- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-20
- Bylos Nr.
- 1-94-266/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05794-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Kaltinamasis
- E. B.
- Advokatai
- Vytautas Polikaitis
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, dirb. AB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), 2017-10-10 Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal LR baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta bausmė 12 MGL dydžio bauda , kaltinama pagal LR baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji E. B. buvo kaltinama tuo, kad ji 2015 m. spalio 21 d., Anykščių r., Debeikių sen., (duomenys neskelbtini), savanaudiškais tikslais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvulių supirkėjui A. K.-pildant galvijų pardavimo važtaraštį serija UG Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė, kad gyvulius parduoda E. K., už ją šiuos dokumentus pasirašė ir gavo 2742,80 eurų už parduotus gyvulius, tokiais savo veiksmais suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, tai yra kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to , E. B. buvo kaltinama tuo, kad ji 2016-11-09 Anykščių r., Debeikių sen., (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti jai nepriklausantį turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvulių supirkėjui A. K.-pildant galvijų pardavimo važtaraštį serija UG Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė kad gyvulius parduoda E. K., už ją šiuos dokumentus pasirašė ir gavo 927,69 Eur už parduotus gyvulius, tokiais veiksmais suklastojo tikrą dokumentą , jį panaudojo ir apgaule savo naudai įgijo svetimą E. K. turtė- pinigus 927, 69 Eur, t.y., kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus LR baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji E. B. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu B. K.. Kartu su sūnumi V. ūkininkavo, laikė gyvulius. 2015 metais po sūnaus V. K. žūties , turtą paveldėjo jo žmona E. K., tačiau ji išvažiavo gyventi pas tėvus ir ūkiu nesirūpino . Ūkiu, gyvuliais rūpinosi ji su sugyventiniu . 2015 m. spalio 21d., dalį gyvulių pardavė ir dėl to nekilo jokių konfliktų su marčia. Gyvulius pardavė AB „(duomenys neskelbtini)“ supirkėjui A. K.. Dokumentai buvo išrašyti marčios E. K. vardu, nes gyvuliai buvo registruoti jos vardu ir ji pasirašė gyvulių pardavimo dokumentuose , pinigų gavimo dokumentuose už marčią . Supranta, jog nereikėjo to daryti, tačiau pasirašydama už marčią ji nepadarė niekam jokios žalos. Dalį gautų pinigų paėmė grynais, o kita dalis 1400 litų buvo pervesti marčiai. Supirkėjas A. K. jos asmeniškai nepažinojo , tačiau žinojo , jog ji pasirašė už marčią. Vėliau 2016 metais ji išėjo dirbti pardavėja ir nebegalėjo prižiūrėti ūkio, todėl turėjo labai didelių problemų su gyvulių nepriežiūra. Sugyventinis B. K. labai gėrė ir nežiūrėjo gyvulių. Kilo triukšmas, gyvuliai ėjo palaidi, visi rašė pareiškimus ir veterinarijos tarnyba norėjo skirti baudą dėl gyvulių nepriežiūros. Apie tai seniūnas informavo marčią . Tada greitai suorganizavo išvežti likusius šešis gyvulius. Padėjo seniūnas ir veterinarija, kad paimtų kuo greičiau gyvulius, kad būtų kuo mažiau problemų. 2016 m. lapkričio 9d. atvyko A. K. ir supirko likusius gyvulius. Dokumentai buvo surašyti marčios vardu ir ji juose už ją pasirašė. Už telyčias ir karvę grynais sumokėjo, už jaučius pervedė į marčios sąskaitą. Gautus pinigus 927 eurus pasiliko sau, marčiai neatidavė. Prieš tai reikėjo pinigų gyvulių pašarui, traktoriaus padangos remontui, draudimui ir už tai mokėjo savo pinigais, todėl gavusi pinigus už parduotus gyvulius, pasiliko sau. Pripažįsta, kad padarė klaidą ir pasirašė už marčią, tačiau neturėjo jokių blogų tikslų. Nemano, kad ji yra skolinga marčiai . Jos sūnus su marčia gyveno du metus ir po sūnaus mirties jai viskas atiteko, ūkiu rūpinosi tik ji ir sugyventinis. Nebuvo pasirašę jokių sutarčių kas gyvulius prižiūrės. Kai marti išvažiavo, jos buvo rūpestis prižiūrėti gyvulius. Kalta prisipažįsta tik dėl to, jog gyvulių dokumentuose pasirašė už marčią, tačiau neprisipažįsta, jog tai buvo su tikslu pasisavinti gautus pinigus už gyvulius. Jokio tikslo neturėjo, tiesiog mano, jog tie pinigai 927 eurų priklauso jai, nes ji rūpinosi gyvuliais ir kitais reikalais ūkyje, todėl pareikšto ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusioji E. K. parodė, jog kaltinamoji yra vyro mama. 2015 metais liepos mėnesį žuvus vyrui ji buvo nėščia. Jai buvo sunku ir ji išvažiavo į Prienus pas tėvus. Gyvuliai liko pas uošvius. Dar 2015m. buvo susitarta gyvulius perrašyti jai , ir , kad juos visus vėliau parduos, taip tarėsi su E. B.. Dėl 2015metais parduotų gyvulių, ji pretenzijų E. B. neturi, nes pinigus gavo. Kad liko neparduoti šeši galvijai sužino vėliau, kai pravažiavo per ganyklas ir pamatė galvijus. 2016m. rudenį, jai skambino seniūnas ir pasakė, jog gyvuliai vaikšto be priežiūros ir, kad juos reikia parduoti. Po seniūno skambučio ji bandė keturis kartus skambinti E. B. , tačiau ji neatsiliepė į skambučius. Gyvulių pasai buvo pas E. B. . Apie parduotus likusius 6 gyvulius ji sužinojo kai gruodžio mėnesį atvažiavo ir rado laiškus iš Utenos mėsos, kad jie yra parduoti. Vieną pinigų sumą gavo 2017 sausio mėnesį ir pradėjo ieškoti kitos sumos ir gavo atsakymą, kad 927 eurų buvo paimti grynais. Tai sužinojusi bandė E. B. dar kartą skambinti, ji pradėjus pokalbį numetė ragelį. Iš pradžių nebuvo jokių ginčų su E. B. , tačiau vėliau jos nebesusikalbėjo. Nukentėjusioji nurodė, jog E. B. privalėjo jai atiduoti visus pinigus už parduotus gyvulius. jei ji turėjo išlaidų dėl gyvulių laikymo, turėjo ją informuoti. Prašė jos ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. B. 927 eurus.
Liudytojas A. K. parodė, jog praėjo nemažai laiko, kaltinamoji pasikeitusi . Nukentėjusiąją matė vieną kartą, kai buvo gyvas jos vyras. Jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju - ekspeditoriumi, supirkinėja gyvulius. Kai pirmą kartą pirko galvijus, tai dar buvo gyvas pagrindinis gyvulių savininkas . Po to dar buvo kelis kartus. Šitame pardavime dalyvavo senukas kaip suprato mirusio jaunuolio tėvas ir kaltinamoji. Minčių, kad dokumentus pasirašo kitas asmuo, nebuvo, nes tie patys asmenys dalyvavo ten visą laiką, kai atvažiuodavo pirkti gyvulių. Neprisimena kieno vardu priėmė gyvulius, kol buvo jaunuolis ūkininkas gyvas jo vardu gyvulius supirkdavo . Paskui atvažiavo ir sužinojo, jog pagrindinis pardavėjas yra miręs, tačiau gyvulius pardavė tie patys žmonės. Pasakė , kad mirus žmogui gyvulius pasidalino , kadangi nebėra ūkininko, reikia gyvulius realizuoti. Iki 2011-07-31 kiekvienam gyvuliui buvo privalomas pasas ir ten buvo užrašyta savininko vardas, pavardė. Dabar pasas nebūtinas, jeigu neturi savininkas gyvulių registracijos žurnalo, jis skambina į duomenų bazę ir nustato savininko tapatybė. Superkant gyvulius , pinigus už juos sumoka vietoje, išrašydamas kvitą arba būna prašymai pervesti į sąskaitą. Tuo kartu, kai nupirko 6 galvijus, tai už tris galvijus pinigai buvo išmokėti vietoje pagal pinigų išdavimo kvitą , nes taip prašė , o už kitus gyvulius pinigai buvo pervesti į sąskaitą pagal PVM sąskaitą – faktūrą. Pinigus 927 eurus asmeniškai atidavė prie mašinos buvusiam senukui. Kartu buvo ir E. B..
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2017-06-16 parodymo atpažinti protokolo matyti, jog A. K., iš parodytų fotonuotraukų, atpažino E. B. ir nurodė, kad būtent ji 2015-10-21 pardavė galvijus Anykščių r., Debeikių sen., (duomenys neskelbtini), ir pasirašė ant gyvulių važtaraščio ir pinigų išmokėjimo kvito (b. l. 24-26 ).
Iš byloje esančio 2017-06-16 parodymo atpažinti protokolo matyti, jog A. K., iš parodytų fotonuotraukų, atpažino E. B. ir nurodė, kad būtent ji 2016-11-09 pardavė galvijus Anykščių r., Debeikių sen., (duomenys neskelbtini), ir pasirašė ant gyvulių važtaraščio ir pinigų išmokėjimo kvite (b. l.24-26).
Iš byloje esančios 2017-02-10 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktos pažymos apie gyvūnų išregistravimą nurodyta, kad 2015-10-21 iš E. K. laikomos bandos išregistruota 10 vnt galvijų. (b. l.46-47 ).
Iš byloje esančio 2017-06-05 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti dokumentai : 2016m. lapkričio 9d. kvitas , kurio serija UMI Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog pinigai už parduotus gyvulius 927 eurai išmokėti E. K. , kad ji juos gavo ir pasirašė . Taip pat apžiūrėtas 2016m. lapkričio 9d., gyvulių važtaraštis serija UG Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog E. K. parduota 6 vienetus galvijų AB „(duomenys neskelbtini)“ . Taip pat apžiūrėta 2016-11-09 PVM sąskaita- faktūra , iš kurios matyti, jog E. K. pardavė AB „(duomenys neskelbtini) ‘ tris galvijus ir jai sumokėta 771 ,51 eur ir PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog E. K. pardavė, o AB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko tris gyvulius už 927,69 eurus ir , kad šie pinigai sumokėti E. K.. (b.l. 53-54)
Iš byloje esančio 2017-06-12 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti 2015m. spalio 21d., pinigų išmokėjimo kvitas UMI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. K. išmokėta 2 742,80 eurų už parduotus galvijus, 2015m. spalio 21d., gyvulių važtaraštis UG Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad iš Anykščių r., Debeikių sen., (duomenys neskelbtini), į UAB "(duomenys neskelbtini)" 2015-10-21 gabenta 10 vnt. galvijų, PVM sąskaitos-faktūros, iš kurių matyti, kad gyvulius parduota E. K. ir , kad E. K. išmokėti pinigai už priduotus galvijus. (b. l.58-59).
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių , jog kaltinamoji E. B. padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl turi būti išteisinta.
LR baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardintų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K- 560/2010, 2K-409/2011) Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daromas įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013). Be to, pažymėtina, kad ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2010, 2K-559/2011).
Teisingas konkrečios veikos pavojingumo bei subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių nustatymas turi didelę reikšmę kvalifikuojant nusikalstamas veikas. Kvalifikuojant veiką dėl disponavimo žinomai netikru ar žinomai suklastotu dokumentu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad disponuoja žinomai netikru dokumentu ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti teisines pasekmes , ir nori kaip veikti. Šioje byloje sprendžiant E. B. kaltės turinį nurodant 2015m. spalio 21d., gyvulių supirkėjui A. K. , jog gyvulius parduoda E. K. ir jam surašant E. K. vardu galvijų važtaraštį serija UB Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2016m. lapkričio 9d., nurodant supirkėjui A. K. , jog gyvulius parduoda E. K. ir jam surašant E. K. vardu galvijų važtaraštį serija UG Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), visų pirma reikia nustatyti , kad šie dokumentai suklastoti siekiant sukelti teisines pasekmes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Jei dokumentuose įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t.y., negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-263/2010) Antra, turi būti įrodyta aplinkybė, kad kaltinamoji, suvokdama pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį , tikslingai disponuoja suklastotu dokumentu ( jį laiko, gabena, naudoja)
Dėl pirmo epizodo. Kaltinamoji E. B. kaltinama tuo, kad ji 2015 m. spalio 21 d., Anykščių r., Debeikių sen., (duomenys neskelbtini), savanaudiškais tikslais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvulių supirkėjui A. K. - pildant galvijų važtaraštį serija UG Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė, kad gyvulius parduoda E. K., už ją šiuos dokumentus pasirašė ir gavo 2742,80 eurų už parduotus gyvulius, tokiais savo veiksmais suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. Teisminio nagrinėjimo metu išklausius kaltinamąją E. B., nukentėjusiąją E. K., liudytoją A. K., bei ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog šis kaltinimas E. B. nepasitvirtino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nebuvo surinkta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltinamoji tyčia , savanaudiškais tikslais , melagingai gyvulių supirkėjui A. K. nurodė, jog gyvulius parduoda E. K. ir už ją pasirašė. Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji E. K. , kaltinamosios E. B. marti, iki 2015 metų liepos mėnesio , kuomet žuvo kaltinamosios sūnus, o nukentėjusiosios vyras V. K., gyveno ir ūkininkavo (duomenys neskelbtini) Debeikių seniūnijoje. Gyvulius , techniką laikė E. B. ir B. K. sodyboje ir kaip nurodė nukentėjusioji iš dalies vedė bendrą ūkį. Žuvus nukentėjusiosios vyrui V. K., visą turtą, tame tarpe ir gyvulius paveldėjo nukentėjusioji E. K.. 2015 metais rudenį nukentėjusioji E. K. dalį gyvulių pardavė ir tai buvo padaryta 2015m. spalio 21d. Gyvulius pardavė E. B. E. K. leidimu. Tai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. K. (b.l. 15 ) Šių aplinkybių neneigė nukentėjusioji ir apklausta teisme. 2015m. spalio 21d., gyvulius supirko supirkėjas A. K.. Jam kaltinamoji pateikė dokumentus, jog gyvuliai yra registruoti E. K. vardu ir jos vardu A. K. išrašė gyvulių važtaraštis serija UG Nr. (duomenys neskelbtini). Tad , kaltinamoji nepateikė supirkėjui jokių melagingų žinių, nes iš tikrųjų gyvuliai buvo nukentėjusiosios ir ji leido juos parduoti. Nukentėjusiosios vardu buvo išrašytos sąskaitos – faktūros dėl pinigų išmokėjimo. Dalis pinigų – 1004,55 eurai buvo pervesti į nukentėjusiosios sąskaitą, o kiti pinigai – 2742,80 eurų buvo išmokėti grynai pagal pinigų išmokėjimo kvitą serija UMI Nr. (duomenys neskelbtini). Kvitas buvo išrašytas E. K. vardu, kaip ir kiti dokumentai , tik jį pasirašė kaltinamoji E. B.. Apklaustas gyvulių supirkėjas A. K. nurodė, jog jis turėjo duomenis, jog galvijai yra E. K. ir jos vardu pildė dokumentus. Kaip ir kitais kartais, kai jis pirko iš tos sodybos gyvulius, gyvulių pardavime dalyvaudavo tie patys asmenys- kaltinamoji, pagyvenęs žmogus ir jaunas vyras, kaip vėliau paaiškėjo nukentėjusiosios vyras, todėl jam nekilo jokių abejonių, jog gyvulius parduoda ne jų savininkas. Visa tai įvertinus, konstatuojama , jog surašant galvijų važtaraštį, pinigų išmokėjimo kvitą E. K. vardu, nėra kaltinamosios tyčios, jos savanaudiškų tikslų. Kad kaltinamoji pasirašė minėtuose dokumentuose, tai nepažeidė nukentėjusiosios E. K. teisių ir nesukėlė jai teisiškai reikšmingų padarinių, todėl tokie kaltinamosios veiksmai nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes nepadarė žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės . Dėl 2015-10-21 parduotų galvijų jokio ginčo tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios nėra. Kaltinamoji nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje , todėl išteisintina. (LR BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas)
Dėl antro epizodo. E. B. kaltinama tuo, kad ji 2016-11-09 Anykščių r., Debeikių sen., (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti jai nepriklausantį turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvulių supirkėjui A. K.-pildant galvijų važtaraštį serija UG Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė kad gyvulius parduoda E. K., už ją šiuos dokumentus pasirašė ir gavo 927,69 Eur už parduotus gyvulius, tokiais veiksmais suklastojo tikrą dokumentą , jį panaudojo ir apgaule savo naudai įgijo svetimą E. K. turtė- pinigus 927, 69 Eur.
Dėl šio epizodo byloje nustatyta, jog 2015m. spalio 21d., pardavus dalį E. K. galvijų, liko šeši galvijai ir 2016 metų rudenį dėl jų nepriežiūros kilo problemų. Apie tai nukentėjusiąją informavo Debeikių seniūno ir buvo priimtas sprendimas juos kuo skubiau parduoti . Pati nukentėjusioji E. K. neatvyko į (duomenys neskelbtini) ir likusių gyvulių pati nepardavė, tai padarė jos uošviai - kaltinamoji E. B. su savo sugyventiniu. Gyvulius supirko tas pats supirkėjas A. K.. 2016m. lapkričio 9 d. atvykęs į vietą supirko likusius 6 galvijus. Dokumentus – gyvulių važtaraštį PVM sąskaita – faktūras , pinigų išmokėjimo kvitą surašė gyvulių savininkės E. K. vardu. Dalis pinigų – 771,35 eurai buvo pervesti į nukentėjusiosios sąskaitą, o kiti pinigai 927,69 eurai buvo išmokėti grynais gyvulių supirkimo vietoje. Liudytojas A. K. parodė, jog jam nekilo jokių abejonių, jog gyvulius parduoda kažkas kitas, nes gyvulių savininkė buvo E. K., o gyvulių supirkime vietoje dalyvavo tie patys asmenys kaltinamoji ir pagyvenęs vyras, kuriam ir atidavė tuos 927 eurus. Ištyrus visus dėl šio epizodo surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamoji E. B. nepadarė jai inkriminuotų nuskalstamų veikų, nes nenustatyta kaltinamosios subjektyvusis požymis- kaltė , kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia , t.y., kad ji suprato , kad siekė teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę ir dėl to pasirašė E. K. vardu išrašytus dokumentus ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje , atskleidžiamas vertinant tiek vidinius – psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką , išaiškinimas , kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t. y, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juo padarant. Kaip nustatyta , kaltinamoji pati nesiekė ir nesirūpino parduoti likusius nukentėjusiosios gyvulius, kol neiškilo dėl jų problemų. Byloje nėra surinktų įrodymų, jog kaltinamoji tai darė panaudodama apgaulę siekdama gauti pinigų. Skubos tvarka gyvuliai buvo supirkti ir tai nukentėjusioji žinojo, tik nedalyvavo jų supirkime. Supirkimo metu dokumentai buvo išrašyti gyvulių savininkės nukentėjusiosios E. K. vardu ir tai yra tiesa, todėl jokių melagingų duomenų supirkėjui kaltinamoji nepateikė. A. K. parodė, jog jam nekilo jokių abejonių, jog galvijai yra ne savininkės. Kaltinamoji nei įtikinėjo supirkėją, nei prašė, jog jai leistų pasirašyti už E. K.. Ji pasirašė už ją , nes tuo metu E. K. nebuvo , ir nesiekė to apgaule. Kaltinamosios veiksmai pasirašant tikrame dokumente – pinigų išmokėjimo kvite- negali būti vertinamas kaip tikro dokumento suklastojimas ir panaudojimas , nes dokumentą pasirašė pagrįstai tikėdama , kad toks jos veiksmas nesukels jokių nukentėjusiajai jokių teisinių padarinių , nepažeis nukentėjusiosios teisių, nes parduodant neprižiūrimus galvijus buvo išvengta neigiamų padarinių. Todėl tokie veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės nei pagal baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, nei pagal 182 straipsnio 1 dalį. Kaltinamoji E. B. nesiekia apgaule įsigyti pinigų už parduotus nukentėjusiosios galvijus . Teismų praktikoje yra konstatuota, jog bet kuriuo atveju sukčiaujant svarbiausia yra tai, kad apgaulė būtų panaudota kaip poveikio priemonė į nukentėjusiosios sąmonę ir valią, kad šis perduotų turtą dėl to, kad buvo suklaidintas. Byloje tokių įrodymų nesurinkta. Kaip buvo aukščiau išdėstyta, tai galvijai buvo parduoti ne kaltinamosios iniciatyva , o dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Kaltinamoji nei skambino nukentėjusiajai, nei kaip nors kitaip įkalbinėjo nukentėjusiąją galvijus parduoti. Nukentėjusioji buvo informuota apie gyvulių pardavimą, nes nei ji pati, nei kaltinamoji nesirūpino jų priežiūra. Dėl galvijų pardavimo ginčo tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios nėra ir nukentėjusioji dėl to neturi pretenzijų. Todėl, teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą , konstatuoja, jog kaltinamoji nepadarė jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje , todėl išteisintina . (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)
Ginčas yra kilęs tarp jų dėl to, jog 2016 m. lapkričio 9d., kaltinamoji pardavusi nukentėjusiosios galvijus, dalį pinigų 927, 69 eurus paliko sau. Teismo posėdžio metu kaltinamoji nesutiko šių pinigų gražinti. teigė, jog visus metus reikėjo tuos galvijus prižiūrėti, rūpintis pašarais, reikėjo rūpintis palikta nukentėjusiosios paveldėtu traktoriumi, jo padangos remontu, mokėjo draudimą, todėl mano, jog ji nėra marčiai skolinga. Nukentėjusioji E. K. nesutiko su tokiais kaltinamosios argumentai. Pripažino, jog gyvuliais reikėjo rūpintis, tačiau teigė, jog kaltinamoji jai nieko nesakė ir, kad ji pati tai butų padariusi. Kadangi teismas konstatavo, jog kaltinamoji nepadarė jai inkriminuotų veikų, o ginčas dėl pinigų yra tik civiliniai teisinai santykiai tarp nukentėjusios ir kaltinamosios , todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Nukentėjusioji E. K. civilinio proceso tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti jos grąžinti pinigus už parduotus galvijus.
Daiktiniai įrodymai- gyvulių pardavimo dokumentai- paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos respublikos BPK 297, 302, 303, 304-307 str., teismas
n u s prendė:
E. B. pagal LR baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl 2015-10-21 padarytos nusikalstamos veikos ir pagal LR baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1d., dėl 2016-11-09 padarytų nusikalstamų veikų išteisinti, nes ji nepadarė šių veikų.
Daiktiniai įrodymai - pinigų išmokėjimo kvitą serija UMI Nr. (duomenys neskelbtini), gyvulių važtaraštis serija UG Nr. (duomenys neskelbtini),PVM-sąskaita faktūra G (duomenys neskelbtini),PVM sąskaita- faktūra G (duomenys neskelbtini), pinigų išmokėjimo kvitas serija UMI Nr. (duomenys neskelbtini), gyvulių važtaraštis serija UG Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita- faktūra G (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita faktūra G Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymas- palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
E. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.