Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Mindaugo Povilansko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 1 metams be užstato, laiduotoju paskiriant S. S., dėl kaltinimo padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nuosprendžiu T. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 1 metus ir 3 mėnesius naudotis specialiąja teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones; automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 4 500 Eur, išieškojimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. S. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ji 2024 m. birželio 22 dieną apie 00:55 val., kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 41-ajame kilometre, Vilniaus r. sav., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo keleivinį automobilį „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jos iškvepiamame ore 2,11 promilių etilo alkoholio koncentraciją, t. y. daugiau negu 1,51 promilės etilo alkoholio neblaivumą. Šiais veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad T. S. faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir savo kaltės klausimų neginčija, neskundžia ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, o tik nesutinka su išieškotina pinigų suma. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Naikinti ar keisti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

5. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.???

6. Atsižvelgiant į baudžiamojo poveikio priemonių ryšį su skiriama bausme, aktualus yra ir teismų praktikoje pateikiamas išaiškinimas, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020). Šis išaiškinimas analogiškai taikytinas ir vertinant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą.

7. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasi automobiliu „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

9. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

10. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, taip pat paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nustatė, kad automobilis „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė trečiajam asmeniui – T. S. sutuoktiniui S. S. priklausančiai įmonei – IĮ „M“, todėl nutarė išieškoti konfiskuotino turto vertę. Remiantis Nepriklausomų vertintojų biuro atlikta individualia automobilio vertinimo ataskaita Nr. 2240902, minėto automobilio vertė yra 4 500 Eur. Pirmosios instancijos teismui dėl šių duomenų teisingumo jokių abejonių nekilo, apeliantė taip pat neginčija automobilio vertės dydžio. Skundžiamame nuosprendyje teismas, atsižvelgdamas į T. S. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kitas aplinkybes, nusprendė, kad iš apeliantės turi būti išieškota visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

12. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleista T. S. apeliaciniame skunde teigia, kad visos konfiskuojamo turto vertės išieškojimas nepagrįstai apsunkintų jos ir jos šeimos turtinę padėtį, tokios apimties baudžiamojo poveikio priemonė nėra proporcinga ir teisinga priemonė baudžiamajam (auklėjamajam) tikslui pasiekti.

13. Teismų praktikoje nurodoma, kad paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-53-1073/2019, 2K-143-976/2019). Bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinamos kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-1073/2019, 2K-143-976/2019). Skundžiamu nuosprendžiu T. S. yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir jai neskiriama bausmė. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminas (1 metai ir 3 mėnesiai) yra artimas minimaliam įstatymo nustatytam terminui.

14. Apeliantės argumentai, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgiant į jos asmenybę, šeiminę padėtį (augina du vaikus), konfiskuotiną turto vertę, pritaikyta neproporcingai, yra nepagrįsti. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

15. Apeliantė vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,11 prom. girtumas, padarė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, važiavo priešpriešine eismo juosta su įjungtomis tolimosiomis automobilio šviesomis, taip sukeldama pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Šios aplinkybės patvirtina T. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad iš esmės visos T. S. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos.

16. Nagrinėjamu atveju sprendimas išieškoti iš T. S. konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą neprieštarauja baudžiamojo poveikio priemonių tikslams, kuriais siekiama užtikrinti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų prevenciją. Ši poveikio priemonė suderinama su kita paskirta baudžiamojo poveikio priemone (uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones), kurios terminas nustatytas tik vieneriems metams ir trims mėnesiams. Teisėjų kolegija įvertino aplinkybes, susijusias su T. S. turtine padėtimi, kad ji turi finansinių įsipareigojimų, yra teigiamai apibūdinama, neteista, turi išlaikyti vaikus. Visos šios aplinkybės, nepaisant to, kad buvo žinomos T. S., nesulaikė jos nuo įstatymo pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei teisingumo ir protingumo kriterijų.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

18. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išieškodamas iš T. S. automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 500 Eur, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai bei proporcingai, todėl nėra pagrindo šioje dalyje skundžiamą nuosprendį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.