- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-20
- Bylos Nr.
- e2-1135-1060/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00035-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- E. S.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui E. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai
1. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus E. S. gyvenamąją vietą su ieškove jo motina V. L.; priteisti iš atsakovo E. S. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybė nustatyta tvarka, paskiriant naudotis uzufrukto teise priteistomis lėšomis ieškovę, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui įsiskolinimą nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2019 m. sausio 1 d., skaičiuojant už vieną mėnesį po 200,00 Eur, iš viso 3 600,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo l. 1 – 3).
2. Nurodoma, kad jai ir atsakovui (duomenys neskelbtini)gimė sūnus E. S.. Atsakovas neneigė savo tėvystės ir yra nurodytas tėvu sūnaus gimimo liudijime. Su atsakovu gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį iki 2017 m. gegužės pabaigos, kol sūnui sukako vieneri metukai. Kadangi atsakovas buvo agresyvaus bei konfliktiško būdo, pradėjo gyventi skyrium. Sūnus E. S. gyvena kartu su ieškove, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas sūnumi nesirūpina. Mano, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ja, geriau atitiktų jo interesus, kadangi turi realią galimybę sudaryti jam tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Nuo 2017 m. birželio 1 d. atsakovas visiškai neteikia išlaikymo sūnui. Atsakovas turi visas galimybes teikti sūnui išlaikymą, kadangi yra sveikas ir darbingas, neturi kitų išlaikytinių. Sūnaus poreikių tinkamam tenkinimui kas mėnesį būtina skirti išlaikymui apie 400,00 Eur, didžiąją šios sumos dalį reikalinga išleisti sūnaus maitinimui, likusius pinigus skirti vitaminams, higienos reikmenims, rūbams, avalynei. E. S. lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo skyrių, jam skirtas nemokamas maitinimas. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl iš atsakovo E. S. nepilnamečio sūnaus E. S. išlaikymui priteistina po 200,00 Eur kas mėnesį mokomų periodinių išmokų. Rūbus, avalynę sūnui perka turguje, dėvėtų rūbų parduotuvėse. Minėtose prekyvietėse pirkimo kvitai neišduodami, todėl neturi galimybės teismui pateikti šių prekių įsigijimą patvirtinančių įrodymų. Sūnus gyvena kartu su ieškove, jai tenka pareiga suteikti sūnui gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jo augimui ir vystymuisi, taip pat kasdienė sūnaus priežiūra, rūpinimasis, kurių nekompensuos išlaikymo priteisimas. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. Atsakovas neteikia sūnui jokio išlaikymo, daugiau nei pusantrų metų visa sūnaus išlaikymo našta tenka ieškovei vienai. Vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunamas darbo užmokestis, kuris siekia apie 200,00 Eur per mėnesį. Ieškovė turi ir kitų išlaikytinių: sūnų D. T., gimusį (duomenys neskelbtini). Sūnaus D. T. tėvas jo išlaikymui moka teismo priteistą 100,00 Eur išlaikymą. Žodinės panaudos sutarties pagrindu ieškovė su vaikais gyvena sodyboje, jokio nuomos mokesčio nemoka, tačiau pati apsirūpina malkomis. Vienam sezono šildymui būtina skirti apie 500,00 Eur kas mėnesį, už suvartotą elektrą, taip pat už vandenį mokama apie 40,00 Eur. Kadangi atsakovas sūnumi E. S. nesirūpina bei jam neteikia jokio išlaikymo nuo 2017 m. birželio 1 d., todėl iš jo priteisiamas sūnaus išlaikymo įsiskolinimas nuo 2019 m. birželio 2 d. iki 2019 m. sausio 2 d., skaičiuojant už vieną mėnesį po 200,00 Eur, t. y. iš viso 3 600,00 Eur.
3. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti (2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 10:40:50 – 10:46:53).
II. Atsakovo ir išvadą byloje duodančios institucijos argumentai
4. A. E. S. per teismo nustatytą terminą pateikė procesinį dokumentą pavadinimu skundas pagal ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinyje nurodytais faktais nesutinka, prašė atsižvelgti į jo pateiktus argumentus ir adekvačiai priimti sprendimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 4 dalimi, 142 straipsnio 2 dalimi, šis procesinis dokumentas laikytinas atsiliepimu į ieškinį (elektroninės bylos apyrašo l. 25 – 26).
Atsiliepimas
5. Atsiliepime nurodyta, kad bendras gyvenimas su ieškove ir nepilnamečiu jų vaiku E. S. buvo patenkinamas. Šeima materialiai buvo aprūpinama abiejų. Šeimą sudarė 4 asmenys, kartu gyveno ir ieškovės vaikas D., kurį atsakovas taip pat materialiai išlaikė. Kartu gyvenamojo būsto neįsigijo. Įvertinęs su ieškove finansinę situaciją, atsakovas nusprendė išvykti į užsienio šalis, siekdamas užtikrinti geresnį šeimos aprūpinimą. Išvykus į užsienį iš pradžių šeimos santykiai buvo geri, bendravo su ieškove V. L. ir vaiku E. S.. Kiekvieną kartą grįžęs aprūpindavo šeimą materialiai – mokėjo mokesčius, pirko vaikams rūbus, maistą bei organizavo išvykas. Vėliau atsirado nesutarimai dėl ko su ieškove nusprendė gyventi skyrium. I. V. L. draudė bendrauti vaiku E.. Norint atvažiuoti aplankyti vaiką ieškovė tam prieštaraudavo. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad visiškai nesirūpino vaiku. Nurodė, kad rėmė vaiką materialiai, siuntė pinigus banko pavedimais, siųsdavo paštu lauktuvių, drabužių bei žaislų, be to, daug rūbelių yra atidavė draugai. Ieškovės prašymu buvo padengęs 700,00 Eur DNB banko jai suteiktą paskolą. Nesutinka su pateiktomis ieškovės mėnesio išlaidomis skiriamomis vaikui E.. Kartu gyvenant vaiko išlaikymui tokios sumos nereikėjo skirti. Nurodė, kad ieškovės pajamos yra didesnės nei nurodyta pridėtoje pateiktoje pažymoje apie darbo užmokestį. Jis šiuo metu yra bedarbis, finansinė padėtis yra nepatenkinama, be to turi dar du išlaikytinius.
6. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2019 m. vasario 27 d. išvadoje Nr. 4SD-1112 (elektroninės bylos apyrašo l. 30 – 31) nurodė, kad V. L. su nepilnamečiais vaikais E. S., gimusiu 2016 m. gegužės 22 d., ir D. S., (duomenys neskelbtini) gyvena nuomojame dviejų kambarių ir virtuve (duomenys neskelbtini) name su visais patogumais, krosniniu šildymu, esančiame (duomenys neskelbtini). Šeimos buities ir gyvenimo geros, aplinka tinkama augti nepilnamečiams. Ieškovė dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis yra apie 200,00 Eur. Šeimos pajamas sudaro darbo užmokestis, 100,00 išmoka vaikams, 100,00 Eur socialinė pašalpa ir 100,00 Eur mokamas išlaikymas tėvo D. T.. Bendros šeimos mėnesio pajamos yra 500,00 Eur. Nepilnamečiai vaikai yra sveiki, specialiųjų poreikių neturi. L. P. rajono (duomenys neskelbtini) gimnaziją, E. ikimokyklinę grupę, o D. 6 klasę. Atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad nuo 2017 m. birželio mėnesio auga tik su motina, gyvenamosios vietos nustatymas su motina, prašoma priteisti išlaikymo suma po 200,00 Eur ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teigimu ji su atsakovu skyrium gyvena nuo 2017 m. birželio mėnesio, jis tik du mėnesius po 100,00 Eur davė vaiko išlaikymui ir visiškai nusišalino nuo sūnaus auklėjimo ir išlaikymo, palikė išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą.
7. Išvadą duodančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu ieškovės reikalavimus palaikė (2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 10:51:24 – 10:52:57).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
1 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nustatyta, kad E. S. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – V. L. ir E. S. (elektroninės bylos apyrašo l. 7). Nepilnametis sūnus gyvena kartu su motina V. L. nuomojame dviejų kambarių name, esančiame (duomenys neskelbtini). V. L. nesusituokusi, jos šeimoje be nepilnamečio sūnus E. S. auga sūnus D. T., gimęs (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo l. 6, 12). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. vasario 27 išvados Nr. 4SD-1112 matyti, kad ieškovės vaikai E. S. ir D. T. yra sveiki, abu vaikai lanko Prienų rajono (duomenys neskelbtini) gimnaziją, E. – ikimokyklinę grupę, o D. 6 klasę, šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, aplinka tinkama augti nepilnamečiams vaikams (elektroninės bylos apyrašo l. 30 – 31).
9. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
10. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame savo pozicijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos neišreiškė, todėl daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų sūnų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Ieškovė su sūnumi gyvena nuo pat gimimo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neprieštaravo reikalavimui šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m vasario 27 d. išvadoje Nr. 4SD-1112 nurodyta, kad šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, aplinka tinkama augti nepilnamečiams vaikams. Išvadoje taip pat nurodyta, kad, ieškovės teigimu, ji su atsakovu negyvena nuo 2017 m. birželio mėnesio, po įvykusio konflikto tarp šalių yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo.
11. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad ieškovės ir nepilnamečio sūnaus tarpusavio emocinis ryšys yra glaudesnis, šalių nepilnamečiui sūnui ieškovės aplinka yra įprastinė aplinka, joje yra susiformavę šalių nepilnamečio sūnaus socialiniai ryšiai. Vertinama ir tai, kad sprendimo priėmimo metu nepilnametis E. S. yra tik trejų metų, todėl akivaizdu, jog tokio amžiaus vaikas yra emociškai prisirišęs prie mamos, pripratęs prie įprastinių gyvenimo sąlygų, aplinkos bei jį supančių artimų žmonių. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad ieškovė su sūnumi visą laiką gyvena kartu, ieškovės teigimu, tėvas nuo 2017 m. birželio mėnesio yra visiškai nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo, tėvas sūnumi nesirūpina, teismas sprendžia, kad tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
12. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
13. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 430,00 Eur (555,00 Eur – bruto). Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 200,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio sūnaus E. S. poreikių tenkinimui kas mėnesį būtina skirti maistui – 200,00 Eur, higienos reikmenims – 25,00 Eur, darbužiams, avalynei – 150,00 Eur, mokymosi, ugdymo priemonėms – 20,00 Eur, vitaminams, vaistams – 25,00 Eur, iš viso 400,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 18).
15. Ieškovė nepateikė su vaiko poreikiais susijusias išlaidas patvirtinančių duomenų. Teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad vaikas yra sveikas, jokių specialių poreikių nėra nustatyta (2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 10:40:50 – 10:46:53). Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė kartu su dviem nepilnamečiais vaikais pagal panaudos sutartį gyvena nuomojamame name, ieškovės teigimu, vienam sezono šildymui skiria apie 500,00 Eur kas mėnesį, o už suvartotą elektrą ir vandenį – apie 40,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo l. 1 – 3). Dėl šių aplinkybių nepilnamečiui vaikui priskaičiuojamas trečdalis būsto išlaikymo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodinėja specialiųjų vaiko poreikių, o įrodinėjant įprastinius vaiko poreikius maistui, aprangai, laisvalaikiui, nereikšminga, kad tokie įrodymai būtų pateikti, nes tokie vaiko poreikiai yra savaime suprantami, teismas su vaiko poreikiais susijusių išlaidų dydį laiko įrodytu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas).
16. Ieškovė dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (elektroninės bylos apyrašo b. l. 15). V. L. neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių (elektroninės bylos apyrašo b. l. 13, 14). Ieškovės šeimos pajamas sudaro 200,00 Eur darbo užmokestis, 100,00 išmoka vaikams, 100,00 Eur socialinė pašalpa ir 100,00 Eur mokamas išlaikymas tėvo D. T., t. y. bendros ieškovės šeimos mėnesio pajamos yra 500,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9 – 11, 15, 30 – 31, 60 – 62). Ieškovė Antstolių sistemos duomenimis turi 573,59 Eur įsiskolinimą UAB „Gelvora“ (elektroninės bylos apyrašo b. l. 64 – 67). Ieškovės teigimu, atsakovas šiuo metu materialiai neprisideda prie sūnaus priežiūros (elektroninės bylos apyrašo l. 1 – 3). Visos šios pareigos tenka ieškovei. Kadangi su ieškove lieka gyventi vaikas, jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
17. A. E. S. nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (elektroninės bylos apyrašo b. l. 90, 95). VSDFV duomenų apie atsakovo darbo vietą ir gaunamas išmokas nėra (elektroninės bylos apyrašo b. l. 68). A. A. informacinės sistemos duomenimis turi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl administracinės atsakomybės taikymo, L. B. pagal išlaikymo prievolę (elektroninės bylos apyrašo b. l. 70 – 89). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis iš atsakovo yra priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. R. po 120,00 Eur dydžio mokamomis periodinėmis išmokomis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis atsakovas šiuo metu dirba ir gyvena užsienyje, jis yra deklaravęs išvykimą į Vietnamą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 30 – 31, 107).
18. Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes abiejų šalių finansinė padėtis yra sunki, todėl, teismo vertinimu, kadangi atsakovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo, ieškovė pagal gaunamas pajamas savarankiškai gali tenkinti tik minimalius sūnaus poreikius. Teismas sprendžia, kad vaiko poreikiams tenkinti pakanka 400,00 Eur sumos. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Parastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1254-230/2018). Byloje nenustatyta duomenų, dėl kurių būtų pagrindas priteisti mažesnį išlaikymą nei 400,00 Eur.
19. Vertinant atsakovo finansinę padėtį, atkreipiamas dėmesys, kad į bylą atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad, turėdamas pareigą vykdyti finansinius įsipareigojimus nepilnamečiui vaikui, būtų siekęs padidinti savo pajamas. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar darbo galimybės būtų ribotos, taip pat nėra pateikta. Atsakovas turi dėti visas pastangas, kad gautų pakankamas pajamas savo vaikui išlaikyti. Nustatytų aplinkybių pagrindu, jas vertinant vaiko interesų naudai, teismas daro išvadą, kad atsakovui kaip tėvui keliami reikalavimai pagal jo realias galimybes sudaro sąlygas imtis visų įmanomų priemonių gauti pajamas, leidžiančias teikti šalių nepilnamečiui vaikui ieškovės prašomą 200,00 Eur dydžio išlaikymo dalį. Teismo nustatyta išlaikymo dydžio suma (400,00 Eur) atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, be to, šią sumą apima ir orientacinė minimali mėnesinė alga, lygi 430,00 Eur dydžio sumai.
20. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teismui nustačius, kad išlaikymo dydis užtikrina vaiko interesus, nesant pagrindo spręsti, kad vieno iš tėvų turtinė padėtis lemia poreikį vaiko išlaikymui skirtiną sumą dalinti ne po lygiai, ieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo tenkinama, priteisiant iš atsakovo E. S. nepilnamečiui sūnui E. S. išlaikyti 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2019 m. sausio 18 d.) iki vaiko pilnametystės. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškinama, kad vaiko išlaikymui gautas sumas ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis).
21. Šalims išaiškinama, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
22. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 2 d. pateikimo vaikui išlaikymo neteikė. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 18 mėnesių po 200,00 Eur, t. y. 3 600,00 Eur. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, į tai, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė viena teikė išlaikymą sūnui, kad yra pagrindas įsiskolinimą sumažinti 200,00 Eur suma, nes pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas po 2017 m. birželio 1 d. du mėnesius davė po 100,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo l. 30 – 31, 2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 10:51:24 – 10:52:57), kad nėra jokių duomenų, jog per nurodytą laikotarpį atsakovas sūnui išlaikymą būtų papildomai teikęs, ir konstatuoja, kad ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamas po 200,00 Eur per mėnesį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 2 d., iš viso 3 400,00 Eur (17 mėnesių) išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. vasario 1 d. sprendimu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jai suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba.
24. Bylose dėl gyvenamosios vietos nustatymo mokamas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokamas 54,00 Eur dydžio žyminis mokestis ((200,00 Eur × 12 mėn. × 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylose dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokamas 81,00 Eur dydžio žyminis mokestis (3 600,00 Eur × 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus 98 procentus ieškovės reikalavimų (reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 procentų, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 100 procentų, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 94 procentais (100 proc. + 100 proc. + 94 proc.) / 3), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteisiama 205,80 Eur (210,00 Eur × 98 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.
26. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiama 12,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų 12,44 × 98 proc.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 385 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 18 d.) iki jo pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 400,00 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Paskirti ieškovę V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Atmesti likusią ieškinio dalį.
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 205,80 Eur (du šimtus penkis eurus ir aštuoniasdešimt centų) žyminio mokesčio ir 12,19 Eur (dvylika eurų ir devyniolika centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.