Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. R. į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 18 d. 18.09 val. iki 2022 m. sausio 19 d. 14.50 val. (viena para) ir V. R. laikytas atlikusiu dalį bausmės – 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 18 MGL, ir V. R. skirta galutinė laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams ir 18 MGL (900 Eur – devynių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- tęsti darbą arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba Užimtumo tarnybai panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškotis darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią V. R. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. R. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrius ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 skaitmenines laikmenas, pridėtas prie baudžiamosios bylos (2 tomo galinio viršelio), nuspręsta palikti prie bylos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. R. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei N. F., o būtent: 2022 m. sausio 18 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) tarpduryje vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai N. F. į veido sritį ir, suėmęs abiem rankomis, smaugė nukentėjusiąją N. F., taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą apie V. R. veiksmų nusikalstamą pobūdį bei jų kvalifikavimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taip pat tinkamai ir motyvuotai išdėstė aplinkybes, į kurias atsižvelgė tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek nustatydamas jos dydį, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė galutinę bausmę, kadangi nesubendrino šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, buvo atidėtas, o pritaikius BK 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, šiuo nuosprendžiu paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrino tik su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 18 MGL (900 Eur) bauda.

2.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai V. R. pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą motyvavo iš esmės tik tuo, jog kaltinamasis nuo 2022 m. gegužės 9 d. vykdo individualią veiklą ir turės objektyvią galimybę mokėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirtą baudą, padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimu turtinė žala nepadaryta, civilinis ieškinys nepareikštas, tačiau visiškai nevertino esminę reikšmę turinčių aplinkybių, jog kaltinamasis yra teisiamas ketvirtą kartą, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, anksčiau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, taigi, padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio, tai yra trečias jo padarytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, taigi, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Pažymi, kad V. R. nusikalto neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu jam paskirtos galutinės 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams, nustačius įpareigojimus, ir 18 MGL (900 Eur) baudos, kurią nustatyta sumokėti iki 2021 m. gruodžio 11 d., išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, daug kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus ir informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog V. R. nusikalto ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. įpusėjus vienerių metų terminui ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, per bausmės vykdymo atidėjimo vienerių metų laikotarpį teisme negauta Probacijos tarnybos teikimų dėl nuteistojo padarytų probacijos sąlygų pažeidimų ir bausmės vykdymo atidėjimo jam panaikinimo, tačiau visiškai neatkreipė dėmesio, kad šią nusikalstamą veiką V. R. padarė būdamas neblaivus (įvykio metu nustatytas 1,68 promilių neblaivumas), kai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu atidėjus paskirtos bausmės vykdymą jam buvo paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taigi, ignoravo jam parodytą teismo pasitikėjimą, nors šis pažeidimas ir nebuvo užfiksuotas Probacijos tarnybos. Prokurorė prašo įvertinti ir tai, kad V. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, dėl jos padarymo nesigailėjo, todėl akivaizdu, kad nesupranta savo padarytos veikos pavojingumo, kritiškai savo elgesio nevertina, jam nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio bei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

2.4. Nurodo, kad minėti duomenys apie V. R. ankstesnį teistumą ir naujos nusikalstamos veikos padarymą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip pat kaltinamojo asmenybė vertintinos kaip neigiamai jį charakterizuojančios, rodančios jo pavojingumą bei leidžiančios daryti išvadą, jog nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Prokurorės Inetos Žilinskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo V. R. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Ginčo dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės už naujai padarytą nusikalstamą ir jos dydžio taip pat nėra. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, turėjo šią bausmę subendrinti ne tik su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme, bet ir su laisvės atėmimo bausme. Taip pat prokurorė nesutinka su bausmės vykdymo atidėjimo taikymu ir prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, vadovaujantis BK 75 straipsnio taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 64 straipsnio taikymo

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu nustatęs, kad V. R. naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau neatliktos laisvės atėmimo bausmės nesubendrinęs su bausme už naujai padarytą nusikalstamą, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą.

8. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

9. Byloje nustatyta, kad V. R. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė, ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 10 mėnesių bei 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant 1 metams ir nustatant įpareigojimus: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Paskirtą baudą V. R. įpareigotas sumokėti per 6 mėnesius. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2021 m. sausio 19 d. – viena para. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendis įsiteisėjo ir V. R. probacija pradėta vykdyti nuo 2021 m. birželio 11 d., priverstinis baudos išieškojimas vykdomuoju raštu pradėtas vykdyti 2021 m. gruodžio 16 d., išieškoma suma iki šiol lygi 900 Eur (informacinės teismų sistemos LITEKO Sodros duomenys).

10. Naują nusikalstamą veiką, dėl kurios V. R. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė 2022 m. sausio 18 d., tai yra, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi, naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui (V. R. iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro išregistruotas 2022 m. birželio 11 d.), o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė turi būti subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas.

11. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bausmę, paskirtą už naujai padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrino tik su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda. Aplinkybė, jog skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną V. R. ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pasibaigęs, nėra pagrindas konstatuoti, jog V. R. laikomas atlikusiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl prokurorės skundas šioje dalyje tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis dalyje dėl netinkamai subendrintų bausmių keičiamas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu už naujai padarytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei visą neatliktą baudos bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę V. R. nustatant laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams bei 18 MGL (900 Eur) dydžio baudą. Pažymėtina, jog bendrinant laisvės atėmimo bausmes prokurorė prašo taikyti nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, tai yra, bausmes iš dalies sudėti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog toks prokurorės prašomas bausmių bendrinimo būdas laikomas tinkamu tiek įvertinus V. R. asmenybę, tiek nusikalstamų veikų pobūdį, o prašoma pridėti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra artima minimaliai įstatyme numatytai ribai ir laikytina proporcinga bei teisinga.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

12. Kadangi V. R. skiriama naujai subendrinta bausmė, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo klausimas nuteistajam sprendžiamas iš naujo, atsižvelgiant į prokurorės skunde išdėstytus argumentus dėl BK 75 straipsnio taikymo nepagrįstumo.

13. BK 75 straipsnio 2 dalyje (BK redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

15. BK 75 straipsnyje nenustatytas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019).

16. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, tai yra, V. R. yra nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą ir jam skiriama subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų – 1 metai 2 mėnesiai. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos vertinimu, nuteistajam V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

17. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijai, šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas 3 kartus, įskaitant už analogišką veiką (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir jam skirta bauda 20 MGL; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu, skirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 18 MGL bauda; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu, skirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių, vykdymą atidedant 1 metams, bei 18 MGL dydžio bauda), taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. vasario 23 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu (1 t., b. l. 183–190)). Kaip jau minėta, naują nusikalstamą veiką V. R. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės (išieškoma antstolių) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2022 m. birželio 11 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro). Nuteistasis yra baustas administracine tvarka, daugiausia už viešosios tvarkos pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kadangi paskirtų baudų nėra sumokėjęs (1 t., b. l. 192–197). Nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Pastarosios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai bei rodo, jog praeityje teismų jam taikytos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis savo elgesio nekeitė ir įvykdė naują nusikalstamą veiką. Tačiau šiuo atveju vien V. R. praeityje padarytų nusikaltimų bei administracinių nusižengimų vertinimas, neatsižvelgus į jo turimus socialinius ryšius, elgesį po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei kitas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo.

18. Be minėtų V. R. iš esmės neigiamai charakterizuojančių duomenų atsižvelgiama ir į tai, kad visos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra panašaus pobūdžio – nesunkūs nusikaltimai, baudžiamasis nusižengimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistasis naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau per nustatytą bausmės vykdymo atidėjimo terminą Probacijos tarnybos teikimų dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo V. R. teisme gauta nebuvo, sprendžiant iš bylos duomenų, nuteistasis iki naujos nusikalstamos veikos padarymo iš esmės laikėsi jam nustatytų probacijos sąlygų, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (2 t., b. l. 83–88). Nustatyta ir teigiamų nuteistojo savybių: jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nepilnametį vaiką (2 t., b. l. 48), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 4), jo darbinė veikla yra nutrūkusi laikinai (2 t., b. l. 1–2) ir šiuo metu nuteistasis teigia vykdantis darbo paiešką. Be to, nauju nusikaltimu turtinė žala padaryta nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, o po nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis pats iškvietė policijos pareigūnus. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad, V. R. paskyrus prokurorės prašomą realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka nuteistojo teigiamiems socialiniams ryšiams. Todėl, apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, V. R. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už nesunkių, panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

19. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent bausmės vykdymo atidėjimas ilgesniam nei vidutiniam atidėjimo terminui, įpareigojant nuteistąjį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) ir griežta kompetentingos institucijos kontrolė probacijos laikotarpiu bus daug efektyvesnė poveikio priemonė pasiekti BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės skyrimo tikslams, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Kadangi V. R., suvokdamas, kad bausmės vykdymas jam gali būti panaikintas, jeigu jis darys teisės aktų pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bus priverstas koreguoti savo elgesį ir pozityviai elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. R. skiriami įpareigojimai bei socialinių ryšių palaikymas laisvėje, gali turėti didesnę teigiamą įtaką tolimesniam jo elgesiui, o bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu vis dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant jam dar vieną galimybę pasitaisyti. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors nuteistasis proceso metu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau priimto nuosprendžio neskundė, taigi, sutiko su juo paskirta bausmės rūšimi, nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir įpareigojimais, o apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu prašė leisti jam pasitaisyti. Visa tai atskleidžia V. R. iš esmės kritišką požiūrį į savo įvykdytą nusikalstamą veiką, o tai taip pat sudaro prielaidą manyti, jog pasitikėjimas nuteistuoju dar gali būti rezultatyvus.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, V. R. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 18 MGL dydžio bauda, bei skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams ir 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, V. R. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei visą neatliktą baudos bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams bei 18 MGL (900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.