- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-26
- Bylos Nr.
- 2S-354-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Pareiškėjas
- J. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijos Volskienės
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjai J. Š., atnaujinti terminą palikimui priimti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja J. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui po tėvo A. Š. mirties priimti.
Nurodė, kad 2006-10-19 mirė pareiškėjos tėvas A. Š., kuris su pareiškėjos motina buvo išsituokęs ir kartu negyveno. Pareiškėjai 1987-10-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2299 buvo priteistas išlaikymas, kurį pareiškėjos tėvas mokėdavo pašto perlaidomis. Su miruosiuoju nuo tėvų skyrybų santykių nepalaikė, tėvo laidotuvėse nedalyvavo, todėl apie A. Š. mirtį sužinojo 2007-05-23, gavusi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Pareiškėjai sužinojus apie tėvo mirtį tapo aktualūs paveldėjimo klausimai, todėl bandė rinkti informaciją apie paveldimą turtą, asmenis kurie turėjo paveldėti turtą, kreipėsi į mirusiojo gyvenamosios vietos notarą, kuris paaiškino tolimesnius veiksmus. 2007-08-08 pareiškėjos advokatas kreipėsi į Vilniaus miesto 26-ąjį notarų biurą su prašymu suteikti informaciją apie A. Š. turtą ir 2007-08-22 iš notarų biuro gavus pranešimą paaiškėjo, kad po A. Š. mirties buvo pradėta paveldėjimo byla ir palikimą pagal įstatymą priėmė J. Š. ir mirusiojo sūnus A. Š..
Nurodė, kad palikimo priėmimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė Ramunė Džavachidienė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad po A. Š. mirties palikėjo sutuoktinės J. Š. ir sūnaus A. Š. pareiškimu 2007-01-18 buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 10/2007. Vienintelis paveldimas turtas buvo butas (duomenys neskelbtini), kurio 1/3 dalis priklausė A. Š. 2007-08-08 pareiškėjos atstovas kreipėsi į Vilniaus miesto 26-ąjį notarų biurą su prašymu suteikti informaciją apie A. Š. paveldėjimo bylą, bei kartu pranešdamas, kad pareiškėja yra palikėjo dukra ir ketina kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Atsakymas buvo išsiųstas 2007-08-21. Per protingą terminą nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, kad buvo kreiptasi į teismą. 2007-10-25 kreipėsi į pareiškėją informuodama, kad per įstatyme nustatytą terminą į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad palikimas buvo priimtas faktiškai valdyti, prašė iki 2007-11-08 kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir pateikti įrodymus apie tai, kad į teismą buvo kreiptasi. 2007-11-13 buvo gautas pareiškėjos atstovo pranešimas apie tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinės teismui pateiktas pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. 2007-12-27 pateikta įsiteisėjusi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-16435-131/2007, kuria J. Š. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo netenkintas. 2008-05-28 buvo gautas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pranešimas, iš kurio paaiškėjo, kad J. Š. kreipėsi į teismą su identišku pareiškimu atnaujinti terminą priimti palikimą po A. Š. mirties. Nurodė, kad atsiradus informacijai apie kitą įpėdinį buvo imtasi visų įmanomų priemonių tinkamai informuojant J. Š. apie tolimesnių veiksmų atlikimą. Remiantis įsiteisėjusia nutartimi, kuria pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo netenkintas, atsižvelgiant į tai, kad kiti įpėdiniai laiku, per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarų biurą, aktyviais veiksmais išreiškė valią siekdami priimti palikimą, 2008-02-21 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 1/3 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), palikimą priėmusiems įpėdiniams J. Š. ir A. Š.
Suinteresuoti asmenys J. Š. ir A. Š. atsiliepime nurodė, kad pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra nepakankamos prašymui atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. J. Š. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Be to apie mirusio sutuoktinio dukrą iš pirmos santuokos žinojo, tačiau duomenų apie pareiškėjos gyvenamąją vietą neturėjo, ir iki teismo proceso jos nebuvo mačiusi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti atnaujintas nebuvo.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos elgesys neatitinka atidumo, rūpestingumo kriterijų, kadangi teismui nebuvo pateikti įrodymai jog pareiškėja iš karto po tėvo mirties pradėjo rūpintis palikimo priėmimu. Objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjai elgtis atidžiai, rūpestingai ir aktyviai įgyvendinti savo subjektinę teisę nebuvo. Pareiškėja kreipėsi į advokatą, todėl turėjo kvalifikuotą teisinę pagalbą ir nenurodė svarbių priežasčių, pateisinančių pasyvų elgesį laikotarpiu nuo sužinojimo apie tėvo mirtį iki kreipimosi į teismą.
Teismas pažymėjo, jog 2008-02-21 suinteresuotiems asmenims J. Š. ir A. Š. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas ir termino palikimui priimti atnaujinimas pareiškėjai, pablogins suinteresuotų asmenų padėtį, kadangi po palikėjo mirties likęs nekilnojamasis turtas yra vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas. Be to pratęsus pareiškėjai terminą palikimui priimti, ji paveldėtų kartu su suinteresuotais asmenimis nedidelę dalį nurodyto nekilnojamojo turto (nuginčijus paveldėjimo teisės liudijimą) ir taip būtų apsunkintas valdymas, naudojimas, disponavimas juo, pareiškėja ir suinteresuoti asmenys, iki tol nepalaikę santykių, būtų priversti spręsti su bendru turtu susijusius klausimus.
Teismas sprendė, kad yra protinga ir teisinga, kad mirusio asmens turtą paveldėtų su mirusiuoju gyvenę, artimus santykius palaikę sutuoktinė ir sūnus, o ne asmuo, kuris, nors ir yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, tačiau nebendravęs su mirusiuoju, nepalaikęs su juo artimų santykių, apie mirtį sužinojęs iš teisminių dokumentų ir atidžiai, rūpestingai nesiekęs įgyvendinti teisės priimti palikimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėja J. Š. atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti patenkinti.
Nurodė, kad teismas turėtų įvertinti termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbą, tačiau teismas pareiškėjos nurodytų priežasčių nepripažino svarbiomis ir termino palikimui priimti neatnaujino. Pareiškėja apie tėvo mirtį sužinojo tik 2007-05-23, gavusi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir iš pradžių pati bandė rinkti informaciją apie paveldimą turtą, tačiau to padaryti nepavykus kreipėsi į advokatą su kuriuo 2007-08-08 pasirašė atstovavimo sutartį. Advokatas kreipėsi į Vilniaus miesto 26 notarų biurą ir gavęs atsakymą apie pradėtą paveldėjimo bylą, informavo pareiškėją kuri nedelsdama kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimo priėmimui atnaujinimo. Tačiau teismas neatsižvelgęs į termino praleidimo teisinius padarinius padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių pripažinimo svarbiomis ir netinkamai įvertino jos elgesį kaip neatitinkantį sąžiningumo, atidumo ir rūpestingumo kriterijų bei neargumentavo, kokie pareiškėjos veiksmai ar aplinkybės rodė, kad pareiškėja buvo nepakankamai atidi. Be to palikimo priėmėjai žinojo apie įstatyminę įpėdinę, tačiau kreipdamiesi į notarą šią aplinkybę nutylėjo, ir nors įstatymas neįpareigoja suinteresuotų asmenų pranešti pareiškėjai apie paveldėjimą, tačiau tokie suinteresuotų asmenų veiksmai aiškiai suvaržė pareiškėjos galimybę dalyvauti paveldėjimo procese. Teismas nurodytos aplinkybės netyrė ir nepagrįstai apsiribojo bendro pobūdžio apibūdinimu, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl teismas netinkamai taikė CK 5.57 straipsnio 1 dalį, netyrė ir nevertino objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti bei priėmė nepagrįstą nutarį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti galioti.
Nurodė, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Priežastys, dėl termino praleidimo pripažinimo svarbiomis įstatyme nenurodytos, todėl jos yra suformuotos teismų praktikos nustatančios, jog priežastys gali būti pripažintos svarbiomis jeigu jos sutrukdė arba dėl jų asmuo neteko galimybės atlikti palikimo priėmimo veiksmus per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį ir priežastys turi pateisinti būtinų veiksmų neatlikimą per įstatyme nustatytą terminą, todėl teismas teisingai įvertino faktines, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji neturi teisinio išsilavinimo bei tai, jog apie palikimą ji sužinojo tik 2007-05-23 ir pagrįstai jų nepripažino svarbiomis. Be to pareiškėja apie palikimą sužinojo anksčiau nei 2007 metų gegužės mėnesį, tačiau net patvirtinus faktą, jog pareiškėja apie palikimą sužinojo 2007-05-23, jos kreipimasis į teismą nepateisina praleisto termino palikimui priimti. Be to teismas vertindamas susiklosčiusią situaciją pagrįstai vadovavosi CK 1.5 straipsniu ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą palikimui priimti, kadangi nesant kliučių priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjai atsisakius priimti palikimą ji savo teisės neįgyvendino ir nepareiškė noro priimti palikimą. Teismas pagrįstai nusprendė dėl suinteresuotiems asmenims galinčių kilti neigiamų pasekmių, kadangi paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą, be to J. Š. padengė išlaikymo įsiskolinimą pareiškėjai.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Kaip nustatyta CK 1.6 straipsnyje, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo jose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.
Iš tiesų tai, jog po tėvo A. Š. mirties, pareiškėja nežinojo jog yra jo įstatyminė įpėdinė nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir užtraukia atitinkamą sankciją – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Tačiau tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje numatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis.
Kaip nurodo pareiškėja jos tėvas mirė 2006-10-19 (b.l. 80), ir gyvendama kartu su motina (b.l. 9) bei būdama duktė (b.l. 10-11) to fakto nežinojo ir apie jo mirtį sužinojo tik 2007-05-23 gavusi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Byloje nepateikti duomenys apie tai, jog mirusysis sudarė testamentą (b.l. 82). Pareiškėja J. Š. ir suintersuotas asmuo A. Š. yra mirusiojo pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.11 str.). Suinteresuotas asmuo J. Š. yra įpėdinė pagal įstatymą, paveldinti sutuoktinių paveldėjimo teise (CK 5.11 str; 5.13 str.). pareiškėja per įstatymo nustatyta 3 mėnesių terminą palikimui priimti jokių aktyvių veiksmų neatliko ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas 2008-02-21 buvo išduotas J. Š. ir A. Š. ( b.l. 96).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos, vykdomosios bylos medžiagą bei atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Kaip ne vieną kartą konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (civilinės bylos Nr. 3K-3-696/2004; 3K-3-46/2006; 3K-3-126/2007; 3K-3-258/2007; 3K-3-391/2008), sprendžiant klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, turi būti sprendžiamos atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Taip pat vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Kaip seka iš bylos medžiagos pareiškėja 2007-05-23 gavusi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį savarankiškai bandė rinkti palikimo priėmimui reikalingą informaciją, tačiau dėl patirties stokos sprendžiant tokius klausimus 2007-08-08 kreipėsi į advokatą su kuriuo tą pačią dieną sudarė atstovavimo sutartį.
Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytas aplinkybes daro išvadą, jog įvertinus laiko tarpą nuo sužinojimo apie tėvo mirtį ir kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, pareiškėja jokių aktyvių veiksmų neatliko ir nenurodė jokių svarių priežasčių galinčių pateisinti jos pasyvų elgesį ir jos elgesys neatitinka individualaus sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartų, kadangi kiekvienas vidutiniškai išprusęs asmuo žino, kad paveldėjimo klausimus tvarko notaras, todėl pareiškėja galėjo nieko nelaukdama kreiptis į notarą, kuris ir suteiktų visą būtiną informaciją, o pareiškėja 2008-08-08 kreipėsi į advokatą, kuris savo ruoštu pateikė paklausimą Vilniaus miesto 26 notarų biurui ir gavo reikiamą atsakymą. Pareiškėjos pareiškimas dėl įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo teismui pateiktas 2007-11-13 t.y praėjus beveik 6 mėnesiams nuo pareiškėjos sužinojimo apie palikimo atsiradimą ir praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo faktinio palikimo atsiradimo dienos.
Esant nurodytiems argumentams atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog nebuvo įvertinti termino praleidimo teisiniai padariniai, o pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti ir elgėsi apdairiai ir rūpestingai.
Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog įpėdiniai A. Š. ir J. Š. žinojo apie įpėdinę, tačiau priimdami palikimą apie šį faktą nutylėjo. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjos galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po tėvo mirties buvo suvaržyta.
Tai, kad suinteresuotas asmuo nepranešė pareiškėjai apie palikimo atsiradimą ir jos teisė paveldėti, iš tiesų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylą, nes įstatymas įpėdinio neįpareigoja taip elgtis kitų įpėdinių atžvilgiu. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, vadovaujasi protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais ir nurodo, kad suinteresuoto asmens elgesys pareiškėjos atžvilgiu, ypač nagrinėjant bylą dėl įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, iš tiesų nebuvo sąžiningas (CK 1.5 straipsnis), tačiau įvertinus bylos aplinkybes daro išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas šioje byloje sąlygotų tolimesnį šalių bylinėjimasi ir turėtų neigiamų pasekmių civilinių teisinių santykių stabilumui. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. Š. būdamas gyvas pretendavo į 1/3 dalį (bendras plotas 33.10 kv. metrų) buto (duomenys neskelbtini), (b.l. 83-86) ir atnaujinus terminą palikimui priimti pareiškėja paveldėtų tik nedidelę buto dalį. Be to kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 33-3242/02 J. Š. padengė išlaikymo įsiskolinimą pareiškėjai (vykd. b.l. 157-158), todėl sprendžia, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Esant nurodytiems argumentams atskirasis skundas atmestinas.
Sutinkamai su CPK 93 straipsniu tenkintinas suinteresuoto asmens J. Š. prašymas ir iš pareiškėjos J. Š. priteistinos 743,75 Lt suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. p., kolegija
nutarė:
Palikti nepakeistą 2008-12-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2- 8449-790/2008, o pareiškėjos J. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos J. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens J. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 743,75 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidas.