Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-339-933/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-26
Bylos Nr.: e2A-339-933/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irmantas Šulcas
Atsakovas: B. L.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2A-339-933/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03422-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13888-1089/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ (pavadinimas pakeistas į UAB Mano Būstas NPC) ieškinį atsakovei B. L. dėl skolos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 128,06 Eur skolą su palūkanomis, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nuo 2016-12-01 iki 2018-12-31 teikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Už suteiktas paslaugas atsakovė neatsiskaitė.

Atsiliepimas

2. Atsakovė B. L. atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:

2.1. Ieškovė neteisėtai priskaitė mokesčius už papildomus be daugumos namo savininkų sutikimo atliktus darbus. Ieškovė 2016 m. lapkričio mėn. vienašališkai atliko namo II laiptinės fasado remonto darbus ir nusprendė juos iš dalies apmokėti kaupiamosiomis lėšomis. Pateiktame darbų atlikimo akte Nr. R-BST-V16-312340 nurodyti fiktyvūs darbai (100 m² sienų, apdailintų tinku, dažymas fasadiniais dažais du kartus ir balkonų apskardinimas, nors remontuotoje fasado dalyje nėra balkonų). Fasado remonto ir dažymo darbai nepriskirti privalomųjų darbų kategorijai ir nebūtina juos atlikti nedelsiant. Tą patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2017-02-28 aktas.

2.2. Ieškovė 2017 m. lapkričio mėn. vienašališkai atliko namo I laiptinės nuo 8 iki 12 aukšto fasado remonto darbus. Ieškovė teigė, kad darbai atlikti, nes drėko 48 buto siena, tačiau pranešimas apie darbus buvo iškabintas skelbimų lentoje 2017 m. rugsėjo mėn., t. y. tuo pat metu buvo taisomas II laiptinės fasado remonto darbų brokas. I laiptinės fasado remontas buvo organizuotas tik siekiant kompensuoti II laiptinės darbų broko taisymą. Privalomiems namo naudojimo ir priežiūros reikalavimams užtikrinti namo butų ir kitų patalpų savininkai kiekvieną mėnesį moka bendrojo naudojimo nuolatinės techninės priežiūros mokestį. Ieškovė nuolat priskaito papildomus mokesčius: 2017 m. birželio mėn. – už įėjimo aikštelės plytelių remontą, 2017 m. rugpjūčio mėn. – už laiptų šonų ir turėklų dažymą. 2018 m. birželio mėn. ieškovė be papildomo paaiškinimo priskyrė mokėti už sienos remontą.

2.3. Butų ir kitų patalpų savininkai kiekvieną mėnesį moka lifto techninės priežiūros mokestį, tačiau ieškovė nuolat priskaito papildomus mokesčius. 2017 m. lapkričio mėn. lifto dažnio keitiklio remontas buvo atliktas tik pagal vienašalį liftus prižiūrinčios UAB „Baltijos liftai“ atstovo surašytą aktą. Ieškovė nepateikė nepriklausomo liftų techninės būklės patikrą atliekančio asmens išvados dėl remonto būtinumo. Kito laiptinėje esančio lifto remontas 2015 m. spalio mėn. atliktas remiantis aktu, pasirašytu UAB „Inspekta“ atstovo. Butų ir kitų patalpų savininkai kiekvieną mėnesį taip pat moka gaisrinės signalizacijos įrangos priežiūros ir bendrojo naudojimo patalpų valymo mokesčius. Ieškovė 2018 m. vasario mėn. atliko priešgaisrinės sistemos automatikos remonto darbus, o 2018 m. birželio mėn. langų valymo iš lauko pusės darbus ir priskyrė mokesčius už šiuos darbus visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Ieškovė sudarytuose namo priežiūros ūkiniuose ir finansiniuose planuose numato remontams ir kitiems tikslams išleisti daugiau, nei priskaitoma mokesčių. Ieškovė neteikia informacijos, kokiu teisiniu pagrindu ir nuo kokio žemės sklypo ploto skaičiuoja žemės sklypo priežiūros mokestį, neužkerta kelio elektros vagystėms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovės B. L. priteisė 114,36 Eur skolą, 5,97 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 120,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2019-02-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116,23 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 128,06 Eur įsiskolinimą, kuris susidarė už nuo 2016-12-01 iki 2018-12-31 suteiktas paslaugas. Atsakovė atsisako sumokėti už fasado, plytelių, lifto, priešgaisrinės įrangos, sienos remonto, turėklų dažymo ir langų valymo darbus. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko dėl to, kad: i) ieškovė, prieš atlikdama remonto ir kitus darbus, turėjo gauti namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą; ii) abejotina, ar visus ieškovės minimus darbus buvo būtina atlikti ir darbų atlikimo poreikis kilo dėl eksploatacinių, o ne kitokių priežasčių; iii) dalis remonto darbų turėtų būti dengiamos kas mėnesį mokamomis įmokomis už techninę priežiūrą.

3.2. Apylinkės teismas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 4 dalį patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Bendraturčio pareiga apmokėti jo daliai nuosavybės teisėje proporcingas išlaidas kyla iš įstatymo tik tuo atveju, kai išlaidos yra privalomos (būtinos turtui išlaikyti ir išsaugoti). Priešingu atveju, išlaidų atlyginimo galima reikalauti tik esant bendraturčio sutikimui dėl tokių išlaidų arba teisės aktuose nustatyta tvarka priimtam bendraturčių sprendimui. Namo bendrojo naudojimo objektų administratorius turi veikti taip, kad užtikrintų savo veiklos ir atliekamų veiksmų aiškumą ir pagrįstumą.

3.3. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl Namo fasado remonto darbų, nurodė, kad nėra ginčo, jog Namo fasadas buvo remontuojamas du kartus: 2016 m. ties II-a namo laiptine ir 2017 m. ties I-a laiptine. Atsakovės iškeltos prielaidos, jog fasado remonto darbų atlikimo poreikį lėmė ne ieškovės nurodytos priežastys, paremtos tik atsakovės nuomone, o ne konkrečiais faktiniais duomenimis. Statinio apžiūros 2016-07-16 akte Nr. DA73834 ir 2016-07-18 akte Nr. DA73917 nurodyta, kad dalį namo fasado, esančio ties II-osios laiptinės butais, apgadino vėjas. Statinio apžiūros 2017-02-02 akte Nr. DA89706 konstatuota, kad būtina tvarkyti dalį namo fasado ties I-a laiptine, nes dėl fasado paviršinio sluoksnio nesandarumo drėgmė ties 48 butu patenka į Namo konstrukcijas. Atsakovė neneigė ieškovės atsikirtimo, kad apie abiejų nurodytų aktų išvadas namo butų ir kitų patalpų savininkams buvo pranešta viešai iškabintais skelbimais. Įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovės pateiktuose aktuose, pasirašytuose techninę priežiūrą vykdančių asmenų, išdėstytų vertinimų patikimumu apie fasado remonto būtinybę lemiančias priežastis, atsakovė nepateikė. Apylinkės teismas nustatė, kad atliktų fasado remonto darbų apimtys apibrėžtos tiek nurodytuose apžiūros aktuose, tiek kituose dokumentuose: statinio defektinio akto Nr. DA73917 priede, atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-BST-V16-312340, atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-BST-V17-202406-4, pirmojo fasado remonto darbų pirkimo konkursinėje medžiagoje. Atsikirtimo, kad II-osios laiptinės fasado remontui nebuvo būtini visi atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-BST-V16-312340 įrašyti darbai, atsakovė nepagrindė. Aptartame akte įrašyti darbai atitinka nurodytus statinio defektinio akto Nr. DA73917 priede. Atsakovė be objektyvaus pagrindo teigia, kad I-osios laiptinės fasado remonto darbų tariamai tikrasis tikslas buvo namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis pašalinti II-osios laiptinės fasado remonto darbų broką. Apylinkės teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp I-osios ir II-osios laiptinės fasadų remonto poreikio ir tokių darbų atlikimo. Nenustatyta priežasčių, kodėl reikėtų abejoti ieškovės nurodytais fasado remonto darbų įkainiais.

3.4. Pirmųjų fasado remonto darbų atlikimas buvo inicijuotas iki 2017-01-01, o antrųjų – po 2017-01-01. Aktualios tik iki 2017-01-01 galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 (toliau – Senasis reglamentas), ir nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 (toliau – Naujasis reglamentas), nuostatos. Tiek pagal Senojo, tiek pagal Naujojo reglamento nuostatas abeji fasado remonto darbai priskirtini prie privalomųjų darbų. II-osios laiptinės fasado remonto darbai, kad būtų likviduotas neigiamas poveikis namo konstrukcijoms, buvo būtini ir turėjo užtikrinti privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą. I-osios laiptinės fasado remonto darbų tikslas buvo užtikrinti tinkamą išorinės sienų izoliaciją nuo drėgmės prasiskverbimo į namo konstrukcijas. Kaupiamųjų lėšų panaudojimo faktas neatima teisės iš ieškovės reikalauti, kad trūkstamą lėšų sumą proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje padengtų bendrojo naudojimo objektų savininkai.

3.5. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl lifto ir priešgaisrinės įrangos remonto darbų, nurodė, kad atsakovė iš esmės neneigia prievolės prisidėti prie lifto ir priešgaisrinės įrangos išlaikymo ir priežiūros, tačiau teigė, jog ieškovės prašomos priteisti sumos už lifto ir priešgaisrinės įrangos remontą turėtų būti padengtos kas mėnesį mokamomis techninės priežiūros mokesčio įmokomis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gaisrinės signalizacijos įrangos ir lifto techninės priežiūros mokesčiai apima tik profilaktinius konkrečios įrangos priežiūros darbus, o ne būtinų detalių pirkimo sąnaudas. Nurodytą aplinkybę ieškovė ne kartą nurodė atsakovei. Techninės priežiūros paslauga skirta užtikrinti einamosios įrenginių būklės priežiūrą ir tinkamą jos eksploatavimą (pvz., laiku nustatyti įrangos gedimus ir inicijuoti jų šalinimą), bet ne įrangos remonto darbus. Priešgaisrinės sistemos remonto darbų faktą ir apimtis patvirtina atliktų darbų priėmimo aktai Nr. R-PGV-V17-375019, Nr. R-PGV-V18-419785, taip pat Statinio numatomų atlikti atliktų darbų ir defektavimo 2017-11-07 aktas Nr. DA121446 ir nuotraukos, o lifto – 2017-10-25 sąskaita Nr. 0031838 ir Lifto techninės būklės tikrinimo 2017-10-06 ataskaitos, atliktų darbų priėmimo aktai Nr. XLF-R-V18-231943, Nr. XLF-R-V18-306800, Nr. XLF-R-V18-485297. Atlikti darbai užtikrina, kad name įrengta priešgaisrinė sistema atitiktų privalomuosius reikalavimus. Atsakovė turi pareigą apmokėti priskirtą priešgaisrinės įrangos remonto išlaidų dalį. Atsakovės prielaidos, susijusios su atsakovės mokėtų mokesčių už priešgaisrinės įrangos sistemos techninę priežiūrą panaudojimu, neturi teisinės reikšmės, nes atsakovė neįrodinėjo, kad yra susidariusi mokesčių permoka. Atsakovė iš esmės neginčijo, kad ieškovės deklaruoti lifto remonto darbai (lifto dažnio keitiklio keitimas, lifto šachtos ir kabinos durų sąvarų viršutinių ritinėlių keitimas, iškvietimo mygtukų keitimas, liftų techninio patikimumo įvertinimas, liftų akumuliatoriaus keitimas) faktiškai buvo atlikti. Ieškovė 2018-04-04 elektroniniame laiške paaiškino atsakovei, kad nepriklausomas ekspertas, sprendžiant dėl lifto dažnio keitiklio būtinybės 2017 m. lapkričio mėn., nebuvo pasitelktas, nes jo paslaugos mokamos. Teisės aktuose nenustatyta, kad lifto remonto darbų poreikio faktas gali būti patvirtintas tik dalyvaujant nepriklausomam ekspertui. Lifto techninę priežiūrą vykdančio asmens parengtos pažymos dėl lifto remonto, įvertinus priežiūros veiklos tikslus ir paskirtį, laikytinos pakankamomis tiek nustatyti remonto darbų poreikį, tiek jų apimtį. Atsakovė nepagrįstai reikalauja, kad kiekvienas lifto remonto darbų faktas būtų patvirtintas trečiojo asmens. Aplinkybė, kad ginčo namo lifto techninę priežiūrą vykdančios UAB „Baltijos liftai“ specialisto 2017-11-06 parengtame akte buvo padarytas rašymo apsirikimas (klaidingai nurodytas namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pavadinimas), negali būti traktuojama kaip priežastis abejoti ieškovės ir UAB „Baltijos liftai“ veiksmų realumu. Kitų lifto remonto darbų atlikimo poreikis buvo konstatuotas UAB „Kiwa Inspekta“, atlikusios liftų techninės būklės patikimumo įvertinimą, 2017-10-16 parengtose ataskaitose. Apylinkės teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė apmokėti ieškovės išrašytų sąskaitų dalis dėl lifto remonto darbų.

3.6. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl sienų remonto ir turėklų dažymo, plytelių keitimo ir langų valymo darbų, nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog sienų remonto ir turėklų dažymo, plytelių keitimo ir langų valymo darbai, už kurių atlikimą atsakovei priskirta sumokėti 7,57 Eur, buvo būtini siekiant užtikrinti namo būklės atitiktį privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų visumai. Ieškovė nepagrindė ir dalies nurodytų darbų realumo. Ieškovės atstovė negalėjo paaiškinti, kokia būtinybė lėmė sienų remonto ir turėklų dažymo darbų vienašalį atlikimą, prieš tai jų nesuderinus su namo butų ir kitų patalpų savininkais. Šių darbų atlikimo poreikiui pagrįsti ieškovė pateikė tik nuotraukas, kurios pagal savo pobūdį objektyviai negali būti traktuojamos kaip įrodymas, patvirtinantis egzistuojant būtinybę nedelsiant tokius darbus atlikti, kad būtų išsaugotas konkretus bendras turtas ar jis apsaugotas nuo neigiamo išorinio poveikio. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atliko nurodytų objektų techninį vertinimą ir nustatė, jog jų būklė neatitinka minimalių privalomųjų reikalavimų. Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-BŠT-V18-185070, kuriuo tariamai ieškovei perduoti laiptinės sienos remonto darbai, pasirašytas tik ieškovės. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad iš tiesų buvo būtina skubiai keisti atskiras namo bendrojo naudojimo patalpų plyteles. Ieškovė nepagrindė ir šių darbų atlikimo poreikio. Ieškovė nenurodė, kokiuose teisės aktuose įtvirtinta, kad laiptinių langų valymas iš lauko pusės yra paslauga, kuri nepatenka į bendrų patalpų valymo paslaugų apimtį. Pagal Vilniaus miesto valdybos 1997-03-20 sprendimu Nr. 520V patvirtintų Bendrojo naudojimosi patalpų gyvenamuosiuose namuose ir kiemo teritorijos priežiūros darbų tarifų nustatymo metodikos 5 skirsnio „Gyvenamųjų namų laiptinių valymas“ nuostatas, langų plovimas yra viena iš laiptinių valymo paslaugos dedamųjų. Ieškovė nepagrįstai prašė, kad atsakovė už langų valymą papildomai sumokėtų 1,84 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Atsakovė B. L. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-18 sprendimo dalį, kuria iš atsakovės B. L. priteista skola, 5 procentų procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

4.1. Dėl Namo fasado remonto darbų. Apylinkės teismas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Nevertinta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – Seimo kontrolierius) 2017-12-11 pažyma Nr. 4D-2017/2-737 „Dėl B. L. skundo prieš Vilnius miesto savivaldybės administraciją“ (toliau – Pažyma), kurioje ieškovė įpareigota perskaičiuoti mokesčius už fasado remonto darbus. Pažymoje pateiktos motyvuotos išvados, kad ieškovės atlikti namo II-osios laiptinės fasado remonto darbai buvo atlikti nepagrįstai ir lėšos panaudotos neteisėtai. Ieškovė 2016 m. lapkričio m. vienašališkai be daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo atliko namo II laiptinės fasado remonto darbus ir nusprendė, kad atliktus darbus turės kompensuoti namo butų ir kitų patalpų savininkai. Teismas neįvertino, kad atsakovė nepagrįstai įpareigota kompensuoti namo fasado remonto darbų, kurie faktiškai nebuvo atlikti, kainą. Atliktų darbų 2016 m. lapkričio mėn. aktas Nr. R-BST-V16-312340 neturi galios, kadangi nei užsakovas, nei darbų vykdytojas jo nepasirašė. Atliktų darbų aktas privalo būti įtrauktas į ieškovės dokumentaciją. Ieškovė nesilaikė nei sutartinių prievolių įforminimo tvarkos, nei atsiskaitymų ir mokėjimų tvarkos. Teismas neįvertino, kad ieškovės nurodymas, jog buvo atliktas namo balkonų apskardinimas, nepagrįstas, kadangi Atliktų darbų 2016 m. lapkričio mėn. akte Nr. R-BST-V16-312340 nurodytos netikros ir suklastotos paslaugos. Teismas neanalizavo, kad minėtame akte nurodyta balkonų apskardinimo remonto (96 m) paslauga, nors namo remontuoto fasado dalyje balkonai faktiškai neegzistuoja. Atsakovė nepagrįstai įpareigota kompensuoti nepagrįstą mokestį už namo fasado remonto darbus. Teismas ignoravo, kad ieškovė 2017 m. lapkričio mėn. be daugumos namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo neteisėtai atliko namo I-osios laiptinės fasado remonto darbus (nuo 8 iki 12 aukšto). Namo II-osios laiptinės fasadas buvo ne remontuojamas, o buvo naikinamos pasekmės po 2016 m. nekokybiškai atliktos paslaugos (taisomas brokas). Atsakovė pateikė įrodymus, kad Namo I-osios laiptinės remontas buvo organizuotas tik siekiant kompensuoti II-osios laiptinės broko taisymą. Ieškovės teiginys, kad prie namo buto Nr. 48 drėko siena ir dėl to reikėjo nedelsiant atlikti remontą – nepagrįstas. Atsakovė pateikė nepagrįstumą patvirtinančius objektyvius įrodymus (elektroninius laiškus, nuotraukas).

4.2. Dėl Namo lifto remonto darbų. Teismas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo dėl 2017 m. lapkričio mėn. atlikto Namo antrojo lifto dažnio keitiklio remonto paslaugos. Aptartas remontas buvo atliktas tik pagal vienašališką namo liftus prižiūrinčios UAB „Baltijos liftai“ atstovo surašytą Lifto priežiūros 2017-11-06 aktą, adresuotą UAB „Lazdynų ūkis“. Pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį namo butų ir kitų patalpų savininkai įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti mokestį už suteikiamas liftų priežiūros paslaugas. Atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti dokumentus, kurie pagrindžia atlikto remonto būtinumą ir kainą, tačiau ieškovė nepateikė dokumentų, kurie galėtų pagrįsti remonto darbų būtinumą ir kainą. Teismas ignoravo aptartą aplinkybę, nors ji patvirtina, kad namo antrojo lifto dažnio keitiklio remonto paslaugos nebuvo atliktos. UAB „Baltijos liftai“ atstovo surašytas Lifto priežiūros 2017-11-06 aktas nepatvirtina darbų atlikimo fakto. Teismui buvo pateikti UAB „Kiwa Inspekta“ atlikti lifto techninės būklės įvertinimai, tačiau pateikti aktai pagrindžia tik smulkius ir mažaverčius darbus.

4.3. Dėl priešgaisrinės įrangos remonto darbų. Neįvertinti atsakovės pateikti duomenys, kad įmontuota priešgaisrinė įranga buvo pavogta. Užfiksavus vagystę, ieškovė tik po trijų mėnesių kreipėsi į policiją, o po to sumontavo naują priešgaisrinę įrangą. Ieškovė netrukus ir vėl organizavo fiktyvių priešgaisrinės įrangos remonto paslaugų atlikimą. Pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį namo butų ir kitų patalpų savininkai buvo nepagrįstai įpareigoti kiekvieną mėnesį mokėti mokestį už suteikiamas priešgaisrinės įrangos priežiūros paslaugas, neatsižvelgiant į tai, kad tuo metu priešgaisrinė įranga faktiškai nebuvo įmontuota. Ieškovė turėjo pareigą pateikti duomenis per kokį konkretų laikotarpį susikaupė nurodytas skolos likutis, kiek ir kokių mokesčių atsakovei apskaičiuota, kokio dydžio sumas kas mėnesį atsakovė mokėjo. Nebuvo pagrindo spręsti, jog atsakovės atliktais mokėjimais dengiamas priešgaisrinės įrangos mokestis, kurio dydį ir pagrįstumą galinčių padėti nustatyti duomenų ieškovė teismui nepateikė.

4.4. Teismas taip pat nepasisakė dėl to, kad: i) ieškovė ignoravo namo savininkų teisę priimti sprendimus dėl savo nuosavybės ir sumokėtų lėšų namo priežiūrai panaudojimo. Namo administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo; ii) ieškovė nesilaikė nei norminiais aktais sureguliuotos sutartinių prievolių įforminimo tvarkos, nei dokumentų pateikimo tvarkos; iii) ieškinio reikalavimo (sumos ir termino) pakeitimo, kurį ieškovė pakeitė po to, kai atsakovė pateikė atsiliepimą. Teismas neįvertino, kad ieškovė, vengdama teikti išlaidas patvirtinančius dokumentus, teismui pateikė nesusijusius 2012 m. elektroninius ir kitus susirašinėjimus. Teismas neatliko išsamaus atsakovės pateiktų įrodymų vertinimo ir ignoravo neteisėtą ieškovės mokesčių skaičiavimą.

Atsiliepimas

5. Ieškovė UAB „Namų priežiūros centras“ (pavadinimas pakeistas į UAB Mano Būstas NPC) atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

5.1. Dėl Namo fasado remonto darbų. Atsakovė nenurodė teismo padarytų teisės normų pažeidimų. Vien tai, kad teismas, įvertinęs bylos įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, nereiškia, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas. Atsakovė turėjo pareigą paneigti ieškovės pateiktų įrodymų pagrįstumą, tačiau jų nepateikė. Atsakovė ir apeliaciniame skunde nenurodė objektyvių priežasčių, o tik tapatų subjektyvų vertinimą. Ieškovė privalo įrodyti teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, kadangi tai, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą, turi įrodyti atsakovė.

5.2. Dėl Seimo kontrolieriaus Pažymos. Seimo kontrolierių sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Atsakovės nurodytoje Seimo kontrolieriaus 2017-12-11 Pažymos 10.2 papunktyje nurodyta, kad Seimo kontrolierius pagal kompetenciją vertino Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmus (neveikimą) vykdant administratoriaus veiklos priežiūrą bei kontrolę. Pažymoje buvo sprendžiamas Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų teisėtumas, joje nurodytos aplinkybės nesusijusios su civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nebuvo konstatuota, kad ieškovės veiksmai, atliekant Namo fasado remonto darbus, neteisėti.

5.3. Dėl fasado remonto darbų atlikimo nesant butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo. II-osios laiptinės fasado remonto darbai buvo atlikti, kad būtų pašalintas neigiamas poveikis Namo konstrukcijai. Dėl šių priežasčių ieškovė turėjo užtikrinti privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą. I-osios laiptinės fasado remonto darbų tikslas buvo užtikrinti tinkamą išorinės sienų izoliaciją nuo drėgmės prasiskverbimo į daugiabučio Namo konstrukcijas. Atlikti darbai priskirtini privalomiesiems darbams, todėl atskiras daugiabučio namo gyventojų sutikimas neprivalomas.

5.4. Teismas, ištyręs abiejų šalių įrodymus, nustatė, kad darbų priėmimo akte Nr. R-BTS-V16-312340 įrašyti darbai buvo atlikti realiai, o atsakovė objektyvių įrodymų, galinčių paneigti ieškovės įrodymus, nepateikė. Atsakovės argumentas, kad I-osios laiptinės fasado remontų darbų tikrasis tikslas buvo pašalinti II-osios laiptinės remonto darbų broką, taip pat buvo paneigtas pirmosios instancijos teisme. Aptartą aplinkybę atsakovė grindė tik subjektyvia nuomone, o apeliaciniame skunde nurodomi tapatūs deklaratyvūs teiginiai. Atsakovės prielaida, kad 2016 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktas BST-V16-312340 galimai suklastotas, nesusijusi su civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Aptartų teiginių objektyvumo bei pagrįstumo atsakovė negali pagrįsti.

5.5. Dėl Namo lifto remonto darbų. Aplinkybė, kad atsakovės mokami mokesčiai apima tik profilaktinius įrangos priežiūros darbus, tačiau ne būtinųjų detalių pirkimo sąnaudas bei remonto darbus, nustatyta. Tokią aplinkybę ieškovė ne kartą aiškino ir atsakovei. Ieškovės atliktų darbų būtinumas bei realumas pagrįstas ne tik sąskaitomis, tačiau ir lifto techninės būklės tikrinimo ataskaitomis bei darbų priėmimo aktais. Atsakovė nors ir grindžia, kad ieškovės atlikti lifto remonto darbai nepagrįsti, tačiau objektyvių įrodymų, kurie paneigtų atliktų darbų pagrįstumą, nepateikė. Atsakovė turėjo galimybes pateikti įrodymus, ar inicijuoti ekspertizės atlikimą, įvertinant atliktų darbų pagrįstumą, tačiau tokie įrodymai ar veiksmai neatlikti. Jokiame teisės akte nenumatyta, kad lifto darbų poreikio faktas gali būti patvirtinamas tik dalyvaujant nepriklausomam ekspertui. Neaišku, ką pažeidė pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymų visetą.

5.6. Dėl Namo priešgaisrinės įrangos remonto darbų. Apeliacinis skundas dalyje dėl atliktų darbų pagrįstumo grindžiamas tais pačiais motyvais ir argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į ieškinį. Atsakovė atliktų darbų neginčijo, tačiau apeliaciniame skunde su atliktais darbais jau nesutinka ir laiko, kad atlikti darbai buvo fiktyvūs. Apeliaciniu skundu sąmoningai siekiama klaidinti teismą. Atsakovė dėl šių aplinkybių galėjo pasisakyti pirmosios instancijos teisme. Atsakovės subjektyvi nuomonė negali būti laikoma įrodymu, jeigu tokie teiginiai nepagrįsti objektyviais duomenimis. Reikalavimo pagrįstumą ir jo dydį, dalyje dėl priešgaisrinės įrangos remonto darbų, patvirtina rašytiniai įrodymai, kurie nepaneigti.

5.7. Dėl kitų atsakovės pastebėjimų. Teismas neprivalo pasisakyti išsamiai dėl kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento, kuris nereikšmingas. Kaupiamųjų lėšų panaudojimo faktas neatima teisės reikalauti, kad trūkstamą lėšų sumą proporcingą jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje padengtų bendrojo naudojimo objektų savininkai. Atsakovė nurodė, kad nepasisakyta dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo, tačiau dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė. Nenurodyta objektyvių argumentų, kurie galėtų paneigti skundžiamo sprendimo pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo dalies, kuriuo iš atsakovės ieškovės naudai buvo priteista 114,36 Eur skola ir 5,97 Eur palūkanos už namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė turi nuosavybės teise valdomą butą ((duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 5)), bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo patalpų) administravimą, eksploatavimą, priežiūrą ir kitas suteiktas paslaugas bendrajai dalinei nuosavybei išlaikyti nuo 2016-12-01 iki 2018-12-31.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

9. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui suformulavo prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (el. b. t. 3, b. l. 3–7). CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šalių procesiniais dokumentais, taip pat byloje esančia rašytine medžiaga, sprendžia, kad apeliantė (atsakovė) nepagrindė būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad ginčijamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti įvertintinas ir bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Šalys pirmosios instancijos teisme buvo išklausytos tiesiogiai, byloje surinkta ginčui aktuali medžiaga, apeliaciniame skunde iš esmės apeliuojama į netinkamą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą bei vertinimą. Pastebėtina ir tai, jog prašymas rengti žodinį bylos nagrinėjimą nemotyvuojamas, t. y. atsakovė (apeliantė) nenurodė argumentų, dėl kurių turėtų būti nukrypta nuo CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendrosios taisyklės apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir taikyta išimtis apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių atsakovės prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl Namo fasado remonto darbų

11. Skundžiamame sprendime nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Namo fasadas buvo remontuojamas du kartus: 2016 m. ties II-a namo laiptine ir 2017 m. ties I-a laiptine. Apylinkės teismas sprendė, kad Namo fasado darbai (tiek 2016 m., tiek 2017 m.) buvo būtini ir turėjo užtikrinti privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą. Atsakovė apeliaciniame skunde su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad: pirma, apylinkės teismas nevertino Seimo kontrolieriaus Pažymos turinio; antra, teismas neįvertino, kad atsakovei priteistos sumos (fasado remonto darbų kaina) už tuos darbus, kurie realiai (faktiškai) nebuvo atlikti; trečia, Atliktų darbų 2016 m. lapkričio mėn. akte Nr. R-BST-V16-312340 nurodytos suklastotos paslaugos (nurodyta balkonų apskardinimo paslauga, nors remontuoto namo fasado dalyje balkonai faktiškai neegzistuoja); ketvirta, teismas ignoravo aplinkybę, jog Namo fasado darbai 2017 m. buvo atlikti be daugumos namo patalpų savininkų sutikimo, o pats fasado remontas nebuvo būtinas.

11.1. Į bylą buvo pateikta Seimo kontrolieriaus (2017-12-11) Pažyma (el. b. t. 1, b. l. 78-91). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: i) rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti; ii) oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės nelaikomos prejudiciniais faktais, kurie negali būti ginčijami, o toliau išlieka aplinkybėmis, kurios gali būti paneigtos ir kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, nutarties 45–46 punktai);

11.2. Seimo kontrolierius (Seimo kontrolieriaus institucija), tai valstybės pareigūnas, ginantis žmogaus teises ir laisves, tiriantis pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti viešąjį administravimą (Seimo kontrolierių įstatymo 5 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis). Pareigūnas Seimo kontrolierių įstatymo prasme suprantamas kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos tarnautojas, taip pat kitas darbuotojas, atliekantis viešojo administravimo funkcijas; viešosios įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, darbuotojas, turintis administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims; valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymų nustatytas valstybės suteiktas funkcijas (Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis);

11.3. Butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti tokiais alternatyviais būdais: i) gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija; ii) sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba; iii) skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Byloje ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu ieškovė buvo paskirta bendrojo naudojimo objektų administratore, nėra. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog bendrojo naudojimo objekto administratorių ir atsakovę (patalpos, esančios ieškovės administruojamame Name), iš esmės sieja civiliniai teisiniai santykiai (CK 4.83–4.85 straipsniai). Aptartą išvadą pagrindžia ir kasacinio teismo praktika (CPK 4 straipsnis), kurioje detalizuota, jog savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nustatytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reguliuojami civilinės teisės normomis, t. y. nors turto administravimo teisiniai santykiai ir atsiranda administracinio akto pagrindu (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).

12. Bylos kontekste vertinant Seimo kontrolieriaus Pažymą būtina atkreipti dėmesį į tam tikras aplinkybes. Pirma, Seimo kontrolieriaus Pažyma buvo surašyta dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip subjekto, atsakingo už bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrole (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktas), atžvilgiu. Tai reiškia, kad ja dėl ieškovės veiksmų teisėtumo ir neteisėtumo nebuvo sprendžiama. Vien ta aplinkybė, jog Seimo kontrolieriaus Pažymoje cituojami Vilniaus savivaldybės administracijos raštai, kuriuose Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo savo poziciją (nuomonę) dėl ieškovės, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės veiklos ne(tinkamumo), neleidžia Seimo kontrolieriaus Pažymoje nurodytų aplinkybių (ir/ar teiginių) vertinti kaip pagrindžiančių, jog Namo fasado darbai buvo atlikti netinkamai. Antra, Seimo kontrolieriaus Pažymoje įpareigojimų ieškovei nenumatyta. Trečia, teismas papildomai pastebi, jog iš viešai skelbiamų Seimo kontrolierių įstaigos (ombudsmeno) prieinamų duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Seimo kontrolierius 2019-02-04 priėmė pažymą Nr. 4D-2018/2-1106 pagal atsakovės skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei skirta nuobauda dėl administratoriaus veiklos organizuojant Namo fasado remonto darbus (apie tokią nuobaudą minima ir Seimo kontrolieriaus Pažymoje) buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo (žr. 2019-02-04 pažymos 8.3.6. popunktį). Tai iš esmės rodo, kad naujesnė Seimo kontrolieriaus 2019-02-04 pažyma paneigia atsakovės selektyviai cituojamas Seimo kontrolieriaus Pažymoje nurodytas aplinkybes. Išdėstytos aplinkybės ir teisinis reguliavimas rodo, kad ieškovę ir atsakovę iš esmės sieja civiliniai teisiniai santykiai, o Seimo kontrolierių įstaigos (ombudsmeno) surašytos Pažymos laikytinos tik paprastais rašytiniais įrodymais, kuriuose užfiksuotos netiesioginės aplinkybės, kurios gali būti vienaip ar kitaip netiesiogiai susijusios su nagrinėjamu ginču teisme. Naujesnė Seimo kontrolierių įstaigos 2019-02-04 pažyma iš esmės paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes, kurios buvo aprašytos Seimo kontrolieriaus Pažymoje. Tai reiškia, jog apylinkės teismas pagrįstai detaliau ir nevertino Seimo kontrolieriaus Pažymoje aprašytų aplinkybių, kaip nesusijusių su šioje byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis.

13. Atsakovė teigia, kad yra nepagrįstai įpareigota kompensuoti Namo fasado remonto darbų, kurie faktiškai nebuvo atlikti bei nepagrįsti rašytiniais įrodymais, kainą, kadangi Atliktų darbų 2016 m. lapkričio mėn. aktas Nr. R-BST-V16-312340 (toliau – Atliktų darbų aktas) nepasirašytas nei užsakovo, nei darbų vykdytojo. Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė Atliktų darbų aktą. Sutiktina su atsakove, jog pateikta kopija be parašų. Byloje esantis Atliktų darbų aktas, kurį siuntė ieškovė atsakovei 2017-01-13 elektroniniu paštu, taip pat nepasirašytas (el. b. t. 2, b. l. 134). Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog į bylą nepateiktas pasirašytas Atliktų darbų aktas, nereiškia, kad Atliktų darbų akte nurodyti darbai (fasadinių pastolių įrengimas ir išardymas (100 m² projekcijos), kai pastolių plotis 0,73 m, pastolių aukštis daugiau 15 m; sienų sauso tinko nuardymas; fasadų sienų su angokraščiais 2-jų sluoksnių tinkas, armuojant tinkleliu, kai viršutinis tinklo sluoksnis dekoratyvinis; sienų, apdailintų tinku, dažymas fasadiniais dažais du kartus; balkonų apskardinimo remontas, ties siena nupjovimas ir papildomo lankstinio tvirtinimas) faktiškai neatlikti. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie tai, kad Atliktų darbų akte nurodyti darbai faktiškai nebuvo atlikti (pvz., nuotraukų ar kitų duomenų (aktų, išvadų, kitų institucijų pažymų), iš kurių būtų galima spręsti, kad Namo fasado darbai nebuvo atlikti). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Atliktų darbų akte nurodytos Namo fasado darbų apimtys (sumos bei kainos) sutampa su lokaline rangovo (UAB „Mano būstas“) sąmata (el. b. t. 2, b. l. 120). Pastebima ir tai, kad iš esmės analogiškus darbus bei darbų kiekius nurodė ir kiti rangovai, teikę pasiūlymus Namo fasado sienos remontui (el. b. t. 2, b. l. 116–119, 121–122). Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo 2016-06-07 akto Nr. DA73917 priede nurodytas numatomų atlikti darbų aprašymas (balkonų skardinimo ties siena nupjovimas ir papildomo lankstinio tvirtinimas; esamo tinkuoto fasado nuskutimas; fasado dažymas; naujo fasado tinko sluoksnio ir armavimo sluoksnio įrengimas) iš esmės sutampa su atliktais Namo fasado darbais. Atsakovė nurodė, kad ieškovė Namo fasado darbus atliko vienašališkai be daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo, tačiau apylinkės teismas sprendė, kad Namo fasado remonto darbai buvo privalomieji. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde tokio apylinkės teismo vertinimo nekvestionavo, o apeliavo tik į Atliktų darbų akto trūkumus.

14. Atsakovė teigė, jog Atliktų darbų akte nurodytas Namo balkonų apskardinimas nepagrįstas, kadangi remontuoto fasado dalyje balkonai neegzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atliekant Namo fasado remonto darbus balkonų apskardinimas jau buvo nurodytas Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo 2016-06-07 akto Nr. DA73917 priede (el. b. t. 2, b. l. 129–131). Aptartame defektavimo akte yra padarytos ir namo fasado nuotraukos, iš kurių matyti, jog Namas visgi turi balkonus. Tai, kad Namas turi balkonus matyti ir iš kitų Namo nuotraukų, kurios buvo pateiktos į bylą (el. b. t. 2, b. l. 123–128, 147).

15. Atsakovė nurodė, kad apylinkės teismas ignoravo aplinkybę, jog Namo fasado darbai 2017 m. buvo atlikti be daugumos namo patalpų savininkų sutikimo, o pats fasado remontas nebuvo būtinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė tik abstrakčiai nurodo, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, tačiau nedetalizuoja koks konkretus įrodymas paneigia apylinkės teismo nustatytą aplinkybę, jog Namo fasado remonto darbai 2017 m. buvo neprivalomi (nebūtini). Ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas elektroniniais laiškais atsakovės nurodytų teiginių nepatvirtina (el. b. t. 2, b. l. 11–19, 32–50, 54, 56, 61–63, 101, 107–111, 114–115, 132–134, 151–156, 159). Nors atsakovė nurodė, kad pateikė įrodymus apie tai, jog Namo I-osios laiptinės remontas buvo organizuotas tik siekiant kompensuoti II-osios laiptinės broko taisymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, kad objektyvių aplinkybių, pagrindžiančius šiuos teiginius, atsakovė nepateikė. Neaišku ir tai, kaip naujai atliekamais darbais galima kompensuoti II-os laiptinės fasado remonto broką ir kaip konkrečiai II-osios laiptinės fasado remontas ir brokas susijęs su I-osios laiptinės remonto darbais.

16. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad apylinkės teismas įvertino visus byloje įrodymus, kurie susiję su Namo fasado remonto darbų pagrįstumu. Vien tai, kad atsakovė (apeliantė) nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliuojant tik abstrakčiais ir tapačiais atsiliepimui į ieškinį argumentais, neįrodo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo bei neteisėtumo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, apylinkės teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą dėl aptartų aplinkybių.

Dėl Namo lifto remonto darbų (ne)pagrįstumo

17. Atsakovė kelia ginčą dėl 2017 m. lapkričio mėn. atlikto Namo antrojo lifto dažnio keitiklio remonto paslaugos būtinumo ir pagrįstumo, nurodydama, kad: ieškovė nepateikė atsakovei dokumentų, kurie galėtų pagrįsti remontų darbų būtinumą ir kainą; Lifto priežiūros 2017-11-06 aktas nepatvirtina darbų atlikimo fakto.

18. Analizuojant atsakovės teiginius matyti, kad UAB „Baltijos liftai“ darbų vykdytojas O. S. UAB „Lazdynų butų ūkis“ 2017-11-06 rašte nurodė, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 laiptinė) (lifto reg. Nr. Lf-01-05686) sugedo dažnio keitiklis Nr. V3F16L (žr. atsakovės atsiliepimo priedą Nr. 6). Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei atsakovei 2018-02-21 rašte nurodė, kad: i) 2017 m. lapkričio mėn. Namo I-oje laiptinėje įvyko lifto Nr. Lf-01-05686 gedimas – sugedo lifto dažnio keitiklis; ii) lifto remontas buvo atliktas 2017-11-24; iii) lifto remonto kaina – 2 420 Eur (mokestis už darbus paskirstytas visiems I-os laiptinės gyventojams išsimokėtinai iki 2018 m. birželio mėn.) (el. b. t. 2, b. l. 59–60). Atliktų darbų (dažnio keitiklio remontas Lf-01-05686 1 laiptinė) priėmimo aktas Nr. XLF-R-V17-461938 buvo pateiktas atsakovei elektroniniu paštu 2018-03-20 (el. b. t. 2, b. l. 151–155). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors į bylą ir nebuvo pateiktas pasirašytas Atliktų darbų (Lf-01-05686 1 laiptinė) priėmimo aktas Nr. XLF-R-V17-461938, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neteikė objektyvių duomenų apie tai, kad liftas nebuvo sugedęs, o duomenys apie I-os laiptinės lifto gedimą, remontą ir kainas buvo taip pat teikti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sprendžiama, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie I-os laiptinės lifto remonto darbų apimtį bei kainą. Juolab, pažymėtina, kad ir pati atsakovė 2018-03-20 elektroniniu paštu buvo informuota apie I-os lifto laiptinės remontą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, jog teisės aktai nenumato reikalavimo lifto remontą atlikti tik gavus nepriklausomo eksperto (ar techninių žinių turinčio specialisto) išvadą (ataskaitą). Lifto remontas gali būti atliktas ir pagal faktą – lifto gedimą. Byloje yra Lifto apžiūros 2017-11-06 aktas, kuriuo UAB „Baltijos liftai“ specialistas patvirtinto lifto Nr. Lf-01-05686 gedimo faktą. Atsakovė nepateikė teismui Lifto apžiūros 2017-11-06 akte nurodytų aplinkybių paneigimą patvirtinančių įrodymų.

19. UAB „Kiwa Inspecta“ I-os laiptinės liftą (Nr. Lf-01-05686) patikrino (dalinis techninis periodinis patikrinimas) ir surašė Lifto techninės būklės tikrinimo 2017-10-16 ataskaitą (nustatyti pasidėvėję kabinos ir 1 a. šachtos viršutiniai ritinėliai) (el. b. t. 2, b. l. 68). Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog įrodymų prieštaringumo, kuris būtų susijęs su liftu, nenustatyta. Duomenys apie lifto gedimą – tiek darbų apimtys, tiek darbų kaina, tiek jų (darbų ir kainos) detalizacija – atsakovei buvo pateikti.

Dėl priešgaisrinės įrangos remonto darbų (ne)pagrįstumo

20. Atsakovė apeliuoja ir į netinkamą įrodymų vertinimą, susijusį su Namo priešgaisrinės įrangos remonto darbais. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog ginčo laikotarpis šioje byloje – nuo 2016-12-01 iki 2018-12-31. Ieškovė į bylą pateikė piniginių atsakovės prievolių (skolos) detalizaciją (skolų valdymo ataskaitą) ginčui aktualiam laikotarpiui (el. b. t. 2, b. l. 181). Iš jos matyti, kaip pasiskirsto atsakovės mokėtinos įmokos (įmokos administravimui, kaupiamosioms lėšoms, kitiems darbams, lifto priežiūrai, priežiūrai (eksploatacijai), remontui (keitimui, montavimui), teritorijų ir laiptinių valymui, vandeniui, šiukšlių išvežimui), taip pat kiekvieną mėnesį atsakovės įmokėta suma ir skolos likutis. Atsakovė pateiktoje detalizacijoje nurodė, kad už priešgaisrinės įrangos remontą ginčo laikotarpiu turėjo mokėti du kartus: 2018 m. vasario mėn. (2,98 Eur) ir 2018 m. rugsėjo mėn. (1,84 Eur). Aptartos sumos sutampa ieškovės skolų detalizacijoje (el. b. t. 2, b. l. 181), atsakovės atsisakytų mokėti mokesčių sąraše (žr. atsakovės atsiliepimo priedą Nr. 4), ieškovės atsakovei išrašytose sąskaitose (el. b. t. 2, b. l. 157, 173) (sąskaitose nurodyta suma be 21 pridėtinės vertės mokesčio). Priešgaisrinės sistemos remonto darbai detalizuoti Atliktų darbų priėmimo (sudarytuose 2018 m. vasario mėn. ir rugsėjo mėn.) aktuose Nr. R-PGV-V17-375019 bei Nr. R-PGV-V18-419785 (el. b. t. 2, b. l. 10, 74). Priešgaisrinės sistemos remonto darbus pagrindžia Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo 2017-11-07 aktas Nr. DA121446 (el. b. t. 2, b. l. 9). Bylos duomenys rodo, kad aptarta informacija atsakovei buvo pateikta elektroniniu paštu dar 2018-04-04 (el. b. t. 2, b. l. 159). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje buvo pakankamai faktinių duomenų apie Namo priešgaisrinės sistemos remonto darbus, todėl laikytini nepagrįstais atsakovės teiginiai, jog ieškovė teismui nepateikė duomenų apie priešgaisrinės sistemos darbų kainas ir apskaičiuotą mokestį.

21. Atsakovė taip pat teigia, jog 2015 m. Namo priešgaisrinė įranga buvo pavogta, o ieškovė organizavo fiktyvius priešgaisrinės sistemos remonto darbus. Bylos duomenys rodo, kad apie Namo priešgaisrinės įrangos vagystę sužinota 2015 m. vasario–kovo mėn. patikrinus administruojamus namus (tarp jų – ir Namą) (el. b. t. 2, b. l. 104–106). Visgi, priešgaisrinės sistemos vagystės faktas bylai neaktualus, kadangi ieškovė reikalauja iš atsakovės piniginės prievolės priteisimo nuo 2016-12-01 iki 2018-12-31. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovė reikalauja sumokėti mokestį (mokėtiną kiekvieną mėnesį) už priešgaisrinės įrangos priežiūros paslaugas, neatsižvelgiant į tai, kad priešgaisrinė įranga faktiškai nebuvo sumontuota, tačiau nenurodė nei konkretaus laikotarpio, kada priešgaisrinė įranga Name nebuvo faktiškai sumontuota, nei įrodė, jog ieškovė paskaičiavo kokius nors mokesčius atsakovei už nefunkcionuojančią priešgaisrinę įrangą ginčo laikotarpiu. Ieškovės atsakovei adresuotame 2018-04-04 elektroniniame laiške nurodyta, kad išvogtos elektros įrangos atstatymo darbai buvo organizuoti dar 2015 m.

22. Aukščiau aptartos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su priešgaisrinės įrangos remonto darbų fiktyvumu bei neįrodytumu, – nepagrįsti. Apylinkės teismas turėjo pakankamai faktinių duomenų, jog galėtų konstatuoti, kad piniginė prievolė už priešgaisrinės įrangos remonto darbus ginčo laikotarpiu yra pagrįsta.

Dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo

23. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodė, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad: i) ieškovė ignoravo namo savininkų teisę priimti sprendimus dėl savo nuosavybės ir sumokėtų lėšų namo priežiūrai panaudojimo; ii) ieškovė nesilaikė nei norminiais aktais sureguliuotos sutartinių prievolių įforminimo tvarkos, nei dokumentų pateikimo tvarkos; iii) ieškinio reikalavimo (sumos ir termino) pakeitimo; iv) ieškovė, vengdama teikti išlaidas patvirtinančius dokumentus, teismui pateikė nesusijusius elektroninius ir kitus susirašinėjimus. Pažymėtina, jog bylos esmė, ar ieškovė, vykdydama Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir administravimo funkciją ginčijamus darbus atliko įgyvendindama privalomuosius statinio reikalavimus. Apylinkės teismas sprendė, kad Namo fasado darbai, lifto remontas, priešgaisrinės sistemos atstatymo darbai buvo atlikti įgyvendinant privalomuosius statinio reikalavimus. Tokiam apylinkės teismo sprendimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Atsakovė apeliaciniu skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, taip pat nepateikė jokių argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismui leistų suabejoti apylinkės teismo sprendimo motyvacija. Atsakovė neteisi, jog apylinkės teismas nepasisakė dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Tai, kad ieškovė po atsakovės pateikto atsiliepimo sumažino ieškinio reikalavimo sumą, rodo, jog tam tikros atsakovės pastabos ieškovei buvo teisingos. Be to, gavus atsakovės atsiliepimą, buvo aiškiau apibrėžtos ginčo ribos, todėl ieškovė galėjo pateikti tikslesnius argumentus bei atsakovės reikalaujamus dokumentus. Tai, kad dalis į bylą pateiktų dokumentų nebuvo susiję su ginčo laikotarpiu, o apylinkės teismas pasisakė tik dėl tų įrodymų, kurie buvo reikšmingi ginčo sprendimui, ir rodo, kad apylinkės teismas tinkamai atliko pareigą nustatyti ginčo ribas ir pasisakė tik dėl tų aplinkybių, kurios yra esminės ir sukelia šalims teises ir pareigas. Į bylą teikti elektroniniai ieškovės ir atsakovės susirašinėjimai kaip tik patvirtina, kad ieškovė išsamiai atsako į atsakovės paklausimus, siunčia atsakovei dokumentų kopijas ir kviečia į susitikimus ar objektų apžiūras. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytos atsakovės pastabos nepaneigia apylinkės teismo sprendime padarytų išvadų.

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės įtakos teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu

25. Atsakovės apeliacinis skundas šiuo procesiniu sprendimu atmestas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 411,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. t. 3, b. l. 30–32). Įvertinęs bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, procesinių dokumentų turinį, atsižvelgęs į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas, todėl priteisia nurodytas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovei atsakovės.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 411,40 Eur (keturis šimtus vienuolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų inicijavus apeliacinį procesą, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas NPC (ankstesnis pavadinimas UAB „Namų priežiūros centras“), juridinio asmens kodas 1225596783.

Teisėjas Irmantas Šulcas