Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovei B. L.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovei B. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

5. Ieškinyje ieškovė teigė, kad prašo priteisti iš atsakovės 143,65 Eur įsiskolinimą už nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas suteiktas komunalines paslaugas. Susipažinusi su atsakovės atsiliepime išdėstytais atsikirtimais dėl to, kurių tiksliai ieškovės sąskaitose įtrauktų sumų ji neapmokėjo, ieškovė 2019 m. gegužės 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose patikslino, kad iš atsakovės prašo priteisti 128,06 Eur įsiskolinimą, kuris susidarė už nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovei suteiktas paslaugas. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo tikslinimą lėmė padaryti rašymo apsirikimai, taip pat atsakovės pateikti atsikirtimai, su kuriomis jai išrašytų sąskaitų dalimis ji nesutinka (2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašo: 9 min. 23 sek.–10 min. 27 sek.; 27 min. 30 sek.–28 min. 53 sek.). Dėl nurodytų priežasčių pareikšto reikalavimo patikslinimas traktuotinas ne kaip pradinio ieškinio dalies reikalavimų atsiėmimas ar atsisakymas, bet kaip reikalavimo faktinio pagrindo ir jo apimties korekcija. Pradinio ieškinio patikslinimas rašytiniais paaiškinimais šiuo konkrečiu atveju laikytinas tinkamu, nes atsakovei buvo tinkamai atskleisti ieškovės reikalavimai ir aplinkybės, kuriomis jie grindžiami. Juolab, kad bylos šalių ginčas yra tęstinio pobūdžio ir jo aplinkybes ieškovė bei atsakovė ne kartą aiškinosi iki ieškovės kreipimosi į teismą.

6. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė Atsisakytų mokėti mokesčių sąrašą nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Šiame dokumente atsakovė konkrečiai išdėstė, kokias ieškovės sąskaitose nurodytas įmokas atsisakė sumokėti: už fasado, plytelių, lifto, priešgaisrinės įrangos, sienos remonto, turėklų dažymo ir langų valymo darbus. Byloje nagrinėjamo ginčo esmę sudaro įvertinimas, ar atsakovė yra teisi, kad ieškovė be pagrindo reikalauja, jog atsakovė apmokėtų jai tenkančią nurodytų išlaidų dalį.

8. Prieš pereinant prie konkrečių ieškovės argumentų ir atsakovės atsikirtimų į juos analizės, išskirtini keli esminiai teisiniai aspektai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 4 dalį patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad bendraturčio pareiga apmokėti jo daliai nuosavybės teisėje proporcingas išlaidas kyla iš įstatymo tik tuo atveju, kai išlaidos yra privalomos (būtinos turtui išlaikyti ir išsaugoti). Priešingu atveju išlaidų atlyginimo galima reikalauti tik esant bendraturčio sutikimui dėl tokių išlaidų arba teisės aktuose nustatyta tvarka priimtam bendraturčių sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2018).

9. Namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, vykdydamas savo funkcijas, turi veikti taip, kad užtikrintų savo veiklos ir atliekamų veiksmų aiškumą ir pagrįstumą. Jeigu administratorius nutaria atlikti bendrosios nuosavybės remonto ar panašius darbus negavęs bendraturčių sutikimo, jis turi prievolę visapusiškai įvertinti, ar iš tiesų yra būtina skubiai atlikti darbus, t. y. prieš tai neinformavus bendraturčių, užfiksuoti bendrojo naudojimo objektų būklę prieš darbų atlikimą ir darbus atlikti ar organizuoti jų atlikimą ekonomiškiausiu galimu būdu. Bet kuriuo atveju namo bendrojo naudojimo objektų administratorius turi užtikrinti, kad bendrojo naudojimo objektų techninė būklė atitiktų minimalius privalomuosius reikalavimus.

Dėl fasado remonto darbų

10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad namo fasadas buvo remontuojamas du kartus: 2016 metais ties II–ąja namo laiptine ir 2017 metais ties I–ąja laiptine. Atsakovė nesutinka apmokėti jai tenkančios fasado remonto darbų kainos dalies dėl kelių priežasčių. Pirma, atsakovės nuomone, ieškovė neturėjo teisės vienašališkai priimti sprendimo dėl namo fasado tvarkymo, t. y. įmonė turėjo gauti bendrojo naudojimo objektų savininkų leidimą. Antra, atsakovės vertinimu, II–osios laiptinės fasadą apgadino ne audra, o kiti namo gyventojai, montuodami metalines žaliuzes. Trečia, II–osios laiptinės fasado remonto darbų apimtis buvo nepagrįstai išplėsta. Ketvirta, atsakovė teigia, kad I–osios laiptinės fasado remonto darbų tikslas buvo pašalinti pirmųjų darbų trūkumus, todėl namo bendrojo naudojimo objektų savininkai neturi pareigos apmokėti tokių darbų. Nurodyti atsakovės atsikirtimai atmestini kaip nepagrįsti.

11. Išanalizavus bylos šalių pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovės iškeltos prielaidos, jog fasado remonto darbų atlikimo poreikį lėmė ne ieškovės nurodytos priežastys, yra paremtos tik jos nuomone, o ne konkrečiais faktiniais duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).

12. 2016 m. liepos 16 d. Statinio apžiūros akte Nr. DA73834 ir 2016 m. liepos 18 d. Statinio apžiūros akte Nr. DA73917 padaryta kategoriška išvada, kad dalį namo fasado, esančio ties II–osios laiptinės butais, apgadino vėjas (II t., b. l. 22, 129-131). O 2017 m. vasario 2 d. Statinio apžiūros akte Nr. DA89706 konstatuota, kad būtina tvarkyti dalį namo fasado ties I-ąja laiptine, nes dėl fasado paviršinio sluoksnio nesandarumo drėgmė ties 48 butu patenka į namo konstrukcijas (II t., b. l. 149-150). Atsakovė neneigė ieškovės atsikirtimo, kad apie abiejų nurodytų aktų išvadas namo butų ir kitų patalpų savininkams buvo pranešta viešai iškabintais skelbimais, t. y. namo bendrojo naudojimo objektų savininkai informuoti tiek apie planuotus atlikti darbus, tiek apie jų atlikimą lemiančias priežastis (II t., b. l. 145). Konkrečių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovės pateiktuose aktuose, pasirašytuose techninę priežiūrą vykdančių asmenų, išdėstytų vertinimų patikimumu apie fasado remonto būtinybę lemiančias priežastis, atsakovė, kaip jau minėta, nepateikė. Be kita ko, pridurtina, kad iš pateiktų 2016 m. liepos 16 d. Statinio apžiūros akto Nr. DA73834 priedų – nuotraukų, matyti, jog dalis fasado atsilupo kitoje vietoje nei yra sumontuotos ant vieno iš butų metalinės žaliuzės (II t., b. l. 123–127).

13. Atliktų fasado remonto darbų apimtys aiškiai apibrėžtos tiek nurodytuose apžiūros aktuose, tiek kituose dokumentuose: statinio defektinio akto Nr. DA73917 priede, atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-BST-V16-312340, atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-BST-V17-202406-4, pirmojo fasado remonto darbų pirkimo konkursinėje medžiagoje (I t., b. l. 47; II t., b. l. 116–122, 131, 146). Atsikirtimo, kad II–osios laiptinės fasado remontui nebuvo būtini visi atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-BST-V16-312340 įrašyti darbai, atsakovė jokiais konkrečiais įrodymais nepagrindė. Šiame akte įrašyti darbai atitinka nurodytus statinio defektinio akto Nr. DA73917 priede. Taip pat atsakovė be jokio objektyvaus pagrindo teigia, kad I–osios laiptinės fasado remonto darbų tariamai tikrasis tikslas buvo namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis pašalinti II–osios laiptinės fasado remonto darbų broką. Išanalizavus pateiktus rašytinius dokumentus, nenustatyta priežastinio ryšio tarp I–osios ir II–osios laiptinės fasadų remonto poreikio ir tokių darbų atlikimo. Be to, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta realių priežasčių, kodėl reikėtų abejoti ieškovės nurodytais fasado remonto darbų įkainiais.

14. Pirmųjų fasado remonto darbų atlikimas buvo inicijuotas iki 2017 m. sausio 1 d., o antrųjų po šios datos. Taigi nagrinėjamu atveju yra aktualios iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (toliau – ir Senasis reglamentas), ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – ir Naujasis reglamentas), nuostatos. Tiek pagal Senojo reglamento, tiek pagal Naujojo reglamento nuostatas abeji fasado remonto darbai priskirtini prie privalomųjų atlikti darbų.

15. Visų pirma, Senojo reglamento 4.1 punkte buvo nustatyta, kad privalomieji darbai – tai daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbai ar jų kompleksas, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus. Be to, Senojo reglamento 7.1 punkte buvo nustatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais. O pagal Senojo reglamento 8.1 punktą visa tai įgyvendinama nustatant gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklę ir įvertinant jos atitiktį privalomiesiems reikalavimams. Šiuo konkrečiu atveju II–osios laiptinės fasado remonto darbai, kad būtų likviduotas neigiamas poveikis namo konstrukcijos, buvo būtini ir turėjo užtikrinti privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą.

16. Antra, pagal Naujojo reglamento 12.2 punktą vienu iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra pripažįstamas atsiradusių statybinių konstrukcijų defektų savalaikis pastebėjimas, teisingas įvertinimas ir likvidavimas. Šio reglamento 13.1 punkte nurodyta, kad mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, jog būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita). Iš byloje pateiktų jau aptartų dokumentų akivaizdu, kad I–osios laiptinės fasado remonto darbų tikslas buvo užtikrinti tinkamą išorinės sienų izoliaciją nuo drėgmės prasiskverbimo į namo konstrukcijas.

17. Kaip papildomą argumentą, kodėl ji neturėtų mokėti ieškovei už atliktus fasado remonto darbus, atsakovė bylos nagrinėjimo metu iškėlė ir aplinkybę, kad ieškovė šių darbų finansavimui be sutikimo panaudojo namo butų ir kitų patalpų sumokėtas kaupiamąsias lėšas. Pastarasis atsikirtimas yra susijęs su ieškovės reikalavimo dydžiu, o ne įmonės teisės gauti apmokėjimą už atliktus darbus pagrįstumu. Taigi kaupiamųjų lėšų panaudojimo faktas neatima teisės iš ieškovės reikalauti, kad trūkstamą lėšų sumą proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje padengtų bendrojo naudojimo objektų savininkai.

Dėl lifto ir priešgaisrinės įrangos remonto darbų

19. Byloje nustatyta, kad gaisrinės signalizacijos įrangos ir lifto techninės priežiūros mokesčiai apima tik profilaktinius konkrečios įrangos priežiūros darbus, o ne būtinų detalių pirkimo sąnaudas (II t., b. l. 6-8). Nurodytą aplinkybę ieškovė ne kartą išaiškino atsakovei, atsakydama į pastarosios prašymus (pvz., ieškovės 2017 m. kovo 3 d. raštas Nr. NPCV-RS-17-0182 (II t., b. l. 135-139). Techninės priežiūros paslauga yra skirta užtikrinti einamosios įrenginių būklės priežiūrą ir tinkamą jos eksploatavimą (pvz., laiku nustatyti įrangos gedimus ir inicijuoti jų šalinimą), bet ne įrangos remonto darbus.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo, kad iš atsakovės būtų priteistas įsiskolinimas už tokius gaisrinės signalizacijos ir lifto remonto darbus, kurie nepriskirtini prie einamųjų, apmokamų kas mėnesį mokamais techninės priežiūros mokesčiais. Priešgaisrinės sistemos remonto darbų faktą ir apimtis patvirtina atliktų darbų priėmimo aktai Nr. R-PGV-V17-375019, Nr. R-PGV-V18-419785 (II t., b. l. 10, 74), taip pat 2017 m. lapkričio 7 d. Statinio numatomų atlikti atliktų darbų ir defektavimo aktas Nr. DA121446 ir nuotraukos (II t., b. l. 9, 76–77), o lifto – 2017 m. spalio 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0031838 ir 2017 m. spalio 16 d. Lifto techninės būklės tikrinimo ataskaitos, atliktų darbų priėmimo aktai Nr. XLF-R-V18-231943, Nr. XLF-R-V18-306800, Nr. XLF-R-V18-485297 (II t., b. l. 64, 66-73, 77). Kiek tai susiję su priešgaisrinės sistemos remonto darbų – priešgaisrinių čiaupų keitimas, priešgaisrinės sistemos automatikos remontas, klausimu, atsakovė iš esmės neginčijo atliktų darbų būtinybės. Atlikus nurodytus darbus, užtikrinta, kad name įrengta priešgaisrinė sistema atitiktų privalomuosius reikalavimus, nustatytus teisės aktuose. Taigi atsakovė turi pareigą apmokėti jai priskirtą priešgaisrinės įrangos remonto išlaidų dalį. Atsakovės atsiliepimo į ieškinį 4 skirsnyje „Dėl mokesčio už gaisrinės signalizacijos įrangos priežiūrą“ iškeltos prielaidos, susijusios su jos mokėtų mokesčių už priešgaisrinės įrangos sistemos techninę priežiūrą panaudojimu, neturi teisinės reikšmės, nes atsakovė neįrodinėjo, kad yra susidariusi jos mokamų mokesčių faktinė permoka.

21. Kiek tai susiję su lifto remontų klausimu, atsakovė iš esmės neginčijo, kad ieškovės deklaruoti lifto remonto darbai: lifto dažnio keitiklio keitimas, lifto šachtos ir kabinos durų sąvarų viršutinių ritinėlių keitimas, iškvietimo mygtukų keitimas, liftų techninio patikimumo įvertinimas, liftų akumuliatoriaus keitimas, faktiškai buvo atlikti. Tą patvirtina ir paminėti dokumentai, kurie pateikti į bylą. Ieškovė 2018 m. balandžio 4 d. elektroniniame laiške paaiškino atsakovei, kad nepriklausomas ekspertas, sprendžiant dėl lifto dažnio keitiklio būtinybės 2017 m. lapkričio mėn., nebuvo pasitelktas, nes jo paslaugos yra mokamos (II t., b. l. 11-14). Teisės aktuose nėra nustatytos taisyklės, kad lifto remonto darbų poreikio faktas gali būti patvirtintas tik dalyvaujant nepriklausomam ekspertui. Lifto techninę priežiūrą vykdančio asmens parengtos pažymos dėl lifto remonto, įvertinus priežiūros veiklos tikslus ir paskirtį, laikytinos pakankamomis tiek nustatyti remonto darbų poreikį, tiek jų apimtį. Dėl to atsakovė nepagrįstai reikalauja, kad kiekvienas lifto remonto darbų faktas būtų patvirtintas trečiojo asmens. Antra vertus, aplinkybė, kad ginčo namo lifto techninę priežiūrą vykdančios UAB „Baltijos liftai“ specialisto 2017 m. lapkričio 6 d. parengtame akte buvo padarytas rašymo apsirikimas (klaidingai nurodytas namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pavadinimas), negali būti traktuojama kaip priežastis abejoti ieškovės ir UAB „Baltijos liftai“ veiksmų realumu (I t., b. l. 48). Antra vertus, kitų lifto remonto darbų atlikimo poreikis buvo konstatuotas UAB „Kiwa Inspekta“, atlikusios liftų techninės būklės patikimumo įvertinimą, 2017 m. spalio 16 d. parengtose ataskaitose (II t., b. l. 69–73). Taigi atsakovė nepagrįstai atsisakė apmokėti ieškovės išrašytų sąskaitų dalis dėl lifto remonto darbų.

Dėl sienų remonto ir turėklų dažymo, plytelių keitimo ir langų valymo darbų

22. Išanalizavus byloje pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog sienų remonto ir turėklų dažymo, plytelių keitimo ir langų valymo darbai, už kurių atlikimą atsakovei priskirta sumokėti 7,57 Eur (2,99 Eur + 0,82 Eur + 1,92 Eur + 1,84 Eur) buvo būtini siekiant užtikrinti namo būklės atitiktį privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų visumai. Be to, ieškovė nepagrindė dalies nurodytų darbų realumo.

23. Visų pirma, teismo posėdyje ieškovės atstovė negalėjo paaiškinti, kokia būtinybė lėmė sienų remonto ir turėklų dažymo darbų vienašalį atlikimą, prieš tai jų nesuderinus su namo butų ir kitų patalpų savininkais (2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio garso įrašo: 50 min. 30 sek.–51 min. 22 sek.). Šių darbų atlikimo poreikiui pagrįsti ieškovė pateikė tik nuotraukas, kurios pagal savo pobūdį objektyviai negali būti traktuojamos kaip įrodymas patvirtinantis egzistuojant būtinybę nedelsiant tokius darbus atlikti, kad būtų išsaugotas konkretus bendras turtas ar jis apsaugotas nuo neigiamo išorinio poveikio (II t., b. l. 4–5, 46–49). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atliko nurodytų objektų techninį vertinimą ir nustatė, jog jų būklė neatitinka minimalių privalomųjų reikalavimų. Be to, atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-BŠT-V18-185070, kuriuo tariamai ieškovei perduoti laiptinės sienos remonto darbai, yra pasirašytas tik ieškovės (II t., b. l. 3).

24. Antra, ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad iš tiesų buvo būtina skubiai keisti atskiras namo bendrojo naudojimo patalpų plyteles. Šių darbų atlikimo būtinybę ieškovė taip pat įrodinėjo tik nuotraukomis (II t., b. l. 35–43). Kitų įrodymų, kurie leistų įsitikinti, ar iš tiesų buvo atlikti plytelių keitimo darbai, kokia buvo jų apimtis, ieškovė nepateikė. Nekartojant šio sprendimo 23 punkte išdėstytų argumentų, ieškovė nepagrindė ir šių darbų atlikimo poreikio. Trečia, bylos nagrinėjimo metu ieškovė tiksliai nenurodė, kokiuose teisės aktuose įtvirtinta, kad laiptinių langų valymas iš lauko pusės yra paslauga, kuri nepatenka į bendrų patalpų valymo paslaugų apimtį. Pagal Vilniaus miesto valdybos 1997 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 520V patvirtintos Bendrojo naudojimosi patalpų gyvenamuosiuose namuose ir kiemo teritorijos priežiūros darbų tarifų nustatymo metodikos 5 skirsnio „Gyvenamųjų namų laiptinių valymas“ nuostatas langų plovimas yra viena iš laiptinių valymo paslaugos dedamųjų. Taigi ieškovė nepagrįstai prašo, kad atsakovė už langų valymą papildomai sumokėtų 1,84 Eur.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra pagrįstas iš dalies. Ieškovė įrodė, kad atsakovė turi padengti jai priskirtą fasado, priešgaisrinės įrangos ir lifto remonto darbų dalį, kuri yra 114,36 Eur (53,17 Eur + 56,37 Eur + 4,82 Eur) (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Nurodyta suma ieškovei priteisiama iš atsakovės. Kiti ieškovės reikalavimai, kurie sudaro 7,57 Eur (sienų remonto, turėklų dažymo, plytelių keitimo ir langų valymo darbai), atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Kaip jau pasisakyta, ieškovė neturi teisės savo nuožiūra atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto darbus, jeigu jais nesiekiama užtikrinti privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimą. Kitu atveju, ieškovė turi pareigą tinkamai fiksuoti tiek darbų atlikimo būtinumą, tiek jų apimtį. Neatsižvelgdama į šiuos reikalavimus, ieškovė negali tikėtis, kad namo butų ir kitų patalpų savininkams savaime atsiras teisinė prievolė kompensuoti ieškovės turėtas išlaidas.

26. Iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5,97 Eur dydžio palūkanos, apskaičiuotos už atskiras atsakovės neapmokėtas sumas už fasado, lifto ir priešgaisrinės sistemos remonto darbus, – išskirtas atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktame atsisakytų mokėti mokesčių sąraše (I t., b. l. 46) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės ieškovei taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

27. Ieškovė pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad įmonė turėjo 15 Eur žyminio mokesčio, 108,65 Eur teisinės pagalbos išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą ir advokato padėjėjo atstovavimą teismo posėdyje (I t., b. l. 3, 7–8, 10, 110–112). Ieškovė mokėjimo dokumentais nepagrindė, kad turėjo 1,71 Eur išlaidas už išrašų iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro gavimą. Taigi pastarųjų išlaidų kompensavimo klausimas nesprendžiamas. Patenkinta 94 procentai ieškovės reikalavimų (120,33 Eur / 128,06 Eur). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 116,23 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (15 Eur + 108,65 Eur) × 94 procentai) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

28. Įvertinus atsakovės teismo posėdyje išsakytus teiginius, atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad ji, kaip viena iš namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, turi teisę kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais inicijuoti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimą, jeigu pastarojo veikla netenkina savininkų lūkesčių. Administratoriaus pakeitimo tvarka detalizuota CK 4.84 straipsnio 4 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. L. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Namų priežiūros centras“ 114,36 Eur (šimto keturiolikos eurų ir 36 ct) skolą, 5,97 Eur (penkių eurų ir 97 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (120,33 Eur (šimtą dvidešimt eurų ir 33 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116,23 Eur (šimto šešiolikos eurų ir 23 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.