Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-147-497/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-03-15
Bylos Nr.: 1A-147-497/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-07181-2020-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Kazlauskienė, Audrius Cininas, Jurgita Mačionytė
Nuteistasis: E. M.
Advokatai: Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienė

Kategorijos

1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
1.8.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-497/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07181-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.8.10.5; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,nuteistajai E. M., jos gynėjai advokatei Kristinai Smaidžiūnaitei-Lankevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. M. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Žemrietos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, E. M. paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta vykdant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendį. Iš E. M. priteista AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1 065,60 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. E. M. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2019 m. balandžio 1 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tiksliai nenustatytu laiku, nuotoliniu būdu – telefoninio pokalbio metu – melagingai prisistačiusi R. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vardu, AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė užsakymą dėl viešojo judriojo telefono ryšio ir mobiliojo interneto paslaugų teikimo verslo klientams, po ko 2019 m. balandžio 1 d. su AB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorės R. P. vardu sudarė viešojo judriojo telefono ryšio ir mobiliojo interneto paslaugų teikimo verslo klientams sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini), įjungimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirenkant mokėjimo planą „Verslas PRO“, akcijos užsakymo dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis su akcija įgyta įranga, nustatant atsiskaitymą dalimis, įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S10+“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio kaina 1 009 Eur ir įsipareigota 24 mėnesius mokėti kiekvieną mėnesį po 28 Eur ir naudotis AB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis paslaugomis ne trumpiau nei 24 mėnesius, ir šiuos dokumentus pasirašė R. P. vardu. Po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriui pristačius minėtą mobilųjį telefoną adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis jį įgijo. Tokiu būdu E. M. suklastojo tikrą dokumentą ir įgijo svetimą, AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 1 009 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistosios E. M. gynėja advokatė K. Smaidžiūnaitė-Lankevičienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nenustačius pagrindų išteisinamojo nuosprendžio priėmimui, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ir jas subendrinti apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, E. M. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta 100 MGL dydžio bauda, su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta 20 MGL dydžio bauda ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 9 mėnesius laisvės atėmimo. Į paskirtą bausmę įskaityti E. M. bausmę, atliktą ir įskaičiuotą vykdant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendį. Skunde nurodoma:

2.1. teismas nepagrįstai E. M. pripažino kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nėra objektyvių ir neginčytinų duomenų, kad nuteistoji, įgydama svetimą turtą (mobilaus ryšio telefoną) ir pasirašydama kito asmens vardu (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės R. P.) veikė tiesiogine tyčia, naudodama apgaulę ar kad jos atlikti veiksmai yra nusikalstami. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai priklausė ir buvo nupirkta T. M. ir jis turėjo teisę veikti R. P. vardu pagal įgaliojimą. Šią įmonę T. M. įformino sutuoktinės E. M. motinos vardu ir ją paskyrė akcininke. Prieš tai R. P. T. M. pareiškė, kad iš pradžių šią įmonę ji parduos J. G., o vėliau J. G. įmonę parduos jam. 2019 m. balandžio mėnesio pabaigoje arba gegužės mėnesio pradžioje T. M. nuvežė į Sodrą įmonės dokumentus bei jam išduotą įgaliojimą, po kelių dienų iš Sodros sužinojo, kad R. P. yra mirusi. Tai sužinojęs pagal R. P. įgaliojimą nebeveikė. Prieš tai veikdamas su jam išduotu įgaliojimu jis žodžiu įgaliojo savo sutuoktinę E. M. užsakyti mobilųjį telefoną jo asmeniniam naudojimui su numatytu planu. E. M. 2019 m. balandžio 1 d. turėjo teisę veikti šios įmonės vardu ir sudaryti sandorius. Teisme apklausta liudytoja J. G. nurodė, kad 2018 m. ji iš R. P. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau veiklos nevykdė, todėl įmonę nusprendė parduoti E. M. (nuteistosios motinai). Parduodant įmonę bendravo su E. M., kuri jai ir sumokėjo pinigus. Taigi ši liudytoja patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo parduotos M. ir jai nepriklausė veikos padarymo metu, tik M. 2019 m. balandžio 1 d. galėjo veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, E. M. galėjo įmonės vardu užsakyti mobilaus ryšio telefoną ir pasirašyti su AB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, kadangi veikė žodinio pavedimo pagrindu ir užsakydama telefoną veikė tuo metu žinomos įmonės vadovės pavarde. UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas turi savo įmonės buhalterinėje sąskaitoje, jos buvo siunčiamos įmonės rekvizitais. Taigi tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė civiliniai santykiai. Apgaulė šiuo atveju nebuvo nustatyta;

2.2. pirmosios instancijos teismas E. M. kaltę šioje byloje vertino ne pagal esančius įrodymus, o pagal tai, kad už sukčiavimą E. M. jau buvo teisiama anksčiau. Tokia praktika ne tik netoleruotina, tačiau ir parodo teismo šališkumą bei subjektyvumą. Teismas nurodė, kad įvertinus E. M. ir jos sutuoktinio asmenybes, jog E. M. už įvairius sukčiavimus teista 3 kartus, jos sutuoktinis T. M. 9 kartus, iš jų 6 kartus už sukčiavimus, teismas jo parodymus apie tai, kad jis atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo sutuoktinė jo prašymu 2019 m. balandžio 1 d. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ šios įmonės vardu užsakė telefoną ir jį atsiėmė būdama įsitikinusi, kad jis teisėtai atstovauja šią įmonę, vertino kaip siekimą padėti savo sutuoktinei išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirkta M. (T. M. nurodė, kad sumokėjo visus pinigus, J. G. nurodė, kad su ja pilnai atsiskaitė E. M.), negalima buvo konstatuoti apgaulės, nes nuteistoji turėjo teisę užsakyti telefoną įmonei, kurią buvo įsigijusi su vyru;

2.3. teismas paskyrė per griežtą bausmę, nes klaidingai rėmėsi nuteistosios teistumais. Ši nusikalstama veika padaryta 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendis veikos padarymo metu nebuvo įsiteisėjęs, nes Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu buvo pakeistas. Visi kiti nuosprendžiai priimti jau po šios nusikalstamos veikos padarymo, t. y. po 2019 m. balandžio 1 d. Taigi E. M. jai inkriminuotą veiką padarė būdama neteista, todėl teismas negalėjo E. M. atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikyti, kad šią veika ji padarė būdama recidyviste, ar būdama 3 kartus teista. Pirmą kartą padarius nesunkią nusikalstamą veiką E. M. turėjo būti taikoma su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Šiuo atveju paskirtas 1 metų laisvės atėmimas už nesunkų nusikaltimą iš esmės prieštarauja bausmės teisingumo principui;

2.4. teismas neapgrįstai paskirtos bausmės nebendrino su ankstesniais Vilniaus miesto apylinkės 2018 m. liepos 30 d. bei 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiais E. M. paskirtomis baudos bausmėmis motyvuodamas tuo, kad byloje nebuvo duomenų apie šių baudų sumokėjimą. Baudų sumokėjimas ar nesumokėjimas neturi jokios įtakos bausmių bendrinimo klausimui, be to teismas turėjo visas galimybes ir pareigą prieš skirdamas bausmę tokius duomenis gauti;

2.5. teismas, bendrindamas paskirtą bausmę su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, pagrįstai taikė bausmių bendrinimą apėmimo būdu, tačiau bausmes subendrino klaidingai. Teismas paskyręs bausmę šiuo nuosprendžiu privalėjo ją bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta 100 MGL bauda, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta 20 MGL bauda bei su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant bausmių apėmimą. Šiuo atveju pagrindą bausmes bendrinti apėmimo būdu už skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes sudaro tai, kad vienu nuosprendžiu pavojingiausia veika, už kurią kaltinamoji nuteista, buvo sunkus nusikaltimas (BK 182 straipsnio 2 dalis), o šioje byloje E. M. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), už nesunkaus nusikaltimo padarymą ji buvo nuteista ir kitais nuosprendžiais. Pažymėtina, kad baudos bausmės, paskirtos ankstesniais nuosprendžiais, taip pa privalo būti apimamos. Kasacinis teismas vienareikšmiškai nurodė, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą kita bausmes nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-1073/2018). Nors teismas ir taikė bausmių apėmimą, tačiau jį taikė netinkamai. Pagal teismų praktiką anksčiau paskirtos bei priimamu nuosprendžiu skiriamos bausmės turi būti bendrinamos išimtinai taikant bausmių apėmimo taisyklę, kai bausmės, paskirtos už sunkius nusikaltimus, apima paskirtas/skiriamas bausmes už nesunkius nusikaltimus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-220-992/2021). Šiuo atveju už sunkų nusikaltimą E. M. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu. Taigi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi apimti kitais nuosprendžiais už nesunkias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir E. M. galutinė paskirta bausmė turėjo būti laisvės atėmimas 9 mėnesiams, įskaitant atliktos bausmės dalį pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendį;

2.6. teismas nepagrįstai AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkino pilnai ir iš E. M. priteisė 1 065,60 Eur AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. AB „(duomenys neskelbtini)“ visus reikalavimus, susijusius su skola, siuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė šiuos dokumentus saugojo bei perdavė teismui. Pagal turimus dokumentus skola šiai sumai buvo perleista UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi 1 065,60 Eur žala AB „(duomenys neskelbtini)“ galimai buvo atlyginta.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Žemrieta (toliau – ir prokuroras) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Skunde nurodoma:

Šalies argumentai

3.1. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. E. M. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, t. y. už sunkaus nusikaltimo padarymą. Skundžiamu teismo nuosprendžiu E. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, t. y. už nesunkius nusikaltimus, bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos;

3.2. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, kadangi nurodytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Tačiau bausmių apėmimą teismas taiko tik esant visoms BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytoms sąlygoms: turi būti nustatyta ne tik tai, kad veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, bet ir tai, kad jos labai skiriasi pagal pavojingumą, (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2012). Kaip matyti E. M. padarytos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priskyrimą nesunkių nusikaltimų kategorijai nulėmė tik apgaule užvaldyto turto vertė (1 009 Eur), kuri neviršijo 250 MGL, tačiau E. M. padarytos nusikalstamos veikos, labai nesiskiria pagal pavojingumą: visais nusikaltimais kėsintasi į svetimą nuosavybę, jie padaryti tiesiogine tyčia, visų veikų metu svetimas turtas užvaldomas panaudojant apgaulę. Taigi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai paskirtas bausmes bendrino apėmimo būdu bei neteisingai paskyrė bausmę.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

3. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė jų pateiktą skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, o prokuroro skundą atmesti, prokuroras prašė prokuroro pateiktą skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, o nuteistosios gynėjos advokatės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios E. M. gynėjos advokatė K. Smaidžiūnaitės-Lankevičienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos plečiamos tik nustačius, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde ir kurie turėjo neigiamos įtakos kaltinamajam.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistosios E. M. gynėja advokatė K. Smaidžiūnaitė-Lankevičienė ginčija tiek bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, tiek ir nuteistajai paskirtą bausmę bei bausmių bendrinimą. Prokuroras su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei skundžiamu nuosprendžiu E. M. paskirta bausme sutinka, tačiau ginčija šios bausmės bendrinimą su kitu nuosprendžiu. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu E. M. nuteista pagrįstai, taip pat E. M. pagrįstai priteistas AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys, tačiau skiriant bausmę bei vėliau ją bendrinant su kitu nuosprendžiu, buvo padaryta teisės taikymo klaidų.

Dėl E. M. nusikalstamų veiksmų

6. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad teismas turi išskirtinę kompetenciją spręsti, kokios išvados darytinos remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Nuteistosios gynėja nurodo, kad E. M. nepagrįstai pripažinta kalta, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo nustatyta nuteistosios tyčia bei panaudota apgaulė. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir padarė pagrįsta išvadą dėl E. M. kaltės padarius nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nekartos, dėl jų pasisakys tik tiek, kiek tai būtina atsakant į apeliacinio skundo argumentus.

Žemesnės instancijos teismas

8. Byloje E. M. neginčija, kad galimai ji iš AB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė mobilaus ryšio telefoną su papildomomis paslaugomis, o vėliau jį atsiėmė ir atsiėmimo metu pasirašė kurjeriui dokumentus. Tačiau nuteistosios gynėja nesutinka, kad E. M. tai padarė tyčia ir naudodama apgaulę, nurodo, kad E. M. veikė teisėtai įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pagal jos sutuoktinio T. M. žodinį įgaliojimą, žinodama, kad minėta įmonė priklauso jam.

9. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina įvertinus E. M. veiksmus bei kitus byloje esančius įrodymus. E. M., nebūdama nei įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, nei šios įmonės darbuotoja, neturėdama jokio įgaliojimo, suteikiančio teisę jai veikti kaip šios įmonės atstovei, 2019 m. balandžio 1 d., du kartus bendraudama su AB „(duomenys neskelbtini)“ operatore, nurodė, kad yra R. P., įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, ir šio pokalbio metu užsisakė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S10+“ su papildomu planu, derino užsakomo telefono spalvą, planą bei kitus duomenis (1 t., b. l. 44-45). Paskui, atvykus kurjeriui ir pristačius jai siuntą, E. M. vėl prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. P. bei kurjerio pateiktuose dokumentuose pasirašė save identifikuodama kaip R. P. bei suklastodama jos parašą (1 t., b. l. 4-8). Tą patvirtino ir teisminio posėdžio metu apklaustas siuntą pristatęs kurjeris, kuris nurodė, kad tuo atveju, kai siunta pristatoma įmonei, jis paklausia įmonės pavadinimo, jeigu sutampa, tada paklausia priimančio žmogaus vardo ir pavardės ir žmogus pasirašo (2 t., b. l. 49, antra lapo pusė). Aptartos aplinkybės rodo, kad E. M. pateikė prašymą bei priimdama siuntą pasirašė ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė ar darbuotoja, o būtent kaip R. P., tą ji padarė neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, siekdama neteisėtų tikslų, t. y. naudodama apgaulę, sąmoningai pateikė neteisingus duomenis ir save identifikavo kitu asmeniu, taip suklaidino AB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau ir kurjerį, pristačiusį siuntą, dėl ko jai buvo perleistas turtas.

10. Atkreiptinas dėmesys į E. M. elgesį bei jos duodamus parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Iš pradžių apklausiama ikiteisminio tyrimo metu E. M. apskritai neigė ką nors žinanti apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat teigė nežinanti, kas yra R. P., nurodė, kad niekada su ja nebendravo, telefono neužsakinėjo, su kurjeriu dėl telefono susitikusi nebuvo, telefono neatsiiminėjo (1 t., b. l. 134-136). Antrosios apklausos metu E. M. kaltę taip pat kategoriškai neigė, nurodė, kad jokių dokumentų R. P. vardu nepasirašinėjo (1 t., b. l. 140-141). Apklausiama teisme E. M. iš pradžių taip pat kategoriškai neigė atlikusi kokius nors veiksmus, nurodė, kad nežino, kur buvo paimtas telefonas, pati asmeniškai jo neužsakinėjo, prisistačiusi R. P. su operatore nekalbėjo, R. P. vardu dokumentų niekada nepasirašinėjo. Atsakant į kitą klausimą jau nurodė, kad galėjo būti, jog kažkada jai teko pasirašyti kito asmens vardu, vėliau jau nurodė, kad vyras T. M. jai parodė įgaliojimą (R. P. jam išrašytą įgaliojimą veikti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu) ir ji pasirašė kito asmens vardu, taip pat teigė, kad 2019 m. balandžio mėnesį ji nepaėmė iš kurjerio žalios spalvos telefono „Samsung“, tačiau (duomenys neskelbtini) (kur buvo pristatytas telefonas) buvo jos vyro darbovietės adresas, ir ji ten ne kartą priėmė siuntas (2 t., b. l. 11-12). Vėliau E. M. jau teigė, kad galėjo užsakyti telefoną, kadangi įmonėje dirbo kartu su vyru ir jis jos prašydavo padėti. Taip pat nurodė žinojusi, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė vyrui ir kad įmonės direktorė buvo R. P., todėl galimai ja ir prisistatė užsakydama telefoną, taip pat nurodė, kad tuo metu kartu dirbo su vyru ir kai jo nebūdavo, ji priimdavo siuntinius ir už juos pasirašydavo net nematydama, ką ten atvežė, tuo metu daug atveždavo įvairių dalykų (2 t., b. l. 130). Atkreiptinas dėmesys, kad šie E. M. parodymai pasikeitė po to, kai byloje buvo atlikta papildoma fonoskopinė ekspertizė ir gauti duomenys, kad moters, kuri užsakė telefoną bei paslaugą, balsas yra jos (2 t., b. l. 102-108), t. y. po šios ekspertizė E. M. pripažino, kad apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai buvo žinoma, ji žinojo, kad šios įmonės direktorė buvo R. P. bei pripažino, kad telefoninio pokalbio metu būtent ji (nuteistoji) užsakė telefoną su paslauga, tačiau vis tik teigė, kad tai padarė paprašyta vyro, kuris jai parodė įgaliojimą veikti šios įmonės vardu. Pastebėtina, kad E. M. parodymai, jog ji priimdavo vyro siuntas adresu (duomenys neskelbtini), net nežinodama už ką pasirašydavo, prieštarauja jos pačios veiksmams – priimdama siuntą ji prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. P., taigi neabejotinai žinojo, kokia siunta yra pristatoma ir kad ji prisistato šios įmonės direktorės vardu. Visos šios aplinkybės patvirtinta, kad E. M. žinojo apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jos direktorė yra R. P. ir kad būtent ji (E. M.) pati ir pateikė užsakymą, o vėliau ir jį priėmė R. P. vardu. E. M. parodymų nepastovumas bei prieštaringumas ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat byloje esantys įrodymai, paneigiantys E. M. parodymus, susiejus juos į vieningą visetą, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad E. M. veiksmai buvo tyčiniai, puikiai suvokiant savo atliekamus veiksmus ir padaryti siekiant užvaldyti svetimą turtą. E. M. parodymai, kad ji nesiekė savęs identifikuoti kaip R. P., o tik siekė priimti siuntą, adresuotą bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei manydama, kad turi nurodyti šios įmonės direktorę, vertintini kaip gynybinė jos versija, jie paneigti byloje esančiais įrodymais bei pačios E. M. aukščiau aptartais parodymais.

11. Nuteistosios gynėja akcentuoja, jog E. M. tokius veiksmus atliko pagal vyro T. M. žodinį įgaliojimą, tačiau aptarti įrodymai patvirtina, kad E. M. siekė save identifikuoti kaip R. P. ir taip suklaidinti AB „(duomenys neskelbtini)“ ir siuntą pristačiusį kurjerį. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei laikyti, kad T. M. nupirko iš R. P. įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nors tokių duomenų byloje nėra) ir R. P. suteikė įgaliojimą T. M. veikti šio įmonės vardu, E. M. vis tiek neturėjo teisės teikti užsakymo šios įmonės vardu, juo labiau prisistatinėti ar pasirašyti R. P. vardu. Nuteistosios gynėja nurodo, kad T. M. buvo įgijęs įmonę ir turėjo teisinį pagrindą įgalioti žodžiu E. M., tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad jei įmonė ir buvo parduota, tai ne T. M., o E. M., nuteistosios E. M. motinai ir ne iš R. P., o iš J. G.. Apklausiama J. G. nurodė, kad ji nupirko įmonę iš R. P., o vėliau, kadangi nevykdė veiklos, pardavė įmonę E. M. ir pardavusi įmonę jos dokumentus ji (J. G.) perdavė E. M.. Dėl įmonės pardavimo J. G. bendravo su E. M., apie T. M. nieko nežino, nėra su juo bendravusi (2 t., b. l. 190-191). Aptartos aplinkybės paneigia T. M. keliamą versiją, kad jis įsigijo įmonę iš R. P. ir kad buvo šios įmonės savininkas bei patvirtina, kad E. M. neabejotinai žinojo apie šią įmonę bei kad šios įmonės direktorė yra R. P., o tai, kad ji veikė tariamai žodžiu įgaliota savo vyro T. M., laikytina tik jos gynybine versija. Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog nurodomo užsakymo dokumentai yra įtraukti į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nepaneigia E. M. tyčinių veiksmų apgaule, prisistačius, o vėliau ir pasirašius R. P. vardu, suklaidinti AB „(duomenys neskelbtini)“ bei kurjerį ir taip įgyti svetimą turtą.

12. Nuteistosios gynėja skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas E. M. kaltę byloje vertino ne pagal byloje esančius įrodymus, o pagal tai, kad už sukčiavimą E. M. jau buvo teisiama anksčiau. Tokia praktika ne tik netoleruotina, tačiau ir parodo teismo šališkumą bei subjektyvumą. Teisėjų kolegija su tokia gynėjos nuomones nesutinka. Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas E. M. kaltę konstatavo išnagrinėjęs byloje esančius jos kaltę pagrindžiančius įrodymus, o jos teistumus nurodė tik kaip papildomus duomenis, tačiau ne kaip pagrindžiančius jos kaltę šiuo konkrečiu atveju.

Dėl paskirtų bausmių

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020 ir kt.).

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, vertino visus BK 54 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje yra E. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – šią veiką ji padarė būdama recidyviste. Iš baudžiamosios bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad E. M. šiuo metu iš ties yra 3 kartus teista, tačiau šios veikos padarymo metu, t. y. 2019 m. balandžio 1 d., E. M. nebuvo teista. Pirmasis nuosprendis E. M. atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d., tačiau jis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2020 m. sausio 13 d., t. y. po skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamos veikos padarymo. Kiti du nuosprendžiai taip pat buvo priimti po 2019 m. balandžio 1 d. veikos padarymo: 2019 m. rugsėjo 13 d. ir 2020 m. vasario 12 d. Taigi E. M. šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista, todėl apylinkės teismo išvada, kad yra nusikaltimų recidyvas, nepagrįsta. Kadangi laikytina, kad E. M. šią nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, o BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios, bausmės, nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindu ir, vadovaujantis BK 55 straipsniu, E. M. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Išimčių, kodėl nusikalstamos veikos padarymo metu neteistai E. M. turėtų būti skiriama arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmė, šioje byloje nėra.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad E. M., veikdama tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, savo neteisėtais veiksmai padarė 1 065,60 Eur turtinę žalą, kurios iki šiol nėra atlyginusi, byloje nėra jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, ji yra 38 metų amžiaus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki šios bausmės atlikimo buvo dirbanti (1 t., b. l. 149), daugybę kartų bausta administracine tvarka, apie dalies baudų apmokėjimą informacijos nėra, nuobaudos galiojančios (2 t., b. l. 152-158), iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo neteista (1 t., 153‑156), mano, kad šiuo atveju E. M. už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje padarytas nusikalstamas veikas skirtinos šių veikų sankcijose numatytos baudos bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės rūšies vidurkį – už BK 182 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio bauda, o už BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju būtent tokios bausmės bus teisingos ir proporcingos E. M. padarytoms nusikalstamoms veikoms bei pasieks bausmei keliamus tikslus.

16. Kadangi šios veikos padarytos idealiąja sutaptimi, jos bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir E. M. skirtina subendrinta 100 MGL dydžio bauda.

Dėl bausmių bendrinimo

17. E. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo bendrinama su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau kadangi E. M. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės keistinos, atitinkamai keistinas ir bausmių bendrinimas. Atitinkamai, kadangi E. M. šiuo nuosprendžiu skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, prokuroro apeliacinis skundas dėl subendrintos galutinės bausmės atmestinas, nors pritartina jo pozicijai, kad bausmės turi bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Taip pat sutiktina su nuteistosios gynėjos advokatės K. Smaidžiūnaitės‑Lankevičienės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nebendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

18. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. E. M. skundžiamame nuosprendyje nusikalstamą veiką padarė dar iki pirmojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl jai paskirta bausmė turi būti su visomis ankstesniais nuosprendžiais priimtomis bausmėmis. Pagal BK 63 straipsnį teismas bendrindamas bausmes gali jas visiškai ar iš dalies sudėti arba apimti.

19. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėja teigia, kad E. M. skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), kadangi jos labai skiriasi pagal pavojingumą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu E. M. buvo nuteista už sunkaus nusikaltimo padarymą, o skundžiamu bei likusiais nuosprendžiais E. M. nuteista už nesunkių nusikaltimų padarymą. Sutiktina, su nuteistosios gynėjos argumentu, kad minėtais nuosprendžiais E. M. nuteista iš ties už nusikalstamas veikas, kurios skiriasi pagal priskiriamą kategoriją pagal BK 11 straipsnį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, jog sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-511/2018, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-3-489/2019, 2A-1-303/2022).

20. Nagrinėjamu atveju E. M. vienu nuosprendžiu nuteista už sunkaus nusikaltimo padarymą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir182 straipsnio 2 dalį, o likusiais nuosprendžiais už nesunkius nusikaltimus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, tačiau jų laikyti labai besiskiriančiais pagal savo pavojingumą nėra pagrindo. Visi E. M. nusikaltimai yra analogiško pobūdžio (sukčiavimas), padaryti panašiomis aplinkybės, veikiant tiesiogine tyčia, kėsinantis į tuos pačius dalykus – svetimą turtą, visais įvykdytų sukčiavimo atvejais apgaule įgyjant svetimą turtą nukentėjusiems asmenims padaryta turtinė žala, o vienas iš nusikaltimų priskiriamas prie sunkių, nes apgaule uvo pasikėsinta įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kuris viršijo 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis). Taigi, konstatavus, kad nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumą iš esmės labai nesiskiria, darytina išvada, jog E. M. nuosprendžiais paskirtos bausmės turi būti bendrinamos ne bausmių apėmimo, o bausmių sudėjimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. paskirtos baudos yra pakankamai didelės, taip pat vadovaujantis teisingumo, humanizmo ir proporcingumo principais, šios bausmės bendrinamos taikant E. M. palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis).

21. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, bendrinant bausmes bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą kita bausme nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-349-1073/2018).

22. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, bausmės bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 4, 9 dalis, prie griežčiausios Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį šiuo nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. po 60 MGL (3 000 Eur ir 2259,6 Eur), taip pat dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės – 15 MGL (564,90 Eur), ir galutinė bausmė skirtina 9 mėnesiai laisvės atėmimo ir 135 MGL (5 824,50 Eur) dydžio bauda. Atkreiptinas dėmesys, kad veikų padarymo metu, už kurias E. M. nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, 1 MGL buvo 37,66 Eur, skundžiamo nuosprendžio veikos padarymo metu 1 MGL yra 50 Eur. Taip pat pažymėtina, kad pirmojo nuosprendžio veikų padarymo metu galiojo BK 47 straipsnio redakcija, kuri numatė, kad už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama iki 500 MGL dydžio, t. y. minimali bauda nebuvo numatyta (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo redakcija).

23. Į bausmės laiką įskaitytina pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendį E. M. atlikta laisvės atėmimo bausmė ir laikytina, kad ši bausmės dalis yra atlikta. Taip pat sumokėtos bei išieškotos baudos suma pagal vykdomuosius raštus, išduotus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį.

Dėl civilinio ieškinio

24. Nuteistosios E. M. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkino pilnai ir iš E. M. priteisė 1 065,60 Eur AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. AB „(duomenys neskelbtini)“ visus reikalavimus, susijusius su skola, siuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė šiuos dokumentus saugojo bei perdavė teismui. Pagal turimus dokumentus skola šiai sumai buvo perleista UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi 1 065,60 Eur žala AB „(duomenys neskelbtini)“ galimai buvo atlyginta.

25. Pažymėtina, kad ginčo dėl civilinio ieškinio dydžio, nėra, AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinio ieškinio 1 065,60 Eur sumą pagrindžiančius dokumentus (1 t., b. l. 4-8, 30; 2 t., b. l. 53-59, 131), taip pat dėl šio ieškinio paaiškinimus davė šios įmonės atstovas teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme (2 t., b. l. 50), todėl apeliacinės teismas šiuo klausimu plačiau nepasisakys. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ši suma negali būti priteisiama iš E. M., nes AB „(duomenys neskelbtini)“ visus reikalavimus, susijusius su skola, siuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su tokiu gynėjos argumentu nesutiktina. Kaip buvo nustatyta AB „(duomenys neskelbtini)“ 1 065,60 Eur žalą patyrė dėl E. M. neteisėtų veiksmų, todėl ji yra atsakinga dėl šios žalos atlyginimo. Tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė sąskaitas bei reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepanaikina E. M. pareigos atlyginti bendrovei jos veiksmais padarytą turtinę žalą. Be to, AB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo siųsti reikalavimų E. M., kadangi paslaugą iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ji gavo panaudodama apgaulę ir apsimesdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Kaip minėta, tai, kad visi dokumentai buvo saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje, nepanaikina E. M. atsakomybės dėl jos neteisėtų veiksmų, jos kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais.

26. Taip pat pažymėtina, kad priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo gynėja, byloje nėra jokių duomenų, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ skola 1 065,60 Eur sumai buvo perleista UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pateiktų elektroninių pranešimų galima spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai vykdė šios skolos išieškojimą AB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu. Taip pat iš pateiktų pranešimų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ties buvo informuota apie gautą skolos apmokėjimą, tačiau vėlesni dokumentai patvirtinta, kad minėta skola vis tik nebuvo padengta, o pranešimas apie jos apmokėjimą buvo klaidingas, apie tai informuota bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 9-23). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinis ieškinys 1 065,60 Eur sumai iš E. M. priteistas pagrįstai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

27. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. sausio 28 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 60 Eur suma už E. M. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (3 t., b. l. 96-97).

28. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

29. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Kadangi nuteistoji neturėjo gynėjo, teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, su prašymu parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatę K. Smaidžiūnaitę-Lankevičienę, kuri Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartimi paskirta E. M. gynėja (3 t., b. l. 91).

30. Taigi matyti, kad nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimą apeliaciniame procese BPK numato imperatyviai, todėl asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba, be to E. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jos galimybės pačiai susirasti gynėją yra apribotos. Teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistosios nesuderinamas su jos teise į gynybą ir prašomos išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistosios E. M. gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendį:

E. M. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

E. M. už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirti 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. M. skirti subendrintą 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir E. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę 9 mėnesius laisvės atėmimo ir 135 MGL dydžio baudą (5 824,50 Eur).

Į bausmės laiką įskaityti E. M. pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmę ir laikyti, kad ši bausmės dalis yra atlikta. Taip pat sumokėtos bei išieškotos baudos sumą pagal vykdomuosius raštus, išduotus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žemrietos apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios E. M. netenkinti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėJurgita Mačionytė