuose nurodomų motyvų, o taip pat atsakovo atstovės advokatės paaiškinimų, akivaizdu, jog atsakovas neigia jį siejančių sutartinių santykių egzistavimą su ieškovu, o kredito išdavimo sutarties sudarymo ir ieškovo turto – 400 Eur kredito - įgijimo aplinkybes pagal 2015 m. sausio 26 d. kredito išdavimo sutartį grindžia būtent minėtu įsiteisėjusiu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-284/2016 m. Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, neturi pagrindo nesutikti su šiais atsakovo ir jo atstovės argumentais. Faktai, jog neteisėtai apgaule atsakovo vardu inicijuotas 2015 m. sausio 24 d. kredito išdavimo sutarties sudarymas - iš atsakovo sąskaitos pervestas 0,01 Eur apmokėjimas, taip patvirtinant susipažinimą ir sutikimą su sutarties sąlygomis, 400 Eur dydžio kreditas pagal 2015 m. sausio 26 d. kredito išdavimo sutartį iš ieškovo neteisėtai, pasinaudojant atsakovo A. R. elektroninės mokėjimo kortelės priemonėmis, apgaule, savo naudai įgytas būtent M. V., konstatuoti įsiteisėjusiu minėtu teismo nuosprendžiu (CPK 182 str. 3 p.). Nagrinėjamu atveju Kredito išdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimus,- dvišalis atlygintinis sandoris (CK 1.63 str. 6 d., 6.886 str.), o sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Aukščiau nurodyti duomenys, o taip pat atsakovo A. R. ir jo atstovės advokatės teiginiai, beje ir ieškovo pripažįstamos šios aplinkybės, liudija, kad atsakovas A. R. jokios sutarties su ieškovu nesudarė ir jokio kredito iš ieškovo negavo. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti ir nepritarti atsakovo atstovės argumentams dėl baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų, patvirtinančių faktą, kad būtent pats R. valios imti kreditus ir jokių ketinimų sandoriui sudaryti nebuvo išreiškęs, o kredito sutartis atsakovo vardu sudaryta neteisėtais apkaltinamuoju teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu nuteistojo veiksmais. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžio turinys, kaip pagrįstai nurodė atsakovo A. R. atstovė, patvirtina A. R. ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje duotus parodymus apie tai, kad jam nieko nežinant M. V. iš įvairių kredito bendrovių paėmė jo vardu kreditų. Tokiu būdu darytina išvada, jog atsakovas A. R. nesiekė jokių sandorių sudarymo su ieškovu, savo valios dėl jų sudarymo ir ieškovo turto gavimo neišreiškė, jokių veiksmų sandoriui sudaryti neatliko. Įstatyme įtvirtintas sutarties laisvės principas (CK 1.64 str., 6.156 str.) reiškia, kad pačios šalys sprendžia, kokią sutartį sudaryti, su kuo ją sudaryti ir kokiomis sąlygomis sudaryti. Laisva valia sudaryta sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų suderintos valios išraiška. Bet kokie veiksmai, susiję su sutarties šalies valios pažeidimu sudarant sutartį (suklydimas, apgaulė, prievarta), reiškia sutarties laisvės principo pažeidimą ir gali lemti sutarties negaliojimą, nes bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties šalių valios trūkumą, sukelia sutarties negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Taigi, iš esmės šalys pripažįsta ir bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas su atsakovu A. R. jokios kredito sutarties, atitinkančios įstatyme nustatytus reikalavimus, nesudarė, atitinkamai 2015 m. sausio 26 d. Kredito išdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo atsakovo valios trūkumą, kas lemia, jog teisines pasekmes – ieškovui atsiradusius nuostolius lėmė neteisėti trečiojo asmens veiksmai (CK 6.253 str. 1 d., 4 d.), bet ne atsakovo A. R. veiksmai. Kartu pažymėtina, jog tik teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl tik iš tokios sutarties vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu (CK 6.154 str., 6.256 str. 1 d.). Todėl šiuo atveju atsakovo A. R. civilinė atsakomybė pagal 2015 m. sausio 26 d. kredito išdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negalima.

Ieškovo atsiliepime nurodyti argumentai dėl atsakovo A. R. pasyvumo tiek po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo, tiek baudžiamajame procese, o taip pat nekontaktavimo su ieškovu skolų klausimu, kad atleido kaltininkui, jam civilinio ieškinio nepareiškė, kaltininkas atsakovui žalos neatlygino ir t.t., šuo atveju, esant aukščiau nurodytoms byloje nustatytoms aplinkybėms, jokios esminės reikšmės neturi. Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžio turinio bei šios bylos duomenų matyti, kad atsakovas A. R. netrukus po to, kai buvo 2015 m. liepos 17 d. priimtas ir jam 2015 m. liepos 22 d. įteiktas teismo preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-668-287/2015 m., su pareiškimu kreipėsi į policijos įstaigą dėl jo atžvilgiu M. V. atliktų neteisėtų veiksmų, tame tarpe ir iš ieškovo apgaulės būdu gauto kredito. Ta aplinkybė, kad atsakovas apie galimai jo atžvilgiu įvykdytas nusikalstamas veikas kreipėsi tik į policijos įstaigą, bet nepateikė teismui prieštaravimų per CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nesuteikia pagrindo spręsti, kad atsakovas A. R. visiškai jokiu būdu neįgyvendino įstatymų jam suteiktų teisių apginti savo teisėtus interesus. Šiame kontekste pažymėtina, jog civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų įstatyme įtvirtintiems šalių procesinio lygiateisiškumo, teisės kreiptis ir būti išklausytam teisme, bendradarbiavimo, rungimosi ir t.t. principams (CPK 2 str., 5-6 str., 8 str., 12-13 str., 17 str.), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams (CPK 3 str.). Kita vertus, teismas, įvertinęs prie prieštaravimų pateiktus dokumentus ir atsakovo atstovės paaiškinimus apie A. R. sveikatos būklę (neįgalumą), neturi pagrindo netikėti teiginiais, jog atsakovas galėjo tinkamai nesuprasti savo neįgyvendintų civilinių procesinių teisių dokumentiniame procese teisinių pasekmių.

Teismas byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas (CPK 430 str. 6 d. 2 p.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo BnP Finance, AB (buvusi AB „Bobutės paskola) priteistinos atsakovui A. R. jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str., 430 str. 7 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Kadangi atsakovo prašoma suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 (nauja redakcija) 8.5 ir 8.19 punktuose nustatytų dydžių, atsakovui A. R. priteistina iš ieškovo BnP Finance, AB 275,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo BnP Finance, AB (buvusi AB „Bobutės paskola“) ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo BnP Finance, AB (buvusi AB „Bobutės paskola), įmonės kodas 302447985, buveinės adresas Vilnius, Ulonų g. 5, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filialas, 275,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.