Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brentas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brentas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Embrakus“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Embrakus“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Brentas“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Mitnija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas atmetė apeliantės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne, kai šį prašymą apeliantė grindė didele ieškinio suma ir atsakovės nesąžiningumu.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę teismo sprendimui įvykdyti.

Dėl nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo vertinimo

9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).

10. Nagrinėjamojoje byloje pareikštame ieškinyje išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nėra pagrindas teigti, kad ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti. Nesant aplinkybių, iš kurių jau pradinėje proceso stadijoje būtų aišku, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo.

11. Nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, kaip sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet atmesdamas prašymą, konstatavo, kad nėra grėsmės būsimam apeliantei galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškinys būtų nepagrįstas. Konstatavęs, kad apeliantė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (grėsmės teismo sprendimui įvykdyti).

Dėl grėsmės nagrinėjamoje byloje priimtinam teismo sprendimui įvykdyti ir atsakovės elgesio vertinimo sąžiningumo aspektu

12. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais, kai jas taikyti prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių įrodymų apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

13. Nagrinėjamoje byloje apeliantė grėsmę, kad galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, be kita ko, grindė didele ieškinio suma ir aplinkybėmis, jog atsakovė yra maža įmonė, o prašoma priteisti suma siekia beveik pusę atsakovės metinės apyvartos.

14. Pagal aktualią teismų praktiką, neatsižvelgiant į tai, didelė ieškinio suma atsakovui ar ne, tik ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taikant laikinąsias apsaugos priemones savaime nesukuriamos materialiosios vertybės, bet tik padedama išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Tik didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jeigu atsakovas neturi tiek turto, kad jo užtektų reikalavimams patenkinti, pripažįstama, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to atsakovo turtine būkle susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), bet ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.). Taigi, taikyti laikinąsias apsaugos priemones galima tik jeigu grėsmė teismo sprendimui įvykdyti iškiltų netaikus šių priemonių, bet ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai turto ir lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti.

15. Teismų praktikoje pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę būklę ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę būklę ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019 24 punktas).

16. Taigi, didelės ieškinio sumos ir asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, finansinės būklės kriterijai nėra pakankami laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir gali būti vertinami tik kaip papildomi. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, gali patvirtinti tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti ar įkeisti turtą, turint tikslą išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

17. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas. Faktą, kad kyla tikra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju tokią įrodinėjimo pareigą turėjo apeliantė (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Nagrinėjamoje byloje apeliantė atsakovės nesąžiningumo faktą, be kita ko, grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė neatsiskaito su ja, atsakovė nuo 2021 metų balandžio mėn. vengdavo susitikimų, neatsiliepdavo į skambučius ir elektroninius laiškus. Apeliantės teigimu, ji nutraukė sutartį su atsakove, bet ši įtikinėjo apeliantę užbaigti darbus. Nurodytos aplinkybės, atsakovės vengimas atsiskaityti su apeliante, nesumokant reikalaujamų pinigų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, bet tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė, kad iki ieškinio pateikimo atsakovė nereiškė apeliantei jokių pretenzijų ir pareiškė priešieškinį tik gavusi apeliantės ieškinį, nėra pagrindas daryti išvados, kad atsakovė galėtų neteisėtais ar nesąžiningais veiksmais vengti būsimo, galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir dėl to imtų slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims savo turtą. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės pareikšto priešieškinio nepagrįstumo, darbų trūkumų buvimo ar nebuvimo yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl ieškiniu ir priešieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių, teismas pasisakys galutiniame teismo sprendime, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje, nenustačius akivaizdaus priešieškinio nepagrįstumo, sprendžiant procesinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantės nurodytos aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos. Tik aplinkybė, kad atsakovė ne pirmą kartą gavusi ieškinį pareiškia priešieškinį dėl darbų trūkumų, taip pat nepagrindžia jos nesąžiningumo. Be to, apeliantės nurodytoje kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškove buvo ne ji, bet kitas asmuo, nekonstatuotas atsakovės nesąžiningumas ir civilinė byla užbaigta teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01284-2018-1).

19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti akivaizdų atsakovės nesąžiningumą, spręsti, jog atsakovė turi ketinimų savo turtą paslėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

20. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti prašymą pareiškusio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia būtinumą taikyti tokias priemones, bei spręsti, atitinka šis prašymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ar ne, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Šalys civiliniame procese yra lygios. Tik ieškinio pareiškimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai, gali vengti vykdyti teismo sprendimą, atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais sieks sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra pagrindas varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų apribota atsakovės ūkinė veikla. Tai galėtų sukelti neigiamų finansinių padarinių atsakovei. Dėl to pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus teismo sprendimui tinkamai įvykdyti, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeistas proporcingumo principas.

21. Taigi, apeliantei neįrodžius tikėtinų nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, ieškinio suma, vadovaujantis pirmiau aptarta teismų praktika, negali būti savarankiškas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo konstatuoti antrosios būtinosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, atsižvelgė į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą teismų praktikoje, todėl pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.