Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-04-13 · Civilinė byla Nr. 2-2640-960/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
2-2640-960/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40022-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dariuš Lučinski
Ieškovas
U. A.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Jūratė Tamulevičiūtė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2640-960/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40022-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,sekretoriaujant Deimantei Mikelėnaitei,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,

dalyvaujant ieškovui U. A., jo atstovei advokatei Jūratei Tamulevičiūtei, atsakovo Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Petrui Grigaliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo U. A. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 200 000 eurų neturtinę žalą bei procesines palūkanas. Ieškinį grindė tuo, jog yra Kirgizijos Respublikos pilietis ir nuo 2016 m. kovo 17 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose. 2016 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 100 000 eurų neturtinę žalą už teisės kreiptis į teismą pažeidimą, nes Kauno apygardos ir Vilniaus apygardos administraciniai teismai priimdami viena kitai prieštaraujančias 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, apskritai atsisakė skundą priimti ir nagrinėti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi taip pat atsisakė priimti ieškinį. Ieškovo teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnyje, Teismų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakydamas priimti ieškinį ignoruodamas ieškinyje aiškiai nurodytą ieškinio pagrindą bei pateikdamas aiškiai klaidingą motyvą dėl rūšinio teismingumo taip pasielgė tyčia nenorėdamas nagrinėti bylos. Nustatęs, kad byla pateikta ne pagal teismingumo taisykles, teismas turėjo ją perduoti pagal teismingumą. Ieškovui buvo padaryta žala dėl teisės kreiptis į teismą pažeidimo, kurią vertina 200 000 eurų.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu motyvavo tuo, jog teismų sprendimų teisėtumas yra tikrinamas specialia instancine tvarka ir tik aukštesnės instancijos teismas gali konstatuoti nutarties neteisėtumą. Deliktinė atsakomybė gali atsirasti tik esant teisėjo ar teismo kaltei. Vien sprendimo ar nutarties panaikinimas neįrodo teisėjo ar teismo kaltės. Ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų ir iškilęs teritorinio teismingumo klausimas galėjo būti išspręstas pateikiant skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismo posėdžio metu ieškovas U. A. palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog prašo teismo atlyginti žalą, nes tiek Vilniaus, tiek Kauno teismai nepriėmė jo skundų. Dėl to labai pergyveno, pablogėjo jo sveikata. Į medikus nesikreipė. Šiuo metu jo skundas yra priimtas nagrinėjimui.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Jūratė Tamulevičiūtė palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog neteisėti veiksmai yra tiek Vilniaus, tiek Kauno teismų. Žala pasireiškė tuo, jog ieškovas pergyveno, jis yra ne Lietuvos Respublikos pilietis. Pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog ieškovas buvo patyręs sužalojimus, jo būklė nebuvo gera, todėl pergyvenimai buvo didesni. 7 mėnesius trūko procesas ir tai pakankamai ilgas tarpas kai buvo sukeltos dvasinės kančios bei nepatogumai.

Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas Petras Grigalis nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog netgi ir panaikintas teismo sprendimas nepreziumuoja teismo kaltės, kuri būtina civilinės atsakomybės atsiradimui. Ieškovas teikdamas skundus ir ieškinius netinkamai suformulavo reikalavimus ir netinkamai nurodė atsakovus, todėl tai ir lėmė ginčo dėl teismingumo atsiradimą. Prašomos žalos dydis yra neadekvačiai didelis galimai pažeistoms vertybėms.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei išreikalautos civilinės bylos Nr. 2-43524-456/2016 nustatytos šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti U. A. skundą motyvuodamas tuo, jog skundas nepriskiriamas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai bei išaiškinant, jog dėl neturtinės žalos atlyginimo jis gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, dėl lyginio paleidimo - į Lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją, dėl bausmės laiko sutrumpinimo - į Malonės komisiją. Šioje teismo nutartyje taip pat buvo išaiškinta nutarties apskundimo tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti U. A. skundą motyvuodamas skundas dėl bausmės sutrumpinimo nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai, o skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra priskirtinas Kauno apygardos administraciniam teismui. Šioje teismo nutartyje taip pat buvo išaiškinta nutarties apskundimo tvarka. Nesutikdamas su tokia teismo nutartimi U. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo nustatytas terminas išvardintiems trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi U. A. atskirąjį skundą laikė nepaduotu, nes nebuvo pašalinti jo trūkumai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi U. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties atmetė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė priimti U. A. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo motyvuodamas, jog ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, išaiškinant ieškovui teisę kreiptis su ieškiniu į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Šioje teismo nutartyje taip pat buvo išaiškinta jos apskundimo tvarka.

Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (CK 6.272 straipsnio 2 dalis), t.y. civilinė atsakomybė kyla nustačius civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.

Sprendžiant klausimą dėl teismo priimtų sprendimų nagrinėjant civilines ir administracines bylas teisėtumo ir pagrįstumo yra taikoma instancinė priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės sistema, t.y. skundžiant priimtus teismo sprendimus aukštesnės instancijos teismui. Įsiteisėję teismų priimti sprendimai yra privalomi visiems (Teismų įstatymų 9 straipsnio 1 dalis), todėl jų neteisėtumas ir nepagrįstumas negali būti vertinamas nagrinėjant kitą bylą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas neskundė Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties. Nors ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, šis skundas buvo laikytas nepaduotu, nes nebuvo pašalinti jo trūkumai. Visos šios teismų priimtos nutartys nebuvo peržiūrėtos aukštesnės instancijos teismų, šiuo metu yra įsitesėjusios, todėl laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis. Šią bylą nagrinėjantis teismas dėl anksčiau nurodytų priežasčių negali šioje byloje vertinti ir nustatinėti šių įsiteisėjusių nutarčių galimo neteisėtumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis bei kiti teisės aktai įtvirtina kiekvieno asmens teisę kreiptis į teismą ir šioje byloje nėra ginčo, jog ieškovas tokią teisę turi. Teisė kreiptis į teismą negali būti suprantama kaip teisė kreiptis į bet kurį valstybėje esantį teismą ir bet kokia forma, o ji gali būti įgyvendinta teisės aktų nustatyta tvarka. Asmens teisė kreiptis į teismą būtų pažeista, jeigu galiojantis teisinis reglamentavimas užkirstų asmeniui kelią kreiptis į teismą arba tam užkirstų kelią priimti galutiniai teismo sprendimai. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog jo skundas buvo priimtas ir šiuo metu yra nagrinėjamas, todėl negalima teigti, jog ieškovui buvo užkirsta teisė kreiptis į teismą. Iškilę pateiktų procesinio dokumentų teritorinio ir rūšinio teismingumo klausimai turėjo ir galėjo būti sprendžiami ieškovui skundžiant teismo procesinius veiksmus, bet kaip matyti ieškovas šiomis galimybėmis tinkamai nepasinaudojo. Be to, priimtos teismų nutartys neužkirto kelio ieškovui kreiptis į teismą pakartotinai, ką ir pats ieškovas vėliau atliko. Visos šios aplinkybės pagrindžia, jog ieškovas byloje nepagrindė vienos iš būtinų sąlygų atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimui –veiksmų neteisėtumo.

Ieškovas taip pat neįrodė ir prašomos priteisti patirtos 200 000 eurų neturtinės žalos ir jos dydžio. Ieškinyje žalos dydis buvo grindžiamas neįrodinėjant jokių neturtinės žalos kriterijų (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), o tik nurodant apie padarytą žalą teisei kreiptis į teismą. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė neturtinės žalos dydį grindė pergyvenimais, pablogėjusia sveikata, dvasinėmis kančiomis bei nepatogumais, bet byloje nepateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų bei įrodymų, jog tarp šių ieškovų minimų neigiamų pasekmių ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšis. Byloje pateikti įrodymai iš asmens sveikatos istorijos pagrindžia, jog ieškovas į medikus kreipėsi dėl skausmų dėl jo sumušimo (b.l. 69-72), kas yra nesisiję šia nagrinėjama byla. Visa tai leidžia teigti, jog ieškovas neįrodė patirtos neturtinės žalos (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Byloje neįrodžius neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, laikytina, jog nenustatyta ir teisėjų ar teismų kaltė, kuri taip pat yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti (CK 272 straipsnio 2 dalis).

Esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms ir ieškovui neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo laikomas nepagrįstu ir netenkinamas.

Kadangi teismas atmetė ieškovo pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tai ieškinyje pareikštas iš šio reikalavimo išvestinis papildomas reikalavimas dėl metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat atmetamas.

Ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovas teismui nepataikė prašymo ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dariuš Lučinski