Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-11-20 nuosprendžio, kuriuo E. B. išteisinta iš kaltinimų pagal BK 300 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir 182 str. 1 d., jai nepadarius šių nusikalstamų veikų; E. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. - pagal BK 300 str. 1 d. tuo, kad ji 2015 m. spalio 21 d., (duomenys neskelbtini), savanaudiškais tikslais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvulių supirkėjui A. K. pildant galvijų pardavimo važtaraštį serija UG Nr. x5 ir pinigų išmokėjimo kvitą Nr. x, melagingai nurodė, kad gyvulius parduoda E. K., už ją šiuos dokumentus pasirašė ir gavo 2742,80 eurų už parduotus gyvulius, tokiais savo veiksmais suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo;

1.2. - pagal BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. tuo, kad ji 2016-11-09 (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti jai nepriklausantį turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvulių supirkėjui A. K. pildant galvijų pardavimo važtaraštį serija UG Nr. x ir pinigų išmokėjimo kvitą Nr. x, melagingai nurodė, kad gyvulius parduoda E. K., už ją šiuos dokumentus pasirašė ir gavo 927,69 Eur už parduotus gyvulius, tokiais veiksmais suklastojo tikrą dokumentą, jį panaudojo ir apgaule savo naudai įgijo svetimą E. K. turtą – pinigus 927,69 Eur.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, o išteisintoji ir jos gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

6. Prokuroras nesutinka su E. B. išteisinimu dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir 182 str. 1 d., kritikuoja teismo išvadą dėl įrodymų nepakankamumo kaltei pagrįsti ir teigia apie teismo išvadų neatitikimą bylos aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegija su šia prokuroro nuomone nesutinka ir pripažįsta, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu išteisinamasis nuosprendis E. B. atžvilgiu buvo priimtas pagrįstai.

7. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai yra susiję su tuo, kad, prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant E. B. kaltumo klausimą, pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino ją nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių, ir E. B. dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir 182 str. 1 d. išteisino.

8. Skundžiamas nuosprendis ir jame aprašytos aplinkybės rodo, kad apylinkės teismas, priimdamas E. B. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, jame išdėstė ją išteisinančius bylos duomenis, motyvuotai atmetė prokuroro kaltinančius argumentus bei detaliai ir išsamiai pasisakė dėl esminių prokuroro apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Prokuroras skunde naujų aplinkybių, paneigiančių teismo išvadas ir įgalinančių byloje surinktus įrodymus vertinti kitaip, nenurodė, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Todėl, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija neturi priežasčių kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti.

9. E. B. buvo kaltinama dokumentų suklastojimu, jų panaudojimu ir svetimų pinigų savo naudai įgijimu apgaule. Šis kaltinimas buvo grindžiamas pačios išteisintosios E. B., nukentėjusiosios E. K. ir liudytojo A. K. parodymais bei rašytiniais įrodymais, tačiau, priešingai prokuroro nuomonei, pastarieji duomenys nėra pakankami E. B. kaltei pagrįsti ir nepatvirtina jos nusikalstamų veiksmų inkriminuotų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių apimtyje.

10. Nors byloje esantys duomenys, įskaitant pačios išteisintosios E. B. parodymus, patvirtina faktus, kad ji kaltinimuose nurodytuose galvijų pardavimo važtaraščiuose ir pinigų išmokėjimo kvituose pasirašė už juose kaip gyvulių pardavėją įrašytą E. K. ir gavo už parduotus gyvulius nurodytas pinigų sumas, iš kurių dalį – 927,69 Eur – pasiliko sau, tačiau jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina šiuose E. B. veiksmuose buvus nusikalstamą tyčią, savanaudiškus tikslus bei apgaulės elementą.

11. Iš bylos matyti, kad ginčas tarp išteisintosios E. B. ir E. K. kilo mirus pirmosios sūnui, o antrosios sutuoktiniui V. K., kai E. B. pardavė jos žinioje paliktus E. K. priklausiusius gyvulius bei pastarajai neatidavė dalies už juos gautų pinigų (927,69 Eur). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo tarp E. B. ir E. K. dėl paties gyvulių pardavimo nėra. Iš E. K. parodymų seka tik nepasitenkinimas dėl jai E. B. neatiduotos visos už parduotus gyvulius gautos pinigų sumos. Iš bylos matyti, jog abejoms moterims geranoriškai nesusitarus, kam priklauso už parduotus gyvulius gauta pinigų dalis– 927,69 Eur, E. K. ginčą išspręsti civilinio proceso tvarka į teismą nesikreipė, pasirinkdama kitą kelią, t.y. pateikiant pareiškimą ikiteisminio tyrimo institucijai dėl, pareiškėjos nuomone, E. B. galimai nusikalstamų veiksmų ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Nors prokuroras įrodinėja minėtų E. B. veiksmų nusikalstamą pobūdį, aukštesnysis teismas su tuo nesutinka ir pritaria apylinkės teismo išvadai, kad teisinio pagrindo kriminalizuoti E. B. veiksmus nėra.

12. Visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atstatyti. Taigi, baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus ir konfliktus, juo labiau kai šie pasireiškia žodine forma išreikštais ar kitokiais nepavojingais veiksmais. Be to, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju E. B. pasirašymas kaltinimuose nurodytuose galvijų pardavimo važtaraščiuose ir pinigų išmokėjimo kvituose už E. K., pastarajai sutinkant su pačiu gyvulių pardavimo sandoriu ir jo neginčijant, rodo, kad šie E. B. veiksmai E. K. buvo nereikšmingi. Be to, pats E. B. pasirašymas minėtuose dokumentuose nepažeidė E. K. teisių, nesukėlė jai teisiškai reikšmingų padarinių ir jokie bylos duomenys nerodo, kad išteisintosios veiksmuose pasirašant dokumentus buvo kokie nors savanaudiški tikslai ar nusikalstama tyčia, iš skyrus interesą atlaisvinti save nuo atsiradusios pareigos rūpintis svetimu turtu, t.y. prižiūrėti jai nepriklausančius gyvulius. Būtent ši labai reikšminga aplinkybė ir paneigia E. B. tikslą ir tyčią sukčiauti, nes ji dalies pinigų, gautų už parduotus gyvulius neatidavė jų teisėtai savininkei E. K., nes tai buvo jos turėtos išlaidos, susijusios su gyvulių laikymu ir jų pardavimu.

14. Byloje taipogi nenustatyta, jog E. B. siekė apgaule įgyti pinigų, parduodama E. K. gyvulius, naudojo apgaulę kaip poveikio priemonę paveikti nukentėjusiosios sąmonę ir valią, kad ši suklaidinimo įtakoje jai perduotų turtą. Bylos duomenys patvirtina, jog gyvuliai E. B. iniciatyva buvo parduoti tik dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o ne turint nusikalstamų kėslų. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą paprastai taikoma tik tuomet, kai kaltininko panaudotas suklaidinimas apsunkina nukentėjusiojo galimybes savo interesus apginti civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju apsunkinimų E. K. kreiptis į teismą dėl ginčo turto išlaikymo ir sąnaudų dydžio nustatymo civilinio proceso tvarka, nebuvo nustatyta.

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis aukščiau nutartyje ir skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad byloje esančiais įrodymais nustatyti E. B. atlikti veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o tarp išteisintosios ir E. K. kilęs ginčas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, nes prievolių nevykdymas ar netinkamas vykdymas yra civilinės teisės jurisdikcijos klausimai. Iškilusį ginčą E. K. galėjo ir gali spręsti teisme civilinio proceso tvarka, kad būtų apginti jos turtiniai interesai.

16. Įvertinusi visus bylos duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendžiant E. B. kaltumo klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, ir nenustačius E. B. veiksmuose jai inkriminuotų BK 300 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir 182 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėčių, pagrįstai bei teisėtai atmetė prokuroro kaltinimus E. B. ir ją iš minėtų nusikalstamų veikų išteisino.

17. Tokiu būdu naikinti skundžiamą teismo nuosprendį dėl E. B. išteisinimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.