Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir akcinės bendrovės „Lesto“ prašymus ištirti norminio administracinio akto teisėtumą padavimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 14 d. priėmė ir paskelbė sprendimą, kuriuo pripažino, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ 2 punktu patvirtinti ir 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeisti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Taip pat teismas norminę administracinę bylą dalyje dėl Palangos miesto tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ 2 punktu patvirtintų nuostatų su vėlesniais pakeitimais, patvirtintais Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-316, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T2-149, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-320, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-350 6 punkto atitikties Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios 2009 m. lapkričio 12 d.) 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios 2009 m. lapkričio 12 d.) 2 straipsnio 11 daliai, kurioje įtvirtinta atliekų turėtojo sąvoka, ir 32 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios 2009 m. lapkričio 12 d.) 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, nustatančiam, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą tik iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-320 „Dėl Tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263“ 1.1 punkto atitikties Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios 2010 m. lapkričio 25 d.) 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, kurioje įtvirtinta atliekų turėtojo sąvoka, ir 32 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, nustatančiam, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtintų „Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ nuostatų su vėlesniais pakeitimais atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, kurioje įtvirtinta atliekų turėtojo sąvoka, ir 32 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtintas principas „teršėja moka“, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, nustatančiam, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą tik iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tiek, kiek nenumatė galimybės taikyti vietinės rinkliavos mokėjimo lengvatas ar galimybės apskritai netaikyti vietinės rinkliavos specifinio nekilnojamojo turto objektų, kuriuose atliekos nesusidaro (pavyzdžiui tokių, kaip elektros pastotės, elektros įrenginiai, skirstyklos, skirstomieji punktai ir kt.), savininkams, nutraukė.

Teismas įpareigojo Palangos miesto savivaldybės tarybą įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbti leidinyje „Valstybės žinios“ ir dienraštyje „Vakarinė Palanga“, o jį paskelbus, teismui pateikti dienraščio numerį (egzempliorių), kuriame buvo paskelbtas šis teismo sprendimas.

2013 m. liepos 3 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir apelianto) apeliacinis skundas, kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo dalį dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ 2 punktu patvirtintų ir 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeistų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų pripažinimo prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Priimti naują sprendimą – skundžiamą norminį administracinį aktą pripažinti teisėtu ir prašymą dėl jo panaikinimo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Prašymas netenkintinas. Apeliacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, kuris buvo priimtas ir paskelbtas 2013 m. birželio 14 d. (b. l. 147-160). Taigi, paskutinė apeliacinio skundo dėl šio teismo sprendimo padavimo teismui diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo 2013 m. birželio 28 d. Apelianto apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2013 m. liepos 3 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą apygardos administracinio teismo sprendimo apskundimo terminą.

Prašyme atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nurodoma, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl pasiuntinių pašto darbuotojų neatvykimo laiku paimti pašto siuntos (atvyko tik 2013 m. liepos 1 d.), nors pats apeliantas apeliacinį skundą parengė ir Palangos miesto savivaldybės administracijai registruoti pateikė laiku, t. y. paskutinę apeliacinio skundo padavimo dieną (2013 m. birželio 28 d.).

ABTĮ 66 straipsnio, numatančio procesinių terminų skaičiavimo taisykles, 6 dalis numato, kad, jei skundas, dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu. Taigi šiuo atveju skundo pateikimo teismui faktą ABTĮ sieja su skundo įteikimu paštui, tačiau ne kurios nors institucijos administracijai, kuri atitinkamai registruoja skundą, o vėliau siunčia ar teikia pašto įstaigai. Todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad apeliacinį skundą jis parengė ir pateikė teismui laiku, pateikdamas jį paskutinę apeliacinio skundo padavimo dieną Palangos miesto savivaldybės administracijai registruoti, ABTĮ prasme nereiškia, jog apeliacinio skundo padavimo terminas laikomas nepraleistu.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas yra viešasis juridinis asmuo (savivaldybės institucija), kuriam pagal visuotinai paplitusią praktiką yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atsakingumo standartai, reikalavimai dėl organizacinių, materialinių, finansinių ir kt. resursų valdymo, todėl atsakovo argumentai, kad pasiuntinių pašto darbuotojai neatvyko laiku paimti korespondencijos, pirmosios instancijos teismo sprendimas gautas likus tik 9 dienoms iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos, byla yra sudėtinga teisiniu požiūriu, todėl reikėjo didelių laiko sąnaudų bei kvalifikuotos teisinės pagalbos, negali būti vertinami, kaip pateisinantys apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovės 2013 m. birželio 5 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjant šią administracinę bylą dalyvavo, apie teismo sprendimo paskelbimo laiką ir vietą sužinojo tame pačiame teismo posėdyje, tačiau skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovo atstovės teismo posėdyje nedalyvavo (b. l. 145-146). Teismo sprendimo nuorašas atsakovui buvo išsiųstas paštu sprendimo paskelbimo dieną (b. l. 161). Taigi, neatvykdamas į teismo sprendimo paskelbimo posėdį, atsakovas, nors ir žinojo apie jį, prisiėmė riziką dėl tokio savo elgesio pasekmių. Būdamas atidus ir rūpestingas bei siekdamas sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, atsakovas turėjo galimybę iš karto po sprendimo paskelbimo sužinoti šio sprendimo rezultatą ir jau paskelbimo dieną gauti teismo sprendimo nuorašą. Tokiu atveju atsakovas būtų galėjęs nedelsiant susipažinti su teismo sprendimo motyvais ir būtų turėjęs daugiau laiko apeliaciniam skundui parengti. Negalėdamas atvykti į teismo sprendimo paskelbimą, pareiškėjas kitaip galėjo aktyviai ginti savo teises ir interesus, t. y. galėjo kreiptis į teismą dėl informacijos apie administracinę bylą pateikimo, taip pat prašyti pateikti jam teismo sprendimo nuorašą kitokiu, greitesniu nei paštas būdu (pavyzdžiui, faksimiliniu laišku). To nepadaręs, nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali remtis skundžiamo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo nuorašo gavimo data (2013 m. birželio 19 d.) kaip aplinkybe, sąlygojusia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą.

Įvertinusi atsakovo pasirinkto elgesio būdo pasyvumą (nesidomėjo administracinės bylos pagal jo skundą baigtimi, nesiekė kuo greičiau susipažinti su teismo sprendimo motyvais ir gauti daugiau laiko apeliaciniam skundui parengti), teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą nulėmė iš esmės subjektyvios aplinkybės, kurios nelaikytinos svarbiomis ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies taikymo prasme.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą netenkintinas, o apeliacinį skundą atsisakytina priimti ir skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir akcinės bendrovės „Lesto“ prašymus ištirti norminio administracinio akto teisėtumą padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.