Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-07 · Civilinė byla Nr. 2A-520-653/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
2A-520-653/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40022-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jelena Šiškina (pirm.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Andrius Ignotas
Ieškovas
U. A.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-520-653/2018Proceso Nr. 2-68-3-40022-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelentos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pareiškėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo U. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-13 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo U. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 200 000 eurų neturtinę žalą bei procesines palūkanas. Nurodė, jog jis yra Kirgizijos Respublikos pilietis ir nuo 2016-03-17 atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose. 2016-03-17 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 100 000 eurų neturtinę žalą už teisės kreiptis į teismą pažeidimą, nes Kauno apygardos ir Vilniaus apygardos administraciniai teismai, priimdami viena kitai prieštaraujančias 2016-06-23 ir 2016-08-29 nutartis, apskritai atsisakė skundą priimti ir nagrinėti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-14 nutartimi taip pat atsisakė priimti ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, ignoruodamas ieškinyje aiškiai nurodytą ieškinio pagrindą bei pateikdamas aiškiai klaidingą motyvą dėl rūšinio teismingumo taip pasielgė tyčia nenorėdamas nagrinėti bylos. Nustatęs, kad byla pateikta ne pagal teismingumo taisykles, teismas turėjo ją perduoti pagal teismingumą. Ieškovui buvo padaryta žala dėl teisės kreiptis į teismą pažeidimo, kurią vertina 200 000 eurų. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu motyvavo tuo, jog teismų sprendimų teisėtumas yra tikrinamas specialia instancine tvarka ir tik aukštesnės instancijos teismas gali konstatuoti nutarties neteisėtumą. Deliktinė atsakomybė gali atsirasti tik esant teisėjo ar teismo kaltei. Vien sprendimo ar nutarties panaikinimas neįrodo teisėjo ar teismo kaltės. Ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų ir iškilęs teritorinio teismingumo klausimas galėjo būti išspręstas pateikiant skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2017-04-13 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei išreikalautos civilinės bylos Nr. 2-43524-456/2016 nustatė, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2016-06-23 nutartimi atsisakė priimti U. A. skundą motyvuodamas tuo, jog skundas nepriskiriamas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai bei išaiškinant, jog dėl neturtinės žalos atlyginimo jis gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, dėl lyginio paleidimo - į Lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją, dėl bausmės laiko sutrumpinimo – į Malonės komisiją. Šioje teismo nutartyje taip pat buvo išaiškinta nutarties apskundimo tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-08-29 nutartimi atsisakė priimti U. A. skundą, motyvuodamas, jog skundas dėl bausmės sutrumpinimo nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai, o skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra priskirtinas Kauno apygardos administraciniam teismui. Nesutikdamas su tokia teismo nutartimi U. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-09-16 nutartimi buvo nustatytas terminas išvardintiems trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-10-10 nutartimi U. A. atskirąjį skundą laikė nepaduotu, nes nebuvo pašalinti jo trūkumai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-12-21 nutartimi U. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-10-10 nutarties atmetė.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-14 nutartimi atsisakė priimti U. A. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo motyvuodamas, jog ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, išaiškinant ieškovui teisę kreiptis su ieškiniu į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neskundė Kauno apygardos administracinio teismo 2016-06-23, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-14 nutarčių. Nors ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-08-29 nutarties, šis skundas buvo laikytas nepaduotu, nes nebuvo pašalinti jo trūkumai. Visos šios teismų priimtos nutartys nebuvo peržiūrėtos aukštesnės instancijos teismų, šiuo metu yra įsitesėjusios, todėl laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog jo skundas buvo priimtas ir šiuo metu yra nagrinėjamas, todėl negalima teigti, jog ieškovui buvo užkirsta teisė kreiptis į teismą. Iškilę pateiktų procesinio dokumentų teritorinio ir rūšinio teismingumo klausimai turėjo ir galėjo būti sprendžiami ieškovui skundžiant teismo procesinius veiksmus, bet ieškovas šiomis galimybėmis tinkamai nepasinaudojo. Be to, priimtos teismų nutartys neužkirto kelio ieškovui kreiptis į teismą pakartotinai, ką ir pats ieškovas vėliau atliko. Visos šios aplinkybės pagrindžia, jog ieškovas byloje nepagrindė vienos iš būtinų sąlygų atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimui – veiksmų neteisėtumo.Ieškovas taip pat neįrodė ir prašomos priteisti patirtos 200 000 eurų neturtinės žalos ir jos dydžio. Ieškinyje žalos dydis buvo grindžiamas neįrodinėjant jokių neturtinės žalos kriterijų (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), o tik nurodant apie padarytą žalą teisei kreiptis į teismą. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė neturtinės žalos dydį grindė pergyvenimais, pablogėjusia sveikata, dvasinėmis kančiomis bei nepatogumais, bet byloje nepateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų bei įrodymų, jog tarp šių ieškovų minimų neigiamų pasekmių ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšis. Ieškovas į medikus kreipėsi dėl skausmų dėl jo sumušimo (b.l. 69-72), kas yra nesisiję šia nagrinėjama byla. Taigi ieškovas neįrodė patirtos neturtinės žalos (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, priteisti iš atsakovo 200 000 Eur neturinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas. Nurodo, jog skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl ieškovo argumentų, susijusių su teismo nusišalinimu, taigi skundžiamą sprendimą priėmė bešališkumo kriterijaus neatitinkantis teismas, kas yra absoliutus pagrindas sprendimo naikinimui.Šios bylos nagrinėjimo dalyku, apelianto nuomone, yra Vilniaus miesto apylinkės teismo atsisakymas priimti ieškovo ieškinį.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovas nepateikė įrodymų (duomenų) dėl visų būtinų valstybės atsakomybės sąlygų teisėjų veiksmų neteisėtumo (neveikimo), kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Teritorinio teismingumo klausimas galėjo būti iš esmės išspręstas apskundus Kauno apygardos administracinio teismo 2016-06-23 nutartį arba Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-08-29 nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau to nebuvo padaryta.Ieškovas nereiškė teismo nušalinimo, todėl jo argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Kaip absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą apeliantas nurodo aplinkybę, jog teismas, neva, neišsprendė jo prašymo dėl teismo šališkumo nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad apeliantas (ieškovas) nei teismui pateiktame ieškinyje, nei 2017-02-27 ir 2017-03-29 vykusiuose teismo posėdžiuose nereiškė teisėjo nušalinimo. Taip pat nenustatyta, jog byloje egzistuoja LR CPK 65-66 straipsniuose numatytos aplinkybės, dėl kurių teisėjas turėjo nusišalinti. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos, padarytos valstybės veiksmais, priteisimo.Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantui kilo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjamos bylos dalyką, t.y. apeliantas teigia, jog šioje byloje turėjo būti nagrinėjama ne tai, ar Vilniaus ir Kauno apygardų administraciniai teismai priėmė teisingas nutartis, o tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-14 nutartimi atsisakęs priimti ieškovo ieškinį dėl, ieškovo nuomone, Vilniaus ir Kauno apygardų administracinių teismų padaryto teisės pažeidimo, padarė naują ieškovo teisių pažeidimą. Pažymėtina, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas išsamiai išaiškino ieškovui instancinę priimtų teismo sprendimų teisėtumo kontrolės sistemą, nustatė faktines aplinkybes dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą realizavimo, tame tarpe dėl jo kreipimosi į Kauno apygardos ir Vilniaus apygardos administraciniai teismus (kuo pats ieškovas grindė ieškinį ). Šių faktinių aplinkybių nustatymas nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė ginčo dalyką, nes teismas pasisakė ir dėl to, kad ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-14 nutarties neskundė. Nustatyta, kad apeliantas nepasinaudojo jam išaiškinta teise apskųsti jo atžvilgiu priimtas nutartis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog jis neturi teisės vertinti įsiteisėjusių nutarčių teisėtumo ir/ar pagrįstumo. Be to, priimtos teismų nutartys neužkirto kelio ieškovui kreiptis į teismą pakartotinai, ką ir pats ieškovas vėliau atliko.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-13 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasJelena ŠiškinaRūta Veniulytė-Jankūnienė