Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. lapkričio 6 d. sudarė Šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su buitiniu šilumos vartotoju Nr. 2225489 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė tiekė šilumos energiją atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, už patiektą šilumos energiją tinkamai nemokėjo. Iš byloje pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad už laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį susidarė 1 116,36 Eur dydžio įsiskolinimas.

Dėl prievolės atsiskaityti už šilumos energiją

12. Išanalizavęs ir įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei šalių pateiktus rašytinius įrodymus, teismas neturi pagrindo pritarti nurodytiems atsakovės argumentams.

13. Pirma, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai (antstolio Armino Naujokaičio 2021 m. lapkričio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-21-181; VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2022 m. gegužės 30 d. raštas Nr. 02-22-1047; VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2022 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. 02-22-1491) patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas neįsileido į savo butą rangovų ir neleido jiems atlikti renovacijos darbų, tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo, kad šie kaimyno veiksmai sudarė kokias nors objektyvias kliūtis atnaujinti šildymo sistemos vamzdynus atsakovei priklausančiame bute.

14. Antra, išskyrus pačios atsakovės teiginius, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad dėl vykdytos namo renovacijos jos bute buvo nupjauti seni šildymo sistemos vamzdynai, t. y. kad atsakovė faktiškai buvo atjungta nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą vykdę rangovai atsakovės bute turėjo įrengti naują šildymo sistemą, tačiau to neatliko (CPK 178, 185 straipsniai). Toks trūkumas taip pat neužfiksuotas nei UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2022 m. liepos 4 d. neeilinės apžiūros akte Nr. PDS2274-7, nei AB „Panevėžio statybos trestas“ 2022 m. rugsėjo 30 d. garantiniame įsipareigojime.

15. Trečia, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, atsakovės bute yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. CK 4.262 straipsnis nustato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie atsakovės bute esantį centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovė, apskaičiuodama mokėtinas sumas ir išrašydama atsakovei sąskaitas, neturėjo pagrindo nesivadovauti viešojo registro duomenimis.

16. Ketvirta, visas name, kuriame yra atsakovės butas, suvartotas šilumos kiekis yra nustatomas pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, matuojančio šilumos kiekį pastatui šildyti ir karštam vandeniui, rodmenis. Tokiu atveju šilumai paskirstyti taikomas Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 „Dėl Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 patvirtinimo“. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad daugiabučio namo bendraturčiai būtų pasirinkę kitą galiojantį šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą ir/arba pageidaujamą metodą būtų suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai taiko šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir visus mokesčius už suvartotą šilumos energiją skaičiuoja remdamasi įvadinio skaitiklio parodymais, nepriklausomai nuo to, ar atsakovės bute faktiškai yra įrengti šildymo sistemos vamzdynai, ar ne.

17. Teismas taip pat pažymi, kad tuo atveju, jeigu dėl trečiųjų asmenų (buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, namo atnaujinimo projektą įgyvendinusių asmenų ar kt.) veiksmų atsakovė iš tiesų prarado galimybę naudotis šilumos energija, atsakovė turi teisę savo pažeistas teises ginti paduodama ieškinį atsakingiems asmenims dėl žalos atlyginimo ar kitais įstatymų numatytais būdais, tačiau tai savaime neatleidžia jos nuo pareigos atsiskaityti su ieškove už priskaitytą šilumos energiją. Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai skaičiavo atsakovei mokestį už patiektą šilumos energiją.

Dėl prievolės atsiskaityti už karštą vandenį

19. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto Teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo 6.6.2 punktą karšto ir šalto vandens skaitikliai butuose ir individualiuose namuose tikrinami pagal 6 metų laiko intervalus tarp periodinių patikrų.

20. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau – Taisyklės), 184 punkte nustatyta, kad karšto vandens apskaitai naudojami skaitikliai turi būti įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą ir atitikti teisės akto (Taisyklių 1 priedo 55 punktas) reikalavimus; visi skaitikliai turi būti patikrinti ir turėti akredituotų matavimo priemonių patikros laboratorijų žymas, įspaudus arba plombas. Taisyklių 185 punkto 4 papunktyje nurodyta, kad draudžiama naudotis karšto vandens skaitiklio rodmenimis, jeigu karšto vandens tiekėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovės bute įrengto karšto vandens skaitiklio metrologinės patikros galiojimas baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2021 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 11V-89 ir 2022 m. sausio 31 įsakymu Nr. 11V-25 buvo pratęstas karšto vandens skaitiklių patikros žymenų galiojimo terminas iki 2022 m. gruodžio 31 d. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, ginčo laikotarpiu ieškovė neturėjo teisės naudotis atsakovės bute esančio karšto vandens skaitiklio rodmenimis, nes tą tiesiogiai draudė pirmiau aptartos teisės normos.

22. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės bute sumontuoto karšto vandens skaitiklio metrologinės patikros galiojimo terminas buvo pasibaigęs, ieškovė 2023 m. sausio 19 d. raštu „Dėl karšto vandens skaitiklių pakeitimo metrologinei patikrai atlikti“ pakartotinai paprašė atsakovės iki 2023 m. vasario 14 d. sudaryti sąlygas pakeisti karšto vandens skaitiklį. Nurodytu raštu atsakovė buvo informuota, kad jai nesudarius sąlygų / nesuderinus laiko karšto vandens skaitiklio keitimo darbams atlikti iki nurodyto termino, 2023 m. vasario 15 d. nuo 9.00 val. iki 11.00 val. bus fiksuojamas Taisyklių pažeidimo faktas. Minėtu raštu atsakovė taip pat informuota, kad nuo pažeidimo fakto datos suvartoto karšto vandens kiekio apskaičiavimui bus taikomi maksimalūs karšto vandens suvartojimo normatyvai, patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė gavo ir susipažino su nurodytu ieškovės raštu.

23. Byloje taip pat nustatyta, kad 2023 m. vasario 15 d., dalyvaujant pačiai atsakovei kaip buto savininkei ir kaip daugiabučio namo valdytojo atstovei, buvo surašytas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimų faktų nustatymo aktas Nr. 255 (toliau – Aktas), kuriame konstatuota, jog nustatytu laiku (2023 m. vasario 15 d. 9.00 val.) atsakovė buvo rasta, tačiau nesudarė sąlygų patikrinti karšto vandens skaitiklio. Iš Akto turinio matyti, kad atsakovė kaip buto savininkė pasirašyti šį Aktą atsisakė (vietoje parašo ranka įrašė pastabą, kad „nupjauti vamzdynai dėl renovacijos, darbai neatlikti, nes (duomenys neskelbtini)buto savininkas nesudaro sąlygų patekti į (duomenys neskelbtini) butą, esantį po (duomenys neskelbtini) butu“), tačiau atsakovė pasirašė Aktą kaip daugiabučio namo valdytojo atstovė.

26. Pirmiausia pažymėtina tai, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą įgyvendinusių asmenų įsipareigojimai, renovacijos darbų apimtys ir kitos su tuo susijusios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šių aplinkybių neanalizuoja ir plačiau dėl jų nepasisako. Antra, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog apskritai egzistuoja objektyvios kliūtys karšto vandens skaitikliui pakeisti, t. y. kad naujas skaitiklis negali būti montuojamas ant esamo vamzdyno (CPK 178, 185 straipsniai). Trečia, net jeigu ir būtų nustatyta, kad prieš keičiant skaitiklį pirmiau turi būti pakeistas senas vamzdynas, tuo pirmiausia turėtų pasirūpinti pati atsakovė. Šalių sudarytos Sutarties 11.3 punkte atsakovė įsipareigojo užtikrinti savo buto ir kitų bendrojo naudojimo patalpų bei bendrosios nuosavybės teise priklausančių pastato šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių tinkamą būklę ir priežiūrą, atitinkančią teisės aktų nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad dėl bute esančių centrinio šildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumo yra atsakingi būtent to buto savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-684/2024). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo laikytis teisės aktais reglamentuotų šilumos ir karšto vandens tiekimo procedūrų, nesukelti grėsmės tvariam šilumos ūkio funkcionavimui. Jie, kaip vartotojai, privalo sudaryti realią galimybę karšto vandens tiekėjui įvykdyti jam teisės aktais nustatytą pareigą įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens apskaitos prietaisus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-695/2019).

27. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 26 straipsnis reglamentuoja šilumos tiekėjo teisę patekti į savininkui priklausančias patalpas, kai jiems prireikia atlikti tam tikrus darbus. ŠŪĮ 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, o 2 dalyje nustatyta, kad savininkui atsisakius įleisti, šilumos tiekėjas turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Taisyklių 235.5 punktas nustato daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkui – buitiniam karšto vandens vartotojui – pareigą leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karšto vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes, leisti nedelsiant vykdyti avarijos lokalizavimo darbus.

28. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ŠŪĮ 26 straipsnio 1 dalyje tiekėjui suteikta teisė pakliūti į savininko patalpas, siekiant apžiūrėti ir remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, apima ir jo teisę vykdyti apskaitos prietaisų įrengimo ar pakeitimo veiksmus, jeigu apskaitos prietaisų nėra ar jie negali būti teisės aktų nustatyta tvarka naudojami atsiskaitymui kaip naujai diegiamos karšto vandens apskaitos sistemos dalis. Butų ir (ar) kitų patalpų savininkui pažeidus šią tiekėjo teisę, šilumos ir karšto vandens kiekis tokiam savininkui nustatomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 patvirtintą Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-695/2019).

29. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, teismas sutinka su ieškove, kad atsakovė kaip buto savininkė privalo ieškovę (šilumos energijos ir karšto vandens tiekėją) ne tik fiziškai įleisti į butą pakeisti karšto vandens skaitiklį, tačiau ir sudaryti tam technines ir inžinerines sąlygas, t. y. atsakovė privalo užtikrinti, kad jos bute esantis karšto vandens vamzdynas būtų tokios techninės būklės, kad ieškovei kaip karšto vandens tiekėjai būtų technologiškai įmanoma sumontuoti karšto vandens skaitiklį.

30. Įvertinus tai, kad ginčo laikotarpiu atsakovės bute įrengto karšto vandens skaitiklio metrologinės patikros galiojimo terminas buvo pasibaigęs, taip pat aplinkybę, kad atsakovė nesudarė ieškovei sąlygų pakeisti karšto vandens skaitiklį nauju, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju karšto vandens kiekis atsakovei pagrįstai buvo nustatomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 patvirtintą Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką. Dėl tokios šilumos energijos apskaitos šalys taip pat buvo susitarusios ir Sutarties 17.4 punkte.

32. Iš byloje pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad ieškovė į sąskaitas už patiektą šilumos energiją įtraukia ir apskaitos prietaiso (karšto vandens skaitiklio) aptarnavimo mokestį (90 ct / mėn.), tačiau tai, teismo vertinimu, nereiškia, kad toks prietaisas tampa tinkamas naudoti (sprendime jau konstatuota, kad atsakovės bute esančio karšto vandens skaitiklio metrologinės patikros galiojimo terminas yra pasibaigęs ir juo rodmenimis naudotis draudžiama). Šiuo atveju prievolė mokėti karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokestį atsakovei kyla dėl to, kad atsakovė iki šiol naudojasi jos bute sumontuotu karšto vandens skaitikliu, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei, ir nesudaro galimybių jį pakeisti nauju, metrologiškai patikrintu karšto vandens skaitikliu.

33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė, pažeisdama sutartinę prievolę, su ieškove už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.383 straipsnio 1 dalimi, 6.388 straipsnio 1 dalimi, Sutarties 11.1 punktu, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 1 116,36 Eur skola už laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį.

Dėl delspinigių

34. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 23,66 Eur delspinigių.

35. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal Sutarties 18.2 punktą, jeigu Sutartimi nustatytu terminu buitinis šilumos vartotojas nesumoka jam priklausančių mokėti mokėjimų, už kiekvieną pavėluotą dieną šilumos tiekėjas jam apskaičiuoja 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius.

36. Nagrinėjamu atveju už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. ieškovė paskaičiavo atsakovei 23,66 Eur dydžio delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo piniginės prievolės atsiskaityti už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 23,66 Eur delspinigius laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Dėl kitų šalių nurodytų argumentų

37. Kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinių palūkanų

38. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

39. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 1140,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 29,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 26 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 3,94 Eur patikra valstybės registruose.

42. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 8,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ (juridinio asmens kodas 124135580) iš atsakovės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 116,36 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiolika eurų ir 36 ct) skolos, 23,66 Eur (dvidešimt tris eurus ir 66 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 140,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29,94 Eur (dvidešimt devynis eurus ir 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,60 Eur (aštuonis eurus ir 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.