- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-1499-467/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24167-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- L. C., N. G. K., A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. C., N. G. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų L. C., N. G. K., A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. C., N. G. K. ir A. K. kreipėsi į teismą, prašydami priimti jų ieškinį dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo, atstatyti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, išieškoti iš valstybės padarytą nematerialinę žalą, pripažinti jų nekaltumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovų L. C., N. G. K. ir A. K. ieškinį atsisakė priimti.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo visiškai tenkino ieškovės akcinės bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį, pareikštą atsakovei L. P. Šis teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo, kuris 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi nutarė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Šiai dienai Marijampolės apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimas yra įsiteisėjęs (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-559/2011 atsisakė priimti trečiojo asmens A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties ir Marijampolės apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai pareikštu ieškiniu iš esmės reikalauja peržiūrėti įsiteisėjusį pirmosios instancijos sprendimą, kuris buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo ir paliktas nepakeistu. Reikšdami tokius reikalavimus, ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo atlikti tos pačios instancijos teismo išnagrinėtos civilinės bylos procesinės kontrolės funkcijas, kas pagal galiojančius įstatymus nėra galima, išskyrus tuos atvejus, jeigu ieškovai prašytų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 (Kauno apygardos teismo 2019-01-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-222-773/2019).
Šalies argumentai
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis ieškovai jau kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo civilinės bylose Nr. 2-21954-862/2020, Nr. 2-15074-1099/2020, Nr. 2-6566-1019/2020, Nr. 2-25883-918/2019, Nr. 2-9859-931/2019, tačiau teismas visais atvejais ieškovų ieškinį atsisakydavo priimti ir grąžindavo ieškovams kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo klausimu taip pat yra pasisakęs ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1222-431/2020, kurioje išaiškino ieškovams, jog jie turi teisę, turėdami duomenų, jog civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010 išnagrinėjo galimai šališkas teismas ar buvo padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida, pasinaudoti CPK 366 straipsnyje numatyta proceso atnaujinimo galimybe.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovai L. C., N. G. K. ir A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovų L. C., N. G. K., A. K. ieškinį dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo, ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Apeliantai nesutinka, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą ieškinys yra teismui neteismingas, mano, kad teismas ignoruoja CPK 279 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nustatančius, jog tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ir įstatymo saugomo intereso gynimo, jei toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.
8. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 buvo sprendžiamas ginčas tarp elektros energijos tiekėjo ir vartotojo, grindžiamas Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklėmis. Šiame ieškinyje atsakovas yra Lietuvos valstybė, kurią atstovaujantys teisėjai, peržengė jiems įstatymu suteiktus įgaliojimus ir civilinėje byloje priėmė sprendimus, prieštaraujančius Lietuvoje galiojančioms teisės normoms.
9. Šiuo atveju, apeliantų teigimu, ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsniu, kurio reikalavimus grubiai pažeidė teisėjai civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010. Apie jokį teismo šališkumą ar akivaizdžią teisės taikymo klaidą ieškinyje nekalbama. Ieškinyje pateikti duomenys apie akivaizdžią teisėjų savivalę, galimą bendrininkavimą su nusikaltėliais, priimant sprendimus nepagrįstus Lietuvos Respublikos teisės normomis, joms prieštaraujančius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
11. Byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Tačiau asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Teismo jurisdikcija nagrinėti tam tikrą reikalavimą nustatoma atsižvelgiant į konkrečias teisės akte įtvirtintas faktinio pobūdžio aplinkybes, kurios užtikrina ryšio tarp teismo ir bylos egzistavimą.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai L. C., N. G. K. ir A. K. pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydami pripažinti, kad civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimti sprendimai pažeidžia ieškovų konstitucines teises ir laisves. Ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme, konstatavęs, jog galiojantys įstatymai nenumato įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismuose.
14. Apeliantai, nesutikdami su skundžiama nutartimi, nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 buvo sprendžiamas ginčas tarp elektros energijos tiekėjo ir vartotojo bei grįstas Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklėmis, o šiame ieškinyje atsakovas yra Lietuvos valstybė, kurią atstovaujantys teisėjai peržengė jiems įstatymu suteiktus įgaliojimus ir civilinėje byloje priėmė sprendimus, prieštaraujančius Lietuvoje galiojančioms teisės normoms. Atsižvelgiant į tai, apeliantai mano, kad jų ieškinys yra teismui teismingas, nes įsiteisėjęs sprendimas netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ir įstatymo saugomo intereso gynimo, jei toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovų pozicija iš esmės nesutinka.
15. Apeliantų minimoje CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.
16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 sprendimu, priimtu 2010 m. liepos 1 d., tenkino ieškovės akcinės bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį, pareikštą atsakovei L. P., tretieji asmenys byloje – N. G. K. ir A. K. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimas įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 28 d.
17. Nors nagrinėjamu atveju apeliantai nurodo, kad teikiamame ieškinyje atsakovas yra kita šalis nei civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, t. y. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir šiuo ieškiniu yra siekiama kito tikslo, t. y. pripažinti, jog teisėjai civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priėmė sprendimus, prieštaraujančius Lietuvoje galiojančioms teisės normoms, tačiau, kaip matyti iš paduodamo ieškinio turinio, jame kvestionuojamas teismo priimtų procesinių sprendimų atitiktis teisės normoms, o tai reiškia ne ką kitą, kaip siekį nustatyti faktus, nustatytus jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Todėl toks ieškinys negali būti priimtas ir nagrinėjamas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, jeigu apeliantai turi kitą tikslą ir kitą ieškinio reikalavimą, t. y. siekia žalos atlyginimo iš valstybės, padarytos neteisėtais teismo (teisėjo) veiksmais, tai atitinkamai tokio turinio ir reikalavimų ieškinys ir turi būti teikiamas teismui. Kitu atveju, siekiant dar kartą peržiūrėti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, galima kreiptis dėl proceso toje byloje atnaujinimo, esant įstatyme numatytiems pagrindams.
19. Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos pagrįstai atsisakė priimti apeliantų ieškinį kaip jam neteismingą, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.