- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2A-104-460/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00178-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-104-460/2013
2013 m. sausio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-7940-889/2012 pagal ieškovo O. K. (O. K.) ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl neturtinės žalos priteisimo bei ieškovo (apelianto) O. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovas 2012-03-26 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl 1 000 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-893-512/2008 pripažino, kad ieškovas iš darbo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės buvo atleistas neteisėtai. Pažymėjo, kad neteisėtas atleidimas iš darbo ieškovui sukėlė dvasinių išgyvenimų, sugadino jo karjerą, užkirto kelią Lietuvoje susirasti chirurgo darbą. Kadangi dėl neteisėto atleidimo prarado darbą, ieškovas negalėjo atlikti operacijų, dėl to 2010-10-07 jam buvo panaikinta medicinos praktikos licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis medicinos praktika pagal gydytojo chirurgo kvalifikaciją. Nurodė, kad atnaujinti licencijos verstis medicinos praktika negalėjo, nes niekur nedirbo, o niekur nedirbo todėl, kad dėl pažeminimo ir sugadintos reputacijos niekur nebuvo priimamas. Neturėdamas darbo ir negaudamas pajamų, ieškovas negalėjo išlaikyti šeimos, buvo priverstas gyventi pas gimines, persikelti gyventi atgal į Šiaulius, iš kurių buvo išsikėlęs tam, kad galėtų dirbti Klaipėdoje, tuo tikslu jo sutuoktinė atsisakė darbo Šiauliuose, į kurį atgal grįžti nebegalėjo. Paaiškino, kad dėl neteisėto atleidimo ir prarasto darbo negalėjo užsiimti tuo, ką geriausiai moka, negalėjo dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, seminaruose, tobulintis. Nurodė, kad dėl pažemintos reputacijos Lietuvoje darbo taip ir nerado. Rado darbą Rusijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur už pačias sudėtingiausias ir sunkiausias operacijas mokamas minimalus darbo užmokestis, jis lyginamas su pradedančiais praktiką gydytojais. Be to, yra priverstas gyventi toli nuo šeimos, kuri liko gyventi Lietuvoje. Nurodė, kad prašoma priteisti 1 000 000 Lt neturtinė žala tik iš dalies kompensuotų dėl neteisėto atleidimo patirtą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad neturtinė žala gali būti priteisiama tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymėjo, kad ieškovo atleidimas iš darbo viešojoje įstaigoje Klaipėdos universitetinės ligoninės nesusijęs su tuo, kad 2010-10-07 buvo panaikinta ieškovo medicinos praktikos licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis medicinos praktika. Pažymėjo, kad licencija panaikinta praėjus 2 metams ir 10 mėnesių nuo to laiko, kai ieškovas buvo atleistas iš darbo, tuo tarpu iki licencijos panaikinimo ji 2009-10-01 buvo sustabdyta, ir ieškovui pageidaujant galėjo būti atnaujinta. Tačiau, kadangi ieškovas nepageidavo licencijos atnaujinti, ji buvo panaikinta. Maža to, ieškovas licencijos sustabdymą ir panaikinimą galėjo skųsti, tačiau to nepadarė. Atsakovės nuomone, šios aplinkybės rodo, kad paties ieškovo veiksmai lėmė, kad jis neteko licencijos verstis medicinos praktika. Pažymėjo, kad visi ieškovo patirti neigiami išgyvenimai yra susiję su paties ieškovo veiksmais ir priimtais sprendimais – nesugebėjimu įsidarbinti, išvykimu į kitą šalį, darbu už mažą užmokestį ir kt., nėra priežastinio ryšio su neteisėtu atleidimu. Taip pat nurodė, kad teismui ieškovo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu, ieškovas nepageidavo grįžti atgal į darbą, jam buvo priteistas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą – 40 218,75 Lt, kuris yra adekvatus neteisėto atleidimo sukeltoms pasekmėms atlyginti. Pažymėjo, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas praleido, todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-23 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog byloje nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties eiga būtų sustojusi ar nutrūkusi, atsižvelgė į tai, kad yra praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas bei yra atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas neįrodė, kad 2008-11-17 neteisėtas atsakovės atleidimas iš darbo sukėlė jam tokių stiprių ir tokių intensyvių tiek laiko, tiek masto požiūriu neigiamų emocijų, sumažino įsidarbinimo realias galimybes ar pakenkė reputacijai, ir tam, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės, yra būtinas neturtinės žalos piniginis atlyginimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2009-04-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-893-512/2008, pagal ieškovo ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškinį patenkino, pripažino atleidimą iš darbo neteisėtu. Šie neteisėti atsakovės veiksmai sukėlė labai didelius pakitimus apelianto gyvenime, sudrumstė jį, sugadino jo karjerą, užkirto kelią Lietuvoje susirasti chirurgo darbą. Dėl šių neteisėtą veiksmų – atleidimo iš darbo, nesant galimybių vykdyti ligoniams operacijų, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010-10-07 įsakymu Nr. Tl-844 dėl medicininės praktikos licencijų galiojimo panaikinimo, apeliantui buvo panaikinta medicinos praktikos licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis medicinos praktika pagal gydytojo chirurgo kvalifikaciją. Būdamas pasaulinio lygio ir pasaulyje žinomu chirurgu, neteko teisės verstis chirurgo praktika. Teko apeliantui ir žmonai badauti, nes žmona, jam gavus darbą Klaipėdoje, į Klaipėdą išvyko kartu su juo, atsisakiusi darbo vaikų darželyje, kuriame dirbo Šiauliuose. Kada apeliantas buvo atleistas iš darbo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, jam teko grįžti į Šiaulius, prisiglausti pas gimines, žmonai darbo nebebuvo, jos buvusi darbo vieta buvo užimta. Teigia, kad dėl neteisėtų viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo veiksmų, neteisėtai atleidus jį iš darbo, nukentėjo ne tik jis asmeniškai, bet nukentėjo ir jo šeima. Ieškovas nurodo, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, mano, kad nereikia papildomai įrodinėti, kaip gali pasijusti žmogus, kada jis staiga, be jokios priežasties atplėšiamas nuo mėgstamo ir taip jam svarbaus darbo, kuriam paskyręs visą savo gyvenimą kai netenki ne tik darbo, bet ir galimybės jį susirasti, kai atimama teisė verstis praktika to, ko per gyvenimą išmokai, ką geriausiai išmanai, dėl ko esi pripažintas pasaulyje; nepatogumai – netektas darbas, prarastas darbo užmokestis, netekta galimybė laisvai judėti, prarasta galimybė dalyvauti tarptautiniuose simpoziumuose, galimybė bendrauti su pasaulio geriausiais chirurgais, užkirstas kelias bendravimui su jais. Teko išvykti iš Lietuvos ir tik Rusijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ligoninėje apeliantu pasitikėjo, pasirašė darbo sutartį, leido dirbti gydytoju–chirurgu, tačiau darbo sutartis pasirašyta jį žeminančiomis sąlygomis, už minimalų darbo užmokestį, t. y. apeliantas lyginamas tik su pradedančiais verstis gydytojo praktika gydytojais, nors jam ir pavedamos pačios sunkiausios ir sudėtingiausios operacijos, tačiau įrodyti savo galimybių ir kvalifikacijos neturi galimybės, yra priverstas gyventi toli nuo savo šeimos, ji liko Lietuvoje, šeimai vos užtenka lėšų pragyvenimui. Visos šios aplinkybės nurodo, kad jam padaryta nepataisoma moralinė žala, kurios pinigais neįmanoma išmatuoti. Prašydamas priteisti 1 000 000 neturtinės žalos atlyginimo sumą, apeliantas tik iš dalies gali kompensuoti tai, ką yra praradęs gyvenime, praradęs dėl neteisėtų buvusios darbdavės – atsakovės – veiksmų, todėl bent ši nedidelė kompensacijos dalis turėtų būti iš atsakovės priteista. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas šiuos apelianto argumentus palaikė neįtikinamais ir nepagrįstais, nurodė ir tai, kad apeliantas per mažai intensyviai ieškojo darbo, kad tai darė kiti žmonės už jį. Teigė, kad jis labai intensyviai darbo ieškojosi, o kiti žmonės jam tik padėjo, tačiau negali to įrodyti, nes kažkodėl visi atsisako patvirtinti bendravimo su juo faktus, net Sveikatos apsaugos ministerija meluoja teigdama, kad dėl darbo į juos nesikreipė, nors nurodė, kad ministerijoje buvo priimtas oficialiai ir oficialiai su juo bendravo ministro pavaduotoja, kuri net buvo pažadėjusi jam padėti, tik vėliau pranešė, kad padėti niekuo negali. Teismas taikė senatį. Mano, kad nepagrįstai teismas nurodė, kad yra praleistas senaties terminas. Šis terminas gali būti skaičiuojamas tik nuo Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo priėmimo – 2009-04-23 – ar įsiteisėjimo dienos, kad jo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu. Tik teismo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo data yra tas momentas. kada tikrai sužinojo apie atsakovės neteisėtus veiksmus, iki tol galėjo tik įtarti, kad darbdavės veiksmai neteisėti. Be to, jo moralinis skausmas tęsėsi ilgai, iki pat momento, kada įsidarbino Rusijoje.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas teisingai pritaikė CK 1.124 str., 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d., 1.129–1.130 str., 1.131 str. 1–2 d. ir pagrįstai taikė ieškinio senatį. Apelianto teiginys, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neatitinka teisės aktų nuostatų. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas neprašė atnaujinti praleisto termino bei neįrodė svarbių terminio praleidimo aplinkybių. Mano, kad įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovas kreipėsi dėl darbo ir potencialus darbdavys atsisakė jam suteikti darbą dėl tos priežasties, kad jis buvo neteisėtai atleistas iš viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas O. K. ir atsakovė viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė 2008-10-03 pasirašė dvi terminuotas darbo sutartis: pagrindinę Nr. 189-Kp.1 abdominalinės chirurgijos gydytojo pareigoms 1,0 etato darbo krūviu iki 2009-10-03 bei Nr. 189-K p.43 dėl papildomo darbo krūtinės chirurgijos gydytoju 0,5 etato darbo krūviu iki 2008-12-31, bet ne ilgiau iki bus įdarbintas darbuotojas pagrindinėms pareigoms (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-893-512/2009 b. l. 4–5). Pagrindinėje darbo sutartyje buvo nustatytas išbandymo laikotarpis nuo 2008-10-03 iki 2009-01-03. Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo 2008-11-17 įsakymais Nr. 219-K, p.51 ir Nr. 219-K, p.52 ieškovas nuo 2008-11-20 buvo atleistas iš abdominalinės chirurgijos gydytojo pareigų bei papildomų krūtinės chirurgijos gydytojo pareigų pagal Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalį, t. y. darbdaviui pripažinus, kad O. K. išbandymo rezultatai yra nepatenkinami (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-893-512/2009 b. l. 7, 27). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-893/2009 ieškovo O. K. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, ieškovui iš atsakovės priteista 40 218,75 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką (b. l. 4-7). Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM direktoriaus 2010-10-07 įsakymu Nr. T1-844 O. K. panaikinta medicinos praktikos licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis medicinos praktika pagal gydytojo chirurgo kvalifikaciją, kadangi ieškovas nesikreipė dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo iki 2010-09-30 (b. l. 14). Ieškovas O. K. 2011-12-22 pagal darbo sutartį buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, Chirurginio skyriaus gydytoju – chirurgu pareigoms (b. l. 8-13).
Apeliantas nurodo, kad neturinę žalą jam sukėlė neteisėtas atleidimas iš darbo bei po to sekęs sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, depresija bei kiti neigiami išgyvenimai, kuriuos jis kaskart patirdavo ieškodamas ir negaudamas darbo Lietuvoje.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškinio senaties klausimus reglamentuoja CK 1.124–1.135 straipsnių nuostatos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju apeliantas apie atsakovės Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo 2008-11-17 įsakymus Nr. 219-K 51 p. ir 52 p. dėl atleidimo iš darbo pasirašytinai sužinojo 2008-11-21 (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-893-512/2009 b. l. 7, 30). Pabrėžtina, kad ieškovas, manydamas, kad iš darbo yra atleistas neteisėtai, būtent dėl minėtų Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo 2008-11-17 įsakymų Nr. 219-K 51 p. ir 52 p. ir kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui 2008-12-16 pateiktame ieškinyje dėl neteisėto atleidimo iš darbo nurodė, jog Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo 2008-11-17 įsakymai Nr. 219-K 51 p. ir 52 p. yra neteisėti (civilinė byla Nr. 2-893-512/2009 b. l. 2). Be to, ieškinys dėl atleidimo iš darbo apylinkės teismui buvo pateiktas 2008-12-16 – dar nepraėjus mėnesiui po to, kai apeliantas 2008-11-21 pasirašytinai susipažino su įsakymais (CPK 178 straipsnis). Suprantama, jog tam, kad ieškinį būtų galima paruošti, surinkti bei pateikti įrodymus, reikia laiko, tai neabejotinai patvirtina, kad apeliantas iki ieškinio pateikimo kurį laiko tarpą visus šiuo veiksmus atliko. Apeliantas žinojo ir tai, kad bet kokiu atveju jis į ankstesnę darbovietę nebegrįš, kadangi ieškiniu pats to pageidavo (civilinė byla Nr. 2-893-512/2009 b. l. 3). Tai reiškia, kad jau 2008-11-21 pasirašydamas įsakymus bei pateikdamas ieškinį ieškovas suprato ar turėjo suprasti, kad jo atleidimas iš darbo galbūt yra neteisėtas ir bet kokiu atveju atleidimas iš darbo sukels neigiamas pasekmes ieškovui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, kuris būtų atleidžiamas (CPK 185 straipsnis). Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija pabrėžia, jog kadangi neturtinės žalos atlyginimo klausimas kildinamas iš atsakovės neteisėtų veiksmų atleidžiant apeliantą iš darbo, senaties terminas tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo 2008-11-21, kai apeliantas pasirašytinai susipažino su Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo 2008-11-17 įsakymais Nr. 219-K 51 p. ir 52 p., tai yra atleidimo iš darbo pasekmių pradžia reikalavimui dėl neturtinės žalos pareikšti yra būtent 2008-11-21 rašytinis susipažinimas, o ne jo teisinis įvertinimas apylinkės teismo sprendimu, kaip neteisingai mano apeliantas. Tą pagrįstai ir teisėtai nustatė pirmosios instancijos teismas ir teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka.
CK 1.125 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ieškovas ieškinį dėl atsakovės 2008-11-17 priimtais neteisėtais įsakymais padarytos neturtinės žalos turėjo teisę pareikšti iki 2011-11-21. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovei pareikštas 2012-03-26, t. y. praleidus įstatyme nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą (b. l. 2). Be to, ieškovas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą neprašė, to nepadarė ir bylos nagrinėjimo metu (CPK 78 straipsnis). Tai patvirtina, kad ieškovas negali nurodyti jokių svarbių priežasčių, dėl ko terminas buvo praleistas (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Byloje nenustatyta, kad ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas ar nutrauktas (CK 1.129–1.130 straipsniai).
Aktualu pažymėti, kad ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsni). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Kirsnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. B. V. v. T. M., UAB „Vartų technika“, bylos Nr. 3K-3-137/2009). Iš anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad praleidus ieškinio senaties terminą teismui pareiga nagrinėti ieškinio reikalavimų pagrįstumą nėra nustatyta. Tačiau pirmosios instancijos teismas vis dėlto pasisakė dėl ieškinio nepagrįstumo ir kitais argumentais.
Aiškindamas ir taikydamas šias materialiosios teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009). Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).
Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad darbo sutartis nutraukta neteisėtai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. T. v. UAB ,,Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009) konstatuota, kad neteisėti darbdavio veiksmai savaime nėra pakankamas pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, ieškovas, prašydamas atlyginti neturtinę žalą, turėjo įrodyti ir kitas būtinosios atsakomybės sąlygas, inter alia dėl neteisėtos veikos patirtą neturtinę žalą bei priežastinį neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo pažeistos teisės gali būti apginamos ir konstatuojant darbdavio neteisėtus veiksmus – be kita ko, netinkamą darbo sutarties nutraukimo įforminimą.
Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais remdamasis šis teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos manymu, darbdavio neteisėtų veiksmų konstatavimas bei 40 218,75 Lt darbo užmokesčio priteisimas yra pakankami ieškovo pažeistoms teisėms apginti. Ypatingai pabrėžtina, jog ieškovas buvo įdarbintas terminuotai, t. y. bet kokiu atveju jo darbo sutartis su atsakove greitu laiku būtų nutrūkusi, kadangi abiejose darbo sutartyse buvo numatyti konkretūs terminai, nustatantys darbo sutarties pabaigą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliantas įrodinėdamas, kad patyrė neturtinę žalą, rėmėsi deklaratyviais aiškinimais, pamąstymais, tačiau nepateikė jokių įrodymų ar duomenų apie patirtą žalos dydį bei mastą, neįrodė priežastinio neteisėtos atsakovės veikos ir neturtinės žalos ryšio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai šį ieškovo reikalavimą atmetė (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Kadangi apelianto reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas, jos dydis nenagrinėtinas.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.