- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- e2YT-14131-1159/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06831-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualdas Gylys
- Pareiškėjas
- E. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Justina Kalėdaitė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,
dalyvaujant pareiškėjo E. L. atstovei advokatei Justinai Kalėdaitei, suinteresuoto asmens Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams R. S. ir K. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2025 m. birželio 5 d. 12:50 val.
1. Pareiškėjas E. L. 2025 m. kovo 7 d. kreipėsi į teismą pareiškimu, registracijos Nr. CBP-6809, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas C. L. (taip pat žinomas kaip C. L. ir H. S.), gim. (duomenys neskelbtini), yra asmuo išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Pareiškėjas nurodė, kad:
1.1. Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Tuo pačiu Migracijos departamentui pateikė savo giminystės ryšį su tėvu C. L. (kuris taip pat buvo žinomas kaip C. L. ir H. S. – pagal savo žmonos (C. Š.) mergautinę pavardę), gim. (duomenys neskelbtini), patvirtinančius dokumentus (savo gimimo liudijimą) ir vardo keitimo sertifikatą, taip pat dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjo tėvas iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
1.2. Migracijos departamentas įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jo tėvas iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę. Pareiškėjas prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nurodė, kad jo tėvas išvyko į Izraelį (Palestiną) 1943 m. ir pateikė išrašą iš Izraelio gyventojų registro, kuriame nurodyta, kad C. L. į Izraelį / Palestiną atvyko 1947 m. kovo mėn., bei 1947 m. kovo 14 d. į Izraelį atvykusių imigrantų sąrašo ištraukos kopiją, kurioje įrašytas C. L., (duomenys neskelbtini) m. Atsižvelgiant į Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo išvyko į Izraelį / Palestiną iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos. Lietuvos valstybės centriniame archyve duomenų susijusių su pareiškėjo tėvo C. L. išvykimu iš Lietuvos Migracijos departamentui rasti nepavyko.
1.3. Neturėdamas kitos galimybės įrodyti Pilietybės įstatyme nustatytų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindų buvimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXVI skyriuje nustatyta tvarka teikia šį pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjo tėvas C. L. (taip pat žinomas kaip C. L. ir H. S.) išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., nustatymo. Be šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas negalėtų įgyti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą neatsisakydamas savo turimos (duomenys neskelbtini) valstybės pilietybės (kaip neatitinkantis Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytų sąlygų).
2.1. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 2 d. pateikė atsiliepimą (DOK-51461). Su pareiškėjo pareiškimu nesutiko, prašė pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Nurodė, kad:
1) nėra ginčo dėl to, ar pareiškėjo tėvas C. L. (C. L.; H. S.), (gimęs (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), vėliau gyvenęs (duomenys neskelbtini), 1928-08-08 Panevėžyje gavęs Lietuvos Respublikos vidaus pasą), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15. Todėl pareiškėjas, gali būti laikomas asmens, iki 1940-06-15 turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuoniu. Juridinio fakto nustatymo pagrindas yra tai, ar pareiškėjo tėvas (C. L. (C. L., H. S.), gim. (duomenys neskelbtini)) yra asmuo iki 1990 m. kovo 11 d. išvykęs iš Lietuvos;
2) Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Pildydamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas C. L. išvyko iš Lietuvos iki 1990-03-11, t. y. 1943 m. išvyko iš Lietuvos į Izraelį (Palestiną). Taip pat pateikė Izraelio valstybės gyventojų registro išrašo apie C. L. duomenis kuriuose nurodyta, kad C. L. 1947 m. kovo mėn. užregistruotas kaip imigrantas / nuolatinis gyventojas. Atsižvelgiant į Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytą asmenų, išvykusių iš Lietuvos iki 1990-03-11 apibrėžimą ir joje nurodytą sąlygą, jog asmenys išvykę iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją nėra laikomi asmenimis išvykusiais iš Lietuvos iki 1990-03-11, bei į tai, jog nėra duomenų iš kurios valstybės teritorijos į Palestiną 1947 m. (1943 m., kaip nurodo pareiškėjas) išvyko pareiškėjo tėvas C. L., o taip pat nėra duomenų, kur nuo Lietuvos Respublikos vidaus paso išdavimo 1928-08-08 Panevėžyje iki atvykimo į Palestiną 1947 m. gyveno pareiškėjo tėvas;
3) pareiškėjas 2023-03-02 (dokumentai sutikrinimui Migracijos departamentui pateikti 2023-03-07) papildomai pateikė 1947-03-14 į Izraelį atvykusių imigrantų sąrašo ištraukos kopiją (originalas pažyma Apostille nepatvirtintas), kurioje įrašytas C. L., (duomenys neskelbtini) m., į Palestiną atvykęs 1947 m. laivu „Transylvania“ (skiltyje „tipas“ nurodyta „grįžimas“). Pareiškėjas 2023-10-25 taip pat nurodė, kad kitų dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo tėvo išvykimą arba gyvenimą Palestinoje / Izraelyje pateikti neįmanoma (šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų Migracijos departamentui nepateikė). Manytina, kad pareiškėjas turėdamas duomenis apie savo tėvo vykimą laivu galimai gali gauti ir duomenis, kuriuose būtų nurodyti ir kiti duomenys patvirtinantys išvykimo lokaciją;
4) Migracijos departamentas įvertinęs pareiškėjo teismui pateiktus dokumentus, istorinį kontekstą (pareiškėjo tėvas – žydų tautybės, tačiau nebuvo pateikti duomenys, kurie patvirtintų pareiškėjo tėvo įkalinimą getuose, nebuvo pateikti duomenys, kurie patvirtintų pareiškėjo tėvo galimybes laisvai išvykti iš okupuotos Lietuvos į Palestiną 1943 m. ar 1947 m.), daro išvadą, jog nesant tokių duomenų būtų galima nustatyti juridinį faktą apie pareiškėjo tėvo išvykimą iš Lietuvos teritorijos į Palestiną 1947 m. (1943 m., kaip nurodo pareiškėjas). Be to, pareiškėjas nepateikia nei teismui, nei Migracijos departamentui duomenų ir paaiškinimų, kur pareiškėjo tėvas gyveno nuo 1928 m. iki išvykimo į Palestiną 1947 m., kad būtų galima patikrinti ir konstatuoti juridinį faktą dėl pareiškėjo tėvo C. L. 1947 m. išvykimo iš Lietuvos teritorijos;
5) šių aplinkybių nustatymas yra labai svarbus, nes pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, ir Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti jam atkurta Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu. Šiame teisės akte nurodyta, kad asmuo turi atitikti Pilietybės įstatymo nurodytus reikalavimus, t. y. yra šio straipsnio 2 (yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.) ar 3 (yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.) punkte nurodyto asmens palikuonis. Įstatymo leidėjas numatė konkrečius atvejus kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, t. y. jam suteikta galimybė turėti dvi pilietybes). Kadangi įstatymo leidėjas yra numatęs tik išimtinius atvejus dėl tokios dvigubos pilietybės, todėl šio juridinio fakto nustatymas turi ypatingai svarbią reikšmę. Šiuo atveju pareiškėjas nėra pateikęs pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad būtų galima nustatyti juridinę reikmę turinti faktą, jog pareiškėjo tėvas C. L. iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę.
2.2. Pareiškėjas pateikė papildomus duomenis (DOK-55541, DOK-57793 ir DOK-57879).
2.3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė papildomą nuomonę (DOK-65903). Pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti papildomi duomenys neturi didelės įrodomosios galios, kadangi nepateikti pirminiai dokumentai, patvirtinantys dabar pateikiamų pareiškėjo dokumentų duomenis. Pareiškėjas prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nurodė, kad C. L. iš Lietuvos į Palestiną išvyko 1943 m., dabar jau teigiama, kad C. L. 1943 m. pabėgo iš Vilniaus geto, o po 1944 m. grįžo į Vilnių. Tačiau pareiškėjas pateikia tik nuorodas iš Vikipedijos ir kitų straipsnių, t. y. nepateikiami jokie dokumentai, patvirtinantys, jog C. L. nuo 1941 m. gyveno Vilniaus gete, nors archyvų duomenys apie Vilniaus getą yra gausūs ir dauguma iš jų išlikę. Be pirminio šaltinio ir kitų dokumentų, o tik esant Vikipedijos, kurią gali bet kuris asmuo pildyti ir taisyti, duomenims, Vikipedijos ir en.vilna.co.il duomenys negali būti vertinami kaip tokį faktą savaime patvirtinantys. Pareiškėjo pateiktame Vikipedijos straipsnyje rašoma, kad C. L. iki 1940 m. gyveno (duomenys neskelbtini), vertėsi aktyvia veikla, tačiau tokios straipsniuose esančios informacijos niekas nepatvirtina. Pareiškėjas yra pateikęs dokumentus, kurie patvirtina faktą, jog C. L. gyveno (duomenys neskelbtini) ir visoje Lietuvoje 1928 m., t. y. kai jam buvo išduotas vidaus pasas. Kitų dokumentų, patvirtinančių C. L. gyvenimą Lietuvoje po 1928 m., nėra pateikta. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas tame pačiame paaiškinime nurodo dvi skirtingas datas, susijusias su C. L. atvykimu į Palestiną, t. y. pirma teigiama, kad C. L. keliavo po Europą, kol išvyko į Palestiną 1947-03-15, nors jau vėliau tame pačiame paaiškinime nurodo, kad C. L. 1948 m. gegužės mėn. atvyko į Palestiną. Taigi kaip matyti jau dabartiniame paaiškinime yra akivaizdūs neatitikimai, todėl juos būtina vertinti labai atidžiai, ir sprendimą priimti tik įsitikinus minėtų duomenų, kuriuos patvirtintų ir kiti dokumentai, pagrįstumu.
3.1. Pareiškėjo atstovė paaiškinimų metu pareiškime pažymėtas aplinkybes ir argumentus palaikė. Baigiamųjų kalbų metu pareiškėjo atstovė pareiškime pažymėtas aplinkybes palaikė, prašė pareiškimą tenkinti.
3.2. Suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai palaikė atsiliepime ir papildomuose paaiškinimuose pateiktus argumentus, pažymėjo, kad galimai pareiškėjo tėvas galėjo būti asmuo, kuris po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Baigiamųjų kalbų metu prašė pareiškimo netenkinti.
II. Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
4.1. Pareiškėjas E. L. (S.) gimė (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 26, 30) (duomenys neskelbtini), tautybė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (e. t. 1, b. l. 30), yra (duomenys neskelbtini) pilietis (e. t. 1, b. l. 10).
4.2. Pareiškėjo tėvas C. L. gimė (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 13, 33), tautybė (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 13, 33, 60), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (e. t. 1, b. l. 32, 33, 34), mirė (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 60). Duomenų, kad pareiškėjo tėvas būtų praradęs Lietuvos Respublikos pilietybę nėra pateikta, t. y. nėra jokių duomenų, kad C. L. būtų galėjęs prarasti Lietuvos Respublikos pilietybę, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalies antrame sakinyje. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad C. L. gimė (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje, kad iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalyje. Tačiau bylos šalių pozicijos išsiskyrė dėl to ar C. L. laikytinas asmeniu išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., kaip nustatyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, o ypač ar jo atžvilgiu netaikytina Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, t. y. ar jis nėra asmuo, kuris po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Todėl plačiau nustatytinos byloje pateiktais įrodymais pagrįstos aplinkybės ar C. L. po 1940 m. birželio 15 d. neišvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją:
1) 1928 m. rugpjūčio 8 d. C. L. buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas (e. t. 1, b. l. 32-34);
2) bylos duomenys nuosekliai patvirtina, kad C. L. po antrojo pasaulinio iš Lietuvos teritorijos išvyko po antrojo pasaulinio karo (žr. e. t. 1, b. l. 44, 105, 111, 120, 137, 169) ir gyveno Lenkijoje ir Italijoje. Vienas iš informacijos šaltinių nurodo, kad C. L. buvo išvykęs gydytis į Maskva ir vėliau grįžęs į Lietuvos teritoriją išvyko į Izraelį (žr. e. t. 1, b. l. 137, 169), tačiau minėti duomenys nepatvirtina, kad C. L. atžvilgiu būtų pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalies išimti, nes teismo vertinimu C. L. nėra asmuo, kuris po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją, t. y. asmeniu, kuris po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją laikytinas toks asmuo, kuris išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją priešingais Lietuvai interesais būtent dėl nelojalumo Lietuvos Respublikai, ir turėjo buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją išvykti nuolatiniam gyvenimui, o ne gydymosi tikslu;
2) 1947 m. kovo 14 d. C. L., būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, atvyko į Izraelį, kaip imigrantas, o 1947 kovo 17 d. išduotas imigranto dokumentas (e. t. 1 b. l. 44, 56, 65, 67, 87, 105, 111, 120, 137, 138, 169). Nors vertimo dokumentuose ne visur yra išverstos angliškų dokumentų dalys susijusios su C. L. 1947 m. atvykimo į Izraelį data, tačiau tai yra akivaizdu iš angliškų dokumentų teksto (tam suprasti nereikalingos jokios specialios žinios), todėl laikytina, kad nuo 1947 m. kovo 14 d. C. L. gyveno Izraelyje;
3) E. L. (S.) gimė (duomenys neskelbtini) (e. t. 2, b. l. 88), 1959 m. birželio 29 d. Tel Avive tarp pareiškėjo tėvo C. L. ir A. U. sudaryta buto pardavimo sutartis (e. t., b. l. 175, 176), Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos duomenimis pareiškėjo tėvas C. L. į Tel Aviv-(duomenys neskelbtini) atvyko 1969 m. balandžio 1 d. (e. t. 1, b. l. 60), t. y. laikytina, kad pareiškėjo tėvas (duomenys neskelbtini), 1959 m. birželio 29 d., 1969 m. balandžio 1 d. irgi gyveno Izraelyje;
4) pareiškėjo motina C. S. gimė (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 12). 2021 m. lapkričio 16 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą Nr. (P1-7111) P2-13318 nurodyta, kad Kauno gubernijos žydų bendruomenių archyviniame fonde, Panevėžio žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta (įrašas rusų kalba), kad (duomenys neskelbtini), gimė E. ir B. (iki santuokos J.) L. sūnus vardu C. (e. t. 1, b. l. 13). 2021 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą Nr. (P1-5966) P2-10531 nurodyta, kad žydų bendruomenių archyviniame fonde, Vilniaus žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta (įrašas lenkų kalba), kad 1924 m. sausio 1 d. Vilniuje (Wilno) gimė, B. (B., taip dokumente) ir S. (S.) iki santuokos R. Š. (S.) duktė vardu C. (e. t. 1, b. l. 12);
5) suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 23S208671, kuriuo konstatavo, kad: pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, ir Lietuvos Respublikos pilietybė jam galėtų būti atkurta tik tuo atveju, jeigu jis atitiktų Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkto reikalavimus; konstatuotina, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo tėvas C. L. iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, todėl pareiškėjas neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytos sąlygos; pareiškėjas galėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, kaip asmens iki 1940-06-15 turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis tik atsisakęs turimos (duomenys neskelbtini) Valstybės pilietybės ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus (e. t. 1, b. l. 8-11).
5.1. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-2031-430/2023, 9 p.).
5.2. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Remiantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
5.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013).
5.4. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kai asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 29 punktas).
6. Nagrinėjamu atveju nustatytos visos teisės aktų ir teismų praktikos aptartos sąlygos: prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – pareiškėjo subjektinei teisei Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 7 straipsnio 3 ir 4 punktai, 9 straipsnio 1 dalis); pareiškėjas neturi ir objektyviai negali gauti dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, todėl ir neturi kitų galimybių ne teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis) tiesiogiai patvirtinti fakto, kad pareiškėjo tėvas C. L. (taip pat žinomas kaip C. L. ir H. S.), gim. (duomenys neskelbtini), yra asmuo išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Teismo išvados ir jų motyvai.
7. Juridinį faktą, kad pareiškėjo tėvas C. L. (taip pat žinomas kaip C. L. ir H. S.), gim. (duomenys neskelbtini) (kita nurodoma jo gim. data (duomenys neskelbtini)), yra asmuo išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., patvirtina:
7.1. Šio teismo sprendimo 4 punkte nustatytos aplinkybės.
7.2. Nors į bylą nebuvo pateikta oficialių dokumentų apie pareiškėjo tėvo gyvenimą Lietuvoje nuo 1928 m. iki išvykimo į Palestiną 1947 m. bei pareiškėjo tėvų kelionę iš Lietuvos po kitas Europos šalis, tačiau šio sprendimo 4 punkte nustatytos aplinkybės yra nuoseklios, nes teismui pateikti duomenys, esantys viešuose šaltiniuose apie pareiškėjo tėvų gyvenimą, sutampa su oficialiais duomenimis, gautais iš archyvų, byloje taip pat yra pateikta pakankamai duomenų apie pareiškėjo tėvų persikėlimą nuolat gyventi į Izraelį, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pareiškėjo pateikti įrodymai atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus.
7.3. Duomenų apie tai, kad pareiškėjo tėvas būtų netekęs (praradęs) Lietuvos Respublikos pilietybę, byloje nėra. Taip pat nėra ir duomenų, kad pareiškėjo tėvas būtų laikytinas asmeniu, kuris po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Nėra byloje ir duomenų, kad pareiškėjo tėvo 1990 m. kovo 11 d. nuolatinė gyvenamoji vieta būtų buvusi Lietuvoje.
7.4. Todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas C. L. (taip pat žinomas kaip C. L. ir H. S.), gimęs (duomenys neskelbtini) (kita žinoma jo gimimo data (duomenys neskelbtini)), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, yra asmuo išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalį.
8. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas įgytų teisę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (CPK 448 straipsnio 1 dalis, Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 7 straipsnio 3 ir 4 punktai, 9 straipsnio 1 dalis).
9. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Lietuvos valstybei nepriteistinos, nes byloje nebuvo patirtos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nėra atlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 275, 279, 448 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo E. L. (gim. (duomenys neskelbtini), tapatybės Nr. (duomenys neskelbtini)) tėvas C. L. (taip pat žinomas kaip C. L. ir H. S.), gimęs (duomenys neskelbtini) (kita žinoma jo gimimo data (duomenys neskelbtini)) yra asmuo išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., t. y. asmuo, kurio sąvoka aptarta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas E. L. įgytų teisę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.