Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-02-27 · Civilinė byla Nr. e2-633-769/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
e2-633-769/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09467-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Augustė
Atsakovas
A. D., L. D.
Ieškovas
Klaipėdos miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
VšĮ „Klaipėdos butai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-633-769/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09467-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,sekretoriaujant E. Ž.,dalyvaujant atsakovui A. D.,trečiojo asmens atstovei P. M.,išvadą teikiančios institucijos atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams A. D. ir L. D., atstovaujamai įstatyminio atstovo A. D., dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2018-10-12 teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti 2010-12-16 Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 952-1784 su atsakovu A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iškeldinti atsakovus A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 858,00 Eur nuomos mokesčio už gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018 m. birželio mėn. Nurodo, kad nuomininkas, pažeisdamas pasirašytos nuomos sutarties sąlygas, nemoka nuompinigių, -tuo daro žalą Klaipėdos miesto savivaldybei. Atsakovas ne kartą raštu buvo įspėtas, kad nepadengus įsiskolinimo, bus teikiami dokumentai dėl atsakovo ir jos šeimos narių iškeldinimo iš užimamų patalpų su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovas į raginimus nereaguodavo.

Atsiliepimas

Atsakovas A. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su ieškiniu nesutinkantis; 2017 metais susidūrus su finansiniais sunkumais liko vieninteliu šeimoje dirbančiu, gaunančiu pajamas asmeniu; 2014 metais gimus antrai dukrai, sutuoktinei išėjus motinystės atostogų, skola ieškovei pradėjo kauptis; 2018 metais visus metus mokėjo nuomos mokestį; įsiskolinimą UAB „Paslaugos būstui“ grąžina; nori įsigyti nuomojamą butą. Savivaldybė pasiūlė butą pirkti už rinkos kainą, - 15 278,00 Eur, tačiau atsakovas tokių pinigų neturi.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. D. paaiškino, kad kol neturėjo mažų vaikų, nuomojamos patalpos tenkino, tačiau su mažais vaikais patalpos yra netinkamos gyventi, nes bute nėra elektros apskaitos, vandentiekio, nuotekų kanalizacijos, todėl nuo 2015 metų patalpose negyvena ir patalpų nešildo. Gyvena kitoje gyvenamojoje patalpoje, pas uošvius. Klaipėdos miesto savivaldybei patalpų neperdavė, nes tikėjosi, jog situacija pasikeis, bus į patalpas atvestos reikiamos komunikacijos. Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančių patalpų perduoti nesutinka, nes norėtų jas įsigyti, bet už mažesnę kainą nei siūloma. Atsakovas teismui paaiškino, kad bankai nesutinka duoti paskolos nekilnojamam turtui įgyti, nes suma per maža, vartojamosios paskolos imti nenori atsakovas, nes didelės palūkanos.

Trečiojo asmens VŠĮ „Klaipėdos butai“ atstovė ieškinį palaikė, prašė pripažinti atsakovą netekus teisės į gyvenamą patalpą; paaiškino, kad atsakovas naudoja patalpas ne pagal paskirtį, patalpose negyvena jau keli metai, žiemą jų nešildo, patalpomis nesinaudoja, neprižiūri, neremontuoja, todėl nuomos sutartis turi būti nutraukta. Trečio asmens atstovė patikslino, kad ieškinyje nurodyta skola bylos nagrinėjimo metu buvo sumokėta, šiai dienai yra 93 Eur skola už du mėnesius.

Ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant; nurodė, jog visos reikšmingos aplinkybės yra išdėstytos ieškinyje, ieškinį palaiko. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad nors atsakovas skolą ir sumokėjo, tačiau nuomos sutartis turi būti nutraukta, nes patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, nešildant patalpų bloginama buto būklė.

Byla nagrinėjama iš esmės ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kad duomenų, jog atsakovo vaikai būtų neprižiūrimi, gyventų blogomis sąlygomis, nėra, vaikai ieškovei priklausančiose patalpose negyvena, jie gyvena kitoje gyvenamojoje patalpoje, lanko mokyklą, vaikai turi tinkamas gyvenimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškinio dalis dėl 858,00 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio priteisimo nutrauktina.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa- butas, esantis (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama VšĮ „Klaipėdos butai“, ir atsakovas A. D. 2010 m. gruodžio 16 d. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 952-1784; minėta sutartimi nuomotojas, vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu 2005-03-30 Nr. T2-86 išnuomojo nuomininkui A. D. neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo valdyti ir naudotis išnuomota gyvenamąja patalpa sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka bei mokėti sutartyje numatytą nuomos mokestį; nuomos sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja sutartyje nustatytais terminais mokėti nuomos mokestį, kurio dydis yra nurodytas Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo akte (...); nuomininkas sutartimi taip pat įsipareigojo tausoti gyvenamąsias patalpas (...) (sutarties 4.4 punktas); savo lėšomis atlikti išnuomotos gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių remonto bei priežiūros darbus (...) (sutarties 4.6 punktas). Iš 2015 m. liepos 1 d. Savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo akto matyti, kad apskaičiuotas gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis už visą nuomojamą bendrąjį plotą per mėnesį yra 51,92 Eur. Ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose nuo 2016-07-19 gyvenamą vietą deklaravo A. D. ir jo nepilnametė dukra L. D.. Apžiūrėjus gyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), VšĮ „Klaipėdos butai“ 2014-05-22 pateikė išvadą, jog bute niekas negyvena bei jo neprižiūri, šaltuoju metų sezonu nėra užtikrinama higienos normas atitinkanti patalpų temperatūra, dėl ko sudaromos nepalankios sąlygos aplinkiniams gyventi. VšĮ „Klaipėdos butai“ pateikė 2017-10-13 reikalavimą atsakovui sumokėti 812,64 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą. VšĮ „Klaipėdos butai“ 2017-11-20 reikalavimu dėl nuomos sutarties nutraukimo gera valia pasiūlė atsakovui pateikti prašymą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir, sumokėjus mokesčius, priduoti butą Klaipėdos miesto savivaldybei. Iš 2017-11-20 reikalavimo matyti, kad atsakovas bute negyvena, buto nešildo, neremontuoja. VšĮ „Klaipėdos butai“ 2017-11-07 akte nurodyta, jog kaimynų teigimu, gyvenamoji patalpa daugelį metų yra nešildoma, todėl kaimynai patiria didesnes šildymo išlaidas savo butams šildyti, kaimynai atsakovo senai nėra matę; pateikta išvada, jog atsakovas gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), negyvena ir nevykdo 2010-12-16 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygų. Iš 2018-06-06 pažymos matyti, jog už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018 m. birželio mėn. atsakovui A. D. paskaičiuotas 858 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimas. Iš 2018-12-07 VšĮ „Klaipėdos butai“ pažymos matyti, kad atsakovas 2018-11-19 sumokėjo 60 Eur nuomos mokesčio, 2018-11-27- 850 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį,- nuomos sutartis atlygintinė, turinti aiškią paskirtį – joje turi būti gyvenama. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčus turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą. Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, ir (ar) pan. (No. 421050/09, judgment of 29 May 2012, No. 7205/02, judgment of 9 October 2007, No. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.).

Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra naudotis išnuomota gyvenamąja patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.576 straipsnis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš byloje pateiktos 2018-06-06 pažymos atsakovas du metus nemokėjo nuomos mokesčio ( nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2018 m. birželio mėn.), bute kelis metus iš viso negyveno, juo nesirūpino, nedarė einamojo remonto, žiemos metu patalpų nešildė, dėl ko namo kaimynai patyrė nepatogumų. VšĮ „Klaipėdos butai“ jau 2014-05-22 pateikė išvadą, jog bute niekas negyvena bei jo neprižiūri. Atsakovas prisipažino negyvenantis nuomojamame bute nuo 2015 metų,-nurodė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), kur nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir sumokėjo susidariusį nuomos mokesčio įsiskolinimą, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas tinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus,- bylos dalis dėl skolos priteisimo nutrauktina, kita ieškinio dalis tenkintina. Atsižvelgiant į Institucijos pateiktą išvadą byloje, jog duomenų dėl vaikų nepriežiūros nėra gauta, vaikai gyvena kitoje gyvenamojoje patalpoje, turi gyvenimo sąlygas, kurios atitinka jų poreikius, nustačius, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekas negyvena bei jo neprižiūri, bute nėra dujų, šalto vandens, nuotekų, patalpos būklė bloga, sienų tinkas vietomis nutrupėjęs, matyti drėgmės pažeisti tinko plotai, šaltuoju metų sezonu nėra užtikrinama higienos normas atitinkanti patalpų temperatūra, dėl ko sudaromos nepalankios sąlygos aplinkiniams gyventi, įvertinus kitą bylos medžiagą darytina išvada, jog atsakovas išnuomotas gyvenamas patalpas naudoja ne pagal paskirtį, t.y. daugiau nei ketverius metus jose faktiškai negyvena, jomis nesirūpina, blogina patalpų būklę. Atsakovo teiginiai, kad jis nesutinka dėl nuomos sutarties nutraukimo, nes nori butą nusipirkti mažesne nei rinkos kaina, eksperto nustatyta buto vertė yra nepagrįstai didelė ir pan., atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra sprendžiamas buto pardavimo, buto vertės nustatymo teisingumo klausimas ir t.t. Be to, teismo posėdžio metu atsakovui buvo suteikta galimybė taikiu būdu susitarti su ieškove, pasirūpinti būsto paskola ir pirmumo teise įsigyti nuomojamą būstą, tačiau suteikta galimybe atsakovas nepasinaudojo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Civilinio kodekso 6.611 straipsnį, numatantį alternatyvias gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sąlygas, įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl daugiau kaip du metus nemokėto nuomos mokesčio, dėl nuomojamų gyvenamųjų patalpų naudojimo ne pagal paskirtį, darytina išvada, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus – nutraukti su atsakovu A. D. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir A. D. bei jo nepilnametę dukrą L. D. iškeldinti su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini) , nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.189 straipsnio 1dalis, 6.200, 6.205, 6.576, 6.610, 6.611 straipsniai). Teismas pripažįsta, jog nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebus paneigta, kadangi atsakovas ir jo nepilnametė dukra daugiau kaip keturis metus gyvena kitoje gyvenamojoje patalpoje.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 10,74 Eur, mokėtinas žyminis mokestis byloje už neturtinį reikalavimą- 75 Eur, už turtinį-20 Eur. Ieškovei esant įstatymo atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovui patenkinus turtinį reikalavimą bylos nagrinėjimo teisme metu, iš atsakovo į Valstybės biudžetą priteistinas 80 Eur žyminis mokestis ir 10,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2010 m. gruodžio 16 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 952-1784, sudarytą su atsakovu A. D., a.k. (duomenys neskelbtini).

Iškeldinti atsakovus A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir L. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Ieškinio dalį dėl 858 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio priteisimo nutraukti.

Priteisti į Valstybės biudžetą iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), 90,74 Eur (devyniasdešimt eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pasirinktą banko sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaRasa Augustė