- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- 1-3029-929/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Algirdas Cegelis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. K. 2019 m. spalio 1 d., apie 17.47 val., Vilniuje, Antakalnio g. 84, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis G. K., apklaustas teismo posėdyje kaltu prisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo kapinėse, norėjo sutvarkyti tėvo kapą. Būdamas kapinėse išgėrė 200 gramų degtinės. Paskui jam priklausančiu automobiliu „Toyota“ važiavo į Antakalnį. Nuvažiavo 6-7 km ir įvyko eismo įvykis. Prieš jį važiavęs automobilis pradėjo rikiuotis į kairę pusę, jis norėjo persirikiuoti į dešinę ir nepastebėjo ta juosta važiuojančio automobilio, kliudė ją. Eismo įvykio kaltininkas yra jis. Su nustatytu apsvaigimo nuo alkoholio laipsnius sutinka. Nuo alkoholio vartojimo iki papūtimo į alkotesterį praėjo gal pusė valandos. Eismo įvykio metu jo automobilis buvo apgadintas nežymiai. Pasiteisinti negali, kvailai pasielgė. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Liudytoja N. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. spalio 1 d., maždaug 17.40 val., ji vairavo lengvąjį automobilį BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Antakalnio g., Vilniuje, link Šilo g., Vilniuje. Važiavo pirma eismo juosta, kelio danga buvo sausa. Antra juosta važiavęs automobilis Toyota Avensis žalios spalvos, persirikiuodamas į pirmą eismo juostą pradėjo taranuoti jos automobilį iš šono, atsitrenkė į jį, sustojo. Tuomet minėtas automobilis pavažiavo atgal, ištiesino savo automobilio vairą ir, užsidegus šviesoforo žaliam signalui, nusuko į šalia esančio Antakalnio g. 84, Vilniuje, gyvenamojo namo kiemą. Liudytoja palaukė, manydama, kad žmogus prieis pildyti eismo įvykio deklaraciją. Matydama, kad jis sėdi automobilyje, nelipa ir neateina, paskambino 112, pranešė apie įvykį policijai ir paskambino savo vyrui. Po kokių 10-15 min. atvyko vyras ir nuėjo pas minėtą "Toyota" vairuotoją, jį pakvietė. Vairuotojui atėjus, juto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Jo judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo. Jis pripažino, kad apgadino automobilį. Netrukus atvyko Kelių policijos pareigūnai ir atliko reikalingus veiksmus. Ji tuo metu važiavo su savo sūnumi, J. S.. Nei ji, nei sūnus eismo įvykio metu nenukentėjo (b. l. 33).
Liudytojas J. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. spalio 1 d., patruliuojant su patruliu G. Č.gavo pranešimą, kad Vilniuje, Antakalnio g. 84, susidūrė automobiliai. Nuvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, kuri paaiškino, kad persirikiuodamas automobilis "Toyota", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino jos vairuojamą automobilį. Šalia stovėjo ir automobilio "Toyota" vairuotojas G. K., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis pasakė, kad apie 13.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus ir vairavo automobilį neblaivus. Alkoholio matuokliu nustatė jam 2,41 promilių girtumą, antru pūtimu buvo nustatytas 2.39 promilės girtumas. Automobilis "Toyota Avensis" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas į saugomą aikštelę (b. l. 29).
2019 m. spalio 1 d., apie 17.44 val., Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-o būrio vyriausiojo patrulio J. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. spalio 1 d.. patruliuojant su vyr. patruliu G. Č., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu Antakalnio g. 84, Vilniuje, susidūrė automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis "Toyota Avensis" valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Praneša automobilio BMW vairuotoja, kuri teigia, kad automobilio Toyota vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo į kiemą. Atvykus minėtu adresu, gatvėje pareigūnus pasitiko BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja N. S., kuri paaiškino, kad į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė kitas automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliai važiavo Antakalnio g. mažėjančia tvarka. BMW automobilis pirma eismo juosta, o Toyota rikiavosi iš antros į pirmą (rikiuodamasis) ir apgadino automobilį BMW. Po eismo įvykio "Toyota Avensis" vairuotojas su automobiliu įvažiavo į šalimais esantį kiemą. Priėjęs vairuotojas atėjo ir bendravo su pareigūnais. Vairuotojas galimai, buvo neblaivus: judesiai nekoordinuoti, sklido alkoholio kvapas, motorika buvo sutrikusi. Iškart prisipažino, jog 2019 m. spalio 1 d., apie 13.00 val., vartojo alkoholinius gėrimus. "Toyota" vairuotojas – G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilyje BMW taip pat važiavo ir vaikas – J. S.. "Toyota Avensis" vairuotojui buvo patikrintas blaivumas ir nustatytas girtumas – 1-as pūtimas – 2,41 promilės (18.23 val.), antras pūtimas – 2,39 promilės (18.40 val.). Automobilis "Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas į Minsko pl. 21. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1088758 (b. l. 2, 39).
2019 m. spalio 1 d. G. K. neblaivumo nustatymo akte nurodyti jam nustatyti neblaivumo požymiai požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 3-4 val. Atlikus patikrinimą alkotesteriu 18.23 val. nustatyta 2,41 prom. neblaivumas, 18.40 val. – 2,39 prom. (b. l. 36).
Byloje esančiuose G. K. neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0131 kvite užfiksuota, kad 2019 m. spalio 1 d., 18.23 val., jam nustatytas 2,41 prom. girtumas, o 18.40 val. nustatytas 2,39 prom. girtumas (b. l. 37-38).
VĮ "Regitra" duomenimis, automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra G. K. (b. l. 14).
VšĮ "Emprekis" duomenimis vidutinė automobilio Toyota Avensis 2.0 D4D, 2000 m. gamybos, rinkos kaina Lietuvoje 2019 m. spalio mėnesį buvo 1157 Eurų be PVM, 1400 Eur su PVM (b. l. 15).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad G. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teismo posėdyje ir nurodė, kad 2019 m. spalio 1 d. vartojo alkoholį, po to sėdo vairuoti jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei važiuodamas atsitrenkė į kitą automobilį. Be G. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais: liudytojų N. S. ir J. P. parodymais, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis. Kaltinamojo G. K. neblaivumas užfiksuotas ir neblaivumo patikrinimo akte bei alkotesterio rodmenyse, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0131, 2019 m. spalio 1 d., 18.23 val., jam nustatytas 2,41 promilės girtumas, o 18.40 val. – 2,39 promilių girtumas. Byloje esančiame alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0131 patikros sertifikate (galiojančiame iki 2020 m. vasario 28 d.) nurodyta, kad matavimo priemonė yra tinkama naudoti (b. l. 39), todėl teismas neturi pagrindo abejoti byloje užfiksuotais alkotesterio rodmenimis, taip pat pažymėtina, kad su jam nustatytu neblaivumu sutiko ir kaltinamasis. G. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo sutuoktinės E. J. atsakomybei.
BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis G. K. BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas formalias sąlygas atitinka, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, šį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, pilnai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika žala kitiems asmenims nepadaryta (dėl 2019 m. spalio 1 d. eismo įvykio pradėta administracinio nusižengimo teisena, todėl žalos atlyginimo dėl apgadinto kito asmens automobilio klausimas bus sprendžiamas minėtoje administracinio nusižengimo byloje). Nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. G. K. pastarųjų penkių metų laikotarpyje už kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas tik vieną kartą, padarytas nusižengimas smulkaus pobūdžio, nusikalstamos veikos padarymo metu G. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad 2011 m. buvo baustas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau byloje duomenų apie tokį G. K. baustumą nėra. Kita vertus, nuo G. K. minimo teisės pažeidimo praėjo beveik devyneri metai, todėl, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė negali būti kliūtimi svarstyti klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis yra dirbantis, vedęs, auginantis dukrą. Išdėstytų aplinkybių vertinimas sudaro pagrindą teismui manyti, kad ateityje G. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kita baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta E. J. paaiškino, kad ji prisiima pilną atsakomybę už savo vyrą G. K.. Vyras jos klauso, santykiai šeimoje geri, jie kartu prižiūri jos mamą, kuri serga Alzheimerio liga. Kilus šeimoje konfliktams, jie juos sprendžia, ieško išeičių. G. K. išgeria tik per šventes, niekada negrįždavo namo išgėręs. Šiuo atveju tikriausiai jam buvo emociškai sunku prie tėvo kapo, nes su juo buvo labai artimi. Ji pažada, kad G. K. daugiau nevairuos transporto priemonės išgėręs. Kaltinamasis jai pažadėjo taip nedaryti, ji juo pasitiki. Ji dirba (duomenys neskelbtini), turi sūnų, kuris dabar išvykęs su taikdarių misija, bei dukrą, kuri gerai mokosi. Ji serga reumatoidiniu artritu. Prašo nekonfiskuoti automobilio.
Teismas nustatė, kad laiduotoja neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbanti. Laiduotojos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laiduotojos charakteristika, jos bei kaltinamojo tarpusavio santykių pobūdis leidžia daryti išvadą, kad E. J. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam G. K..
Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamasis G. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą E. J., laidavimas taikytinas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Teismų praktikoje išaiškinta, jog siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). BK 40 straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).
BK 67 straipsnio 2 dalis be kita ko numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis G. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis, taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Be to, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį. Minėto įvykio metu G. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kurios terminas nustatytinas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (mažesnis, nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas). Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam 2019 m. spalio 1 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą, ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 55-58), taip realiai atimant jam teisę vairuoti nuo šių kardomųjų priemonių paskyrimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, G. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. spalio 1 d.
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. BK 72 straipsnyje nustatyta, kad turi būti konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. G. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Pagal byloje esančius duomenis iš VĮ „Regitra“, automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra G. K..
Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-50-788/2018). Nagrinėjamoje byloje vertinant turto konfiskavimo taikymo proporcingumą, teismas įvertina kaltinamojo asmenybę – G. K. teisiamas pirmą kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Tačiau sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo būtina įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019). Nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad G. K. nusikaltimo padarymo aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas būtų neteisingas. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, G. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus gana nemažą atstumą (paties teigimu nuvažiavo 6-7 km), be to, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės. Akivaizdu, kad toks kaltinamojo vairavimas kėlė rimtą pavojų eismo saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti žmonės. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamajam nustatytas neblaivumas – 2,39 prom. gerokai viršijo vidutinio neblaivumo ribą (1,5 prom.), bei yra artimas sunkaus neblaivumo ribai (2,5 prom.). Nagrinėjamu atveju taip pat būtina atsižvelgti ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, keliančius didelį pavojų kitiems eismo dalyviams bei lemiančius eismo įvykius, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, daugeliu atvejų būtų neįmanomas ir neužtikrintų prevencinio šios baudžiamojo poveikio priemonės pobūdžio (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-481-1020/2017; Nr. 1A-411-468/2018).
Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad šioje byloje automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atitinka laidavimo instituto paskirtį ir padės pasiekti prevencinius BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, konfiskuojant kaltinamajam G. K. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).
Kadangi automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas, prokuroro 2019 m. spalio 3 d. nutarimu (b. l. 23) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, pratęstinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Kaltinamajam G. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą, ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 55-58) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
G. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, G. K. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Prokuroro 2019 m. spalio 3 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – G. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7, 8 d.).
Išaiškinti laiduotojui, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.