Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovei E. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išįvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2022 m. gegužės 23 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė, kad iš bylos duomenų, ieškovo ir atsakovės išsakytų pozicijų bei išklausytos N. nuomonės matyti, kad galimai ne visada pavyksta vieniems kitus suprasti ir konstruktyviai susikalbėti, išsiskiria ieškovo ir atsakovės požiūris auklėjant ir prižiūrint jų nepilnametę dukterį. N. labai aiškiai ir detaliai išsakė savo nuomonę, jog artimo ryšio su savo tėvu neturi ir šiuo metu nenori bendrauti bei jaučia pyktį ieškovui. Iš šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktų duomenų matyti, jog pas abu tėvus sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos dukteriai augti, vystytis, svečiuotis ir ilsėtis. Teismui raštu pateiktoje išvadoje Tarnyba nurodė, jog dėl ieškinio reikalavimo dėl nepilnametės nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo pasisakys po įrodymų ištyrimo. (DOK-91153).

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė E. M. 2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu pateikė galutinė išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė, jog išklausius šalių paaiškinimų, vaiko nuomonės, vertina, kad nagrinėjamu atveju keisti vaiko gyvenamąją vietą yra netikslinga. Tarnyba nėra gavusi pranešimų, kuriuose būtų užfiksuotas netinkamas motinos elgesys vaiko atžvilgiu, atvejo vadybos procesas šeimai nebuvo taikomas, Atsakovės šeima patenkina prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus. Pasak Tarnybos atstovės, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jos Atsakovės gyvenamoji vieta vaikui būtų pasidariusi nesaugi ar kad situacija būtų pasikeitusi. Mergaitė išsakė nuomonę, jog su tėvu nėra ryšio dėl jo paties elgesio,. Pasak atstovės, Ieškovas turėtų į vaiko nuomonę įsiklausyti, tačiau jis, užuot tai padaręs, toliau rašo skundus prie vaiko motiną, rašo skundus į gydymo įstaigą. Mergaitė tai išgyvena. Ji yra paauglė. Tarnybos vertinimu, Atsakovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią, jos ryšys su dukra yra geras. N. nebėra maža mergaitė, kurią Ieškovas matydavo. Tėvas nėra sukūręs stipraus ryšio su vaiku, todėl pirmiausiai reikėtų jį užmegzti, atkurti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Tarnybos atstovė teismo prašė ieškinį atmesti, kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

8. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

9. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

10. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

11. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

12. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

13. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y., sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

14. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

15. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

16. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

17. Vadovaujantis bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog 2009 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-16039-809/2009 buvo patvirtinta ieškovės E. K. ir atsakovo E. R. sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė nepilnametės dukters N. R., gim. 2009 m. sausio 22 d., gyvenamąją vietą nustatyti su motina, o taip pat sutarė dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos bei atsakovo teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai.

18. 2015 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-1142-897/2015 (tomas 2, e. b. l. 18-25), šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos, dalyje dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, buvo pakeistos – buvo nustatytas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu, siekiant atstatyti tėvo E. R. ir dukters N. R. tarpusavio ryšį, buvo nustatytas bendravimas dalyvaujant psichologui, o šiam terminui suėjus – nustatyta E. R. bendravimo su dukra tvarka darbo dienomis bei švenčių metu, o vaikui suėjus 7 metams – ir savaitgalių bei atostogų metu.

19. Nagrinėjamu atveju Ieškovas E. R. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti 2009 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi nustatytą šalių nepilnametės dukros N. R. gyvenamąją ir nustatyti ją su tėvu. Ieškovas pareikštą prašymą motyvavo tuo, jog nuo teismo nutarties dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas, pasikeitė šalių nepilnametės dukters interesai, pomėgiai, mokymosi dienotvarkė. Ieškovo teigimu, Atsakovė nesudaro tinkamų sąlygų dukrai mokytis, tinkamai vystytis ir tobulėti, toleruoja ir savo veiksmais skatina mokyklos nelankymą, pamokų praleidimą, todėl siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečio vaiko interesus, dukters gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista ir nustatyta su tėvu. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Tarnyba teismui pateiktoje galutinėje išvadoje nurodė, jog šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą keisti yra netikslingą.

20. Viena iš aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeiti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, Ieškovas nurodė tinkamų sąlygų vaikui mokytis, tinkamai vystytis ir tobulėti nesudarymą, toleruojamą ir savo veiksmais skatinamą mokyklos nelankymą, pramokė praleidimą. Teismo vertinimu, Ieškovo nurodomos aplinkybės apie Atsakovės tinkamų sąlygų vaikui mokytis, tinkamai vystytis ir tobulėti nesudarymą byloje buvo paneigtos Tarnybos išvados duomenimis, kurioje nurodoma, jog Tarnybos specialistai lankėsi Atsakovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad Atsakovė kartu su sutuoktiniu L. L., dukterimi N. R. ir L. L. gyvena trijų kambarių būste su visais patogumais, kuris, pasak Atsakovės, priklauso sutuoktinio motinai. Apsilankymo namuose buvo tvarkinga bei švaru. Atsakovė nurodė, kad vaikai turi savo kambarį. Kambaryje yra viengulė lova, rašomasis stalas, erdvi spinta, ugdymo priemonės. Sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika (DOK-91153).

21. Pareikštą ieškinį E. R. taip pat grindė aplinkybę, jog Atsakovė toleruoja ir savo veiksmais skatina šalių nepilnametės dukters mokyklos nelankymą, pamokų praleidimą. Atsiliepdama Atsakovė nurodė, jog pats Ieškovas nuo dukters gimimo nuosekliai nedalyvavo vaiko ugdymo ir auklėjimo procese, todėl neturi jokios objektyvios informacijos apie vaiko ugdymą. Šalių nepilnametė dukra N. R. lanko ugdymo įstaigą –(duomenys neskelbtini), mokosi puikiai, o jos praleistos pamokos visada yra pateisinamos. Ugdymo įstaiga nepilnametės mamai jokių pretenzijų neturi, išskyrus vaiko tėvą, kuris, kaip minėta, dukters gyvenime visada dalyvavo minimaliai, labiau epizodiškai, kadangi didžiąją savo laiko dalį praleisdavo užsienyje.

22. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) pateiktos charakteristikos nustatyta, jog N. R., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). N. yra puikiai integravusis į klasės bendruomenę, mergaitės bendravimas tiek su bendraamžiais, tiek su mokyklos pedagogais ir kitais specialistais visada yra labai pagarbus, kultūringas. N. nuolat demonstruoja labai atsakingą požiūrį į mokslus ir savo pareigas. Visais ugdymo periodais (nuotolinio ar kontaktinio mokymo metu) N. darbas ir galutiniai rezultatai buvo tik geri, labai geri arba puikūs. Jos pirmojo 2021-2022 metų pusmečio vidurkis yra 9,62. Tai rodo mokinės darbštumą ir dideles pastangas. Mokytojai apibūdina N. R. kaip labai gerą mokinę ir brandžią asmenybę pagal jos amžių. N. ugdymo procesu aktyviai rūpinasi jos mama. Mergaitės tėtis susisiekė ir dukros lankomumu pasidomėjo šiemet pirmą kartą. Visos mokinės praleistos pamokos yra mamos pateisintos (DOK-81376).

23. Vadovaujantis teismui pateiktais (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mokinės N. R. laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 23 d. visos praleistos pamokos buvo pateisintos direktoriaus įsakymais atsižvelgiant į mamos E. L. pateiktus prašymus 2022 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) ir 6 praleistos pamokos pateisintos klasės auklėtojai pateikiant pateisinimus. 2022 m. vasario 1 d. - 2022 m. birželio 23 d. laikotarpiu įeina dvejos mokinių atostogos: nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. vasario 18 d. yra mokinių Žiemos atostogos, nuo 2022 m. balandžio 19 d. iki 2022 m. balandžio 22 d. yra mokinių pavasario (Velykų) atostogos (DOK-176795).

24. Kaip jau buvo nurodyta, teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo teisme metu Ieškovas nesutiko, kad šalių nepilnametės dukters nuomonė būtų išklausyta teisme, dalyvaujant teismo psichologui. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalių nepilnametės dukters nuomonė buvo išklausyta Tarnybos specialistų mergaitės gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant kitiems asmenims. Pokalbio su Tarnybos atstove metu nepilnametė N. R. nurodė, jog gyvena su mama E., sese L. ir tėčiu L. Mergaitė paaiškino, jog jos biologinis tėtis yra E., tačiau ji nejaučianti, jog tai yra jos tikras tėtis. Pasak mergaitės, ji labiau jaučia, jog jos tikras tėtis yra L., nes jis 10 metų ją augina, jaučia jo meilę. N. nurodė, jog su tėčiu E. susitinka retai. N. teigė, jog tarp jos ir tėčio nėra jokio ryšio, neturi apie ką kalbėti, jaučiasi kaip svetimas žmogus. Anot mergaitės, susitikimai yra beprasmiai, nėra jokios pažangos artimo ryšio kūrime. N. aiškino, jog prieš metus laiko buvo nutikęs įvykis po kurio ji nepasitiki ir nesijaučia saugi– tėtis vežė į kirpyklą pakirpti plaukų galiukų, tačiau nesakė, jog važiuosime į Kaune esančią kirpyklą. Anot jos, po kirpyklos, tėtis pakvietė kirpėją pietauti kartu, kas buvo labai nemalonu ir nepatogu. N. tėtį apibūdino – „negerbia manęs ir mano laiko, nepagarbus, bauginantis, nesijaučiu šalia jo saugi, kenkėjas, bando pakenkti, pvz., per atostogas turėtų džiaugtis, kad keliauju, kad matau pasaulį, o jis gadina atostogas ir rašo pareiškimus“. N. teigė, jog nenori gyventi su tėčiu. Pasak jos, ji net neįsivaizduojanti kaip tai galėtų būti. Pokalbio pabaigoje, N. norėjo perduoti tėčiui žinutę – „esu jau didelė ir nenoriu susitikti; tegu nustoja mane ir mano šeimą terorizuoti; jeigu būtų norėjęs bendrauti, tai reikėjo daryti anksčiau; nemėgstu pykti, tačiau jaučiu jam pyktį“ (DOK-91153).

25. Atsižvelgiant tiek į Tarnybos atstovams išsakytą šalių nepilnametės dukters nuomonę, tiek ir į šalių paaiškinimus, duotus bylos nagrinėjimo teisme metu, apie Ieškovo ryšį su nepilnamete dukra, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju E. R. ryšys su nepilnamete dukra N. yra itin silpnas, pasak N., ji neturi apie ką su tėčiu kalbėtis, jaučiasi kaip svetimas žmogus, susitikimai yra beprasmiai, nėra jokios pažangos artimo ryšio kūrime, tėvo bendravimas su vaiku yra praktiškai nutrūkęs. Nepaisant to, jog bylos nagrinėjimo teisme metu Ieškovas teismui įrodinėjo, jog dėl to yra kalta išimtinai Atsakovė ir savo poziciją grindė šalių telefoninio pokalbio garso įrašo duomenimis (popierinis bylos priedas, b. l. 76), teismas su šia Ieškovo pozicija nesutinka. Teismo vertinimu, į bylą pateikto pokalbio turinys neleidžia daryti išvados, kad dėl Ieškovo ryšio su dukrą nutrūkimo yra kalta išimtinai Atsakovė, juolab kad minėto pokalbio metu ji ne kartą akcentavo, jog yra dėjusi maksimalias pastangas dukters bendravimo su tėvu skatinimui.

26. Išklausęs šalių paaiškinimų, Tarnybos išvados, o taip pat ištyręs byloje surinktus rašytinius ir kitus (vaizdo/garso) įrodymus, teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta, kad Atsakovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, kad motinos gyvenamoji vieta būtų tapusi vaikui nesaugi. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Ieškovas neįrodė, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su Atsakove, byloje nebuvo nustatyta, jog Atsakovės aplinka, kurioje šalių nepilnametė dukra gyvena, mergaitei tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų, t. y., su Ieškovu. Teismo vertinimu, Ieškovo nurodytos aplinkybės, susiję su dukters pamokų nelankymu dėl mokslo metų laiku Atsakovės organizuojamų kelionių, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Ieškovo ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

28. Pateikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 88,20 Eur žyminį mokestį už vieną neturtinį reikalavimą (tomas 1, e. b. l. 8, 16). Duomenų apie kitas ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kurias teismo prašė priteisti iš ieškovo (tomas 2, e. b. l. 63-66, DOK-179916, popierinis bylos priedas, b. l. 61-62).

29. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę bei apimtį, rengtų dokumentų bei teismo posėdžių skaičių, Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos Atsakovės naudai iš Ieškovo,

30. Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 13,44 Eur, todėl ieškinio netenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš Ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo E. R. ieškinį atsakovei E. L. dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 13,44 Eur (trylika eurų 44 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662, paskirtis – Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei arba į bylą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.