Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, Renatai Garuolienei, vertėjaujant S. A., dalyvaujant ieškovo O. K. (O. K.) atstovui advokatui V. J., atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovei B. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo O. K. (O. K.) ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl neturinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas O. K. ir atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė 2008-10-03 pasirašė dvi terminuotas darbo sutartis: pagrindinę - Nr. (duomenys neskelbtini) p. (duomenys neskelbtini) abdominalinės chirurgijos gydytojo pareigoms 1,0 etato darbo krūviu iki 2009-10-03 bei Nr. (duomenys neskelbtini) dėl papildomo darbo krūtinės chirurgijos gydytoju 0,5 etato darbo krūviu iki 2008-12-31, bet ne ilgiau iki bus įdarbintas darbuotojas pagrindinėms pareigoms (prijungtos c.b. Nr. 2-893-512/2009 b. l. 4-5). Pagrindinėje darbo sutartyje buvo nustatytas išbandymo laikotarpis nuo 2008-10-03 iki 2009-01-03. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo 2008-11-17 įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas nuo 2008-11-20 buvo atleistas iš abdominalinės chirurgijos gydytojo pareigų bei papildomo krūtinės chirurgijos gydytojo pareigų pagal Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalį, t.y. darbdaviui pripažinus, kad O. K. išbandymo rezultatai yra nepatenkinami (prijungtos c.b. Nr. 2-893-512/2009 b. l. 7). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-893/2009 ieškovo O. K. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, ieškovui iš atsakovės priteista 40 218,75 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką (b. l. 4-7). Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM direktoriaus 2010-10-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) O. K. panaikinta medicinos praktikos licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis medicinos praktika pagal gydytojo chirurgo kvalifikaciją, kadangi ieškovas nesikreipė dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo iki 2010-09-30 (b. l. 14). Ieškovas O. K. 2011-12-22 pagal darbo sutartį buvo priimtas į Pitkiarantos centrinę rajoninę ligoninę, esančią Karelijos Respublikoje, R. F., chirurginio skyriaus gydytojo – chirurgo pareigoms (b. l. 8-13).

Ieškovas nurodo, kad netirinę žala jam sukėlė neteisėtas atleidimas iš darbo, bei po to sekęs sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, depresija bei kiti neigiami išgyvenimai, kuriuos jis kaskart patirdavo ieškodamas ir negaudamas darbo. Ieškovo žmona, liudytoja S. K. parodė, kad kai ieškovas susirado darbą Rusijoje ir išvažiavo ten dirbti pagal 2011-12-22 sutartį, jos vyro būsena pagerėjo ir depresija baigėsi.

Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Pažymėtina, kad CK 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; kt.) reiškia, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis taikoma. CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas O. K. apie savo teises pažeidžiantį atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo 2008-11-17 įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini). dėl atleidimo iš darbo pasirašytinai sužinojo 2008-11-21 (prijungtos c.b. Nr. 2-893-512/2009 b. l. 7, 30). Taigi ieškovas ieškinį dėl atsakovės 2008-11-17 priimtais neteisėtais įsakymais padarytos neturtinės žalos turėjo pareikšti iki 2011-11-21 (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovei pareikštas tik 2012-03-26 (b. l. 2). Ieškovas keturiais mėnesiais praleido ieškinio senaties terminą, tačiau neprašo jo atnaujinti. Kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir nustatoma, kad jis praleistas, ieškovui atsiranda pareiga įrodyti svarbias praleisto termino praleidimo priežastis – jam tenka priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga, tačiau ieškovas neįrodinėjo tokių aplinkybių (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 2 d., CPK 178 str.). Byloje nenustačius aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties eiga būtų sustojusi ar nutrūkusi, atsižvelgiant į tai, kad praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas ir yra atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį, ieškovo O. K. ieškinys atsakovei VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.124 str., 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d., 1.129-1.130 str., 1.131 str. 1-2 d.).

Atmetus ieškinį dėl ieškinio senaties termino, pasisakytina dėl ieškinio nepagrįstumo ir kitais argumentais. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; kt.). Atleidimas iš darbo visada ir kiekvienam sukelia neigiamų išgyvenimų, tačiau atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka darbuotojui.

Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo primą kartą priimtas dirbti pas atsakovę pagal terminuotas darbo sutartis su išbandymo terminu ir dirbo 1,5 mėnesio. Teismas 2009-04-23 sprendimu pripažino, kad ieškovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams, nes nesant nurodyta, kieno iniciatyva nustatomas išbandymo terminas, laikoma, kad išbandymas nustatytas darbuotojo iniciatyva, ir priteisė iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 40 218,75 Lt darbo užmokesčio ieškovui už priverstinės pravaikštos laiką (prijungtos c.b. Nr. 2-893-512/2009 b. l. 7). Ieškovas jo grąžinti į darbą bei priteisti neturtinės žalos atlyginimo, nors ir vedė bylą per atstovą advokatą, neprašė. Teismo sprendimas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti jam 40 218,75 Lt kompensaciją už pravaikštas ieškovui padaryta skriauda dėl neteisėto atleidimo buvo atlyginta.

Ieškovas O. K. šioje civilinėje byloje įrodinėjo, kad dėl atsakovės 2008-11-17 neteisėto atleidimo iš darbo pablogėjo jo reputacija ir jis negalėjo rasti darbo, užsiimti tuo, ką geriausiai moka, negalėjo dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, seminaruose, tobulintis, Lietuvoje nerado darbo, tačiau nepateikė įrodymų, kurie šias pasekmes priežastiniu ryšiu susietų su atsakovės veiksmais. Iš byloje esančių raštų matyti, kad po atleidimo iš darbo ieškovas raštu dėl įsidarbinimo nesikreipė (b. l. 45-46). Byloje apklaustų liudytojų V. K., N. N. ir S. K. parodymais nustatyta, kad ieškovas darbo ieškojo per pažįstamus, 2011 m. balandžio mėnesį ėjo į susitikimus su miesto meru, ministerijos atstovais, į keletą ligoninių, ir laukė pasiūlymų, tačiau darbo negavo ir dėl to labai išgyveno, šeimai trūko pinigų, teko skolintis iš artimųjų ir pažįstamų pragyvenimui. Ieškovas tuo metu jokių vaistų nevartojo ir pas medikus dėl savo būklės nesikreipė. Liudytojas V. K. nurodė, kad pirmosios ieškovo darbovietės Šiauliuose vyriausiasis gydytojas žodžiu ieškovui nurodė, kad neturi galimybės pasiūlyti jam darbo, nes vienas iš darbuotojų atsisako dirbti kartu su ieškovu. Ministerijos atstovai ir meras niekuo padėti negalėjo, kitais atvejais nebuvo laisvų darbo vietų. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas kreipėsi dėl darbo ir potencialus darbdavys atsisakė jam suteikti darbą dėl tos priežasties, kad jis buvo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės neteisėtai atleistas iš darbo ar šio buvusio darbdavio vyriausiasis gydytojas teikia kenkiančią ieškovo reputacijai informaciją.

Be to, iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM direktoriaus 2010-10-07 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo O. K. panaikinta medicinos praktikos licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis medicinos praktika pagal gydytojo chirurgo kvalifikaciją, matyti, kad licencija ieškovui buvo atimta dėl to, kad jis iki 2010-09-30 nesikreipė dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo (b. l. 14). Byloje esantis LR Sveikatos apsaugos ministerijos raštas patvirtina, kad ieškovas O. K. laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2011-11-14 į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų nesikreipė (b. l. 48).

Ieškovas neįrodė, kad 2008-11-17 neteisėtas atsakovės atleidimas iš darbo sukėlė jam tokių stiprių ir tokių intensyvių tiek laiko, tiek masto požiūrių neigiamų emocijų, sumažino įsidarbinimo realias galimybes ar pakenkė reputacijai, ir tam, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės, yra būtinas neturtinės žalos piniginis atlyginimas (DK 250 str., CK 6.250 str., CPK 178 str.). Ieškovo patirti neigiami išgyvenimai yra susiję tiek su paties ieškovo veiksmais ir priimtais sprendimais dėl darbo paieškos, išvykimo į kitą šalį ir sutartų darbo sąlygų, tiek su kitų asmenų teisės dėl įvairių priežasčių priimti ar atsisakyti priimti ieškovą į darbą įgyvendinimu, ir nėra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovės 2008-11-17 neteisėtais įsakymais dėl ieškovo atleidimo iš darbo, kurie 2009-04-23 teismo sprendimu buvo panaikinti (CK 6.247 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas ir dėl tos priežasties, kad yra nepagrįstas (CPK 185 str., 263 str. 1d., DK 250 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Kadangi byloje susidariusios valstybės pašto išlaidos neviršija nustatyto minimalaus priteistino dydžio, jos neišieškotinos (b. l. 1, CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.