Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-184/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-03-15
Bylos Nr.: 2A-184/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė, Algirdas Gailiūnas, Algirdas Galiūnas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Nesė“
Ieškovas: V. K.

Kategorijos

42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
50.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-184/2012Procesinio sprendimo kategorija: 42.10; 42.11.1; 50.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Galiūno ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nesė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-701-198/2011 pagal ieškovo V. K. (V. K. ) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Nesė“ dėl skolos, kompensacijos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Nesė“ ir prašė pripažinti, kad atsakovas 2008 m. sausio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nutraukė neteisėtai, taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 32 000 Lt netesybų, 3 930,85 Lt kompensaciją dėl taikytos nuomos mokesčio nuolaidos, 20 000 Lt nuomos mokestį, 10 594,17 Lt delspinigių ir palūkanų (iš viso 66 525,02 Lt), 35 809,28 Lt lėšų patalpų atstatymo darbams; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. sausio 15 d. su atsakovu sudarė negyvenamųjų patalpų sutartį, kuria ieškovas išnuomojo atsakovui 84,14 kv. m negyvenamąsias patalpas, esančias Vasario 16-osios g. 21-14, Panevėžio mieste. Atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 1 448,10 EUR (5 000 Lt) nuomos mokestį už vieną kalendorinį mėnesį. Atsakovas sutartimi (4.2.10 p.) įsipareigojo patalpas grąžinti tokios pat būklės, kokios buvo perduotos, bei perdažytas balta spalva. Nurodė, kad 2009 m. birželio 10 d. susitarimu ieškovas atsakovui laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. suteikė nuomos mokesčio nuolaidą, t. y. šiuo laikotarpiu atsakovas mokėjo 1 303,30 EUR (4 500 Lt) nuomos mokestį, 2009 m. lapkričio 28 d. susitarimu buvo susitarta pratęsti 2009 m. birželio 10 d. susitarimą ir nustatyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovas moka ieškovui 1 303,30 EUR (4 500 Lt) nuomos mokestį; laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. atsakovas moka 1 200 EUR (4 143,36 Lt) nuomos mokestį. Atsakovui buvo padaryta iš viso 248,10 EUR (856,64 Lt) nuolaida. Nuomos mokesčio nuolaida nustatyta su sąlyga, jei atsakovas tinkamai vykdys Nuomos sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir joje numatytas sąlygas. Taip pat šiame susitarime numatyta, kad atsakovas (nuomininkas) turės kompensuoti ieškovui (nuomotojui) taikytą nuomos mokesčio nuolaidą, jeigu nuomos sutartis bus nutraukta anksčiau termino dėl atsakovo (nuomininko) kaltės ar jo iniciatyva. Atsakovas 2010 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 309/10 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo“ informavo ieškovą, jog atsižvelgiant į nesaugią prevencinę situaciją Panevėžio mieste, nuo 2010 m. gegužės 15 d. nutraukia 2008 m. sausio 15 d. negyvenamųjų patalpų sutartį. Ieškovas 2010 m. gegužės 12 d. raštu atsakovui atsakė kad su sutarties nutraukimu nesutinka: sutartis nutraukta neteisėtai, nesilaikant sutartyje įtvirtintų sąlygų ir tvarkos. Be to, pareikalavo visų pagal sutartį mokėtinų sumų bei prašė informuoti, kokiu būdu ir terminais bus atlyginami patiriami nuostoliai. Atsakovas 2010 m. birželio 7 d. raštu Nr. 415/10 informavo, kad patalpos bus perduodamos 2010 m. birželio 15 d. 15 val. Patalpos ieškovui buvo perduotos patalpų perdavimo priėmimo aktu 2010 m. birželio 29 d. Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 2 d. raštu pareikalavo iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. atstatyti patalpas ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus (sutarties 4.2.10 p.). Atsakovas (2010 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. 617/10) neprieštaravo dėl avanso įskaitymo ir sutiko ir dalies kompensuoti ieškovui padarytą žalą, tačiau patalpų į pradinę būklę, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, neatstatė. Patalpų priėmimo-perdavimo 2010 m. birželio 29 d. aktu buvo nustatyti iš šalių parašais patvirtinti patalpų, esančių Vasario 16-osios g. 21-14, Panevėžyje, trūkumai. Ieškovas nurodo, kad atsakovas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas yra pelno siekimas, jis atsako be kaltės. Atsakovui civilinė atsakomybė kyla ir jis turi sumokėti sutartyje nustatytas netesybas konstatavus sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo faktą (CK 6.256 str. 2d.,4 d.). Sutarties šalys susitarė, kad prieš nurodytą terminą, t. y. 2013 m. sausio 31 d., Nuomos sutartis gali būti nutraukta tik esant ieškovo ir atsakovo susitarimui (6.2 p.). Pagal sutarties sąlygas (6.6 p.) atsakovas vienašališkai sutartį gali nutraukti tik esant vienai iš dviejų sąlygų: nuomotojas neatlieka kapitalinio remonto, kai jis reikalingas, arba nuomotojas kliudo naudotis patalpomis. Kitais atvejais sutartis gali būti nutraukta tik esant šalių susitarimui (6.2 p.). Atsakovas vienašališkai, nesant šalių susitarimo, sutartį nutraukė dėl aplinkybių, susijusių su atsakovo verslu, t. y. atsakovo iniciatyva ir dėl atsakovo kaltės, todėl, ieškovo nuomone, sutarties nutraukimas yra neteisėtas (CK 6.246 str. 1 d.). Sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybų atlyginimo (CK 6.221 str. 1, 2 d., sutarties 5.5.1 p). Bendra kompensacijos suma, mokėtina pagal sutarties 5.5.1 punktą, nutraukus atsakovui sutartį vienašališkai praėjus dvejiems nuomos metams, sudaro 32 000 Lt. Bendra atsakovo mokėtina kompensacijos (nuolaidos) suma pagal 2009 m. birželio 10 d. ir 2009 m. lapkričio 28 d. susitarimo 4 p. yra 6 426,56 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. raštu ieškovas įskaitė 2 495,71 Lt atsakovo sumokėtą avansą, dėl to ieškovo naudai priteistina nuomos mokesčio nuolaidų kompensacijos suma sudaro 3 930,85 Lt (6 426,56 Lt -2 495,71 Lt). Ieškovas nurodė, kad jis, siekdamas bendradarbiauti su atsakovu bei vadovaudamasis CK 6.200 straipsnyje įtvirtintais sutarčių vykdymo principais, 2010 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į atsakovą ir dar kartą pareikalavo iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. atstatyti patalpas. Atsakovas patalpų neatstatė, todėl nuomos mokestį (20 000 Lt) prašo priteisti už 2010 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius nuomos sutarties 5.3 punkto pagrindu. Dėl netinkamos grąžintų patalpų būklės ieškovas patyrė nuostolius, negalėdamas patalpas išnuomoti. Atsakovas neįvykdė Susitarimo 4.2.10 punkte nurodytos pareigos grąžinti ieškovui patalpas ne blogesnės nei perdavimo atsakovui metu būklės, kas lemia atsakovo pareigą atlyginti ieškovo išlaidas patalpų atstatymui, sudarančias 35 809,28 Lt (CK 6.499 str. 1 d., 2 d.). Patalpų atstatymo išlaidų sumą grindžia 2010 m. rugsėjo 28 d. UAB „Merūnas“ specialisto A. V. Patalpų atstatymo darbų lokaline sąmata. Nurodė, kad už atsakovo laiku nevykdytus piniginius įsipareigojimus, ieškovas sutarties 5.6 punkto, CK 6.256 straipsnio pagrindais įgijo teisę reikalauti iš atsakovo 0,2 procento dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal pateiktus paskaičiavimus palūkanos už atsakovo nesumokėtą kompensaciją pagal sutarties 5.5.1 punktą (netesybos) sudaro 1 003,84 Lt, delspinigiai už taikytą nuomos mokesčio nuolaidą pagal sutarties 5.6 punktą ir pateiktą paskaičiavimą sudaro 1 800,33 Lt, delspinigiai už laiku nesumokėtą nuomos mokestį pagal sutarties 5.6 punktą ir pateiktą paskaičiavimą sudaro 7 790 Lt (iš viso 10 594,17 Lt). Procesines palūkanas prašo priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino, kad UAB „Nesė“ 2008 m. sausio 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nutraukė neteisėtai, priteisė ieškovui iš atsakovo 32 000 Lt netesybų, 3 930,85 Lt kompensaciją dėl taikytos nuomos mokesčio nuolaidos, 20 000 Lt nuomos mokestį, 10 594,17 Lt delspinigių ir palūkanų (iš viso 66 525,02 Lt), 35 809,28 Lt lėšų patalpų atstatymo darbams, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 1 964 Lt advokato pagalbos išlaidų. Taip pat iš atsakovo priteisė 2 517,45 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas.

Nurodė, kad patalpos ieškovui buvo perduotos 2010 m. birželio 29 d. pagal Patalpų priėmimo - perdavimo aktą. Iš 2010 m. rugsėjo 7 d. atsakovo rašto Nr. 617/10 matyti, kad atsakovas neprieštaravo dėl avanso įskaitymo ir sutiko iš dalies kompensuoti ieškovui padarytą žalą. Perduodant patalpas buvo nustatyti ir abiejų šalių parašais patvirtinti šie patalpų trūkumai: neveikia signalizacijos įranga; nėra pavojinės signalizacijos su 1 dist. vald. pulteliu; nuo vitrininių langų nenuimta reklaminė plėvelė; plastikinės lauko durys buvo be stiklo paketo, vietoje stiklo paketo buvo įstatyta balto plastiko plokštė; nėra 2 vnt. distancinio valdymo pultelių nuo susukamų apsaugos grotų; nėra plastikinio varstomo lango, vietoje jo medžio drožlių plokštė; nėra 1 vnt. elektrinio šildytuvo Adax VL912 KET; nėra 80 kv. m. grindų dangos - glazūruotų plytelių Aparicci 31,6* 31,6, vietoj jos kiliminė danga; nėra 9 kv. m grindų dangos - linoleumo, vietoje jo kiliminė danga; nėra 80 kv. m pakabinamų lubų „Amstrong“. Nuomos Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad patalpų nuomos terminas yra 2013 m. sausio 31 d. Šalys susitarė, kad prieš nurodytą terminą sutartis gali būti nutraukta tik esant šalių susitarimui (Sutarties 6.2 p.). Pagal sutarties 6.6 punkto sąlygas atsakovas vienašališkai sutartį gali nutraukti tik esant vienai iš dviejų sąlygų: ieškovas neatlieka kapitalinio remonto, kai jis reikalingas, arba ieškovas kliudo naudotis patalpomis. Taigi atsakovas vienašališkai, nesant šalių susitarimo, 2010 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 309/10 nutraukė sutartį dėl aplinkybių, susijusių su atsakovo verslu, t. y. atsakovo iniciatyva ir dėl atsakovo kaltės, todėl teismas padarė išvadą, kad sutartis buvo nutraukta nesilaikant sutarties sąlygų, ir dėl to sutarties nutraukimas yra neteisėtas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šio straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju, kai sutartinės prievolės nevykdo ar netinkamai ją vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos. Sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybų atlyginimo (CK 6.221 str. 1, 2 d.). Šalys susitarė (sutarties 5.5.1 p.), kad jeigu sutartis nutraukiama prieš terminą atsakovo iniciatyva arba dėl jo kaltės, jis privalo sumokėti ieškovui 10 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją skaičiuojant, kad kompensacijos suma mažėja 20 proc. už kiekvienus suėjusius nuomos metus. Taigi šalys susitarė dėl netesybų, t. y. minimalių neįrodinėtinų ieškovo nuostolių dėl neteisėto sutarties nutraukimo (CK 6.258 str.1 d.). Pagal ieškovo pateiktą pagrįstą paskaičiavimą, vadovaujantis sutarties 5.5.1 punktu šalių sutarta kompensacijos suma sudaro 32 000 Lt. Atsakovas, nutraukęs nuomos sutartį, privalo vykdyti šalių 2009 m. birželio 10 d. bei 2009 m. lapkričio 28 d. susitarimus ir kompensuoti ieškovui nuomos mokesčio nuolaidas, vadovaujantis minėtų susitarimų 4 punktu. Bendra atsakovo mokėtina kompensacijos (nuolaidos) suma pagal ieškovo pateiktą pagrįstą paskaičiavimą minėtų susitarimų 4 punktų pagrindu yra 6 426,56 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. raštu ieškovas į atsakovo sumokėtą avansą įskaitė 2 495,71 Lt, dėl to ieškovo naudai priteistina suma sudaro 3 930,85 Lt (6 426,56 Lt -2 495,71 Lt). Šalių sudarytos nuomos sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad jeigu atsakovas neperduoda patalpų ieškovui pagal Sutarties 4.2.10 punkto reikalavimus, atsakovas privalo mokėti nuomos mokestį už laikotarpį, per kurį ieškovas pats atstatys patalpas ir jose esančius įrenginius, kad jie atitiktų stovį, nurodytą priėmimo-perdavimo akte. Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į atsakovą ir pakartotinai pareikalavo iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. atstatyti patalpas, t. y. vykdyti šalių sutarties 4.2.10 punkto nuostatas. Atsakovas patalpų iki nustatyto termino neatstatė. Todėl atsakovas privalo mokėti nuomos mokestį ieškovui už laikotarpį, per kurį ieškovas pats atstatys patalpas ir jose esančius įrenginius, kad jie atitiktų stovį, nurodytą priėmimo-perdavimo akte, t. y. iki visiško patalpų atstatymo ir jų naudojimo pagal paskirtį. Nuomos mokestis už 2010 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius sudaro 20 000 Lt (Sutarties 5.3 p.) ir ši suma, teismo nuomone, priteistina ieškovo naudai. Tai taip pat lemia atsakovo pareigą atlyginti ieškovo išlaidas patalpų atstatymui, sudarančias 35 809,28 Lt. Teismo nuomone, ši suma pagrįsta 2010 m. rugsėjo 28 d. UAB „Merūnas“ specialisto A. V. patalpų atstatymo darbų lokaline sąmata. Teismas pažymėjo, kad ieškovui neturint lėšų patalpoms atstatyti netinkamos būklės patalpos negalėjo būti išnuomojamos kitiems nuomininkams. Teismas sprendė, kad, vadovaujantis sutarties 5.6 punktu bei CK 6.256 straipsnio nuostatomis, ieškovas įgyja teisę reikalauti iš atsakovo 0,2 procento dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovo naudai pagal ieškovo detalius ir pagrįstus paskaičiavimus (sutarties 5.5.1 p., CK 6.258 str. 7 p.) priteistina 1 003,84 Lt palūkanų už atsakovo nesumokėtą kompensaciją, 1 800,33 Lt delspinigių už taikytą nuomos mokesčio nuolaidą (sutarties 5.6 p.), 7 790 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą nuomos mokestį (sutarties 5.6 p.). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas (procesines palūkanas) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešingai, nei teigia atsakovas, ieškovas darydamas nuomos mokesčio nuolaidas, bendradarbiavo su atsakovu, savo veiksmais stengėsi, kad atsakovui būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Patenkinęs ieškinį, teismas iš atsakovo priteisė ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 547 Lt žyminio mokesčio, 1 964 Lt advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 str.1 d., 98 str.) ir 2 517,45 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 str.1 d., 88 str. 3 p., 92 str.)

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Nesė‘‘ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovui pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

Nuomininkui nutraukti sutartį prieš terminą galimybė buvo numatyta, tik už tokius veiksmus jam taikomos sankcijos (5.5.1 p.), todėl, atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles, teismo išvada, kad atsakovas neturėjo teisės savo iniciatyva nutraukti nuomos sutarties, neatitinka ne tik sutarties teksto aiškinimo, bet ir byloje nustatytų aplinkybių, t. y. susirašinėjimo su ieškovu, jam pateiktų dokumentų dėl bendrovės verslo interesų Panevėžio mieste ir su kredituojančiom įstaigom. Ieškovui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad bendrovei lošimų automatų veikla šiame mieste yra nuostolinga, todėl buvo kreiptasi dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Ieškovui nesutikus su šiuo pasiūlymu, atsakovas buvo priverstas nutraukti nuomos sutartį savo iniciatyva, nes to iš atsakovo reikalavo AB „Swedbank“.Teismas neteisingai apskaičiavo 10 mėnesių nuomos mokesčio dydžio sumą. Pagal 2008 m. sausio 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties priedo 2.1 punktą nuomos mokestis yra 5 000 Lt vienam kalendoriniam mėnesiui, tačiau nuo 2009 m. liepos l d. iki 2009 m. lapkričio 30 dienos nuomos mokestis buvo sumažintas iki 4 500 Lt per mėnesį, o nuo 2010 m. sausio l d. iki 2010 m. gegužės 31 d. iki 4 142 Lt. Paskaičiavus 10 mėnesių nuomos mokesčio vidurkį, jis sudaro 4 749,00 Lt. Dešimties mėnesių suma bus 47 490 Lt. Už kiekvienus metus ši suma mažinama 20 procentų, todėl bauda sudarytų 28 494 Lt (47 490 x 40 procentų yra 18 996 Lt. Iš 47 490 - 18 996 Lt bus 28 494 Lt). Kadangi atsakovas sudarant sutartį įmokėjo 15 000 Lt dydžio užstatą, tai iš 28 494 Lt atėmus 15 000 Lt lieka 13 494 Lt. Todėl teismas galėjo priteisti už nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą ieškovo naudai tik 13 494 Lt dydžio sumą, tačiau atsakovas laikosi pozicijos, kad nutraukti nuomos sutartį prieš terminą jis turėjo teisę pagal CK 6.498 straipsnio 2 punktą, kai daiktas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti, t. y. dėl veiklos nuostolingumo, banko reikalavimo ir kriminogeninės padėties, atsakovas negalėjo toliau naudoti šių patalpų lošimo veiklos organizavimui. Teismas neteisingai aiškina 2009 m. birželio 10 d. ir 2009 m. lapkričio 28 d. susitarimus. Atsakovas turėtų sumokėti nuomos mokesčio skirtumą, jeigu sutartį būtų nutraukęs laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., t. y. taikomos nuolaidos laikotarpiu. Be to, 2009 m. lapkričio 28 d. susitarime nebuvo numatytos jokios papildomos sąlygos pakeitus nuomos mokesčio dydį. Toks susitarimo teksto aiškinimas būtų nesąžiningas. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad patalpas jis remontavo iki 2010 metų gruodžio l d. Jis pats teismo posėdžio metu nurodė, kad patalpų remontą atlikinėjo savo jėgomis ir jo nebaigęs, patalpas išnuomojo kitiems nuomininkams, kurie užsiims analogišku verslu - lošimo automatais. Akivaizdu, kad ieškovas sąmoningai delsė remontuoti patalpas, tuo siekdamas gauti didesnį mokestį. Patalpos buvo atlaisvintos 2010 metų gegužės 20 d. ir tai patvirtina atsakovo pranešimai ieškovui dėl patalpų perdavimo. Ieškovas patalpas atvyko priimti tik 2010 metų birželio 29 d. Iš patalpų priėmimo-perdavimo akto bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad patalpų remontas turėjo būti minimalus ir todėl mes sutikome sumokėti ieškovui 4 000 Lt dydžio sumą už šį remontą. Ieškovas nesutiko, todėl jo reikalavimas priteisti visą nuomos mokestį už 4 mėnesius yra nepagrįstas, nes toks laikotarpis nurodytiems patalpų priėmimo-perdavimo akte trūkumams pašalinti yra nerealus. Akivaizdu, kad ieškovas siekia gauti nuomos mokestį už visą laikotarpį, kol patalpas išnuomojo kitiems nuomininkams. Tai įrodo pridedamas išrašas iš VĮ „Registrų centras“. Nepagrįstai teismas priteisė ieškovo naudai ir 35 809,28 Lt nuostolių, nes ieškovas tokio dydžio realių nuostolių nepatyrė. Ieškovo pateikta sąmata negali būti vertinama kaip pakankamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti. Pagal sąmatą yra paskaičiuotas ir PVM ir papildomos sąnaudos kaip pvz.: mechanizmai, nors ieškovas, darbus atlikdamas savo jėgomis, neturėjo išlaidų nei PVM, nei mechanizmams. Be to, sąmata yra apskaičiuota ne patalpų atstatymui į pirminę padėtį, atmetus jų nusidėvėjimą per nuomos laiką, o visiškai naujo remonto padarymui, todėl šios sumos priteisimas yra ieškovo praturtėjimas mūsų sąskaita. Nebuvo teismui pagrindo priteisti 0,2 procentų dydžio delspinigius už laiku nesumokėtą kompensaciją, taikytą nuomos mokesčio nuolaidą bei nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2010 m. liepos iki 2010 m. gruodžio mėnesio. Visų pirma, ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalį, kur yra numatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių terminas yra taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Sutartiniai santykiai baigėsi 2010 metų birželio 29 d., t. y. pasirašius patalpų priėmimo - perdavimo aktą, todėl ieškovas dėl baudos ir delspinigių priteisimo galėjo kreiptis į teismą iki 2010 metų gruodžio 29 d. Ieškinys teismui yra pateiktas 2011 metų kovo 17 d., t. y. praleidus ieškininės senaties terminą. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.6 punkte numatyta ieškovo teisė reikalauti iš nuomininko 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną galėtų būti taikoma tik 13 494 Lt sumai, t. y. nepilnai sumokėtai baudai ir tai sudarytų 4 857,84 Lt dydžio sumą, tačiau atsižvelgiant į nesumokėtos sumos dydį, į tai, kad prievolė iš dalies yra įvykdyta, yra pakankamas teisinis pagrindas pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį mažinti delspinigius perpus, t. y. iki 2 429 Lt. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas V. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

Nuomos sutarti atsakovas nutraukė nesilaikydamas CK 6.498 straipsnyje įtvirtintos tvarkos, t. y. nepareiškė ieškovui reikalavimo dėl sutarties nutraukimo teismine tvarka, o pateikė paprastos rašytinės formos pranešimą kad nutraukia sutartį. Sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikymas sudaro atskirą pagrindą sutarties vienašalį nutraukimą pripažinti negaliojančiu bei yra pagrindas kitai šaliai taikyti civilinę atsakomybę. Kaip matyti iš atsakovo pranešimo, sutartis nutraukta ne dėl patalpų ar jų netinkamumo naudoti pagal tiesioginę paskirtį, o neva dėl nesaugios prevencinės situacijos Panevėžio mieste. CK 6.498 straipsnio 2 punktas sutarties nutraukimo galimybę sieja išimtinai su daikto naudojimu, t. y. daikto pasidarymu netinkamu naudoti. Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta kada nuomininkas privalo kompensuoti suteiktą nuomos mokesčio nuolaidos sumą - nutraukus nuomos sutartį anksčiau termino. Tuo tarpu atsakovas nesąžiningai, pažeisdamas CK 6.193 straipsnio įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, aiškina sutartį, nepagrįstai nurodydamas, kad suteiktos nuomos mokesčio nuolaidos suma turėtų būti kompensuota tik nutraukus terminuotą sutartį prieš terminą. Patalpos ieškovui buvo grąžintos 2010 m. birželio 29 d., tačiau prastesnės būklės, nei šalys buvo susitarusios nuomos sutarties 4.2.10 punkte. Ieškovas, siekdamas bendradarbiauti su atsakovu bei vadovaudamasis CK 6.200 straipsnyje įtvirtintais sutarčių vykdymo principais, 2010 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į atsakovą ir dar kartą pareikalavo iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. atstatyti patalpas. Kadangi iki nurodytos datos atsakovas patalpų nebuvo atstatęs, remiantis sutarties 5.3 punktu, jis privalo ieškovui mokėti nuomos mokestį. Nuomos mokestis už 2010 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius sudaro 20 000 Lt (sutarties 5.3 p.).35 809,28 Lt atsakovas privalo sumokėti ieškovui, kadangi pats atsakovas per ieškovo nustatytą protingą terminą patalpų neatstatė į pradinę būklę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška - prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.Atsakovas yra verslininkas, kas reiškia, kad jis privalėjo įvertinti ir įvertino prisiimamą riziką - netesybų dydį. Šiuo atveju, remiantis nurodyta teismų praktiką sumažinti netesybų nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo įsipareigojimų, atsiradusių nutraukus nuomos sutartį, apimties.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo

Byloje nustatyta, kad šalys 2008 m. sausio 15 d. sudarė negyvenamųjų patalpų sutartį, kuria ieškovas išnuomojo atsakovui 84,14 kv. m negyvenamąsias patalpas, esančias Vasario 16-osios g. 21-14, Panevėžyje iki 2013 m. sausio 1 d. (sutarties 2.1 p.). Atsakovas 2010 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 309/10 informavo ieškovą, kad, atsižvelgiant į nesaugią prevencinę situaciją Panevėžio mieste, nuo 2010 m. gegužės 15 d. atsakovas nutraukia nuomos sutartį. Iš sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė, kad prieš nurodytą terminą (2013 m. sausio 1 d. ) nuomos sutartis gali būti nutraukta tik esant šalių susitarimui (sutarties 6.2 p.). Pagal Sutarties 6.6 punkto sąlygas atsakovas vienašališkai sutartį galėjo būti nutraukti tik esant vienai iš dviejų sąlygų: ieškovas neatlieka kapitalinio remonto, kai jis reikalingas, arba kliudo naudotis patalpomis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas vienašališkai, nesant šalių susitarimo, nutraukė sutartį dėl aplinkybių, susijusių su atsakovo verslu, t. y. atsakovo iniciatyva ir dėl atsakovo kaltės ir padarė išvadą, kad sutartis buvo nutraukta nesilaikant sutarties sąlygų, ir dėl to sutarties nutraukimas yra neteisėtas (CK 6.246 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė CK 6.256 straipsnio 2 dalies norma, nustatančia, kad asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), taip pat to paties straipsnio 4 dalies norma, nustatančia, kad tuo atveju, kai sutartinės prievolės nevykdo ar netinkamai ją vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybų atlyginimo (CK 6.221 str. 1, 2 d.). Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas vienareikšmiškai teigė, jog tarp šalių sudaryta nuomos sutartis nenumatė galimybės nuomininkui nutraukti sutartį prieš terminą.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004 esančius išaiškinimus, kiekviena terminuotos nuomos sutarties šalis gali remtis aplinkybėmis, sudarančiomis nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, ir įgyvendinti jai suteiktą teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą; tokią teisę lemia įstatymo leidėjo pripažinimas nukentėjusiai šaliai galimybės operatyviai ginti savo pažeistas teises. Nurodytame plenarinės sesijos nutarime taip pat pažymėta, kad operatyvus sutarties nutraukimo būdas nesikreipiant į teismą yra prevencinė priemonė tam, kad kita sutarties šalis tinkamai vykdytų sutartį, priešingu atveju ji prisiima riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir jai tenkančių nepalankių padarinių. Teisėjų kolegija pažymi, kad terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pažeistų teisių operatyvaus gynimo ribojimui nėra objektyvios būtinybės, nes, suteikiant tokios sutarties šalims teisę vienašališkai nutraukti sutartį įstatyme ar joje nustatytais atvejais, šalių teisių ir pareigų pusiausvyra nepažeidžiama, o vienai iš šalių piktnaudžiaujant vienašalio nutraukimo teise, kita turi teisę teisme reikalauti pripažinti tokius veiksmus neteisėtais ir atlyginti nuostolius, tokiu atveju teismas įvertina, ar sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai, taip apgina sąžiningos šalies interesus. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad atsakovas dėl sutarties nutraukimo turėjo kreiptis į teismą (CPK 185 str.).

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu. Tačiau tais atvejais, kai sutartį nutraukti pageidauja tik viena sutarties šalis, prioritetas teikiamas sutarties vykdymui. Vienašalė sutarties šalies iniciatyva nutraukti sutartį ribojama galiojančių įstatymų ir sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumo. Vienašališkai nutraukti sutartį šalis gali tik įstatyme (CK 6.217 str. 1 dalis, 6.497, 6.498 str.; kt.) ar sutartyje (CK 6.217 str. 5 d.) numatytais atvejais. Be to, sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatyme nustatyta privaloma vienašališko sutarties nutraukimo tvarka (CK 6.218 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 straipsnyje), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta tik esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 str. 5 d.), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). Taigi sutartis vienašališkai gali būti nutraukta tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais, t. y. ji negali būti nutraukta bet kokiu atveju. Apeliantas nagrinėjamu atveju prašo taikyti CK 6.498 straipsnio 2 dalį, pagal kurią leidžiama nuomininkui nutraukti sutartį, kai daiktas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti. Apelianto teigimu, jam nebuvo žinoma kriminogeninė situacija Panevėžio mieste, veikla buvo nuostolinga, be to bankas AB ,,Swedbank“ taip pat reikalavo nutraukti nuomos sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas yra savo srities (lošimų automatų verslas) profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano, ir turėjo visas galimybes iki sutarties sudarymo atlikti analizę ir įvertinti tiek verslo riziką, tiek savo galimybes santykiuose su banku, tiek kriminogeninę padėtį Panevėžyje. Juo labiau, kad nėra aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad nuomos objektas, t. y. patalpos, nagrinėjamu atveju pasidarė netinkamos naudoti (CK 6.498 str. 2 d., 185 str.).

Dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo

Teismas patenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė jam iš atsakovo 3 930,85 Lt už nuomos mokesčio nuolaidą laikotarpiu nuo 2009 m. liepos iki 2010 m. gegužės 31 dienos. Apelianto nuomone, teismas neteisingai aiškino 2009 m. birželio 10 d. ir 2009 m. lapkričio 28 d. (19-22 b. l.) susitarimų esmę – atsakovas turėtų sumokėti nuomos mokesčio skirtumą, jeigu sutartį būtų nutraukę nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., t. y. taikomos nuolaidos laikotarpiu. Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 10 d. šalys sudarė susitarimą, esantį priedu prie nuomos sutarties, kurio 4 punkte įtvirtinta, kad nuomotojas suteikia nuomos mokesčio nuolaidą su sąlyga, jei nuomininkas tinkamai vykdys sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir joje numatytas sąlygas; jeigu sutartis bus nutraukta anksčiau termino dėl nuomininko kaltės ar jo iniciatyva, nuomininkas turės kompensuoti nuomotojui taikytą nuomos mokesčio nuolaidą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo pozicija, kad 2009 m. lapkričio 28 d. šalys pratęsė 2009 m. birželio 10 d. susitarimą, taigi atsakovui liko pareiga kompensuoti nuomos mokesčio nuolaidą. Kaip jau konstatuota, sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas privalo vykdyti 2009 m. birželio 10 d. bei 2009 m. lapkričio 28 d. susitarimus ir kompensuoti ieškovui nuomos mokesčio nuolaidas, remiantis minėtų susitarimų 4 punktu.

Dėl nuomos mokesčio už laikotarpį iki patalpų atstatymo

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui 20 000 Lt dydžio nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki 2010 metų lapkričio, nes ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad patalpas jis remontavo iki 2010 m. gruodžio l d., be to, jis pats teismo posėdžio metu nurodė, kad patalpų remontą atlikinėjo savo jėgomis ir jo nebaigęs, patalpas išnuomojo kitiems nuomininkams, kurie užsiims analogišku verslu - lošimo automatais.

Pažymėtina, kad sutarties 5.3 punktas nustato, kad jeigu nuomininkas neperduoda patalpų nuomotojui pagal sutarties 4.2.10 punkto reikalavimus, nuomininkas privalo mokėti nuomos mokestį už laikotarpį, per kurį nuomotojas pats atstatys patalpas ir jose esančius įrenginius, kad jie atitiktų stovį, nurodytą priėmimo-perdavimo akte; sutarties 4.2.10 punktas numato, kad nuomininkas privalo grąžinti patalpas pagal priėmimo-perdavimo aktą tokios pat būklės kaip ir jas gavo atsižvelgiant į normalų dėvėjimąsi ir padarytus pagerinimus, kurių negalima atskirti. Patalpų sienos turi būti perdažytos balta spalva. Byloje nustatyta, kad patalpos ieškovui buvo perduotos 2010 m. birželio 29 d. (28 b. l.), tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš priėmimo perdavimo akte ranka padarytų ir atsakovo atstovo parašu patvirtintų pastabų matyti, kad patalpos buvo perduotos prastesnės būklės, nei šalys buvo susitarusios nuomos sutarties 4.2.10 punkte. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, vadovaudamasis CK 6.200 straipsnio įtvirtintais sutarčių vykdymo principais, 2010 m. rugpjūčio 2 d. (29 b. l.) kreipėsi į atsakovą ir pareikalavo iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. atstatyti patalpas. Atsakovui patalpų neatstačius, jis privalo ieškovui mokėti nuomos mokestį (sutarties 5.3 p.) už laikotarpį, per kurį nuomotojas pats atstatys patalpas iki visiško patalpų atstatymo. Byloje nėra duomenų, kada patalpos buvo visiškai atstatytos, priešingai, iš ieškovo parodymų teismo posėdžio metu (93 b. l.) matyti, kad patalpos buvo išnuomotos nesuremontuotos. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto VĮ ,,Registrų centro“ išrašo matyti, kad sutartis su UAB ,,Top sport“ buvo sudaryta 2010 m. lapkričio 23 d. Nesant duomenų, jog patalpos naujam nuomininkui buvo perduotos vėliau negu buvo pasirašyta nuomos sutartis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nustatytas 20 000 Lt nuomos mokestis sumažinamas iki 18 666,67 Lt atimant nuomos mokestį už 8 lapkričio mėnesio dienas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas, ilgai nesuremontuodamas patalpų, piktnaudžiavo savo teisėmis, nepagrįsti. Visų pirma, atsakovas pats turėjo teisę ir pareigą atstatyti patalpas į stovį, nurodytą priėmimo-perdavimo akte. Antra, bylos duomenys patvirtina, kad perduodant patalpas 2010 m. birželio 29 d., buvo nustatyti tokie patalpų trūkumai: patalpos neperdažytos baltai, neveikia signalizacijos įranga; nėra pavojinės signalizacijos su 1 dist. vald. pulteliu; nuo vitrininių langų nenuimta reklaminė plėvelė; plastikinės lauko durys buvo be stiklo paketo, vietoje stiklo paketo buvo įstatyta balto plastiko plokštė; nėra 2 vnt. distancinio valdymo pultelių nuo susukamų apsaugos grotų; nėra plastikinio varstomo lango, vietoje jo medžio drožlių plokštė; nėra 1 vnt. elektrinio šildytuvo; nėra 80 kv. m. grindų dangos- glazūruotų plytelių, vietoj jos kiliminė danga; nėra grindų dangos - linoleumo, vietoje jo kiliminė danga; nėra 80 kv. m. pakabinamų lubų „Amstrong“ (28 b. l.). Ieškovas neįrodė, kad tokiems trūkumams pašalinti 3 mėnesių laikotarpis (iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas buvo nustatęs terminą atsakovui atstatyti patalpas) yra neprotingai per didelis ir sudarantis pagrindą dar labiau mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą nuomos mokestį.

Dėl nuostolių dydžio

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovo naudai ir 35 809,28 Lt nuostolių, nes ieškovas tokio dydžio realių nuostolių nepatyrė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika pažymėjo, kad pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, taip pat į tai, kad žala ieškovui padaryta (2010 m. birželio 29 d. priėmimo-perdavimo aktas), o žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum –principo (CK 6.251 str.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo remtis 2010 m. rugsėjo 28 d. UAB „Merūnas“ specialisto A. V. Patalpų atstatymo darbų lokaline sąmata (35-36 b. l.), kurioje nurodyta, kad statybos remonto darbų, reikalingų patalpų atstatymui į pradinę būklę, suma sudaro 35 809,28 Lt.

Dėl delspinigių dydžio

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė mažinti šalių sulygtas netesybas, jei jos yra neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Šioje teisės normoje įtvirtinti du savarankiški įstatyme įtvirtintų netesybų mažinimo pagrindai, kuriais vadovaudamasis teismas gali mažinti netesybas skolininko prašymu arba savo iniciatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Pažymėtina, jog sutarties 5.6 punkte nustatyta delspinigių suma sudaro 0,2 proc. per dieną arba 73 proc. per metus. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog ginčo šalių sutarčių nustatyta 0,2 proc. dydžio delspinigių suma, skaičiuotina už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos, atsižvelgiant į atsakovo prievolių vykdymo aplinkybes, yra neprotingai didelė ir turi būti sumažinta nuo 73 proc. (0,2 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną) iki 18,25 proc. (0,05 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną), skaičiuojamų per metus nuo nesumokėtos sumos. Šis sumažintų netesybų dydis atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų įgyvendinimą šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012 ir kt.).

Be to, delspinigių reikalavimui atsakovas prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas šio atsakovo reikalavimo neišsprendė ir taip pažeidė CPK 265 straipsnio bei ieškinio senatį reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo reikalavimus (CPK 330 str.). Pagal apeliacinės instancijos teismo skaičiavimą, iki ieškinio padavimo susidariusios nuomos mokesčio skolos už šešis mėnesius delspinigiai sudaro 1 974,44 Lt, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o ginčijamas teismo sprendimas pakeičiamas, ieškinį tenkinant iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, proporcingai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

Bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių įrodymų šalys į bylą nepateikė, todėl nėra pagrindo jas priteisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

,,Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš UAB „Nesė“, juridinio asmens kodas 140222629, 32 000 Lt netesybų, 3 930,85 Lt kompensaciją dėl taikytos nuomos mokesčio nuolaidos, 18 666,66 Lt nuomos mokestį, 1 974,44 Lt delspinigių ir palūkanų – viso 56 571,95 Lt V. K. , asmens kodas XXXXXXXXXXXX naudai.

Priteisti iš UAB „Nesė“, juridinio asmens kodas 140222629, 35 809,28 Lt lėšų patalpų atstatymo darbams V. K. , asmens kodas XXXXXXXXXXXX naudai

Priteisti iš UAB „Nesė“, juridinio asmens kodas 140222629, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos V. K. , asmens kodas XXXXXXXXXXXX naudai.

Priteisti iš UAB „Nesė“, juridinio asmens kodas 140222629, bylinėjimosi išlaidas: 251 Lt žyminio mokesčio, 1 7731 Lt advokato pagalbos išlaidų V. K. , asmens kodas XXXXXXXXXXXX naudai ir 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas.“.

Priteisti iš V. K. , asmens kodas XXXXXXXXXXXX UAB „Nesė“, juridinio asmens kodas 140222629, naudai 296 Lt žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alė BukavinienėAlgirdas GailiūnasNijolė Piškinaitė