Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui M. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Teismas nustatė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-81-559/2015 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria vaikų K. P. ir A. P. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu M. P., o A. S. įsipareigojo mokėti dukrai 43 Eur dydžio kasmėnesinį materialinį išlaikymą. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-14476-17 duomenų teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 26 d. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, gavus pranešimą apie tai, kad mažametei A. P. tėvas M. P. ranka sudavė smūgį į galvą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. P. kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos. Po šio įvykio nepilnametė A. P. apsigyveno pas motiną A. S..

6. Konkrečiu atveju vaikui apie vienerius metus gyvenant su mama, per tą laiką nusistovėjus jų tarpusavio santykiams, vaikui lankant mokyklą mamos gyvenamojoje vietoje, ten užmezgus draugystę su vietos bendraamžiais vaikais, esant geriems santykiams su mamos sugyventiniu ir per tą laikotarpį išlikus nepasikeitusiai vaiko nuomonei, teismas sprendė, kad byloje esančių duomenų ir mergaitės paaiškinimų pakanka spręsti apie vienareikšmę nepilnamečio vaiko nuomonę dėl tolesnio gyvenimo su mama.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. S. ir atsakovas M. P. yra jų nepilnametės dukros A. P. tėvai. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-81-559/2015 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria vaikų K. P. (dabar jau pilnametis) ir A. P. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu M. P., o A. S. įsipareigojo mokėti dukrai 43 Eur dydžio kasmėnesinį materialinį išlaikymą.

14. Įvykus dukros ir tėvo konfliktui, dukra A. P. nuo 2017 m. kovo 27 d. gyvena su motina A. S. jos gyvenamojoje vietoje, dukra nuo 2017 m. kovo 30 d. mokosi Jonavos r. Žeimių mokykloje-daugiafunkciniame centre, todėl ieškovė prašė pakeisti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškove bei priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 100 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

15. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, nustatė nepilnametės dukros A. P. gyvenamąją vietą su motina ir priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai po 80 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės.

16. Su priimtu teismo sprendimu nesutinka atsakovas, teigdamas, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios pakitusios sąlygos, dėl kurių būtų būtina pakeisti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą, nes atsakovo smurto dukros atžvilgiu faktas nebuvo nustatytas, o ieškovės gyvenimo būdas ir dukros gyvenimo sąlygos pas motiną yra netinkami. Atsakovo manymu, dukros nuomonė dėl apsisprendimo gyventi pas mamą buvo suformuota dėl motinos įtakos ir jos poveikio dukrai. Atsakovo vertinimu, taip pat neįrodytas ir materialinio išlaikymo, teiktino dukrai, dydis, o iš jo priteisto išlaikymo dydis du kartus didesnis, nei ieškovė buvo įsipareigojusi mokėti pagal taikos sutartį.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Nors šalys nėra suformulavusios prašymo prijungti minėtus įrodymus prie bylos, tačiau siekiant visapusiškiau ištirti bylos aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo

20. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai)) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnametės dukros tėvai – šios bylos šalys – taikos sutartimi, kuri buvo patvirtinta teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje, susitarė, jog dukros A. P. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, taip pat nustatytas motinos teiktino nepilnametei dukrai išlaikymo dydis (43 Eur kas mėnesį), tačiau dukra nuo 2017 m. kovo 27 d. faktiškai gyvena ne su tėvu, o su motina, dėl ko ieškovė prašė pakeisti dukros gyvenamąją vietą.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010) – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003).

23. Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau, pagal pateikiamus pavyzdžius, tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

24. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju nepasikeitė jokios sąlygos, dėl kurių būtų reikalinga pakeisti dukros gyvenamąją vietą. Vien tai, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, o jo smurto dukros atžvilgiu faktas nebuvo įrodytas ir nustatytas, nereiškia, kad nėra pasikeitusios kitos vaiko gyvenamosios vietos nustatymui (pakeitimui) įtakos turinčios aplinkybės. Ginčo atveju pasikeitusias aplinkybes pirmiausia patvirtina byloje nustatytas faktas, kad šalių dukra jau daugiau kaip metus laiko faktiškai gyvena su motina, kurios gyvenamojoje vietoje lanko mokyklą, t. y. nepilnametė dukra jau daugiau kaip metus laiko yra pakeitusi savo gyvenamąją aplinką. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, o ir pats atsakovas pripažįsta, jog dukra ir anksčiau, kai jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, nemažą laiko dalį praleisdavo su močiute (tėvo mama). Tai patvirtina, kad dukros faktinis ryšys su tėvo gyvenamosios vietos aplinka jau yra nutrūkęs pakankamai ilgą laiką, todėl jos gyvenamosios vietos pakeitimas neturės kokių nors pasekmių vaiko psichologinei būsenai aplinkos stabilumo prasme, atvirkščiai, dukra šiuo metu turi stabilesnį ryšį su motinos gyvenamąja vieta, nes ten nuolat gyvena, lanko mokyklą, ten jos pomėgių realizavimo vieta, susiformavęs draugų ratas.

25. Todėl, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pati dukra išreiškė aiškų ir tvirtą norą gyventi su motina, o ne su tėvu, su kuriuo buvo nustatyta gyvenamoji vieta, ir tai taip pat pripažintina nauja aplinkybe, nes pasirašant taikos sutartį vaiko nuomonė, kur jis norėtų gyventi, nebuvo išklausyta.

27. Šalių nepilnametė dukra, kuriai yra 12 metų ir kuri yra pakankamai brandi, kad galėtų išreikšti savo nuomonę, buvo apklausta teismo posėdyje ir pareiškė tvirtą apsisprendimą ir norą gyventi su motina, kur, kaip jau minėta, ji faktiškai šiuo metu ir gyvena. Nepilnametės dukros apklausa patvirtina ne tik jos norą gyventi su motina, bet ir tokiam norui bei apsisprendimui įtakos turėjusius veiksnius, t. y. kad yra susiformavęs šiltas ir artimas ryšys tiek su mama, tiek ir su mamos dabartiniu partneriu A. M., kad ją labiau tenkina pasikeitusi aplinka, kad mama labai pakeitė savo elgesį, nebevartoja alkoholio, ja rūpinasi.

28. Atsakovas, teigdamas, kad tokia dukros nuomonė yra suformuota dėl ieškovės ir jos partnerio A. M. poveikio, apeliaciniame skunde nurodo tik savo subjektyvius pastebėjimus apie tam tikrą dukros elgesį, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad dukros nuomonei buvo kaip nors paveikta ir suformuota dėl kitų asmenų veiksmų ir poveikio. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu nepilnametės dukros apklausos metu gautų duomenų vertinimu ir sprendžia, kad vaiko nuomonė yra aiški, tvirta ir pagrįsta.

29. Sutiktina, kad vaiko noras turi būti vertinamas jo interesų požiūriu, kas įtvirtinta ir CK 3.174 straipsnio 2 dalyje, nes į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014).

30. Atsakovo teigimu, pakeitus dukros gyvenamąją vietą ir ją nustačius su motina, pažeidžiami dukros interesai, nes ieškovės ir A. M. šeima įrašyta į Jonavos rajono probleminių šeimų sąrašą, o teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, nepagrįstai nustatė, kad ieškovė yra pakeitusi savo gyvenimo būdą ir išsprendusi alkoholio priklausomybės problemą, be to, ieškovė neturi savo būsto, todėl negali užtikrinti dukrai gyvenimo sąlygų.

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tinkamam bylos išsprendimui, padarė teisingas bei įrodymais pagrįstas išvadas, todėl pagrįstai šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto nurodytą aplinkybę, kad ieškovės ir A. M. šeima nuo 2017 m. liepos 11 d. yra įrašyta į Jonavos rajono probleminių šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau kartu iš Jonavos rajono socialinių paslaugų centro informacijos ir Žeimių seniūnijos socialinės darbuotojos V. B. parodymų nustatė, kad apsilankymų pas ieškovę metu namuose pastebėta, jog ji sugeba pasirūpinti buitimi, namuose visada tvarkinga, švaru, yra maisto produktų, šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, ieškovė tinkamai rūpinasi dukra (palydi ją į mokyklą, veža pas gydytojus, rūpinasi dukros higiena, jos apranga, maistu, perka reikalingas ugdymo priemones), girtavimo požymių nepastebėta. Be to, A. M. prašant, buvo organizuotos tikslinės psichologo konsultacijos ir priklausomybės nuo alkoholio gydymo būdas – antialkoholinė terapija, o ieškovė dalyvauja pozityvios tėvystės mokymuose, lanko socialinio darbuotojo konsultacijas. Pažymėtina, kad apie pasikeitusį ieškovės ir A. M. gyvenimo būdą (nebegirtauja, rūpinasi gyvenimo ir buities sąlygomis, tinkamai prižiūri dukrą) liudijo ir paties atsakovo liudytojai A. Ž., N. P. (atsakovo motina) bei V. K., pas kurį uždarbiauja ieškovė.

32. Nors atsakovas teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog ne vieną kartą į A. M. namus dėl jo ir ieškovės konfliktų, smurto buvo kviečiama policija, kad į policiją yra kreipusis ir pati dukra, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

33. Byloje taip pat pagrįstai nustatyta, kad ieškovė gyvena A. M. broliui priklausančiame 2 kambarių bute, kur vienas kambarys skirtas būtent dukros poreikiams, ieškovė gauna tam tikrų pajamų, dirbdama pas ūkininką V. K., dukrą ir šeimą padeda išlaikyti A. M., kuris turi pastovias pajamas ir sutinka padėti ieškovei išlaikyti dukrą, šeima gyvena ūkiškai, užsiaugina daržovių.

34. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad šalių nepilnametei dukrai gyvenant pas motiną yra užtikrintos tinkamos ir pakankamos buities ir gyvenimo sąlygos, toje aplinkoje dukrai nekyla joks pavojus jos saugumui, atvirkščiai, ji ten jaučiasi gerai, yra mylima ir jaučiasi laiminga, ką ji ir pati išsako. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dukros gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nepadarė išvados, jog dukros gyvenamoji vieta keistina būtent dėl atsakovo elgesio, jo netinkamų veiksmų ar netinkamų gyvenimo sąlygų pas jį, o gyvenamąją vietą pakeitė tik vadovaudamasis vaiko interesais, kurie jai gyvenant pas motiną šiuo metu nėra pažeidžiami. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abu tėvai turi panašias galimybes auginti mergaitę ir ja rūpintis, abiejų tėvų socialinė elgsena keičiasi pozityviąja prasme.

Dėl materialinio išlaikymo dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo dukros išlaikymui po 80 Eur kas mėnesį. Atsakovas, ginčydamas šią sprendimo dalį, nurodo, kad ieškovė rašytiniais įrodymais nepagrindė reikalaujamo priteisti išlaikymo dydžio.

36. Sutiktina, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kiek ieškovė turi išlaidų, išlaikydama dukrą, tačiau kartu pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

37. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, jam tenka ir dalis komunalinių bei kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

38. Pažymėtina, jog orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, kt.). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios.

39. Atsižvelgiant į tai, kad turi būti patenkinti bent minimalūs būtinieji vaiko poreikiai, o atsakovo galimybės teikti išlaikymą (dėl sveikatos būklės ir apsunkintų galimybių gauti nuolatines darbines pajamas, susiklosčiusių gyvenimo sąlygų) yra ribotos, dukros poreikių ir reikalingų lėšų jiems patenkinti nustatymas nagrinėjamu atveju, nustatant priteistino išlaikymo dydį, neturi esminės reikšmės, nes iš atsakovo priteista išlaikymo suma po 80 Eur kas mėnesį kartu su ieškovės teikiama išlaikymo apimtimi galės patenkinti tik būtiniausius vaiko poreikius. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad iš atsakovo priteista išlaikymo suma gali viršyti dukros poreikiams patenkinti reikalingą pinigų sumą.

40. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovė taikos sutartimi buvo įsipareigojusi teikti tik 43 Eur per mėnesį išlaikymą dukrai, neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi tuo metu buvo toks šalių susitarimas ir tai jokiu būdu nepatvirtina dukros poreikių tenkinimui reikalingos piniginių lėšų apimties, kartu įvertinus ir pasikeitusias aplinkybes, t. y. padidėjo dukros amžius, atsirado naujų pomėgių, pasikeitė gyvenimo aplinkybės ir pan. Kadangi iš atsakovo priteista po 80 Eur kas mėnesį ir ši suma būtinųjų poreikių tenkinimo prasme yra itin nedidelė, visa likusi išlaikymo našta tenka būtent ieškovei, su kuria lieka gyventi dukra.

41. Nors atsakovas reiškia pretenzijas, kad teismo sprendimu nebuvo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, tačiau pažymėtina, kad teismas sprendime nustatė, jog atsakovas su dukra bendrauja geranorišku jo ir ieškovės susitarimu nustatytais būdu ir tvarka. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ginčo dėl to tarp nepilnametės dukros tėvų nebuvo, o pagal CK 3.175 straipsnio nuostatas teismine tvarka sprendžiami būtent ginčai, kurie kyla tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nereiškė reikalavimo, kad būtų nustatyta bendravimo su dukra tvarka, o tai patvirtina, kad tuo metu tarp šalių tokio ginčo nebuvo. Iškilus ginčui atsakovui neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Apeliacinio skundo motyvais nenustačius pagrindų sprendimą panaikinti, sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl ko netenkinamas ir atsakovo prašymas priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsakovui paduodant apeliacinį skundą, jam buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) priėmimo, todėl atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš jo valstybei priteistinas atidėtas žyminis mokestis, taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 3,98 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 129 Eur žyminį mokestį ir 3,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.