- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-1575-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11593-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-19811-1107/2022 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 26 d. savavališkos statybos akto Nr.SSA-20-220726-00119, 2022 m. liepos 27 d. Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-220727-00128, 2022 m. liepos 27 d. Privalomojo nurodymo Nr.PNSD-20-220727-00127 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. B. (toliau – ir ieškovas, apeliantas) 2022 m. rugpjūčio 26 d. pateikė teismui ieškinį (užregistruotas 2022 m. rugpjūčio 29 d. reg. Nr. CBP-15690), kuriuo prašė panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovė) 2022 m. liepos 26 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220726-00119, 2022 m. liepos 27 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-220727-00128, 2022 m. liepos 27 d. Privalomąjį nurodymą Nr.PNSD-20-220727-00127.
2. Ieškinyje nurodė, kad ginčijami aktai ieškovui įteikti Inspekcijos 2022 m. liepos 28 d. raštu. 2022 m. liepos 26 d. Savavališkos statybos akte Nr.SSA-220726-00119 nurodyta: „Nesuformuotoje valstybinėje žemėje, metalinių garažų masyvo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbiami), pastatytas neypatingas pastatas (situacijos schemoje pažymėtas Nr. 2) (garažas), neturint nei projekto, nei SLD“. 2022 m. liepos 27 d. Privalomajame nurodyme Nr. PNSD-20-220727-00127 nurodyta: „Nevykdyti jokių statybos darbų garažų paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbiami), dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas Nr.SSA-20-220726- 00119 iki bus pašalinti savavališki statybos padariniai“. 2022 m. liepos 27 d. Privalomuoju nurodymu Nr.PNSSP-20-220727-00128 pareikalauta: „Nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, nugriauti savavališkai pastatytą garažą (plotis apie 14,67 m, ilgis 7,20 m, ir aukštis 3,79 m, esantį valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbiami)“.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškiniu skundžia viešojo subjekto veiksmus ir individualius administracinius aktus, o joks kitas materialinis reikalavimas bendrosios kompetencijos teismui nėra reiškiamas. Viešojo administravimo subjekto veikla, priimant administracinius sprendimus, priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose.
5. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, į vyraujančius administracinius teisinius santykius, teismas sprendė, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsniu, ieškinys teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Apeliantas 2022 m. rugsėjo 19 d. atskiruoju skundu (DOK-116557) prašo patenkinti atskirąjį skundą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantas neprieštarauja, kad ginčijamus sprendimus priėmė viešojo administravimo subjekto funkcijas vykdanti institucija, tačiau ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nes jo pobūdis yra civilinio ginčo dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo. Teismo nurodytos ir pacituotos viešojo administravimo įstatymo nuostatos yra bendros nuostatos, o atsakovė – viešojo administravimo subjektas, surašydama ginčijamus sprendimus apeliantui išaiškino ginčo teismingumą ir apskundimo tvarką. Jokios ikiteisminės tvarkos apeliantui šiuo atveju skųsti aktą dėl savavališkos statybos nėra, tokio pobūdžio ginčai teismingi bendros kompetencijos teismams, tokia yra suformuota teisminė praktika.
6.2. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Statybos įstatyme(žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis T-81-2014, priimta byloje R. S. v. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos; 2016 m. sausio 15 d. nutartis Nr. T-2/2016, priimta byloje M. J. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos; 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. T-77/2017, priimta byloje A. M. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius).
6.3. Aptariamu atveju garažo statyba yra pradėta ir užbaigta, todėl ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Inspekcija surašė ir ieškovui pateikė 2022 m. liepos 26 d. Savavališkos statybos aktą Nr.SSA-220726-00119, kuriuo nurodoma, kad: „Nesuformuotoje valstybinėje žemėje, metalinių garažų masyvo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbiami), pastatytas neypatingas pastatas (situacijos schemoje pažymėtas Nr. 2) (garažas), neturint nei projekto, nei SLD“; 2022 m. liepos 27 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-220727-00127, kuriuo nurodoma: „Nevykdyti jokių statybos darbų garažų paskirties pastate esančiame (duomenys neskelbiami) dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas Nr.SSA-20-220726-00119 iki bus pašalinti savavališki statybos padariniai“; 2022 m. liepos 27 d. Privalomąjį nurodymą Nr.PNSSP-20-220727-00128, kuriuo nurodyta: „Nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, nugriauti savavališkai pastatytą garažą (plotis apie 14,67 m, ilgis 7,20 m, ir aukštis 3,79 m, esantį valstybinėje žemėje (duomenys neskelbiami) (CBP-15690 priedai). Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti minėtus Inspekcijos teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad remiantis ABTĮ 31 straipsniu, ieškinys teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, todėl jį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
10. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nes jo pobūdis yra civilinio ginčo dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo. Skundą grindžia Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimais, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nurodytais argumentais.
11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Tai lemia, jog teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) aiškintis, ar asmuo teisę kreiptis į teismą įgyvendina tinkamai, inter alia (be kita ko), ar konkreti byla teisminga atitinkamam teismui. Jei byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
12. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus; savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus; žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) ir kt. (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis).
13. Bylų priskirtinumo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, t. y. rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą. Pagal CPK 36 straipsnio 2 dalį, ABTĮ 21 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2012). Tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus išsprendžia speciali teisėjų kolegija (CPK 36 straipsnio 3 dalis).
14. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti yra nurodžiusi, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos CK, taip pat specialiajame Statybos įstatyme. Tai lemia, jog ginčijant savavališkos statybos aktą ir (ar) reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, kad tuo atveju, kai statyba yra pradėta, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį Nr. T-51-2012; 2013 m. gegužės 14 d. nutartį Nr. T-64-2013; 2014 m. birželio 9 d. nutartį Nr. T-81-2014; 2016 m. sausio 15 d. nutartį Nr. T-2/2016; 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį Nr. T-77/2017; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį Nr. T-35/2018; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį Nr. T-22/2019).
15. Toks požiūris dėl civilinių teisių santykių pobūdžio atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nurodant, jog savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018, 30 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-1075/2020).
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, į ieškovo reikalavimų pobūdį, sprendžia, kad šiame ginče vyrauja civilinis teisinis santykis, todėl ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nutartis panaikinama. Ieškinio priėmimo klausimas priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiamą nutartį panaikinus, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.