Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės ir Vilijos Valantienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 26 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti patikrinimą ir priimti sprendimą; 2) įpareigoti trečiąjį asmenį Nacionalinę žemės tarnybą pateikti išvadą byloje dėl galimybės duoti sutikimą įteisinti statybą žemės sklype (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. liepos 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo įteikti atsakovės sprendimai: 1) 2022 m. liepos 26 d. Savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodoma, kad: „Nesuformuotoje valstybinėje žemėje, metalinių garažų masyvo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastatytas neypatingas pastatas (situacijos schemoje pažymėtas Nr. 2) (garažas), neturint nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento.“; 2) 2022 m. liepos 27 d. Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodoma: „Nevykdyti jokių statybos darbų garažų paskirties pastate esančiame (duomenys neskelbtini) dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus pašalinti savavališki statybos padariniai.“; 3) 2022 m. liepos 27 d. Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodoma: „Nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, nugriauti savavališkai pastatytą garažą (plotis apie 14,67 m, ilgis 7,20 m, ir aukštis 3,79 m, esantį valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini)“. Mano, kad atsakovės sprendimai nepagrįsti, priimti galbūt dėl valdininkų nurodymų ir turimo interesų konflikto su trečiaisiais asmenimis, galbūt susijusių korupciniais ryšiais Kauno miesto savivaldybėje, Nacionalinėje žemės tarnyboje. Sprendimai neaiškūs, nemotyvuoti. Ieškovui nebuvo suteikta galimybė pateikti turimų dokumentų dėl ginčo statinio statybos teisėtumo, dėl statinį charakterizuojančių savybių, dėl statinio rekonstravimo teisėtumo. Tokie nurodymai ir sprendimas neatitinka protingumo, teisingumo, interesų pusiausvyros teisės principų ir prieštarauja teisėtų lūkesčių principui. Nesupranta, kodėl nurodoma, jog nesuformuotoje valstybinėje žemėje pastatytas garažas neturint nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento, nors pripažįstama, kad statinys stovi (pastatytas) garažų masyvo teritorijoje. Nesupranta, kodėl garažas turi būti nugriautas, jei stovi garažų masyvo teritorijoje. Žemės sklypo naudotoja yra 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, kuri moka mokesčius, o ieškovas yra šios bendrijos narys, kuris valdo garažus. Trečiasis asmuo 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija kreipėsi į valstybės institucijas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo, tačiau valstybės institucijos vilkina sprendimų priėmimą. Ieškovas nuo 2013 metų garažų masyvo teritorijoje valdo metalinius garažus, kuriuos rekonstravo, ir eksploatuoja. Atsakovės priimti nemotyvuoti sprendimai sunkina ieškovui galimybę motyvuotai gintis, o nurodyti įpareigojimai nugriauti garažą yra neproporcingi. Ieškovo statinys yra pastatytas ir eksploatuojamas prieš daug metų, jis yra išardomas ir jokių kitų asmenų teisių nepažeidžia, nes garažas surinktas (sumontuotas) toje pat vietoje, kur stovėjo metaliniai garažai. Šio statinio eksploatavimo paskirtis yra ta pati, ieškovas vykdo automobilių remonto paslaugas. Savavališkos statybos akte nėra nė vieno teisės akto, reglamentuojančio konkrečius reikalavimus neypatingo statinio statybai parengti projektą ar gauti statybą leidžiantį dokumentą. Savavališkos statybos aktą rengia profesionalus statybą reglamentuojančių teisės aktų specialistas, todėl taikytini aukštesni reikalavimai ir pareiga surašyti asmeniui, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus jis pažeidė. Akte nurodyti teisės aktai nesudaro pagrindo nuspręsti, kad ieškovas turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą ar parengti projektą, rekonstruojant senus garažus. Konkretų pažeidimą analizuojantis pareigūnas turi konkrečiai, išsamiai pagrįsti ir nurodyti teisės aktus, reglamentuojančius asmens pareigą atlikti veiksmus (pateikti dokumentaciją, projektinę medžiagą), siekiant įteisinti konkretų statinį. Ginčijamame akte tokių duomenų nėra, todėl jis turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams, kaip neaiškus ir neišsamus sprendimas.

3. Ieškovas nurodo, kad savavališkos statybos akte formaliai nurodytos normos, tačiau jos yra tik blanketinės, visiškai nėra galimybės jo suvokti kaip viešojo administravimo subjekto išreikšto sprendimo. Savavališkos statybos akte, privalomuosiuose nurodymuose inspekcija tik pacitavo teisės aktus, tačiau neaišku, kaip jie yra susiję su ieškovui priimtu sprendimu. Garažai buvo pastatyti trečiojo asmens 22-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – garažų bendrija) narių lėšomis, o garažų bendrijai buvo išskirtas iš valstybės žemės sklypas bendrijos narių garažų statybai. Ieškovas yra garažų bendrijos narys, moka bendrijai administravimo mokesčius, į kuriuos įeina ir žemės nuomos mokestis. Garažų bendrijos nariui nustatytas įpareigojimas nugriauti 1975 metais teisėtai pastatytus garažus prieštarauja garažų bendrijos tikslams, dėl kurių ji egzistuoja. Garažų bendrijos žinioje yra išlikę visi garažams tarnaujančių pagalbinių statinių statybos dokumentai, žemės sklypo paskyrimo dokumentai bei pirmųjų garažų statytojų sąrašai. 1975 m. liepos 11 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 298 trečiajam asmeniniu 22-ajai metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (iki teisių perėmimo – 22 metalinių garažų statybos kooperatyvui) išskirtas 1 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 1975 m. kovo 21 d. Kauno miesto Panemunės rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 110 sudarytas pirmasis metalinių garažų statytojų sąrašas, kuriose yra fiksuota šių garažų statyba. Ieškovas bendrijos narys yra nuo 2013 metų. Metalinių garažų statybos metu 1976–1986 metais teisės aktai nenumatė galimybės atlikti teisinės registracijos, o šiuo metu garažas gali būti pripažintas nekilnojamuoju daiktu ir gali būti registruotas viešajame registre. Nuosavybė gali būti sukurta statybos būdu, jos neprivalomas registravimas nepanaikina nuosavybės. Ginčo garažai yra įrengti su išbetonuotomis duobėmis, turi įrengtą rūsio patalpą, garažuose įvestas vanduo, elektra. Garažuose vykdoma individuali automobilių remonto veikla. Ginčo statiniai nebuvo pastatyti savavališkos statybos akte nurodytu laiku, statyba nėra nauja. Metalinių garažų statyba iki jų remonto buvo atlikta vykdant visus tuo metu galiojančius teisės aktus, garažai buvo priimti eksploatuoti, garažų savininkai moka visus komunalinius mokesčius, moka žemės nuomos mokesčius, valdomas žemės sklypas skirtas pagal galiojančius teisės aktus. Ieškovas sutiktų garažų remontą (rekonstrukciją) įteisinti, parengti projektinę dokumentaciją ir siekti statinio pripažinimo tinkamu naudoti, tačiau tam iš esmės turi būti aiškūs atsakovės sprendimai, kuriuos asmuo turėtų įvykdyti.

4. Atsakovė (toliau ir – Inspekcija) pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovės pareigūnas gauto skundo pagrindu 2022 m. birželio 2 d. atliko patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. birželio 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patikrinimo aktas), be kita ko, nustatė, kad „<...> metalinių garažų masyvo teritorijoje pastatyti 5 nesudėtingi 2 gr. metalinių konstrukcijų garažai ir du virš 80 kv. m metalinių konstrukcijų garažai <...> 2 garažo statytojas ir savininkas S. B. pateikė paaiškinimą kuriame teigia, kad nurodyti, kada rekonstruoti 3 garažai pasakyti negali, tačiau patikrinus programoje Google Earth pro matyti kad statybos darbai atlikti apie 2017 metų vasarą. (matmenys pateikti situacijos schemoje)“. Atsakovė 2022 m. liepos 7 d. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas PN-1394) informavo statytoją, kad „Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas <...> 2022 m. gegužės 10 d. gavo raštą dėl galimai neteisėtai pastatytų statinių adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad garažų masyvo teritorijoje pastatytas metalinis garažas, kurio matmenys 14,67 m x 7,20 m aukštis apie 3,79 m“ ir per 5 darbo dienas nuo nurodymo PN-1394 gavimo statytojo prašė pateikti: „1. Dokumentus kada šį garažą pasistatėte ar įsigijote (pirkimo-pardavimo sutartis). 2. Dokumentus nuo kada esate 22-oji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narys“.

5. Inspekcija nurodė, kad skundžiami aktai statytojui surašyti kompetentingo subjekto, laikantis savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti. Inspekcijos pareigūnui nustačius garažo parametrus (plotis apie 14,67 m, ilgis apie 7,20 m ir aukštis apie 3,79 m), garažas pagrįstai savavališkos statybos akte buvo kvalifikuotas kaip neypatingojo statinio kategorijos pastatas, kadangi jo bendrasis plotas didesnis kaip 80 kvadratinių metrų. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo neypatingojo statinio statybai turi būti parengtas statybos projektas. Atitinkamai Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas naujo neypatingo statinio statybai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis reglamentuoja, kad statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra savavališka statyba. Atitinkamai Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis). Ginčo garažo statybai statytojas privalėjo žemės sklypą, kuriame statomas garažas, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei teisės aktų nustatyta tvarka parengti garažo statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį. Patikrinimo aktu nustačius, kad garažas valstybinėje žemėje pastatytas neturint leidimo statyti naują statinį, statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Atitinkamai, remdamasis Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad garažo statyba yra savavališka, ir surašęs savavališkos statybos aktą, garažo statybos darbus sustabdė surašydamas nurodymą nevykdyti darbų.

6. Inspekcija nurodo, kad, vertinant patikrinimo akto, pačių skundžiamų aktų ir prie jų pridėtų dokumentų turinį, visiškai nepagrįsti ir atmestini ieškinio argumentai, kad neva skundžiami aktai yra neaiškūs, nemotyvuoti ir nepagrįsti, o jų įpareigojimai akivaizdžiai neproporcingi. Skundžiami aktai yra motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juos priimant buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų procedūrų, jie priimti neperžengiant Inspekcijai teisės aktais suteiktos kompetencijos ribų, todėl savavališkos statybos akto, nurodymo nevykdyti darbų ir nurodymo naikinti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad garažas toks, koks jis buvo užfiksuotas patikrinimo akte ir savavališkos statybos akte, yra ne naujos statinio statybos, o buvusių statinių rekonstravimo rezultatas. Tai, kas ieškovo statybos darbais sukurta buvusių kilnojamųjų daiktų vietoje, pagrįstai inspekcijos pareigūnų yra kvalifikuota kaip nauja statyba. Garažo statybos laikotarpį patvirtina su Inspekcijos atsiliepimu į ieškinį Teismui pateiktos Google Earth Pro ortofotografinės nuotraukos su laiko žyma. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 53 punktu, statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą), to paties reglamento 54 punktas numato, jog statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę remontuoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą), išskyrus nebaigtus statyti statinius, nustatyta tvarka įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ir esančius teritorijose, kuriose pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir kitus teisės aktus nauja statyba negalima. Išduodant statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę remontuoti nebaigtą statyti statinį, anksčiau išduotas naujo statinio statybą leidžiantis dokumentas panaikinamas. Teisėtai statomas ar statytas, bet neužbaigtas statyti statinys gali būti išardomas statytojo (užsakovo), statinio savininko ar valdytojo noru be statybą leidžiančio dokumento statiniui griauti. Skundžiami aktai statytojui surašyti kompetentingo subjekto, laikantis savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti.

7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad statiniai, dėl kurių nagrinėjama civilinė byla, yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Ginčo teritorija preliminariai yra priskirtina laisvai (neužstatytai) žemei. Dėl prašymo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pateikti išvadą dėl statybos įteisinimo, nurodė, kad, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatomis, įteisinti žemės sklype savavališkai pastatytus (rekonstruotus) statinius galima tik tuomet, jeigu tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Minėto įstatymo nuostatos nereiškia, kad nuo jų įsigaliojimo dienos galima įteisinti visus savavališkai pastatytus ar rekonstruotus statinius. Nacionalinė žemės tarnyba išduoda sutikimus statyti naujus (naujai statomus) Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 1 punkte nustatytas sąlygas atitinkančius statinius ir tik tuomet, kai šį sutikimą prašoma išduoti iki statybos ar rekonstravimo veiksmų atlikimo pradžios, t. y. statybos veiksmams, kurie dar tik bus atlikti ateityje. Tarnyba nėra įgaliota išduoti sutikimų įteisinti jau pastatytų statinių savavališkos statybos (esamų statinių rekonstrukcijos), t. y. savavališkos statybos (rekonstrukcijos), kuri prašymo pateikimo dieną jau yra atlikta. Todėl tais atvejais, kai asmenys prašo išduoti sutikimą įteisinti jau atliktą savavališką statybą (rekonstrukciją), Nacionalinė žemės tarnyba sprendžia klausimą dėl pritarimo (neprieštaravimo) šiai statybai (rekonstrukcijai) įteisinti išdavimo. Tarnyba, spręsdama klausimą dėl pritarimo (neprieštaravimo) savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimui, jei tokia statyba (rekonstrukcija) yra atlikta valstybinės žemės sklype, kuris teisėtai suteiktas naudotis savavališką statybą (rekonstrukciją) atlikusiam asmeniui, išduoda pritarimą (neprieštaravimą) savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimui tik tuo atveju, jeigu nustato, kad savavališka statyba (rekonstrukcija) neprieštarauja galiojančio šio valstybinės žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, o jeigu jis nebuvo parengtas – Tarnyba pasiūlo šiems asmenims parengti teritorijų planavimo dokumentą, kuriame turi būti suprojektuotas žemės sklypas, nevertinant savavališkos statybos (rekonstrukcijos) metu padarytų pakeitimų. Pažymėjo, jog metaliniai garažai yra laikini statiniai, kurie neregistruojami Nekilnojamojo turto registre (Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis, 27 straipsnio 31 dalis), todėl tokių statinių savininkams teisė išsipirkti ar išsinuomoti valstybinę žemę nesuteikiama. Ginčo teritorija preliminariai yra priskirtina laisvai (neužstatytai) žemei ir galbūt bus skirta nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms vykdyti.

8. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad 1975 m. spalio 27 d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Metalinių garažų kooperatyvui Nr. 22 leidžiama statyti 150 metalinių garažų (duomenys neskelbtini). 1975 m. gruodžio 29 d. buvo suderintas ir patvirtintas Garažų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) statybai skirto sklypo raudonųjų linijų planas. Nagrinėjamu atveju privalu įvertinti pateiktų dokumentų ir kitų įrodymų visumą prieš priimant sprendimą dėl atsakovės priimtų administracinių sprendimų teisėtumo. Ieškinys galėtų būti tenkinamas tuo atveju, jei ieškovas pagrįstų visas būtinas garažų rekonstrukcijos aplinkybes, o būtent, pagrįstų, jog garažų rekonstrukcija buvo atlikta tuo metu galiojusių teisės aktų numatyta tvarka. Ieškovas teismui kaip įrodymus yra pateikęs sprendimus, susijusius su garažų masyvo statyba ir bendrijos įsteigimu, tačiau nepateikti dokumentai dėl ginčo garažų rekonstrukcijos. Pažymėjo, kad ieškovas pastatą pastatė vietoje kilnojamųjų daiktų, kurie be jokios žalos galėjo būti perkeliami iš vienos vietos į kitą vietą. Ieškovas neatitinka statytojui įstatymų keliamų reikalavimų, neturi teisių į žemės sklypą, todėl šiuo metu negali įgyvendinti savo, kaip statytojo, teisių. Garažų masyvo teritorija buvo skirta tik kilnojamųjų daiktų laikymui, o ne statinių statymui. Priežiūros įstatymas draudžia įteisinti statinius, jeigu statybos darbai buvo atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Jokių prielaidų įgyvendinti statytojo teises valstybinėje žemėje ieškovas neturi. Savivaldybė nėra išdavusi jokių sutikimų užstatyti sklypą, kuriame stovi kilnojamieji garažai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo pagrindiniai motyvai:

9.1. Teismas nustatė, kad atsakovė, atlikusi patikrinimą vietoje, 2022 m. liepos 26 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, jog nesuformuotoje valstybinėje žemėje, metalinių garažų masyvo teritorijoje esančioje (duomenys neskelbtini), pastatytas neypatingas pastatas (situacijos schemoje pažymėtas Nr. 2) (garažas), neturint nei projekto, nei SLD (statybą leidžiančio dokumento). Dėl to buvo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto (redakcija iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 27 straipsnio 22 dalies, 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto (iki 2016-12-31) reikalavimai. Šio dokumento pagrindu buvo surašyti ieškovo ginčijami administraciniai aktai, t. y. privalomieji nurodymai: 2022 m. liepos 27 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. liepos 27 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo DOK-152525 priedai). Ieškovas prieš surašant savavališkos statybos aktą pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad duomenų, kada remontuoti garažai, neturi, bet žino, jog remontas atliktas seniai.

9.2. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus – savavališkos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus, padarė išvadą, jog skundžiami aktai ieškovui surašyti kompetentingo subjekto, laikantis savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti.

9.3. Teismas nusprendė, kad, Inspekcijos pareigūnui nustačius garažo parametrus (plotis apie 14,67 m, ilgis apie 7,20 m ir aukštis apie 3,79 m), garažas pagrįstai savavališkos statybos akte buvo kvalifikuotas kaip neypatingojo statinio kategorijos pastatas, kadangi jo bendrasis plotas didesnis kaip 80 kvadratinių metrų.

9.4. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad garažo statybai ieškovas privalėjo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame statomas garažas, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei teisės aktų nustatyta tvarka parengti garažo statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį.

9.5. Teismas pažymėjo, jog, atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, buvo nustatyta, jog ieškovas garažus valstybinėje žemėje pastatė neturėdamas teisės valdyti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bei neturint leidimo statyti naują statinį, statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas, nes ieškovas neturėjo tokių dokumentų, kaip statybą leidžiančio dokumento ir statinio projekto.

9.6. Teismas nesutiko su ieškovo paaiškinimais, jog buvo atliktas tik garažų remontas, kadangi iš surinktų įrodymų bei paties ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas pradėjo statyti statinį buvusių garažų vietoje, jis akivaizdžiai neatitinka buvusių kilnojamųjų metalinių garažų matmenų, stogo konstrukcijas laikančios atramos yra tvirtai pritvirtintos prie žemės, stogas stipriai iškeltas, garažų užstatymo plotas akivaizdžiai padidintas, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas nevaldo nuosavybės teise ir neturi teisės valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

9.7. Teismas, įvertinęs patikrinimo akto, pačių skundžiamų aktų ir prie jų pridėtų dokumentų turinį, padarė išvadą, jog ieškovo teiginiai, kad skundžiami aktai yra neaiškūs, nemotyvuoti ir nepagrįsti, o jų įpareigojimai akivaizdžiai neproporcingi, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad atsakovės surašyti administraciniai aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Savavališkos statybos aktas atitinka ne tik patvirtintos formos rekvizitus, bet ir administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus: jame yra nurodyti duomenys apie asmenį, kuriam surašytas savavališkos statybos aktas, atliktos statybos rūšis, pastato paskirtis, kategorija, adresas ir statinį apibūdinantys pagrindiniai matmenys, jame nurodytos pažeistos teisės aktų nuostatos, sudariusios teisinį pagrindą Inspekcijos pareigūnui konstatuoti garažo savavališką statybą, prie jo pridėtos garažo fotonuotraukos bei situacijos schemos. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius turinys patvirtina, kad jis atitinka patvirtintos formos rekvizitus bei administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus: jame nurodyti duomenys apie asmenį, kuriam įteikiamas nurodymas, statinio duomenys, savavališkos statybos akto numeris, kuriuo konstatuota garažo savavališka statyba, nurodymo reikalavimo turinyje detalizuotas statinys nurodant pagrindinius garažo matmenis ir jo vietą situacijos schemoje, aiškiai įvardytos nurodymu statytojui nustatytos pareigos ir teisės, nurodytas nurodymo teisinis pagrindas, apskundimo tvarka ir kt. Pažymėjo, kad ieškovo skundžiami aktai yra motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juos priimant buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų procedūrų, jie priimti neperžengiant Inspekcijai teisės aktais suteiktos kompetencijos ribų, todėl savavališkos statybos akto, nurodymo nevykdyti darbų ir nurodymo naikinti nėra teisinio pagrindo.

9.8. Teismas pažymėjo, jog nors ieškovas nurodė, jog jis neatliko naujos statybos, o tik statinių rekonstravimo darbus, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad garažas yra ne naujos statinio statybos, o buvusių statinių rekonstravimo rezultatas. Ieškovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad garažo vietoje buvo kilnojamieji daiktai – metaliniai garažai. Byloje pateiktos fotonuotraukos, ieškovo paaiškinimai patvirtina, jog šiuo atveju iškeltą stogą laikančios medinės konstrukcijos yra tvirtai pritvirtintos prie žemės, ir pastatyto statinio nėra galimybės perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės, objektas prarastų savo naudojimo paskirtį, jei būtų išardomas į atskiras dalis, todėl pagal paskirtį ir prigimtį ieškovo pastatytas statinys laikytinas statiniu – nekilnojamuoju daiktu, turinčiu laikančiąsias konstrukcijas bei sukurtu atliekant statybos (montavimo, statybinių konstrukcijų statybos) darbus, kurio statybai pradėti ieškovas privalėjo gauti statybos leidimą. Todėl tai, kas ieškovo statybos darbais sukurta buvusių kilnojamųjų daiktų vietoje, pagrįstai Inspekcijos pareigūnų yra kvalifikuota kaip nauja statyba.

9.9. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti trečiąjį asmenį Nacionalinę žemės tarnybą pateikti išvadą byloje dėl galimybės duoti sutikimą įteisinti statybą žemės sklype, (duomenys neskelbtini), laikytinas procesiniu prašymu bylos nagrinėjimo eigoje, kurį trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos įvykdė pateikdama atsiliepimą į ieškovo ieškinį, todėl priimant sprendimą byloje plačiau dėl šio reikalavimo nepasisakoma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Ieškovas (toliau – ir apeliantas ) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, jog ieškovas nepateikė duomenų dėl teisėto žemės sklypo naudojimo – valdymo. Tai, kad statinys yra valstybinėje žemėje, nėra ginčo, tačiau nėra ginčo ir dėl to, jog valstybė išdavė leidimus valstybinėje žemėje statyti l ha plote metalinius garažus juridiniam asmeniui – garažų savininkų kooperatyvui – įrengti komunikacijas, pastatyti sargo namelį, įrengti garažų eksploatavimui aikštelę. Taigi ieškovas yra teisėtai valdantis valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes moka bendrijos nario mokesčius, kurių pagrindu yra mokami valstybei žemės sklypo naudotojo mokesčiai.

10.2. Pažymi, kad tai, jog Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka duoti sutikimo įteisinti statinius, juos rekonstruoti, teismo sprendimo patenkinti ieškovo reikalavimus ir grąžinti viešojo administravimo subjektui išnagrinėti klausimą iš naujo neriboja.

10.3. Nurodo, kad jau 1985 metais fiksuota, kad šie ginčo statiniai negali būti išardyti be pasekmių. Garažų savininkai finansavo garažų statybas, o ieškovas šių stacionarių garažų savininku tapo tik 2013 metais, 2019 metais. Taigi ieškovas pirko ne laikinus statinius, o stacionarius. Dėl senų statinių stogo nusidėvėjimo buvo priverstas rekonstruoti statinius ir neneigia, jog šiuos darbus atliko. Taigi atsakovė visiškai neteisingai vertino, jog tai nauja savavališka statyba, kurios statytojas yra ieškovas. Ieškovui įsigyjant ginčo garažus, garažas (duomenys neskelbtini) turėjo sumūrytą rūsį, tai paneigia, kad ieškovas valdė kilnojamąjį daiktą ir sukūrė naujos statybos statinį. Tai, kad tuo metu nebuvo atlikti kadastriniai matavimai ar statiniai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia fakto, kad po 1985 metų ginčo statinius įgijęs ieškovas disponavo ne laikinais statiniais, o stacionariais statiniais, kurie turėjo pamatus, rūsį bei duobes.

10.4. Nurodo, kad ginčo statiniai stovi daugiau kaip penkiasdešimt metų ir kitų asmenų teisių nepažeidžia, todėl tokių teisių perėmėjas turi teisę įteisinti statinius įstatymo nustatyta tvarka.

11. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

11.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir nepažeidė procesinės teisės normų, todėl teismo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

11.2. Pažymi, kad garažo statybai statytojas privalėjo žemės sklypą, kuriame statomas garažas, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei teisės aktų nustatyta tvarka parengti garažo statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį, šių teismo padarytų išvadų apeliantas nepaneigė.

11.3. Nurodo, kad, vertinant patikrinimo akto, pačių skundžiamų aktų ir prie jų pridėtų dokumentų turinį, visiškai nepagrįsti ir atmestini skundo argumentai, kad skundžiami aktai yra neaiškūs, nemotyvuoti ir nepagrįsti, o jų įpareigojimai akivaizdžiai neproporcingi.

11.4. Pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad garažas toks, koks jis buvo užfiksuotas patikrinimo akte ir savavališkos statybos akte, yra ne naujos statinio statybos, o buvusių statinių rekonstravimo rezultatas.

12. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

12.1. Nurodo, kad ieškovas negali būti laikomas statytojo teisę galinčiu įgyvendinti asmeniu, kadangi neatitinka nė vienos sąlygos, nurodytos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje.

12.2. Pažymi, kad ieškovas apeliaciniame skunde pripažino atlikęs savavališką statybą. Atitinkamai, esant savavališkai statybai, manytina, kad atsakovė pagrįstai surašė tiek savavališkos statybos aktus, tiek privalomuosius nurodymus.

12.3. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė išsamų, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, tad, atitinkamai, apeliantui nepateikus pakankamų motyvų ir įrodymų, nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

13. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinio skun­do tenkinimo klausimą spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, vi­sapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

13.1. Nurodo, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio l dalies l punktu, naujo neypatingojo statinio statybai turi būti parengtas statybos projektas. Statybos įstatymo 27 straipsnio l dalies l punkte nu­matyta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas naujo neypatingo statinio statybai.

13.2. Pažymi, kad Statybos statymo 2 straipsnio 84 dalyje apibrėžta, kad statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) su­montuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 16 d. sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinio reikalavimas dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Inspekcijos pareigūnas gauto skundo pagrindu 2022 m. birželio 2 d. atliko patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir patikrinimo aktu nustatė, kad „metalinių garažų masyvo teritorijoje pastatyti 5 nesudėtingi 2 gr. metalinių konstrukcijų garažai ir du virš 80 kv. m metalinių konstrukcijų garažai; 2 garažo statytojas ir savininkas S. B. pateikė paaiškinimą, kuriame teigia, kad nurodyti, kada rekonstruoti 3 garažai pasakyti negali, tačiau patikrinus programoje „Google Earth pro“ matyti, kad statybos darbai atlikti apie 2017 metų vasarą, (matmenys pateikti situacijos schemoje)“.

17. Inspekcija 2022 m. liepos 7 d. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą, kad „Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2022 m. gegužės 10 d. gavo raštą dėl galimai neteisėtai pastatytų statinių adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad garažų masyvo teritorijoje pastatytas metalinis garažas, kurio matmenys 14,67 m x 7,20 m aukštis apie 3,79 m“ ir per 5 darbo dienas nuo nurodymo (duomenys neskelbtini) gavimo ieškovo prašė pateikti: „1. Dokumentus kada šį garažą pasistatė ar įsigijo (pirkimo-pardavimo sutartis). 2. Dokumentus nuo kada yra 22-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narys“.

18. Inspekcija 2022 m. liepos 22 d. gavo ieškovo elektroninį laišką, kuriuo jis pateikė duomenis, kad 22-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariu yra nuo 2013 metų.

19. 2022 m. liepos 28 d. ieškovui buvo įteikti atsakovės sprendimai: 1) 2022 m. liepos 26 d. Savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodoma, kad: „Nesuformuotoje valstybinėje žemėje, metalinių garažų masyvo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastatytas neypatingas pastatas (situacijos schemoje pažymėtas Nr. 2) (garažas), neturint nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento.“; 2) 2022 m. liepos 27 d. Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodoma: „Nevykdyti jokių statybos darbų garažų paskirties pastate esančiame Technikos gatvėje 23 dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus pašalinti savavališki statybos padariniai.“; 3) 2022 m. liepos 27 d. Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodoma: „Nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, nugriauti savavališkai pastatytą garažą (plotis apie 14,67 m., ilgis 7,20 m., ir aukštis 3,79 m.), esantį valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini)“.

20. Ieškovas dėl skundžiamų aktų panaikinimo kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 26 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 27 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 27 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti patikrinimą ir priimti sprendimą. Taip pat prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pateikti išvadą byloje dėl galimybės duoti sutikimą įteisinti statybą žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu byloje nusprendė ieškinį atmesti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21. Apeliantas nesutikdamas su ginčijamu sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, jog ieškovas nepateikė duomenų dėl teisėto žemės sklypo naudojimo/ valdymo. Tai, kad statinys yra valstybinėje žemėje, nėra ginčo, tačiau nėra ginčo ir dėl to, jog valstybė išdavė leidimus valstybinėje žemėje statyti l ha plote metalinius garažus juridiniam asmeniui – garažų savininkų kooperatyvui įrengti komunikacijas, pastatyti sargo namelį, įrengti garažų eksploatavimui aikštelę. Taigi ieškovas yra teisėtai valdantis valstybinės žemės sklypą, nes moka bendrijos nario mokesčius, kurių pagrindu yra mokami valstybei žemės sklypo naudotojo mokesčiai.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo motyvus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir susipažinusi su byloje pateiktais įrodymais, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

23. Pažymėtina, jog Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju apeliantas neatitinka nė vienos iš nurodytų sąlygų. Vien tai, kad apeliantas moka bendrijos mokesčius, automatiškai nesukuria jam teisės valdyti ar naudoti valstybinę žemę. Remiantis bylos duomenimis, apeliantas nėra žemės sklypo savininkas, nuomininkas ar turintis kitą įstatyme įtvirtintą teisę statybai reikalingu pagrindu naudotis žemės sklypu. Bendrijos mokesčių mokėjimas yra tik vidinis bendrijos įsipareigojimas, nesuteikiantis subjektinės teisės statyti statinius valstybinėje žemėje.

24. Apelianto nuomone, tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba atsisako duoti sutikimą statinių įteisinimui ar jų rekonstravimui, savaime neriboja teismo galimybės tenkinti jo reikalavimus ir grąžinti klausimą viešojo administravimo subjektui nagrinėti iš naujo.

25. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba byloje pateikė išvadą dėl savavališkos statybos įteisinimo ir nurodė šiuos esminius aspektus: 1. pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį savavališkai pastatyti ar rekonstruoti statiniai gali būti įteisinami tik tuo atveju, jei: pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus, žemės valdos projektus, bendruosius ar specialiuosius planus) tokios paskirties statinio statyba ar rekonstravimas apskritai yra leidžiami; statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Šios nuostatos nereiškia, kad nuo jų įsigaliojimo galima įteisinti bet kokius savavališkai pastatytus statinius – įteisinimas galimas tik išimtiniais įstatymo leidžiamais atvejais. 2. Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę išduoti sutikimus statyti naujus statinius tik tada, kai: statinys atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 1 punkte nustatytas sąlygas; sutikimo prašoma iki statybos ar rekonstravimo darbų pradžios, t. y. dėl darbų, kurie tik bus atliekami ateityje. Tarnyba nėra įgaliota išduoti sutikimų įteisinti jau pastatytus statinius ar jau atliktą savavališką rekonstrukciją. Todėl tais atvejais, kai prašoma išduoti sutikimą įteisinti jau atliktą savavališką statybą, Nacionalinė žemės tarnyba gali nuspręsti tik dėl pritarimo (neprieštaravimo) tokiai statybai įteisinti. 3. Sprendžiant klausimą dėl pritarimo savavališkos statybos įteisinimui valstybinėje žemėje, Nacionalinė žemės tarnyba jį suteikia tik tada, kai yra nustatoma: kad statyba neprieštarauja galiojantiems žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentams; o jų nesant – Nacionalinė žemės tarnyba pasiūlo asmeniui parengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, kuriame būtų suprojektuotas žemės sklypas, nevertinant savavališkos statybos metu atliktų pakeitimų. 4. Pagal Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, valstybinė žemė gali būti perleidžiama tik įstatyme nustatytais būdais: parduodama, išnuomojama, perduodama neatlygintinai naudotis ir kt. Valstybinė žemė be aukciono gali būti išnuomojama ar parduodama tik tada, kai ji yra užstatyta asmeniui nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Tačiau metaliniai garažai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalį ir 27 straipsnio 31 dalį laikomi laikinais statiniais, kurie neregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Dėl to tokių statinių savininkai neturi teisės išsipirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės be aukciono. Galiausiai pažymėta, kad ginčo teritorija preliminariai laikoma laisva (neužstatyta) valstybine žeme, kuri ateityje gali būti naudojama nuosavybės teisių atkūrimui.

26. Atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos byloje pateiktą išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentas, kad Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymas duoti sutikimą statinių įteisinimui neriboja teismo galimybės įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti patikrinimą ir priimti naują sprendimą, yra nepagrįstas. Nacionalinės žemės tarnybos išvada reiškia, kad: Statybos įteisinimui būtinas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas ar pritarimas, nes statinys yra valstybinėje žemėje. Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės suteikti tokio sutikimo, kadangi: statybos (rekonstrukcijos) darbai jau atlikti savavališkai, statinys stovi valstybinėje žemėje, kurios apeliantas teisėtai nenaudoja, teritorija preliminariai skirta nuosavybės teisių atkūrimui, statinio pobūdis (buvę laikini garažai) nesuteikia teisės į valstybinės žemės nuomą ar kitokį žemės naudojimo suteikimą. Nagrinėjamu atveju savavališkos statybos įteisinimo procedūra objektyviai negalima be Nacionalinės žemės tarnybos pritarimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja įstatymų numatytos prielaidos įteisinti savavališką statybą, apelianto prašymas grąžinti klausimą Statybos inspekcijai nagrinėti iš naujo yra nepagrįstas, nes neatitinka realių teisinės situacijos galimybių.

27. Apeliantas nurodo, kad jau 1985 metais buvo užfiksuota, kad šie ginčo statiniai (metaliniai garažai) negali būti išardyti be pasekmių. Garažų savininkai finansavo garažų statybas, o ieškovas šių stacionarių garažų savininku tapo tik 2013 metais, 2019 metais. Taigi ieškovas pirko ne laikinus statinius, o stacionarius. Dėl senų statinių stogo nusidėvėjimo apeliantas buvo priverstas rekonstruoti statinius ir neneigia, jog šiuos darbus atliko. Taigi atsakovė visiškai neteisingai vertino, jog tai nauja savavališka statyba, kurios statytojas yra ieškovas. Ieškovui įsigyjant ginčo garažus, garažas (duomenys neskelbtini) turėjo sumūrytą rūsį, tai paneigia, kad ieškovas valdė kilnojamąjį daiktą ir sukūrė naujos statybos statinį. Tai, kad tuo metu nebuvo atlikti kadastriniai matavimai ar statiniai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia fakto, kad po 1985 metų ginčo statinius įgijęs ieškovas disponavo ne laikinais statiniais, o stacionariais statiniais, kurie turėjo pamatus, rūsį bei duobes.

28. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus, jog ginčo statiniai buvo stacionarūs dar nuo 1985 metų, todėl jis įsigijo ne laikinus, bet stacionarius statinius, atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad statinio teisinis statusas nustatomas pagal teisės aktus, o ne pagal statinio fizines savybes ar savininko subjektyvią nuomonę. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalį, 27 straipsnio 31 dalį, laikinuoju statiniu laikomas statinys, kuris skirtas naudoti ribotą laiką, neregistruojamas Nekilnojamojo turto registre ir kurio statybai ar naudojimui netaikomi nekilnojamojo daikto teisinio režimo reikalavimai. Tuo tarpu pastatas ar inžinerinis statinys laikomas nekilnojamuoju daiktu tik tada, kai jis atitinka nekilnojamojo daikto požymius ir yra įregistruotas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas.

29. Byloje nenustatyta, kad ginčo statiniai būtų buvę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai, todėl pagal Statybos įstatymo nuostatas jie vertintini kaip laikini statiniai, nepriklausomai nuo to, kad apeliantas teigia, jog jie turėjo rūsį, pamatus ar negalėjo būti lengvai išardyti. Fizinių savybių buvimas savaime nesuteikia statiniui nekilnojamojo daikto statuso, tai aiškiai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią statinio kvalifikavimas priklauso nuo jo įregistravimo ir atitikties statybos teisiniam režimui, o ne vien tik nuo jo konstrukcinių savybių.

30. Byloje pateiktoje Nacionalinės žemės tarnybos išvadoje taip pat pagrįstai nurodyta, kad metaliniai garažai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalį ir 27 straipsnio 31 dalį laikomi laikinaisiais statiniais, todėl jų savininkams nesuteikiama teisė išsinuomoti ar išsipirkti valstybinės žemės be aukciono. Tokia teisė gali būti suteikta tik tiems asmenims, kurių statiniai yra įregistruoti kaip nekilnojamieji daiktai ir atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą bei 11 straipsnio 5 dalį, kuriuose aiškiai nustatyta, kad valstybinė žemė be aukciono gali būti perleidžiama tik tais atvejais, kai ji užstatyta teisėtai pastatytais ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais statiniais.

31. Apeliantas, nagrinėjamu atveju įsigydamas metalinius garažus 2013 metais, neįgijo jokios teisės į žemės sklypą ar į jo dalį, nes statiniai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Todėl, pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, jis neįgijo ir teisės įgyvendinti statytojo teisių, kadangi statytoju gali būti laikomas tik toks asmuo, kuris: valdo žemės sklypą nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu; turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Tačiau apeliantas šių sąlygų neatitiko.

32. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje laikomasi principo ex injuria jus non oritur – iš neteisės teisė neatsiranda. Nekilnojamasis daiktas gali būti sukurtas tik laikantis teisės normų reikalavimų (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai; Statybos įstatymas). Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja nuosavybės teisių. Taigi darytina pagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės į statinius būtų įgyjama tik tuomet, jeigu statyba pradėta, vykdyta ir baigta laikantis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-421/2015). Taigi, jei statinys sukuriamas pažeidžiant teisės aktus, toks daiktas nelaikomas teisėtai atsiradusiu, o jo statytojas neįgyja nuosavybės teisės į jį. Todėl nuosavybės teisės atsiradimas statyboje yra tiesiogiai susijęs su teisėtu statybos proceso vykdymu.

33. CK 4.37 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės teisės turinys gali būti tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, jei statinys pastatytas teisėtai. CK 4.103 straipsnis aiškiai draudžia disponuoti savavališkai pastatytu statiniu ar jo dalimi. Taigi, net ir būdamas faktinis statinio savininkas, asmuo negali visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teisės, jei statinys pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

34. Nors statinys gali būti pastatytas ir seniai, jo vertinimas pagal Statybos įstatymą priklauso ne nuo jo amžiaus, bet nuo to, ar jo atsiradimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Statybos įstatymas (2 straipsnio 85 punktas) apibrėžia statybą kaip veiklą, kurios tikslas – sukurti naują statinį arba modifikuoti esamą (remontuoti, rekonstruoti, griauti). Nauja statyba vertinama pagal faktiškai atliktų darbų apimtį ir rezultatą. Šiuo atveju yra nagrinėjama būtent naujo statinio – teisine prasme iki tol neegzistavusio objekto – sukūrimo teisėtumas. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad apelianto atlikti darbai (kuriuos jis pats pripažino tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde) pagal apimtį ir pobūdį atitinka naujo statinio statybą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; arba paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Statybos inspekcijos patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad ginčo garažo parametrai yra: plotis apie 14,67 m, ilgis apie 7,10 m ir aukštis apie 3,79 m, todėl jis priskirtinas neypatingojo statinio kategorijai, kadangi jo bendras plotas didesnis kaip 80 kvadratinių metrų.

35. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo neypatingojo statinio statybai turi būti parengtas statybos projektas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad leidimas statyti naują statinį yra privalomas naujo neypatingojo statinio statybai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis reglamentuoja, kad statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra savavališka statyba. Atitinkamai Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės pakeitė garažo konstrukcijas, pakėlė stogą, padidino statinio plotą, konstrukcijas tvirtai pritvirtino prie žemės, taigi atliko ne garažų remontą, bet faktiškai pastatė naują statinį buvusių metalinių garažų vietoje. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Statybos inspekcija pagrįstai kvalifikavo atliktus darbus kaip savavališką naujo statinio statybą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apelianto argumentai dėl tariamo statinių stacionarumo bei įsigijimo teisinių pasekmių yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Juridinis statinių statusas, jų neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre, statytojo teisių nebuvimas bei atliktų darbų pobūdis lemia pagrįstą Statybos inspekcijos išvadą dėl savavališkos statybos, už kurią atsakomybė tenka būtent apeliantui.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Vadovaudamasi anksčiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo šio skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

38. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

40. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.