Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

7. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apeliantas pirmosios instancijos teismo šališkumą įžvelgia dėl to, jog posėdžio metu R. S. nebuvo leista pateikti dokumentų iš Marijampolės policijos komisariato apie jam skirtą kardomąją priemonę. Kartu su apeliaciniu skundu jis pateikė Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo dalį (vieną lapą), kurioje, be kita ko, buvo nurodyti duomenys apie R. S. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 24 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jos taikymo sąlygas, kurios buvo pakeistos 2021 m. sausio 13 d. nutarimu (t. 5, b. l. 48). Visgi iš bylos medžiagos matyti, kad prašymo pridėti prie bylos nurodytą išrašo dalį nuteistasis R. S. pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs. Tokio prašymo neteikė ir jo gynėjas. Kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 15 d. teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistasis prašė papildomai apklausti nukentėjusįjį L. M. bei liudytojus V. U. ir R. B., tačiau teismas motyvuotai šiuos prašymus atmetė (t. 4, b. l. 187–192). Kitų prašymų pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. S. neišreiškė. Kita vertus, byloje dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pridėtas visas R. S. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas, kuriame buvo ir minėti duomenys apie R. S. skirtą kardomąją priemonę bei jos sąlygas (t. 4, b. l. 23–25). Byloje buvo pridėti duomenys ir apie R. S. taikomos kardomosios priemonės pažeidinėjimą (t. 2, b. l. 87, 93, 95). Apie jam paskirtą kardomąją priemonę, taip pat ir apie įpareigojimą nesilankyti (duomenys neskelbtini), nuteistasis minėjo ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 4, b. l. 139–144). Taigi, tokie duomenys pirmosios instancijos teismui buvo žinomi ir įvertinti. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas jokių pastabų dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo nepateikė, nušalinimų nereiškė.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo principas baudžiamajame procese pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-648/2019, Nr. 2K-179-303/2020, Nr. 2K-269-303/2020, Nr. 2K-7-76-719/2022). Nešališkumo reikalavimas turi du aspektus: pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas; antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011, Nr. 2K-179-303/2020, Nr. 2K-269-303/2020). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-214-976/2017). Nagrinėjamu atveju R. S. teiginiai dėl teismo šališkumo nėra objektyviai pagrįsti. Duomenų, keliančių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, byloje nėra.

9. R. S. nesutinka su ginčijamu nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl seksualinio pobūdžio veiksmų atlikimo mažamečiui, o nuo 2021 m. gegužės 24 d. – nepilnamečiui L. M., tvirtina, kad inkriminuotų veikų nepadarė, jokių seksualinių veiksmų L. M. atžvilgiu neatliko, buvo nukentėjusiojo nepagrįstai apkalbėtas. Tokios pozicijos jis nuosekliai laikėsi viso proceso metu, tvirtino, kad nukentėjusysis „kopijuoja“ sesers bylą, už kurią jis atlieka bausmę, jį apkaltino, nes nori prisiteisti pinigų bei atkeršyti už seserį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo minėtais nuteistojo parodymais, nes juos paneigia pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendyje nustatytas nusikalstamų veikų aplinkybes, be paties nukentėjusiojo L. M. parodymų, patvirtina ir jo motinos E. M., liudytojų sesers K. M., brolio M. M. parodymai, taip pat teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-8/2023 išvados, eksperčių Ž. V., D. B. paaiškinimai, užfiksuotos L. M. motinai siųstos SMS žinutės turinys. Taigi, L. M. parodymai, nors ir labai svarbūs, nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais teismas grindė nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtį. Paminėti duomenys dėl esminių aplinkybių sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, sudarydami vientisą loginę įrodymų grandinę. Pagrindo nesiremti šia įrodymų grupe teisėjų kolegija nenustatė.

10. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis L. M. apklaustas nebuvo, nors R. S. tokį prašymą buvo išreiškęs, motyvuodamas tuo, kad asmeniškai nedalyvavo nukentėjusiojo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistojo prašymas apklausti nepilnametį nukentėjusįjį teismo posėdyje buvo apsvarstytas ir įstatymo nustatyta tvarka motyvuotai atmestas. Sprendimas neapklausti nukentėjusiojo pirmosios instancijos teisme buvo priimtas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių – atsižvelgus į ekspertų išvadas, jog dėl išliekančio psichotrauminio byloje tiriamų įvykių poveikio ir jo psichikos būsenos daugiau nukentėjusįjį apklausti nerekomenduojama. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam R. S. apie nukentėjusiojo apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nuteistasis raštiškai patvirtino, jog apklausoje nedalyvaus (t. 2, b. l. 152). Ši aplinkybė vertintina kaip paties nuteistojo atsisakymas dalyvauti nukentėjusiojo apklausoje. 2022 m. lapkričio 22 d. nukentėjusysis nepilnametis L. M. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausoje dalyvavo vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, nepilnamečio atstovė pagal įstatymą E. M. bei įgaliota atstovė advokatė L. B.; klausimai nepilnamečiui buvo užduodami per psichologę, tad BPK 186 straipsnio, reglamentuojančio nepilnamečių apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, reikalavimai nebuvo pažeisti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo balsu perskaitytas L. M. 2022 m. lapkričio 22 d. apklausos protokolas (t. 3, b. l. 155–163). Be to, tenkintas prokuroro prašymas ir peržiūrėtas nukentėjusiojo apklausos vaizdo ir garso įrašas (t. 3, b. l. 155–163, 171–173), tokiu būdu proceso dalyviams užtikrinant papildomą galimybę pasisakyti dėl apklausoje užfiksuotų aplinkybių. Nukentėjusiojo apklausą vertino ir ekspertės, pateikusios šioje byloje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas, jos apklaustos ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Galimybė teismo posėdyje apklausti ekspertes, pateikusias nepilnamečio parodymų patikimumo vertinimą, taip pat traktuotina kaip svarbi teisingo proceso prieš nuteistąjį garantija, kompensuojanti galimybės apklausti patį nukentėjusįjį teisme praradimą. Apibendrinant spręstina, kad šiuo atveju nuteistojo teisė į teisingą procesą pažeista nebuvo.

11. Analizuodama apelianto argumentus, sietinus su nepilnamečio nukentėjusiojo L. M. parodymų kaip įrodymų šaltinio patikimumu, teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylų specifika yra ta, jog paprastai tokių veiksmų liudytojų nebūna arba jų nebūna daug. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose būna nukentėjusiojo asmens parodymai, teismo medicinos, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.) ir išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiuoju asmeniu ir kuriems jis pasakojo apie tokio pobūdžio veiksmus, parodymai. Todėl vien tik formalus nukentėjusio asmens parodymų atmetimas, suradus juose neesminių prieštaravimų, seksualinio pobūdžio baudžiamosiose bylose negali būti pateisinamas. Siekiant nustatyti tokių parodymų patikimumą ir objektyvumą, būtina juos įvertinti atidžiai, lyginant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumoje, o kai kurie prieštaravimai, netikslumai ar nesutapimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos asmens, ypač jei jis yra mažametis ar nepilnametis, parodymuose, aiškinami parodymų subjektų specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, streso, gėdos ir kitų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-232/2013, Nr. 2K-294/2017, Nr. 2K-29-976/2022).

12. Nukentėjusysis L. M., 2022 m. lapkričio 22 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, duodamas parodymus žodžiu ir raštu, nurodė, kad viskas prasidėjo 2021 m. vasarą. Patėvis kišdavo savo lytinį organą jam į „subinę“ ir burną. Tai vykdavo kiekvieną dieną ar kas kelias dienas. Tada gyveno (duomenys neskelbtini). Buvo baigęs (duomenys neskelbtini) klasę ir turėjo eiti į (duomenys neskelbtini) klasę. Tai jam darydavo lovoje namuose, ant lovos „vasarinėje“, tai yra pastate, kuriame jie miegodavo vasarą, kai būdavo karšta, taip pat ten, kur patėvis laikydavo savo darbo įrankius, sėdint ant grindų. Patėvis kojomis prispausdavo jo kojas, kad negalėtų pajudėti. Pasisodindavo ant savęs ir stipriai laikydavo rankas, kad negalėtų pajudėti. Į klausimą, kur būdavo patėvio lytinis organas, L. M. nurodė, kad jo „subinėje“ iki pat kraujo. Jis kišdavo giliai iki pat jautrios vietos ir kai greitai judindavo, bėgdavo kraujas iš jo „subinės“. Po to būdavo, kad negalėdavo atsisėsti, jam labai skaudėdavo. Į patalpą, kur laikydavo įrankius, patėvis jį nusitempdavo prievarta. Tuo metu vienas brolis būdavo pas draugus, o kitas brolis ir sesė miegodavo, o mama būdavo darže. Visą tai vieną kartą galėjo pamatyti sesė, o daugiau niekas nematė. Jis gulėjo ant apatinės lovos, buvo užmigęs. Pabudo, nes pajuto, kad R. S. uždėjo ranką ant burnos, kišo savo lytinį organą. Tuo metu sesė gulėjo ir žiūrėjo televizorių. Tai pamačiusi ji nieko nedarė, tiesiog nusijuokė. Tada jie gyveno (duomenys neskelbtini). Jam buvo apie (duomenys neskelbtini) metų. Tai buvo 2021 m. liepos mėnesį. Pirmą kartą patėvis savo lytinį organą kišo tada, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, iki jo (duomenys neskelbtini) gimtadienio buvo likę 3 mėnesiai. Jis nenustojo taip elgtis iki tada, kai mama iškvietė policiją. Kai persikraustė į (duomenys neskelbtini) kaimą, patėvis pasinaudodavo proga, kai mama dirbdavo, nusitempdavo jį į brolio lovą arba į mamos lovą, taip pat į apatinę lovą, kartais į viršutinę lovą. (duomenys neskelbtini) kaime savo lytinį organą jis kišo ir raudonoje palapinėje, kuri stovėjo sodo gale, kad mažiukai galėtų pažaisti ir pabūti gryname ore. Patėvis kišdavo jam į burną ir į „subinę“ tada, kai jis ką nors ne taip padarydavo. Kai nesutempdavo šakų, nes jos buvo stambios ir jis negalėdavo patempti, jam kišdavo savo lytinį organą į burną ir laikydavo, kad jis (L. M.) negalėtų atitraukti galvos. Kai patėvis kišdavo savo lytinį organą, būdavo nusirengęs, klausdavo, ar patinka. Atsakydavo, kad ne, kad atstotų ir nelįstų prie jo. Tuo metu, kai šis taip darydavo, jis (L. M.) nejaukiai jausdavosi, būdavo labai išsigandęs ir labai liūdnas, bandydavo išsipainioti iš patėvio rankų, kai jis stipriai apsikabindavo. Labai pyko ant patėvio, būdavo, kad jo bijodavo. Daugiausiai bijodavo tada, kai šis pakeldavo toną. Kai jam patėvis kišdavo savo lytinį organą, tai būdavo, kad iš lytinio organo išsiliedavo spermatozoidai į jo „subinės“ skylę. Kai jam kišdavo į burną, tai įkišdavo iki pat gerklės, vos neapsivemdavo. Tada spermatozoidai neišsiliedavo. Patėvis dar ir sesei kišo savo lytinį organą, o po to tik jam. Matė tai tada, kai pabeldė į langą, kad atrakintų duris. Tai pamatęs nubėgo ir pasakė mamai, kuri buvo darže. Sakė, kad skambintų 112, į ką mama pasakė, kad policija nieko negalės padaryti, nes ja netiki. Tada jie gyveno (duomenys neskelbtini). Mamai kelis kartus sakė ir apie tai, kad patėvis kiša jam (L. M.) savo lytinį organą. Kai jai pasakė pirmą kartą (duomenys neskelbtini), tai ji pasakė, kad baigtų apsimetinėti, nes ji galvojo, kad jis (L. M.) tyčiojasi iš sesės. Apie tai, ką su juo daro patėvis, sakė tik mamai. Dar yra sakęs broliui M., kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų (perskaičius protokolą L. M. patikslino, kad M. buvo apie (duomenys neskelbtini) metų), kad šis pasakytų mamai, bet pastarasis nepasakė. Pasakė daug vėliau. Tai buvo (duomenys neskelbtini) klasės pabaigoje, buvo likusios paskutinės pamokos nuotoliniu būdu. Jie kaip tik buvo išsikraustę į (duomenys neskelbtini) kaimą. Brolis jau ėjo į (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą, į (duomenys neskelbtini) klasę. Kiek kartų patėvis jam kišo savo lytinį organą į burną ar į „subinę”, tikslaus skaičiaus negali pasakyti, tai buvo daug kartų, daugiau nei 30 (t. 2, b. l. 160–162, 170–180).

13. Prie 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio protokolo buvo pridėti apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nepilnamečio nukentėjusiojo L. M. ranka užrašyti tekstai (tekstas netaisytas): ,,Viskas prasidijo nuo 2021 m. vasaros atostogu kai mama išėjo į parduotuve maisto pirkti o aš tuo tarpu gulėjau lovoje nes nekaip jaučiausi ir prie manes gulėjo patėvis ir buvo numove kelnes ir apatinius ir buvo ikišes savo lytiny organa kai aš užmigau“; „L. M.“ ir parašas; ,,Jis kišdavo savo lytini organa man į subine ir burna“; „kai jau įpusėjo vasaros atostogos“; „Buvau baiges (duomenys neskelbtini) klase ir turėjau eiti į (duomenys neskelbtini) klase“; „aš budavau lovoje ojis ant manes ir budavo uždėje ranka ant burnos“; „mano subinei iki pat kraujo“; „Jis kišdavo giliai iki pat jautrios vietos ir kai judindavo greitai budavo kad bėgdavo kraujas lėtai arba sustingdavo“; „Budavo kad kišdavo savo litini organa kad nesutempdavau šakas“; “; „L. M.“ ir parašas; ,,Jis budavo nusirenges ir kišdavo savo litini organa ir klausdavo ar patinka aš sakydavau kad ne ir atstotu nuo manes ir nelystu prie manes“; „kad esu niekam tikes“; „kad skambintu 112 bet jinai sakė kad nieko negali ta policija padaryti, nes ja netiki“; „budavo kad iš jo litinio organo išsibėdavo spermatozoidas“; „aš jam sakydavau kad pasakytu mamai bet jis nepasakė ir aš nežinau kodėl jis nepasakė jistik po keliu kartu pasakė“; „L. M.“ ir parašas (t. 2, b. l. 163–166).

14. Apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl nukentėjusiojo L. M. parodymų patikimumo R. S. sieja su tuo, kad L. M. rašytiniuose parodymuose (ikiteisminio tyrimo teisėja apklausą vykdė L. M. ir psichologei dalyvaujant nuotoliniu būdu, jiems esant globos namų „Užuovėja“ patalpose) skiriasi rašto ir parašo braižas, todėl jam neaišku, kieno ranka buvo pasirašyta. Teisėjų kolegija, vizualiai įvertinusi pirmiau minėtų rašytinių L. M. parodymų ir jo parašo braižą, pripažįsta, kad jie nesiskiria. Vienintelis pagal braižą besiskiriantis rankraštinis įrašas yra dėl L. M. brolio M. amžiaus patikslinimo: „3 pusl. 27 eil. „M., kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų“ pataisyti į „M., kai jam buvo apie (duomenys neskelbtini) metų“ (t. 2, b. l. 166). Jį, kaip nurodyta iš karto po įrašo, padarė L. M. klausimus uždavinėjusi psichologė S. M., o L. M. patvirtino savo parašu. Teisėjų kolegija įvertino ir prie bylos pridėtus L. M. apklausos stenogramos bei garso ir vaizdo įrašo duomenis, iš kurių matyti, kad psichologei paprašius papasakoti, kas jam atsitiko, apie ką atvyko pasikalbėti, dėl ko juo yra susirūpinta, taip pat paklausus, ką gali papasakoti apie patėvį R. S., nepilnametis nukentėjusysis L. M. nebuvo linkęs kalbėti, tylėjo. Psichologei pasiūlius aplinkybes parašyti raštu, L. M. sutiko ir toliau nepilnamečio apklausa vyko pokalbio ir rašytine forma, kuri pacituota pirmiau. Kaip vėliau L. M. paaiškino jo psichologinį įvertinimą atlikusioms ekspertėms, 2022 m. lapkričio 22 d. apklausos metu jis buvo išsigandęs, todėl į klausimus atsakinėjo raštu. Tai atsispindi ir jo rašytuose tekstuose, nes nurodyti raštu jis pasirinko daugiausiai tas aplinkybes, kurios detalizavo jo patirtą patėvio seksualinę prievartą ir kėlė jam neigiamas emocijas. Tokia pati L. M. emocinė reakcija, kylanti būtent kalbant apie byloje tiriamus įvykius, buvo stebima ir ekspertinio tyrimo metu atliekant psichikos būklės vertinimą (stebima didelė L. M. emocinė įtampa, apsunkintas kontaktas – į klausimus atsako trumpai, atsiranda ilgos tylos pauzės, kartais žiūri į vieną tašką, nepalaiko akių kontakto) ir psichologinį vertinimą (nuleidžia galvą, atsiranda pauzė, pradeda drebėti rankos, įsitempia, pradeda nerimauti, jaudintis, gėdytis, atsiranda pauzės kalboje, mintis dėsto lėtai, pasiūlo geriau parašyti, nei išsakyti garsiai) (t. 3, b. l. 25–34). Iš nukentėjusiojo apklausos stenogramos bei vaizdo ir garso įrašo matyti ir tai, kad apklausos eigoje visus L. M. ranka rašytus parodymus psichologė iš karto balsu perskaitydavo, o L. M. patvirtindavo nurodytas aplinkybes. Be to, minėtas įrašas patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis po ranka rašytais tekstais pasirašė pats – nurodė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Nėra jokių duomenų, kad už nukentėjusįjį parodymus būtų parašę ir pasirašę kiti asmenys, todėl abejoti pirmiau minėtų L. M. parodymų autentiškumu ir tikrumu nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė jokių nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos tvarkos ar sąlygų pažeidimų, neturi jokio pagrindo išvadoms, kad parodymai buvo gauti neleistinu būdu, tad jie pagrįstai pripažinti kaip tinkamas įrodymas byloje.

16. Nukentėjusysis L. M. apie R. S. veiksmus jo atžvilgiu pasakojo ir betarpiškai bendraudamas su vaiko teisių apsaugos specialistėmis J. J. ir A. R.. Kaip matyti iš byloje esančios 2022 m. lapkričio 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 12VSV–2026, nepilnametis papasakojo, kad prieš du metus prie jo seksualiai priekabiavo tuometis motinos sugyventinis R. S.. L. M. teigė, kad R. S. jam numaudavo kelnes ir savo lytinį organą kišdavo į užpakalį, taip pat į burną. Vaikas sakė, kad R. S. prieš jį seksualinę prievartą naudojo kelis kartus, iki kol jį iš jų namų išsivežė policijos pareigūnai. Pasak nepilnamečio, motinos tuo metu, kada R. S. prieš jį naudojo seksualinę prievartą, namuose nebūdavo. L. M. sakė, kad apie patirtą seksualinį smurtą yra kelis kartus sakęs ir motinai, bet motina tuo metu juo nepatikėjo, manė, jog jis tyčiojasi iš savo sesės K. M., kuri irgi yra patyrusi buvusio motinos sugyventinio seksualinę prievartą. Berniukas pasakojo, kad jis jautėsi blogai, jam buvo skaudu ir norėjo motinai išsipasakoti, todėl praeitą savaitę jis jai parašė raštelį, kuriame aprašė, kaip R. S. su juo elgėsi (naudojo prieš jį seksualinę prievartą). L. M. teigimu, motina, perskaičius jo raštelį ir su juo pasikalbėjusi, atsiprašė jo, kad nepatikėjo, prašė, kad jis atleistų jai. Nepilnametis sakė, kad jis R. S. bijo ir šiuo metu norėtų apsilankyti pas psichologą, nes nori su juo pasikalbėti ir išsipasakoti jam (t. 1, b. l. 133–143). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. J. patvirtino minėtas L. M. nurodytas įvykių aplinkybes (t. 4, b. l. 159–161).

19. Vertindama paminėtas ekspertines išvadas, teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad jos buvo padarytos išanalizavus visą pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-42296-22 bei L. M. medicininę dokumentaciją. Savo išvadas ekspertės Ž. V. ir D. B. patvirtino ir apklausiamos pirmosios instancijos teisme, kur nuteistajam ir gynėjui buvo sudaryta galimybė užduoti joms papildomus klausimus. Pasak eksperčių, L. M. emocinė būsena atitiko pasakojimo turinį, remdamasis asmenine patirtimi jis galėjo suprasti tiriamo įvykio aplinkybes. Apie tiriamus įvykius jam buvo sunku kalbėti, kontaktas pablogėjo, darydavo dideles pauzes, žiūrėdavo į vieną tašką, nepalaikė akių kontakto. Kalbant apie bylai reikšmingas aplinkybes, jo kūno kalba išduodavo – kojos suglaustos, rankos sukryžiuotos. Visa tai matėsi neverbalinėje kūno kalboje. Jis pats negalėtų išsigalvoti, nes emocijos atitiko pasakojimo turinį (t. 4, b. l. 171–173). Įvertinusi tiek ekspertizės akto turinį, tiek šį aktą pateikusių eksperčių paaiškinimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte padarytų išvadų teisingumu. Juolab, kad ekspertizės akto išvados atitinka ir kitus šioje baudžiamojoje byloje ištirtus pirmiau minėtus įrodymus.

21. Paminėtus E. M. parodymus dėl R. S. seksualinės prievartos jos sūnaus atžvilgiu papildo ir patvirtina L. M. naudoto mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu rasta ir užfiksuota SMS žinutė, 2022 m. spalio 27 d. 7.51.31 val. siųsta savo motinai E. M. (tekstas netaisytas): „Buvo numoves kelnes uždėjas ranka ant burnos kišo i subine savo daikta ir net kai miegodavau ta paty darydavo“ (t. 2, b. l. 35–36, 47–57).

22. Liudytojų L. M. sesers K. M. ir brolio M. M. parodymuose nurodytos aplinkybės save esme atitinka nepilnamečio nukentėjusiojo parodymuose nurodytas aplinkybes. Pagal K. M. parodymus, ji betarpiškai nematė, kokius seksualinio prievartavimo veiksmus L. M. atliko nuteistasis, tačiau nukentėjusysis jai pasakojo, kad R. S. lįsdavo prie jo, kišdavo savo lytinį organą į burną, į užpakalį ir paskui sakė, kad nuleido savo spermatozoidą. Kiek L. M. pasakojo, tai vyko 2018 m., kai nukentėjusiajam buvo (duomenys neskelbtini) metų, R. S. lindo visur – mašinoje, kai anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), palapinėje (t. 3, b. l. 77–80; t. 4, b. l. 161–162). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu (kai nukentėjusysis posėdyje nedalyvauja dėl svarbių priežasčių), teisme buvo perskaityti mažamečio M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. M. M. nurodė, jog patėvis L. M. mušdavo per veidą, per kojas yra davęs metaline diržo dalimi, yra lietęs ir kitaip. Brolis pasakojo, kad patėvis jį (L. M.) prievartavo. Tada jie gyveno (duomenys neskelbtini). Tai patėvis darė daugiau nei vieną kartą. Patėvis L. M. prievartavo tada, kai visi miegojo. Brolis sakė, kad R. S. prievartavo lovoje, tai darė su „dešrele“, tą „dešrelę“ vadino (necenzūrinis žodis, turintis vyriškos lyties lytinių organų reikšmę). Sakė, kad kišo, tik nesakė, į kurią kūno vietą. Kai L. M. tai pasakojo, jis (M. M.) mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje, o brolis L. M. – (duomenys neskelbtini) klasėje. Žino, kad L. M. apie prievartavimą mamai parašė tekstą. Kaip patėvis L. M. darė, jis nežino, negirdėjo, ką jie kalba su mama, nes jis buvo su mažiukais. Durys buvo uždarytos ir jis truputį girdėjo, kad prie L. M. lindo patėvis su (necenzūrinis žodis, turintis vyriškos lyties lytinių organų reikšmę) (t. 3, b. l. 65–66, 67–75; t. 4, b. l. 162).

23. Nors aptarti liudytojų parodymai yra tik išvestiniai įrodymai, t. y. nė vienas iš nurodytų liudytojų tiesiogiai nematė seksualinės prievartos veiksmų nukentėjusiojo L. M. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas tokius parodymus pagrįstai vertino kartu su paties L. M. parodymais kaip patvirtinančius nuteistojo kaltę dėl padarytų nusikaltimų. Minėtiems asmenims nukentėjusysis atskleidė tam tikras aplinkybes dėl jo atžvilgiu R. S. atliktų seksualinės prievartos veiksmų ir jos savo esme sutampa tarpusavyje. L. M. ne vieną kartą skirtingiems asmenims nurodė, kad jį seksualiai prievartavo motinos sugyventinis R. S. jiems gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime bei (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes berniukas nurodė savo mamai, sesei, broliui, o pradėjus ikiteisminį turimą ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismo ekspertėms bei psichologėms. Nėra jokių duomenų, kad iki apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusiajam buvo daromas neleistinas poveikis, kad jis buvo mokomas apkalbėti R. S. kitų asmenų ar panašiai. Kaip minėta, ekspertinio tyrimo metu L. M. nebuvo nustatytas nei padidintas įtaigumas, nei padidintas polinkis fantazuoti. Nepilnametis L. M. aiškiai nurodė, kad R. S. ne kartą įvedė savo lytinį organą jam į išeinamąją angą (apklausose įvardindavo kaip „subinę“) bei burną, dėl ko nukentėjusysis vos neapsivemdavo. Kai R. S. lytinis organas būdavo jo išangėje, išsiliedavo sperma (L. M. teigimu – spermatozoidas). Nukentėjusysis apie patirtą nuteistojo R. S. prievartą motinai nurodė ir SMS žinutėje. Nors nukentėjusiojo motina iš pradžių netikėjo sūnaus pasakojimu apie jo atžvilgiu R. S. atliktus neteisėtus veiksmus, tai nėra pagrindas vertinti nukentėjusiojo parodymus kaip nepatikimus. Kaip nurodė pati E. M., savo abejones dėl L. M. pasakojimo tikrumo ji grindė savo pačios pasidaryta išvada, kad L. M. nori pasišaipyti iš sesers, kuri taip pat patyrė R. S. seksualinę prievartą. Šią savo prielaidą E. M. pati paneigė išsamiau pabendravusi su L. M.. Aptartų sutampančių ir vienas kitą patvirtinančių įrodymų visuma apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių dėl to, kad L. M. atpasakojo savo paties išgyventas seksualinės prievartos aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis būtent šia įrodymų grupe ir bylos aplinkybes nustatė teisingai.

26. Nuteistasis R. S. pirmosios instancijos teisme teigė negalėjęs padaryti inkriminuotų veikų dėl to, kad jam buvo paskirtos kardomosios priemonės ir jis negalėjo artintis prie šeimos gyvenamosios vietos. Tokie nuteistojo teiginiai paneigti byloje esančiais objektyviais duomenimis, kurie patvirtina, kad R. S. turėjo galimybę padaryti inkriminuojamas veikas, kadangi draudimų lankytis adresu: (duomenys neskelbtini), jis nepaisė, nuolatos lankėsi šeimos gyvenamojoje vietoje bei turėjo tiesioginį kontaktą su nukentėjusiuoju L. M.. Kaip matyti iš bylos medžiagos (t. 2, b. l. 87; t. 4, b. l. 23–25), šioje byloje nagrinėjimų veikų laikotarpiu R. S. kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-04537-20 2020 m. liepos 24 d., 2021 m. sausio 13 d. nutarimais buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini)., vėliau (duomenys neskelbtini), su įpareigojimu nesilankyti (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiais asmenimis: K. M., E. M., T. M.. Nuteistasis R. S. draudimų lankytis šeimoje nesilaikė. Vien 2021 m. kovo mėnesį fiksuoti penki pažeidimai, kai R. S. lankėsi (duomenys neskelbtini), jis rastas namuose su minėtais šeimos nariais. Tų pačių metų gegužės mėnesį fiksuoti trys atvejai, kai nuteistasis buvo rastas tuometinėje E. M. su vaikais gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kambaryje kartu su K. M. ir kitais paminėtais šeimos nariais, su kuriais jam bendrauti buvo draudžiama (t. 2, b. l. 93–96). Tai, kad nuteistasis R. S. nepaisė jam skirtų draudimų, patvirtino ir liudytojos D. K., V. S. ir I. K., kurios atvykusius minėtais adresais užtikdavo ten būnant R. S. su šeimos nariais, taip pat ir L. M.. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde ir pats nuteistasis R. S. neneigė draudžiamu laikotarpiu lankęsis (duomenys neskelbtini), kaip nurodo, rūpinosi savo vaikais, todėl veždavo jiems maistą, padėdavo materialiai. Taigi ir šiuo aspektu nukentėjusiojo L. M. parodymai neprieštarauja aptartiems bylos duomenims.

27. Pagrindo abejoti tiek nukentėjusiojo, tiek paminėtų liudytojų parodymais nesudaro ir ta aplinkybė, jog L. M. motina dėl sūnaus seksualinio prievartavimo į policiją kreipėsi ne iš karto. Tokia pradinė nukentėjusiojo įstatyminės atstovės reakcija į sūnaus jai pateiktą informaciją apie patirtą seksualinį prievartavimą, nors ir nėra tinkama, tačiau logiškai paaiškinama. Jau aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad nukentėjusysis L. M. bandė ieškoti pagalbos daug anksčiau nei buvo kreiptasi į policiją. Berniukas motinai buvo nurodęs, kad patiria iš jos sugyventinio R. S. seksualinę prievartą, tačiau po šeimoje buvusių įvykių tarp nuteistojo ir K. M. motina ilgą laiką juo netikėjo. Apie iš R. S. patirtą prievartą jis buvo nurodęs ir seseriai K. M., taip pat mažamečiui broliui M. M., netgi prašė šio pasakyti motinai, ko pastarasis nepadarė. E. M. patvirtino, kad tik gavusi 2022 m. spalio 27 d. sūnaus SMS žinutę apie tai, kad jam (L. M.) numovė kelnes, uždėjo ranką ant burnos ir kišo į išeinamąją angą lytinį organą, tą patį darė, kai L. M. miegojo, ji patikėjo sūnumi ir pasitarusi su specialistais kreipėsi į policiją. Be to, kaip matyti iš E. M. paaiškinimų, patikėti sūnumi ją paskatino ir pagalbos centro „Užuovėja“ specialisto išvada. Šios nustatytos aplinkybės įtikinamai paaiškina, kodėl E. M. į policiją kreipėsi tik 2022 m. lapkričio 7 d. Taigi, minėti R. S. argumentai nepaneigia, kad nuteistasis atliko seksualinės prievartos veiksmus L. M. atžvilgiu. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nuo 2019 m. E. M. šeima įtraukta į rizikos faktorių, kad po psichologinių apklausų K. M. patyrė didelį stresą ir atsidūrė psichiatrijos ligoninėje, nesuteikia jokio objektyvaus pagrindo abejoti aptartų įrodymų, patvirtinančių vienas kitą, visuma, minėtų aplinkybių reikšmės padarytoms išvadoms plačiau nenurodė ir pats nuteistasis.

28. Nepasitvirtino ir kitos nuteistojo keltos versijos, kad L. M. keršijo už seserį, kad kopijavo jos bylą norėdamas gauti pinigų, kad jam padarė įtaką kiti asmenys, siekę jį apšmeižti. Argumentas dėl keršto už seserį yra deklaratyvus ir nelogiškas, kadangi ikiteisminis tyrimas dėl R. S. seksualinių veiksmų K. M. atžvilgiu buvo pradėtas 2020 m. sausio 31 d., 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu jis nuteistas, jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią nuteistasis pradėjo atlikti 2021 m. liepos 7 d., tai yra dar iki E. M. kreipimosi į policiją (t. 1, b. l. 16; t. 4, b. l. 23–40). Nepagrįsti ir nuteistojo R. S. teiginiai, jog nukentėjusysis „kopijuoja“ sesers bylą, kadangi nagrinėjamos bylos seksualinės prievartos būdas, laikotarpis, kitos nustatytos aplinkybės yra visiškai skirtingos. Byloje L. M. įstatyminė atstovė E. M. pareiškė nuteistajam R. S. ieškinį dėl 10 000 Eur atlyginimo, ką vertinti kaip norą pasipelnyti nėra jokio pagrindo, nes tokiu būdu yra siekiama kompensuoti nukentėjusiojo dėl nusikalstamų veiksmų patirtą neturtinę žalą. Duomenų, kad nukentėjusiojo motina ir kiti asmenys darė įtaką L. M. parodymų turiniui, byloje taip pat nėra. Byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis, pasakodamas apie byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, susijusią su jo seksualiniu prievartavimu, perteikė savo paties patirtus išgyvenimus ir R. S. jo atžvilgiu atliktus seksualinio pobūdžio nusikalstamus veiksmus, o ne išgalvotas aplinkybes.

29. Apeliaciniame skunde R. S. taip pat nurodė, kad, anot L. M., viskas prasidėjo 2021 m. vasarą. Tuo metu nukentėjusysis jau buvo nepilnametis, tad jis nepagrįstai nuteistas už mažamečio seksualinį prievartavimą. Bylos duomenimis L. M. yra gimęs (duomenys neskelbtini), tad (duomenys neskelbtini) metų jam sukako (duomenys neskelbtini). Be to, apklaustas tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek pasakodamas įvykius ekspertinio tyrimo metu, L. M. iš tiesų pasakojimų pradžioje nurodydavo, kad viskas prasidėjo 2021 m. vasarą. Visgi šiuos nukentėjusiojo teiginius vertinti atsietai nuo kitų jo nurodytų aplinkybių bei kitų bylos duomenų nėra jokio pagrindo.

30. Nuo kada tiksliai L. M. buvo seksualiai prievartaujamas itin kruopščiai aiškintasi nukentėjusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Nors šioje apklausoje nukentėjusysis L. M., kaip minėta, nurodė, kad patėvis seksualinės prievartos veiksmus jo atžvilgiu atliko nuo 2021 m. vasaros, tikslinantis šias aplinkybes jis papildė, kad pirmą kartą R. S. savo lytinį organą įkišo tada, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, iki gimimo dienos buvo likę 3 mėnesiai. Tuo metu jis baigė (duomenys neskelbtini) klasę, gyveno (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis, atsakydamas į klausimus, taip pat teigė, kad patėvis pradėjo kaišioti savo lytinį organą maždaug metai iki to laiko, kai jį išvežė ir uždarė. Šiame kontekste paminėtini ir liudytojos, nukentėjusiojo sesers K. M. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Ji parodė, jog L. M. šiandien (teismo posėdis vyko 2023 m. rugsėjo 18 d.) jai papasakojo (parašydamas), jog R. S. lįsdavo prie jo, kišo savo lytinį organą į užpakalį, prievartavo 2018 metais, kai L. M. buvo (duomenys neskelbtini) metų. Visa tai vyko iki 2021 m. liepos 5 ar 7 d., kai R. S. išvyko atlikti bausmę. Pasak liudytojos, brolis tai jai pasakojo ir anksčiau, 2021 metais, šiandieną tą patį parašė detaliau. Jo pasakojimai nesiskyrė (t. 4, b. l. 161–162). Nežiūrint į tai, kad nukentėjusysis L. M. jo seksualinio prievartavimo pradžią ikiteisminio tyrimo teisėjai ir seseriai nurodė skirtingai, šių jo pasakojimų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių neatitikimai laiko atžvilgiu paaiškinami jo psichikos būklės ypatumais. Remiantis byloje esančiu ekspertizės aktu, atliekant L. M. psichikos būklės vertinimą nustatyta, kad jis savyje ir laike orientuotas teisingai, tačiau atmintis nepakankama, dažnai negali patikslinti atsakymų apie svarbius gyvenimo įvykius laiko atžvilgiu (t. 3, b. l. 25–34).

32. Liudytoja E. M. teismui patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuo 2021 m. kovo 30 d. iki maždaug gegužės mėn. pradžios, galimai iki gegužės mėn. pirmos savaitės pabaigos, ji su sūnumi L. M. ir kitais vaikais apsistodavo tiek bute (duomenys neskelbtini), tiek sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tuo metu R. S. sodyboje remontavo gyvenamąjį namą, kad jis būtų tinkamas gyventi. Galutinai į šią sodybą ji su vaikais persikraustė 2021 m. gegužės 15 d. Liudytoja paaiškino, kad vaikai norėjo pažiūrėti kaip ten sutvarkyta, o paskui jau nenorėjo grįžti atgal, tai ir liko. Šiuos jos parodymus patvirtina ir tai, kad 2021 m. gegužės 3, 10 ir 12 d. R. S. buvo rastas (duomenys neskelbtini), kartu su E. M., K. M. ir T. M. (t. 2, b. l. 95–96). Šie duomenys patvirtina, kad E. M. su vaikais 2021 m. gegužės mėn. pirmoje pusėje, tai yra dar tuo metu, kai L. M. buvo (duomenys neskelbtini), jau gyveno (duomenys neskelbtini) k. Tuo pačiu tai patvirtina, kad seksualinės prievartos veiksmai oraliniu ir analiniu būdu L. M. atžvilgiu šeimos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) buvo atlikti jam dar esant (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, tai yra mažamečiui. Jie taip pat buvo tęsiami ir vėliau, L. M. esant nepilnamečiui.

33. Aptariamu atveju nėra ginčo ir nekyla abejonių dėl to, kad nuteistasis žinojo, kiek nukentėjusiajam L. M. buvo metų. Tikslią jo gimimo datą nuteistasis įvardino ir apeliaciniame skunde. Taigi, nuteistasis R. S., tenkindamas savo lytinę aistrą, žinojo, kad L. M. buvo mažametis, o vėliau nepilnametis. Be to, R. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino žinojęs, kad L. M. yra nustatytas neįgalumas ir dėl to jis vartoja vaistus (t. 4, b. l. 140–141). Bylos duomenimis, nuo 2015 m., įskaitant ir laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. liepos 7 d., L. M. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ar gydymo (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte konstatuota, jog L. M. galėjo suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo pilnai suprasti tų veiksmų reikšmės. Taip pat L. M. dėl fizinės prievartos ir seksualinio smurto esmės nepilno suvokimo negalėjo laiku numatyti įtariamojo (R. S.) ketinimų jo atžvilgiu, o vėliau ir dėl savo fizinės ir emocinės būsenos (fizinis silpnumas, išgąstis, baimė) jiems aktyviau priešintis. L. M. priešinosi taip, kaip jis tuo metu galėjo (muistėsi, trenkė į krūtinę, sakė, kad jam nepatinka, spardėsi, ne kartą apie visa tai sakė mamai), tačiau nesėkmingai (t. 3, b. l. 25– 34). Tai reiškia, kad nukentėjusysis nuo 2020 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. buvo bejėgiškos būklės dėl mažametystės ir (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. liepos 7 d. buvo bejėgiškos būklės dėl (duomenys neskelbtini), dėl ko L. M. pilnai nesuprato jo atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės bei negalėjo tiems veiksmams pasipriešinti. Ši įrodymų grupė patikimai patvirtina, kad nuteistasis R. S., veikdamas tiesiogine tyčia, teismo nustatytomis aplinkybėmis atliko seksualinės prievartos veiksmus oraliniu ir analiniu būdu mažamečio, o po to ir nepilnamečio L. M. atžvilgiu, o jo veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 150 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį.