Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja(duomenys neskelbtini) Augustė Juozapavičienė,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka iš dalies nuotoliniu būdu (per ZOOM programą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini); ištekėjusi; užsiima Individualia veikla, (duomenys neskelbtini); neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2024-06-22 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba. Įvertinus asmens bendrą būklę, nustatyta, kad: ji negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; stovėdama, pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) – negali. T. S. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas. Atlikus tikrinimą prietaisu “Alcotest 6810 Nr. ARFM-0449”, patikros sertifikato Nr. 2070633, pirmojo tikrinimo metu 01:14 val. T. S. buvo nustatytas 2,24 promilių etilo alkoholio neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 01:37 val. nustatytas 2,11 promilių etilo alkoholio neblaivumas (b. l. 59).

Iš byloje esančių blaivumo patikros šaknelių matyti, kad T. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2024-06-22 01:14 val. buvo nustatytas 2,24 promilių etilo alkoholio neblaivumas, 2024-06-22 01:37 val. buvo nustatytas 2,11 promilių etilo alkoholio neblaivumas. ( b. l. 61)

Iš byloje esančios VšĮ “Emprekis” pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės VW JETTA, pasirinkti metai 2017, kaina su PVM Lietuvoje – 10 889 Eur ( b.l . 40-42).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamoji T. S. pripažįsta automobilio vairavimo esant neblaiviai faktą. Jos parodymai atitinka byloje surinktus įrodymus – liudytojo Viktoro Savlevičiaus parodymus, apžiūrų protokolų, tarnybinių pranešimų duomenis, kitus rašytinius įrodymus. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamoji T. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį Volkswagen Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai 2024-06-22 apie 00.14 val. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, o 2024-06-22 01:37 val. buvo nustatytas 2,11 promilių etilo alkoholio neblaivumas. Kaltinamoji, neblaivi sėsdama už automobilio vairo ir vairuodama automobilį, suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamosios neblaivumas nustatytas didesnis nei 1,51 promilės, T. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Pagal teismų praktiką, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-176-303/2018 ir kt.).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos vyro S. S. laidavimą. T. S. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą, dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kalta atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus penkerių metų laikotarpyje matyti, kad T. S. administracine tvarka nebuvo bausta, neteista, užsiima individualia veikla, sporto trenerė. Neigiamai T. S. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko” nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo ji vėl būtų pažeidusi baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai charakterizuoja T. S. asmenybę, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vertinti nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę.

Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam yra akivaizdi.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad kaltinamosios sutuoktinis S. S. yra tinkamas būti laiduotoju. S. S. tiek prašyme dėl kaltinamosios perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąją. Nurodė, kad jo sutuoktinė pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, dėl padaryto labai pergyvena ir išgyvena, savęs neteisina, supranta, jog privalo elgtis tinkamai. S. S. praeityje neteistas, 5 metų laikotarpyje nėra baustas administracine tvarka. Kaip nurodė S. S. su sutuoktine daug kalbėjosi apie padarytą nusikalstamą veiką. S. S. gali daryti tik teigiamą įtaką ir ją daro, jo asmeninės savybės leidžia įsipareigoti. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, trunkantys ilgą laiką gyvenant šeimoje ir auginant vaikus. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad S. S. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju.

Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojo S. S. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamosios asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė T. S.. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir toks laidavimo terminas yra pakankamas. Įvertinus T. S. ir S. S. finansinę padėtį (kaltinamosios pajamos už praeitus metus sudarė 2 400 Eur, t. y. mažiau, nei 200 Eur per mėnesį; šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos yra mažos, kadangi dirba tik 0,111 etato, jos sutuoktinio pajamos už praeitus metus sudarė 10 080 Eur, t. y. mažiau nei 1 000 Eur per mėnesį, turi paskolą banke „Svvedbank”, išlaiko du vaikus), taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, T. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajai T. S. įvertina, kad ji nusikalstamą veiką padarė, kai jai alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2.11 promilės girtumas. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais T. S. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydama vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamosios padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl jos aktyvių veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka, kelyje nepasitaikius jokiai kliūčiai ir pranešėjui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju T. S. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, o darydama nusikalstamą veiką ji negalvojo apie galimai dėl jos veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejinga bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog T. S., sėsdama už vairo neblaivi, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys duomenys, jos elgesys po veikos padarymo, taip pat aplinkybė, kad teisė vairuoti jai reikalinga tiek darbinėje veikloje, tiek rūpinantia savo abiem neįgaliais tėvais, leidžia daryti išvadą, kad uždraudimas kaltinamajai 1 metus 3 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024-06-25, bus šiuo atveju pakankamos trukmės baudžiamojo poveikio priemonė.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. T. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasi automobiliu Volkswagen Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Volkswagen Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis Volkswagen Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), kuri priklauso S. S., ir kuris nurodė, kad nieko nežinojo apie tai, kad T. S., būdama neblaivi, vairavo automobilį, todėl, pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

VšĮ “Emprekis” duomenimis vidutinė transporto priemonės VW JETTA, pasirinkti metai 2017, kaina su PVM Lietuvoje – 10 889 Eur (b. l . 40-42). Kaltinamosios gynėjas pateikė Nepriklausomų vertintojų biuro atliktą individualią automobilio vertinimo ataskaitą Nr. 2240902, kurioje nurodyta, kad lengvojo automobilio „Volkswagen Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), individuali rinkos vertė yra 4 500 Eur. Teismo vertinimu, VšĮ “Emprekis” vertina vidutines transporto priemonių rinkos vertes, tai nėra konkretaus automobilio vertinimas. Šį įstaiga, skaičiuodama vidutinę vertę, laiko, kad vertinamas automobilis yra techniškai tvarkingas ir neturintis jokių nei techninių, nei kosmetinių nusidėvėjimų. Atsižvelgiant į tai, kad automobilį realiai apžiūrėjęs ekspertas, turto vertinimo ataskaitoje Nr. 2240902 nurodė, kokią metodiką naudojo ir kokie apskaičiavimai įvyko, teismo vertinimu, nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą, reikia vadovautis būtent šios išvados duomenimis, kadangi VšĮ ,,Emprekis” pažymoje nurodyta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas automobilis, kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo T. S.. Nepriklausomų vertintojų biuro pateiktuose dokumentuose nurodyta transporto priemonės vertė yra artimesnė realiai transporto priemonės vertei, buvusiai nusikalstamos veikos padarymo metu, net ir apgadinus ją šiek tiek vairuojant neblaiviai į kelio ženklą, nei nurodyta VšĮ „Emprekis” žinyne, kuriame pateikiama tik vidutinė tos pačios transporto priemonių serijos lengvųjų automobilių kaina. Dėl to teismas sprendžia, jog Nepriklausomų vertintojų biuro pateiktuose dokumentuose užfiksuota automobilio „Volkswagen Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, t. y. 4 500 Eur, tiksliau parodo tikrąją nusikalstamos veikos padarymo metu buvusią transporto priemonės vertę. Esant šių aplinkybių visumai, iš nuteistosios T. S. priteistina konfiskuotino turto, automobilio „Volkswagen Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 4 500 Eur. Mažinti ją dar labiau, kai prašo kaltinamoji ir jos gynėjas, teismas neturi teisinio pagrindo.

VI. Kiti klausimai

2024-06-25 nutarimu T. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 93-96). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas į VĮ „Regitra”.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu T. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 1 metus 3 mėnesius naudotis specialiąja teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2024-06-25.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis konfiskuoti iš T. S. automobilio Volkswagen Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri, remiantis Nepriklausomų vertintojų biuro duomenimis, yra 4 500 Eur.

T. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į VĮ Regitra”.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. S. ir laiduotojui S. S., kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.