Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Ilonai Ramoškienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui A. P. dėl leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę be tėvo sutikimo ir A. P. priešieškinį A. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, išvadą byloje teikianti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kiekvienų metų sūnaus A. P. vasaros atostogų metu keturiolika kalendorinių dienų, atsakovo gyvenamojoje vietoje, atostogų pradžią ir pabaigą nustatant bendru šalių sutarimu;

2. Kiekvienų metų sūnaus A. P. pavasario atostogų metu septynias kalendorines dienas, atsakovo gyvenamojoje vietoje, atostogų pradžią ir pabaigą nustatant bendru šalių sutarimu;

Institucija teikianti išvadą byloje pateikė išvadą (toliau – Institucija), kurioje nurodė, kad socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis šeimai atvejo vadyba taikoma nebuvo, socialinės paslaugos taip pat nebuvo teikiamos. 2021 m. gruodžio 7 d. buvo gautas A. P. pranešimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo A. P. atžvilgiu, išnagrinėjus pranešimą vaiko teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Vertinant priežastis, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę, svarbios aplinkybės yra tos, kad berniuko ryšis su ieškove yra nuolatinis ir artimas. Sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat jo gimimo yra su mama (su ieškove) ((duomenys neskelbtini) metus). Sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tokio amžiaus vaikui mama yra labai svarbus asmuo. Tik su mama sūnus jaučiasi saugus, ramus ir laimingas. Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes 2022 m. rugsėjo 29 d. skyriaus specialistai lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena nuosavame name (apie 75 kv. m.), kuriame yra 3 kambariai, nuosavybės teise priklausančiame atsakovui. Būstas su visais reikiamais baldais ir visais reikalingais namų apyvokos daiktais. Vaikas turi savo atskirą kambarį. Kambarys erdvus, šviesus (yra vaiko lova, komoda, spinta, rašomasis stalas, kompiuteris, žaislai). Vaikas naudojasi visomis namo erdvėmis. Vaikui sudarytos visos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti, gausu daiktų ir kitų priemonių, atitinkančių vaiko amžių bei interesus. Institucijos pareiktoje išvadoje nurodyta, kad priešieškiniu keliamas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu nepilnamečio vaiko atžvilgiu neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Tokia išvada Institucijos grindžiama tuo, jog nepilnametis A. P. pastoviai gyvena su motina, ieškovė stengiasi užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius bei rūpinasi jo kasdieniniais poreikiais, sveikata, ugdymu. Nepilnametį A. P. ir motiną sieja stiprus emocinis ryšys, vaikas prisirišęs prie motinos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas

Iš byloje esančių įrodymų – (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo matyti, kad šalys susilaukė sūnaus – A. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2018-08-01 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi patvirtinta A. Z. ir A. P. taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, taip pat nustatyta šalių bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, iš atsakovo priteistas 200 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Iš 2022-01-04 byloje esančios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl privalomosios mediacijos pabaigos matyti, kad A. P. nepasinaudojo privalomąja mediacija, todėl A. Z. įgyvendino pareigą pasinaudoti mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą.

Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl šalių nepilnamečio sūnaus išvežimo iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę be atsakovo sutikimo.

Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

Nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 38 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (žr. kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 39 punktą).

Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Nustatyta, kad šalių nepilnamečio sūnaus A. P. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove – A. Z. 2018-08-01 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė informavo raštu atsakovą apie jos ir sūnaus persikėlimą gyventi į užsienį – Jungtinę Karalystę, nurodydama laiką (2022-09-15) nuo kada gyvens užsienyje, taip pat gyvenamosios vietos adresą. O taip pat, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, byloje pateiktų įrodymų – ieškovės 2022-11-22 laiško atsakovui (priešieškinio priedas), ieškovė pagal galimybes atvyksta į Lietuvą su sūnumi ir tuo metu atsakovas gali ir bendrauja su sūnumi savo gyvenamojoje vietoje. Taigi, nagrinėjamu atveju, priešieškinyje nurodyti atsakovo teiginiai, jog ieškovė visiškai apribojo jo teisę matytis ir bendrauti su sūnumi neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir vertinami kaip nepagrįsti. Be to, atsakovui yra sudarytos sąlygos su sūnumi bendrauti nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad ieškovė nepažeidžia 2018-08-01 teismo nutartimi šalių nustatytos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos. Teismas pažymi, jog esant tam tikroms objektyvioms aplinkybėms yra galimi nukrypimai nuo šalių sutartos bendravimo tvarkos, jeigu jie neperžengia vieno iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, teisių ir nepagrįstai nesuvaržo kito skyriumi gyvenančio tėvo interesų. Tokių aplinkybių, jog ieškovė tyčia neleistų matytis atsakovui su šalių sūnumi ir (ar) piktnaudžiautų savo teisėmis, nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė. Taigi, spręsti jog yra pažeidžiama 2018-08-01 bendravimo su sūnumi tvarka nėra teisinio pagrindo.

Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, jog nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

Spendžiant klausimą dėl šalių nepilnamečio vaiko išvežimo į užsienį be atsakovo sutikimo pažymėtina, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus laikinai gyvendamas su ieškove (savo mama) Jungtinėje Karalystėje lankė ir lanko logopedo užsiėmimus. Ieškovė nurodė, kad nepilnametis A. P. nuo 2022 m. lapkričio 21 d. lanko bokso ir futbolo treniruotes kontaktiniu būdu. Iš 2022 m. lapkričio 28 d. lituanistinės ugdymo įstaigos „Jūra“ pažymos matyti, kad A. P. lanko lituanistinę ugdymo studiją „Jūra”, Bognor Regyje, Jungtinėje Karalystėje. Pažymoje nurodyta, kad mokinys turėdamas specialiųjų poreikių puikiai adaptavosi, susirado draugų, laisvai komunikuoja lietuvių kalba su kitais mokiniais. Mokinys mokosi skaityti ir rašyti lietuvių kalba, rengiasi Kalėdiniam spektakliui. Berniukas yra draugiškas ir kūrybiškas. Mokytojų pagalba įsitraukia į mokymosi veiklas, stiprina savo socialinius įgūdžius. Nurodyta, kad nepilnamečiui A. P. reikalinga specialiųjų pedagogų pagalba ir atvykus į Jungtinę Karalystę čia sulauks aukščiausio lygio pagalbos mokymosi įstaigose. Pradėjus lankyti valstybinę mokyklą, remiantis tokių atvejų praktika, jam bus suteiktas atskiras specialistas, kuris ne tik užtikrins anglų kalbos mokymasį, bet svarbiausia, kad suteiks individualią pagalbą įveikti visus mokymosi sunkumus.

Taip pat svarbu pažymėti, kad siekiant išklausyti paties nepilnamečio vaiko nuomonę Institucija išklausė vaiko nuomonę, su berniuku nuotoliniu būdu bendravo Institucijos psichologė. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad „paklaustas kaip gyvena, berniukas pasakė „geai“ (galima suprasti „gerai“), kad jau „kaba anglisei“ (galima suprasti „kalba angliškai“). Norėdamas papasakoti ką išmoko angliškai, bandė kažką sakyti, tačiau kalbėjo netaisyklingai ir pavyko suprasti tik „gu monin“ (galima suprasti „good morning“). Paklaustas su kuo mokosi kalbos, A. atsakė, kad su mama. Į klausimą, su kuo būna namuose, atsakė, kad su mama arba E.. Pasitikslinus kas tokia E., vaikas bandė paaiškinti, tačiau jo kalbos suprasti nepavyko (vėliau motina pakomentavo, kad tai jos draugė, kuri padeda prižiūrėti berniuką). Į klausimą, ar turi savo kambarį, A. P. atsakė „taip“, tada pasitraukė nuo kompiuterio ekrano ir aprodė kambarį. Už vaiko nugaros, tiek kiek buvo įmanoma pamatyti, buvo lova, ant sienos kabėjo video kamera. Vėliau motina, paklausta apie kamerą, pakomentavo, kad nori visą laiką matyti vaiką ir žinoti ką jis veikia. Paklaustas, ką mėgsta veikti, berniukas pasakė, kad mėgsta piešti, paėmė popieriaus lapą, pieštuką ir pradėjo kažką piešti. Po kelių sekundžių pamojavo lapu ir numetė jį. Sakė, kad mėgsta eiti į parką ir „baeina“. Pasitikslinus, ar eina į baseiną, atsakė taip. Į klausimą ar lanko mokyklą, vaikas tik linktelėjo galva. Paprašytas papasakoti daugiau apie mokyklą, pradėjo kažką pasakoti, bet pavyko suprasti tik, kad mokykloje yra „itų vakų“ (galima suprasti „kitų vaikų“), ir kad jam „atinka“ (galima suprasti „patinka“). Kai buvo užduotas klausimas – kada matė tėvą, A. susijaudino, pradėjo greitai ir nerišliai kažką pasakoti, tada nubėgo prie durų ir pakvietė motiną. Atėjusi motina bandė nuraminti berniuką ir paprašė dar pasikalbėti su psichologe. A. P. sutiko, bet buvo neramus, lakstė po kambarį, kratė galva. Paklaustas dar kartą, kada matė tėvą, atsakė „vakas masiau“ (galima suprasti „vakar mačiau“). Tada bandė papasakoti, kad mama „supio ant tėčio“, „su tėčiu ne“. Patikslinus ar nori bendrauti su tėvu, pakratė galva ir pakartojo „su tėčiu ne“. Berniukas bandė paaiškinti dar kažką, bet suprasti pavyko tik, kad mama jo „pasiigo ir iekojo“. Pasitikslinus ar mama jo pasiilgo ir ieškojo, vaikas linktelėjo galva ir pasakė „taip“. Po šitos frazės berniukas vėl nubėgo prie durų, pakvietė mamą ir daugiau kalbėti nenorėjo.“

Iš minėto vaiko nuomonės išklausymo akto galima daryti išvadą, kad vaikas gyvendamas išvykęs į užsienį su mama, su kuria nuo 2018-08-01 nustatyta vaiko gyvenamoji vieta jaučiasi gerai, bendrauja su vaiko teisių apsaugos specialistais, atsako į jam užduodamus klausimus, iš kurių matyti, kad labiau nori likti su mama, duomenų, jog vaiko gyvenimas užsienyje su ieškove kaip nors pažeidžia jo teises ir interesus, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad atsakovas į bylą pateikė duomenis – nuotrauką iš ieškovės buities sąlygų, pridėdamas prierašą, jog sūnus priverstas dalyvauti pilnamečių asmenų kompanijoje, kuri švenčia prie stalo nukrauto alkoholiniais gėrimais. Teismo vertinimu atsakovo pateikta informacija nepatvirtina konkrečių vaiko teisių pažeidimų ar vaiko nepriežiūros fakto. Kaip nurodė rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė, atsakovo pateiktoje nuotraukoje užfiksuota ieškovės šeimos narių ir draugų kompanija, kurioje yra ir suaugę ir vaikai, o šalių sūnus nepriverstas dalyvauti, o būna su artimaisiais ir švenčia šv. Kalėdas. Atsižvelgiant į tai, spręsti dėl to, jog ieškovė pažeidžia vaiko interesus, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę, bylą nagrinėjantis teismas vadovaujasi byloje esančių įrodymų visuma, šalių paaiškinimais, Institucijos pateiktomis išvadomis ir konstatuotina, jog šalių nepilnamečio vaiko geriausi interesai užtikrinami būtent gyvenant su ieškove, su kuria, be kita ko, nuo 2018-08-01 nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Nustatyta, kad vaikas jaučia stiprų emocinį ryšį būtent su ieškove, vaikui gyvenant su ieškove tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje užtikrinamos visos vaiko socialinės garantijos, teisė į ugdymą, be to, ieškovė rodo pastangas maksimaliai užtikrinti geriausius vaiko poreikius. Kaip nurodė ieškovė, tikslas gauti teismo leidimą išvežti šalių nepilnametį vaiką į užsienį susijęs su ieškovės ketinimu kurti sau ir kartu su ja gyvenančio nepilnamečio sūnaus geresnes gyvenimo sąlygas užsienio valstybėje – Jungtinėje Karalystėje. Iš byloje pateiktų duomenų - 2022-10-05 darbo sutarties matyti, kad ieškovė turi darbą – nuo 2022-10-10 dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, yra sudariusi vienerių metų nuomos sutartį, pagal kurią nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškovė iš esmės pagrindė būtinybę persikelti su vaiku į užsienio valstybę, kadangi šalių nepilnametis vaikas nuo pat gimimo auga su ieškove, su ja taip pat teismo nutartimi nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, todėl darytina išvada, kad pastovaus ryšio su ieškove užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos, esančios Lietuvoje, išsaugojimas.

Atsakovas nepateikė reikšmingų nesutikimo leisti iškovei išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į Jungtinę Karalystę, argumentų. Atsakovo pateikti argumentai, jog vaikui būtinas ne nuotolinis ugdymas, o kontaktinis ugdymas, vertinami kaip nepagrįsti, kadangi kaip nurodė ieškovė, ji įsipareigoja sudaryti visas sąlygas, kad Jungtinėje Karalystėje vaikas mokytųsi kontaktiniu būdu. Be kita ko, ieškovės į byla pateikti duomenys patvirtina, kad šalių sūnui užtikrinamas ugdymas, vaikas lanko papildomus užsiėmimus. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovo atsisakymas išduoti leidimą išvežti šalių sūnų nuolatiniam gyvenimui į užsienį vertinamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir ieškovei išduotinas teismo leidimas išvežti sūnų į užsienį, šiuo atveju Jungtinę Karalystę, be atsakovo sutikimo (CK 3.174 straipsnio 3 dalis).

Byloje atsakovas prašė pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su juo. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Kaip nurodė, Institucija savo išvadoje, nepilnametis A. P. pastoviai gyvena su motina, ieškovė stengiasi užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius bei rūpinasi jo kasdieniniais poreikiais, sveikata, ugdymu. Nepilnametį A. P. ir motiną sieja stiprus emocinis ryšys, vaikas prisirišęs prie motinos. Institucijos manymu, šios gyvenamosios vietos pakeitimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovas byloje motyvavo, jog su juo turėtų būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą ir objektyviais duomenimis motyvuotą išvadą, jog vaiko gyvenamoji vieta su ieškove šalių sūnui tapo neaugi ar kitaip pažeidžianti vaiko interesus ir tokiu būdu spręsti, kad vaiko interesus geriau užtikrins atsakovas. Priešingai, tarp atsakovo ir ieškovės kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad atsakovas, 2022 m. rudenį ieškovei atvykus į Lietuvą ir perdavus sūnų atsakovui, neatidavė vaiko ieškovei dėl ko 2022 m. lapkričio 29 d. ir 2022 m. gruodžio 29 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai A. P. atžvilgiu. Be to, kaip matyti iš byloje esančio vaiko nuomonės išklausymo akto, šalių nepilnamečiui vaikui uždavus klausimą ar jis nori pas tėtį (atsakovą), vaikas papurtė galvą, susijaudino ir nurodė, kad pas tėtį nenori. Minėtos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pagrindų keisti vaiko gyvenamąją vietą, kuri 2018-08-01 nutartimi nustatyta su ieškove, nėra.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo priešieškinis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei jame keliami išvestiniai reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo

Tenkinus ieškovės ieškinį ir leidus ieškovei išvežti šalių nepilnameti vaiką į Jungtinę Karalystę spręstina dėl bendravimo tvarkos, kuri buvo nustatyta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4556-424/2018, pakeitimo.

Ieškovė prašė nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: kiekvienų metų sūnaus A. P. vasaros atostogų metu keturiolika kalendorinių dienų, atsakovo gyvenamojoje vietoje, atostogų pradžią ir pabaigą nustatant bendru šalių sutarimu; Kiekvienų metų sūnaus A. P. pavasario atostogų metu septynias kalendorines dienas, atsakovo gyvenamojoje vietoje, atostogų pradžią ir pabaigą nustatant bendru šalių sutarimu; Poriniais metais, nuo gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios) iki gruodžio 31 d. (Naujieji metai), atostogų pradžią ir pabaigą (kuri gali būti kitomis datomis, pvz. gruodžio 20 d. sausio 3 d. ir pan.) nustatant bendru šalių sutarimu; Ieškovė A. Z. ir atsakovas A. P. įsipareigoja apmokėti kelionės išlaidas (lėktuvo bilietus) susijusias su sūnaus A. P. atvykimu į Lietuvą pas tėvą A. P. ir grįžimu į Jungtinę Karalystę pas motiną A. Z., per pusę; Ieškovė vaiko motina nedraus vaiko tėvui bet kuriuo metu lankyti šalių vaiką A. P. Jungtinėje Karalystėje, šalims iš anksto suderinus lankymo dienas; Tikslų atvykimo ir išvyko laiką šalys tarsis ir derins bendru sutarimu atsižvelgiant į abiejų šalių užimtumą (darbo grafiką), vaiko atostogų laiką, vykdomų skrydžių grafiką ir pan.; A. P. užtikrina, kad sūnui A. P. atvykus į Lietuvą, vaikas visą laiką bus kartu su tėvu A. P., tėvo priežiūroje; Ieškovė A. Z. įsipareigoja suteikti sąlygas, atsižvelgiant į sūnaus užimtumą ir dienotvarkę, bendrauti šalių sūnui A. P. su tėvu A. P. internetinio ryšio priemonėmis ir telefonu, tuo laikotarpiu kai sūnus gyvens Jungtinėje Karalystėje kartu su motina; Atsakovas A. P. įsipareigoja leisti bendrauti šalių sūnui A. P. su motina A. Z. internetinio ryšio priemonėmis ir telefonu, tuo laikotarpiu kai sūnus bus pas tėvą Lietuvoje; Motina A. Z. įsipareigoja pranešti vaiko tėvui apie savo ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą per 3 dienas nuo persikėlimo el. paštu; Motina A. Z. įsipareigoja pranešti vaiko tėvui apie šalių vaiko sūnaus A. P. mokslus, sveikatą, laisvalaikį ir kitas svarbias aplinkybes, kurios yra susijusios su šalių sūnaus poreikiai elektroniniu paštu kartą per mėnesį.

Kaip matyti iš ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos ieškovė A. Z. ir atsakovas A. P. įsipareigoja apmokėti kelionės išlaidas (lėktuvo bilietus) susijusias su sūnaus A. P. atvykimu į Lietuvą pas tėvą A. P. ir grįžimu į Jungtinę Karalystę pas motiną A. Z., per pusę. Kadangi šalių vaikui gyvenant su ieškove užsienyje atsiranda papildomų išlaidų dėl atsakovo bendravimo su vaiku, atsižvelgiant į tai, jog tėvų pareigos vaikui yra lygios, logiška ir pagrįsta teigti, kad išlaidos, susijusios su užtikrinimu atsakovui matytis su vaiku, turėtų būti šalių pasiskirstomos ir dengiamos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, teismas sutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka ir ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo vertina kaip pagrįstą ir jį tenkina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, ieškovei teisinę pagalbą teikė advokatė, todėl ieškovė patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 3099 Eur, taip pat 244,90 Eur vertimo išlaidų. Iš viso ieškovė pagal pateiktus dokumentus patyrė 3 443,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteisiamos iš atsakovo ieškovei. Atsakovo priešieškinį atmetus, atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. Z. ieškinį patenkinti, A. P. priešieškinį atmesti.

Leisti ieškovei A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išvežti sūnų A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę be atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Pekeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4556-424/2018 nustatytą A. P. ir A. Z. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. P. tvarką ir išdėstyti sekančiai:

1. Kiekvienų metų sūnaus A. P. vasaros atostogų metu keturiolika kalendorinių dienų, atsakovo gyvenamojoje vietoje, atostogų pradžią ir pabaigą nustatant bendru šalių sutarimu;

2. Kiekvienų metų sūnaus A. P. pavasario atostogų metu septynias kalendorines dienas, atsakovo gyvenamojoje vietoje, atostogų pradžią ir pabaigą nustatant bendru šalių sutarimu;

3. Poriniais metais, nuo gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios) iki gruodžio 31 d. (Naujieji metai), atostogų pradžią ir pabaigą (kuri gali būti kitomis datomis, pvz. gruodžio 20 d. sausio 3 d. ir pan.) nustatant bendru šalių sutarimu;

4. Ieškovė A. Z. ir atsakovas A. P. įsipareigoja apmokėti kelionės išlaidas (lėktuvo bilietus) susijusias su sūnaus A. P. atvykimu į Lietuvą pas tėvą A. P. ir grįžimu į Jungtinę Karalystę pas motiną A. Z., per pusę;

5. Ieškovė vaiko motina nedraus vaiko tėvui bet kuriuo metu lankyti šalių vaiką A. P. Jungtinėje Karalystėje, šalims iš anksto suderinus lankymo dienas;

6. Tikslų atvykimo ir išvyko laiką šalys tarsis ir derins bendru sutarimu atsižvelgiant į abiejų šalių užimtumą (darbo grafiką), vaiko atostogų laiką, vykdomų skrydžių grafiką ir pan.;

7. A. P. užtikrina, kad sūnui A. P. atvykus į Lietuvą, vaikas visą laiką bus kartu su tėvu A. P., tėvo priežiūroje;

8. Ieškovė A. Z. įsipareigoja suteikti sąlygas, atsižvelgiant į sūnaus užimtumą ir dienotvarkę, bendrauti šalių sūnui A. P. su tėvu A. P. internetinio ryšio priemonėmis ir telefonu, tuo laikotarpiu kai sūnus gyvens Jungtinėje Karalystėje kartu su motina;

9. Atsakovas A. P. įsipareigoja leisti bendrauti šalių sūnui A. P. su motina A. Z. internetinio ryšio priemonėmis ir telefonu, tuo laikotarpiu kai sūnus bus pas tėvą Lietuvoje;

10. Motina A. Z. įsipareigoja pranešti vaiko tėvui apie savo ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą per 3 dienas nuo persikėlimo el. paštu;

11. Motina A. Z. įsipareigoja pranešti vaiko tėvui apie šalių vaiko sūnaus A. P. mokslus, sveikatą, laisvalaikį ir kitas svarbias aplinkybes, kurios yra susijusios su šalių sūnaus poreikiai elektroniniu paštu kartą per mėnesį.

Priteisti iš A. P. 3 443,99 Eur bylinėjimosi išlaidas A. Z..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.