Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val..

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p., A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas visą bausmės atlikimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiojo R. B. arčiau nei 50 m. atstumu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Priteista iš A. P. R. B. 196 Eur (šimtas devyniasdešimt šeši eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur (šeši šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, neįvertino susidariusios situacijos ir dėl to priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad jis jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo R. B.atžvilgiu neatliko ir jo nesužalojo, todėl prašo jį išteisinti.

7. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo asmens kaltę padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, jo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t. y. teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, kokie duomenys laikytini įrodymais. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apelianto ar jo gynėjo išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šioje byloje A. P. nuteistas už tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vieną kartą sudavė R. B. į dešinę veido pusę, dėl ko nukentėjusysis parkrito ant grindų, tuomet gulinčiam R. B.vieną kartą spyrė į krūtinę, vieną kartą spyrė į dešinę galvos sritį, vieną kartą spyrė į dešinį dilbį, vieną kartą spyrė į dešinę plaštaką, kumščiu sudavė į dešinę galvos pusę ties smilkiniu, taip dėl dešinio skruosto, dešinio dilbio sumušimų, pasireiškusių audinių paburkimu (tinimu), nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. B. sveikatą.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nuteistajam kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, motyvai, kuriais remiantis atmesta nuteistojo iškelta gynybinė versija, be to, nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018, 2K-148-719/2020).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje tirdamas ir nuosprendyje vertindamas byloje esančius įrodymus, aptartų taisyklių nepažeidė. Skundžiamame teismo nuosprendyje byloje įrodinėtinos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos sudėties požymius, buvo nustatinėjamos leistinais įrodymais – tiesioginių ir netiesioginių įvykio liudytojų parodymais bei procesų dalyvių parodymus patvirtinančiais ar paneigiančiais dokumentais, o teismo išvados padarytos remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, be kita ko, pašalinant abejones dėl bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmu.

12. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nuteistasis A. P. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir teigia, kad nukentėjusiojo R. B. nemušė. A. P. pripažįsta, kad kaltinime nurodytą dieną ir laiku kartu su A. B. atvyko pas R. B., kad A. B. įėjus į butą, jis greitai užbėgo ir pradarė duris, kad R. B. jų neuždarytų, tačiau kategoriškai neigia vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Visgi, teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad, nors nuteistasis neigia kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nurodydamas savitas įvykio aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jo pateiktą versiją paneigia byloje esančių įrodymų visuma, ir, kad šia įrodymų visuma neginčijamai nustatyta tai, kad būtent nuteistasis A. P. atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiojo R. B. atžvilgiu nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, t. y. nuoseklių nukentėjusiojo parodymų, ir juos patvirtinančių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, šiuos įvertinus pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino nukentėjusiojo R. B. parodymus kaip patikimus, kadangi jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad 2024 m. sausio 13 d. apie 19.00 val., jo buto koridoriuje, A. P. jo (R. B.) atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą - vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę veido pusę, dėl ko jis parkrito ant grindų, o jam gulinčiam A. P. vieną kartą spyrė į krūtinę, vieną kartą spyrė į dešinę galvos sritį, vieną kartą spyrė į dešinį dilbį, vieną kartą spyrė į dešinę plaštaką, kumščiu sudavė į dešinę galvos pusę ties smilkiniu, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Tokie nukentėjusiojo parodymai nekito viso proceso metu, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, o jų pagrįstumą pagrindžia tiek žemiau aptarti objektyvūs duomenys, tiek ir netiesioginiai liudytojų parodymai, todėl netikėti jais, ar laikyti juos melagingais, kaip tai nurodyta apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

14. Vertinant baudžiamojoje byloje iš karto po įvykio surinktus pirminius duomenis, matyti, kad protokole-pareiškime nukentėjusysis R. B. nurodė, kad 2023-01-13 val., apie 19.10 val. pas jį atvyko buvusi žmona A. B.. Pro akutę pasižiūrėjęs pamatė, kad A. B. stovi viena. Jam atidarius duris, iš žemiau atbėgo jos draugas A. P., kuris jį koliojo, vartojo necenzūrinius žodžius dėl ankstesnių nesutarimų ir puolė jį mušti. Iš pradžių jis sudavė kumščiu, dėl ko jis nukrito ant žemės, o tada parkritusį pradėjo spardyti, mušti, todėl jis užsidengė veidą, kad labai nesužalotų (1 t., b. l. 11-12).

15. Detalizuojant pareiškime nurodytas aplinkybes, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 29-30, 38-41) bei tiriant ikiteisminio tyrimo duomenis teisme, teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. B. nurodė iš esmės analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes nuosekliai apibūdindamas nuteistojo atliktus veiksmus, smūgių sudavimo aplinkybes ir lokalizaciją. Nukentėjusysis R. B. paaiškino, kad sausio 13 d. po 19 val. vakare jam paskambino buvusi žmona A. B. ir pasakė, kad susipyko su A. P. ir, kad nori atvažiuoti bei atvežti vaikui kažkokių daiktų. Iš pradžių A. B. paskambino iš kiemo ir sakė, kad jis nusileistų į apačią, nes didelę dėžę daiktų atvežė vaikui, tačiau jis atsakė, kad tokia moteris, jau nebeužneš daiktų. Tuomet po minutės, dviejų į duris buvo skambutis. Pro akutę matė, kad stovi A. B.. Atidarius duris, iš ketvirto aukšto atbėgo A. P. ir pradėjo muštis. Nebuvo prieš tai nei konflikto, nei pokalbio. Sudavė į galvą. Buvo smūgis į veido dešinę pusę. Nukrito ant grindų, užsidengė, kad veido nesužalotų, bet jautė smūgius į krūtinę ir ranką. Jam skaudėjo. Atsimena, kur gavo smūgį, kad į veido sritį, spyrė į krūtinę, į ranką, riešą, plaštaką. Pirmą smūgį kumščiu A. P. jam sudavė į veido dešinę pusę, nuo ko jis parkrito koridoriuje ant grindų, o jam parkritusiam A. P. spyrė vieną kartą į krūtinę, į dešinę galvos pusę ties smilkiniu, dešinį dilbį, dešinę plaštaką. A. stovėjo ir filmavo telefonu, jo negynė, ji kaip tik šaipėsi. Visi buvo bute - koridoriuje. Buto durys buvo atidarytos, kai jį mušė. Mušė gulintį ant žemės. Nesusigaudė gintis, buvo netikėta. Kai jis atsistojo, jie dar buvo bute ir iš karto išėjo. Jis nutylėjo, nieko jiems nesakė. Kai jie išėjo, iškvietė greitąją ir policiją. Kraujo nebuvo, tik apibrozdinimai. Ant lūpų gal kažkiek kraujo buvo - neatsimena.

16. Vertinant nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą, pabrėžtina ir tai, jog analogiškas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir BPC, kuriam nukentėjusysis skambino iškart po to, kai pasišalino A. P. su A. B., bei policijos pareigūnėms, kurios atvyko netrukus po įvykio. Policijos pareigūnė V. K., apklausiama kaip liudytoja, ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad 2024-01-13 važiavo fiksuoti įvykio į (duomenys neskelbtini). Pasitiko pranešėjas R. B., kuris paaiškino, kad apie 19.10 val., atėjo jo buvusi žmona A. B.. Atidarius buvo duris, atbėgo A. P., kuris kumščiu sudavė jam į veidą, o kai jis parkrito, spardė. Spardė į galvos sritį, į rankas, kuriomis dengėsi galvą. Aiškino, kad sudavė daug smūgių. Iš pažiūros matėsi, kad buvo raudonis, matėsi, kad buvo trenkta. Jis skundėsi skausmais (1 t., b. l. 60-63). Iš esmės tokias pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta policijos pareigūnė A. K. (1 t., b. l. 54-56 ). Visa tai rodo, kad net ir netrukus po įvykio (po maždaug valandos), nukentėjusysis R. B., atvykusioms policijos pareigūnėms V. K. ir A. K., nurodė aukščiau aptartas analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, užfiksuotas protokole-pareiškime bei vėlesnėse apklausose, o jo parodymų patikimumą patvirtina ir objektyvūs duomenys – BPC garo įrašas, iš kurio matyti, jog 2024-01-13, 19.28 val. skambinęs vyras aiškina, kad jį sumušė namuose (duomenys neskelbtini). Atvažiavo buvusi žmona su sugyventiniu (nesugyventiniu). Jis atidarė duris ir jį sumušė. Nurodo, kai tai įvyko 10 min. laikotarpyje <...> (1 t., b. l. 97-99); kvietimo kortelė ir gydytojo įrašas, kuriame nurodyta, kad 20:10 val. atvykus pagal pranešimą, R. B. nurodė, kad jį sumušė buvusios žmonos sugyventinis, kad pranešėjui sumuštas veidas ir jis pristatytas į Rokiškio rajono ligoninę (1 t. b. l. 88-90); asmens apžiūros protokolas (surašytas nuo 23.16 iki 23.29 val.), iš kurio matyti, jog apžiūrint R. B. galvos sritį, veidą ir rankas, nustatyta, kad ant R. B. veido, dešinėje pusėje, po dešiniąja akimi yra patinimas, melsvos spalvos kraujosruva, yra rausvos spalvos įbrėžimų. Šalia smilkinio, dešinėje pusėje matyti nubrozdinimas ir patinimas. Ant lūpų yra rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant dešinės rankos plaštakos, išorinės dalies yra patinimas, melsvos spalvos kraujosruva. Ant dešinės rankos dilbio išorinės pusės yra patinimas (1 t., b. l. 70-72); Body kamerų įrašai, iš kurių matyti, jog 2024-01-13, 20.09 val. pareigūnėms priėjus prie medinių buto durų, pažymėtų Nr. 43, jas atidaro vyriškis, kurio veido dešinėje pusėje matyti patinimas, ant lūpų matyti sukrešėjusio kraujo. Vyriškis aiškina, kad iš pradžių pradėjo laiptinėj, atidarė A. duris. Užbėgo jis. <...> vyras aiškina, kad skauda žandikaulį, rodo dešinę veido pusę. Vyriškis aiškina, kad jį koridoriuje spardė. Rodo dešinės rankos plaštaką, dilbį. Aiškina, kad skauda (1 t., b. l. 100-102). Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. B. dešinio skruosto, dešinio dilbio sumušimai, pasireiškę minkštųjų audinių paburkimu (tinimu), padaryti kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 96). Taigi, remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, būtent nukentėjusiojo R. B. parodymai papildo ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus, ir parodo apeliacinio skundo argumentų prieštaringumą.

17. Apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl R. B. sužalojimo, tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde kelia versiją, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus galėjo pats nugriūti ir susižaloti. Visgi, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokią apelianto versiją atmetė kaip prieštaraujančią objektyviais laikytiniems bylos duomenims. Siekiant visapusiškai išsiaiškinti nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmą, teismo posėdyje buvo apklaustas specialisto išvadą surašęs specialistas R. Ž.. Specialistas R. Ž. paaiškino, kad atliekant tyrimą, nukentėjusiojo nematė, tyrimą darė pagal pateiktus medicininius dokumentus. Pagarsinus asmens apžiūros protokolo duomenis, pateikus specialistui duomenis, foto nuotraukas, kuriose užfiksuoti R. B. padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 70-71, 74-78 ), taip pat peržiūrėjus byloje esančius BODY kameros vaizdo įrašus, specialistas paaiškino, jog matė, kad dešiniame skruoste išplitęs labai ryškus išreikštas minkštų audinių paburkimas, rausvos spalvos nubrozdinimas. Specialisto teigimu, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo atsirasti jam (R. B.) suduodant smūgį, pargriuvus ar spardant. Vieną kartą nugriuvus, tokių susižalojimų nepasidaryti. Paakyje kraujosruva daugiau būdinga suduodant smūgius, ne nugriuvus. Smilkinio srityje, dešinėje pusėje nubrozdinimas ir patinimas galimai nuo smūgio – parkritus taip nepasidaryti. Plaštakos ir dilbio sužalojimai – daugiau būdinga dengiantis, ne nugriuvus. Pagal lokalizaciją, pagal pobūdį nėra būdinga griuvimui. Specialistas taip pat nurodė, kad toks sužalojimas daugiau būdingas koncentruotam smūgiui, labiau tiesioginiam smūgiui, o ne nugriuvimui ar spyriui, kas ir nurodyta surašytoje išvadoje, kurią jis palaiko. Taigi, tiek šios nutarties 13-14 punktuose aptartos aplinkybės, tiek ir specialisto paaiškinimai, duoti teisme, neabejotinai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas jo sužalojimo aplinkybes ir paneigia apelianto keliamą įvykio versiją, kad nukentėjusysis R. B. galėjo susižaloti pats.

18. Apeliantas taip pat kelia versiją, kad nukentėjusysis iki įvykio jau turėjo konfliktą su kitais asmenimis, kurie ir galėjo sužaloti R. B.. Tačiau tokie argumentai visiškai nepagrįsti, nes jokių duomenų dėl trečiųjų asmenų, kurie galėjo dalyvauti nukentėjusiojo sumušime, nebuvo nustatyta. Kaip jau minėta, A. P. su A. B. atvyko pas R. B. apie 19.10 val. To neneigia ir pats A. P.. Be to, pastarasis patvirtino ir tai, kad tuo metu R. B. atrodė neblaivus, buvo išraudęs, bet sužalojimų nematė. Tuo tarpu, iš bylos duomenų matyti, kad į BPC R. B. paskambino iškart po įvykio, t. y. 19.28 val., o 20.09 val. atvykę policijos pareigūnai nurodė akivaizdžiai matę, jog R. B. buvo trenkta, buvo paraudimas po akimi, akis gal kažkiek patinusi. Taigi, iš aptartos įvykių sekos ir sužalojimo pokyčių eigos yra akivaizdžiai matyti, kad sužalojimas veide pas nukentėjusįjį buvo šviežias, sužalojimo vietoje kraujosruva dar nebuvo išryškėjusi (tik patinimas), nukentėjusysis nedelsdamas po sumušimo kvietėsi pagalbą, o tokie objektyvūs duomenys vienareikšmiškai eliminuoja bet kokias prielaidas, kad sumušimas įvyko ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

19. Beje, ir apelianto skundo teiginiai, kad tuo metu jis buvo susižalojęs ranką, niekaip nepaneigia kaltinime nurodytų aplinkybių, kad jis vieną kartą kumščiu sudavė R. B. į dešinę veido pusę, o R. B. nugriuvus ant grindų jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas, galiausiai kumščiu sudavė į dešinę galvos pusę ties smilkiniu. Sutiktina, kad byloje yra pateiktas gydytojo įrašas, kuriame nurodyta, jog A. P. 2024-01-07 buityje susižalojo dešinį petį (1 t., b. l. 3). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad gydytojo įraše taip pat nurodyta, kad jo judesiai galimi, kiek riboti, tačiau jokių lūžių, išnirimų ar panirimų nenustatyta. Visa tai rodo, kad jokių sužalojimų, kurie būtų apriboję jo galūnių mobilumą/funkcionalumą nėra konstatuota, o tai paneigia ir apelianto keliamą versiją, kad smūgių ranka jis suduoti negalėjo. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad po A. P. traumos buityje buvo praėjusi nepilna savaitė, o ir kaltinime nėra inkriminuota, kurios rankos kumščiu A. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam, todėl tokie apelianto skundo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

20. Nuteistasis kritikuoja nukentėjusiojo pateiktą civilinio ieškinio priedą – fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas nukentėjusiojo sužalojimas veide, tačiau šį klausimą gynyba kėlė ir pirmosios instancijos teisme ir teismas aktyviai jas aiškinosi, t. y. po nukentėjusiojo telefono apžiūros, buvo nustatyta, kad telefono data ir laikas nėra tinkamai nustatyti realiam laikui, o akies sumušimo vizualus pokytis yra dėl to, kad telefone pasirinkta funkcija, kuomet save fotografuojant ekrane esančia kamera, gaunamas veidrodinis vaizdas. Be kita ko, pažymėtina, kad sumuštose vietoje ne iškarto atsiranda kraujosruvos. Tai, patvirtino ir specialistas R. Ž. nurodęs, kad kraujosruvos atsiranda 6 val. laikotarpyje. Kaip matyti, policijos pareigūnai R. B. asmens apžiūrą atliko nuo 23.16 iki 23.29 val., t. y. praėjus maždaug 4 val. po smurtinių veiksmų atlikimo, todėl visiškai natūralu, kad sužalotose vietose kraujosruvos dar nebuvo išryškėję. Tuo tarpu apelianto kritikuojamą fotonuotrauką, nukentėjusysis padarė kitą rytą, t. y. praėjus daugiau nei 6 val., kuomet kraujosruvos jau buvo išryškėję. Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo pateiktos fotonuotraukos niekaip neprieštarauja įvykusioms aplinkybėms ir atitinka specialisto išvadoje konstatuotą sužalojimo mastą.

21. Apeliantas skunde tvirtina, kad R. B. pyksta ant jo, kadangi jis padeda jo buvusiai žmonai – A. B., dėl to tyčia jį apkalba ir nepagrįstai kaltina jį fiziniu smurtu. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančių duomenų visumą, tokius nuteistojo argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis R. B. yra išsiskyręs su A. B.. Pasak R. B., A. P. yra dabartinis jo buvusios žmonos A. B. draugas. Apklausiamas teisme R. B. parodė, kad, jo manymu, visa tai įvyko dėl buvusios žmonos keršto, nes po skyrybų jųdviejų vaiko globa atiteko jam ir A. B. turi mokėti alimentus. Pats R. B., pasakodamas įvykio aplinkybes policijos pareigūnei nurodė nežinojęs, jog tądien kartu atėjo ir A. P., jei būtų žinojęs, kad A. P. yra kartu, jis būtų nerakinęs durų, iš ko liudytoja V. K. suprato, kad R. B. bijojo A. P.. Taigi, bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. B. neturėjo jokio išankstinio pykčio ar nusistatymo, kuris galėjo nukentėjusįjį įtakoti apkalbėti A. P.. Teisėjų kolegijos manymu, tai A. B. ir jos draugas – A. P., dėl judviejų nusiteikimo prieš R. B., galimų skyrybų proceso padarinių, turėjo pretenzijų nukentėjusiojo atžvilgiu, R. B. bijojo A. P., todėl A. P. bandymas paneigti R. B. parodymus vertintinas kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant užginčyti tiesioginius svarius įrodymus byloje bei išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokios pat pozicijos laikomasi ir dėl A. B. duotų parodymų A. P. naudai. Tai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje vertindamas liudytojos A. B. parodymus kritiškai, kaip pagalbą A. P. išvengti bausmės.

22. Nuteistasis taip pat teigia, kad nukentėjusiojo buto koridoriuje, kur įvyko nusikalstama veika, neįmanoma suduoti smūgių rankomis ir kojomis dėl vietos stokos. Teisėjų kolegija, įvertinusi policijos pareigūnų Body kameromis darytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusiojo butas yra standartinis daugiabučio namo butas, buto koridorius yra tvarkingas su įprastais apstatymo baldais, koridorius nėra apkrautas jokiais kitais praėjimą užtveriančiais daiktais, sprendžia, kad tokie apelianto argumentai yra subjektyvūs ir niekaip nepaneigia nuoseklių nukentėjusiojo R. B. parodymų bei juos patvirtinančių objektyvių įrodymų.

23. Taigi, aukštesnysis teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir išsamia byloje esančių duomenų analize, įvertinęs byloje nustatytus objektyvius faktinius duomenis – kaltinime nurodytu laiku A. P. atvyko pas R. B. (tą patvirtina ir pats apeliantas), po jų susitikimo R. B. nustatyti sužalojimai (dešinio skruosto ir dešinio dilbio sumušimai), nesant byloje duomenų, kad R. B. galėjo susižaloti pats griūdamas ar jį sužalojo kas nors kitas, vertinant nukentėjusiojo R. B. parodymus kaip nuoseklius ir patikimus, konstatuoja, kad nuteistasis A. P. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu – kumščiu vieną kartą sudavė R. B. į dešinę veido pusę, dėl ko nukentėjusysis parkrito ant grindų, tuomet gulinčiam R. B. vieną kartą spyrė į krūtinę, vieną kartą spyrė į dešinę galvos sritį, vieną kartą spyrė į dešinį dilbį, vieną kartą spyrė į dešinę plaštaką, kumščiu sudavė į dešinę galvos pusę ties smilkiniu. Tokiais veiksmais A. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, padarydamas dešinio skruosto, dešinio dilbio sumušimus, pasireiškusius audinių paburkimu (tinimu). A. P. nusikalstami veiksmai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje požymius, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai nuteistas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

24. Pasisakant dėl kitų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino kiekvieną įrodymą atskirai, taip pat ir jų visumą, nė vienai įrodymų grupei nepagrįstai nesuteikdamas pirmenybės prieš kitus bylos įrodymus ir tokio vertinimo pagrindu darė atitinkamas išvadas dėl nuteistojo A. P.kaltės. Tuo tarpu apeliaciniame skunde yra selektyviai išskiriami atskiri bylos įrodymai ir išdėstytas subjektyvus jų vertinimas nuteistajam palankia linkme, t. y. apeliaciniame skunde plačiai analizuojamos atskiros įvykio aplinkybės ir dėstoma jo gynybinė versija, kuri skundžiamame nuosprendyje neabejotinai paneigta, taip pat prašoma įvertinti aplinkybę, kad nukentėjusysis vartojo alkoholį su kitais asmenimis, kurie jį ir sužalojo, nors jokių trečiųjų asmenų nebuvo nustatyta, taip pat prašoma įvertinti tai, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai patvirtino, kad nukentėjusysis buvo adekvatus ir nuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes, todėl priėmė jo pareiškimą, taip pat prašo įvertinti ir nukentėjusiojo parodymus dėl dujinio pistoleto panaudojimo, nors byloje nustatyta, kad šis pistoletas yra D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas (1 t., b. l. 111-117), todėl kaltinime ir nėra nurodoma ginklo aplinkybė, juo labiau, kad ir apeliantas netvirtino, jog veikė būtinosios ginties sąlygomis. Tokie apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo netinkamo įrodymų vertinimo skundžiamame nuosprendyje nesuteikia pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

25. Kartu atmestinos apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo, neatlikus būtinų procesinių veiksmų, t. y. apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo atlikti koridoriaus išmatavimai, nenustatyta kur stovėjo nukentėjusysis, o kur apeliantas, nenustatyta kur nukentėjusysis vartojo alkoholį ir su kuo. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad nagrinėjamo įvykio eiga, įvykio esminės aplinkybės yra nustatytos ir pagrįstos bylos įrodymų visuma, todėl tokių procesinių veiksmų atlikimas objektyviai nesuteiktų naujų duomenų, reikšmingų teisingai išspręsti bylą, juolab įvertinus šią baigiamąją baudžiamojo proceso stadiją. Teisėjų kolegija, remdamasi prieš tai išdėstytais argumentais dėl bylos įrodymų pakankamumo ir tinkamo jų įvertinimo skundžiamame nuosprendyje, atmeta apeliacinio skundo teiginius apie atlikto ikiteisminio tyrimo šioje byloje trūkumus.

26. Nors apeliaciniame skunde nuteistajam A. P. paskirta bausmė nėra ginčijama, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, tame tarpe ir dėl bausmės, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai ir skirdamas nuteistajam bausmę įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Nuteistajam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir nustatant įpareigojimus (būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.) taip pat paskiriant kitas, BK 67 str. 2 d. 8 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones (visą bausmės atlikimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiojo R. B. arčiau nei 50 m. atstumu), atitinka jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl laikytina teisinga. Pabrėžtina ir tai, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojo nauji Baudžiamojo kodekso pakeitimai, tačiau A. P. teisinei padėčiai šie baudžiamojo įstatymo pakeitimai, tame tarpe ir dėl veikos kvalifikavimo bei bausmės, įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau to neaptarinėja.

27. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, spręsdamas turtinės ir neturtinės žalos dydžio klausimą nukentėjusiajam R. B., atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias išdėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies, CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir, kolegijos nuomone, priteisė iš civilinio atsakovo A. P. tinkamą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

28. Kaip matyti, byloje pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su nuteistojo A. P. ir nukentėjusiojo R. B. atstovavimu apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 71-73, 74-75). Tačiau šios išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš nuteistojo nepriteistinos, kadangi A. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (2 t., b. l. 69).

29. Atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.