Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-01 · Administracinė byla Nr. I-2399-422/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-01-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2016-03-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-01
Bylos Nr.
I-2399-422/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00179-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lazdijų rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, N. S., UAB „Omnitel“, A. A., T. U.
Advokatai
Diana Ingrida Vinklerytė, Jonas Skalskas, Vadimas Toločkas
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2399-422/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00179-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 35.3; .;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovams –advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei ir įgaliotam atstovui R. B.,

atsakovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovei Justinai Greblikaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. J.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui N. S., jos atstovui advokatui Jonui Skalskui,trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Omnitel“ atstovui advokatui Vadimui Toločko,nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. A., A. A., T. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Omnitel“, N. S., A. A., A. A., T. U. dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. patikslintu skundu teismo prašo: 1) panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 13 d. raštą Nr. 1-195; 2) įpareigoti Lazdijų rajono savivaldybės administraciją apskaityti turto balanse, inventorizuoti, atlikti vietinės reikšmės trečios kategorijos kelio (privažiavimo) nuo (duomenys neskelbtini) g. link sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) , kadastrinius matavimus bei įrašyti šį kelią į Lazdijų rajono savivaldybės prižiūrimų vietinės reikšmės kelių sąrašus ( I t., 53-56).

Pareiškėjas skunde nurodė bei jis ir jo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2013-10-29 su prašymu ir 2013-12-10 su pakartotiniu prašymu kreipėsi Lazdijų rajono savivaldybės administraciją dėl privažiavimo kelio kadastrinių matavimų atlikimo ir jo įtraukimo į Lazdijų rajono savivaldybės prižiūrimų kelių sąrašą. Nurodė, jog kelias, kurį siekia įregistruoti, nėra servitutinis. Valstybinėje žemėvaldoje esantis pravažiavimas buvo numatytas ir pamatuotas aplink jį suformavus privačios nuosavybės žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) . Lazdijų r. savivaldybė savo 2014-01-13 atsakyme Nr. 1-195 pati yra patvirtinusi, jog tai yra trečios kategorijos valstybinis vietinės reikšmės kelias, skirtas privažiavimui prie sodybos ir dirbamų žemės sklypų. Siekiamas įteisinti kelias realiai egzistuoja natūroje, be to, yra pažymėtas ir Lazdijų rajono žemėlapiuose, tačiau įregistruojant kitus analogiškus tos pačios Seirijų apylinkės trečios kategorijos vietinės reikšmės kelius tarp privačių žemės sklypų, šis kelias nebuvo įtrauktas į registruotinų kelių sąrašą. Nurodė, jog siekiamu įteisinti keliu jis pats ir kitų sklypų savininkai naudojasi jau virš 10 metų, tačiau vienintelė gretimo sklypo Nr.130 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkė N. S. dėl ankstesnių nesutarimų su juo atsisakė duoti sutikimą išregistruoti servitutą iš žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nors jau apie dešimt metų į savo sklypą važinėja būtent jo prašyme siekiamu įteisinti valstybinės žemės keliu, o ne jo žemėje esančiu servitutiniu pravažiavimu. Nurodė, jog Lazdijų rajono apylinkės teisme buvo iškėlęs civilinę bylą Nr. 2-17-743/2013, kurioje siekė panaikinti savo žemėje esantį servitutinį pravažiavimą, kaip nereikalingą, nes visi be išimties gretimų sklypų savininkai turi galimybę patekti į savo sklypus siekiamu įregistruoti keliu ar kitais įregistruotais valstybiniais trečios kategorijos vietinės reikšmės keliais. Minėtoje byloje teismas išaiškino šalims teisę kreiptis dėl ginčo kelio sutvarkymo ir įteisinimo, todėl pareiškėjas, pasinaudojęs šia teise, kreipėsi į atsakovą dėl kelio įtraukimo į Lazdijų rajono savivaldybės prižiūrimų kelių sąrašą. Tačiau savivaldybė be jokios aiškios priežasties 2014-01-13 raštu Nr. 1-195 atsisakė jo prašymą tenkinti, nepateikdama atsisakymo argumentų. Kadangi atsakovas atsisakė vykdyti savo prievolę, t.y. pagal pateiktą sklypo naudotojo prašymą apskaityti, inventorizuoti, atlikti kelio (privažiavimo) nuo (duomenys neskelbtini) g. link aukščiau minėtų sklypų kadastrinius matavimus su išpildomosiomis geodezinėmis nuotraukomis bei įrašyti šį kelią į Lazdijų rajono savivaldybės vietinių kelių sąrašą, prašo Lazdijų r. savivaldybės administraciją tai įpareigoti atlikti teismine tvarka. Pareiškėjo atstovė pažymėjo, jog pareiškėjas šiuo ginču nesiekia, kad būtų panaikintas kelio servitutas jo žemės sklype ar, kad būtų nustatytas kitas kelio servitutas valstybinėje žemėje, bet siekia įteisinti jau eilę metų egzistuojantį ir naudojamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus užsakymu AB„Hidroprojektas" atliktą ir suformuotą valstybei priklausančioje žemėvaldoje bendro naudojimo 0,05 ha ploto 6 metrų pločio kelią (pravažiavimą), dėl kurio gretimų žemės sklypų savininkai yra pasirašę 2002-09-06 Žemės sklypų paženklinimo –parodymo akte. Pabrėžė, jog pareiškėjui netrukdoma naudotis ginčo keliu, bet minėtas privažiavimas yra blogos kokybės, todėl šiuo teisminiu ginču pareiškėjas siekia, kad savivaldybė pasirūpintų keliu, jį sutvarkytų, nes tai susiję ne vien su jo interesais, bet dar 4 žemės sklypų naudotojų interesais. Neįteisinant kelio, yra apsunkintas įvažiavimas į jo naudojamą žemės sklypą, nes iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės negalima įvažiuoti į minėtą žemės sklypą, kadangi toje vietoje žemės sklypas ribojasi su pelke.

Atsiliepimas

Lazdijų rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka. Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 91-95) ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog skundas nepagrįstas. Pareiškėjas A. K. 2013-12-12 raštu kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją su prašymu apskaityti ir inventorizuoti (duomenys neskelbtini) esantį kelią nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kelias), atlikti šio kelio kadastrinius matavimus su išpildomosiomis geodezinėmis nuotraukomis bei įrašyti šį kelią į Lazdijų rajono savivaldybės vietinių kelių sąrašą, patikslinant 2011-12-22 Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 5TS-246. Lazdijų rajono savivaldybės administracija išnagrinėjusi A. K. 2013-12-12 rašte išdėstytas aplinkybes, informavo A. K., kad atsižvelgiant į rašte minimo vietinės reikšmės kelio kategoriją, jo svarbą bei reikšmę bendrame Lazdijų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo kontekste, šiuo metu neturi galimybių įtraukti minėto kelio į Lazdijų rajono savivaldybės tarybos patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą (toliau- ir Sąrašas). Atsakovo nuomone, pareiškėjas A. K. šiuo teisminiu ginču siekia panaikinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiame (duomenys neskelbtini) . esantį servitutinį kelią, tačiau ginčas dėl minėto servitutinio kelio panaikinimo išspręstas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-743/2013, kuriuo A. K. ieškinys dėl servituto pasibaigimo buvo atmestas. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1542-260/2013 Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą, todėl pareiškėjo prašymas įrengti naują kelią, siekiant panaikinti nustatytą kelio servitutą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir nenurodant kitų pagrįstų motyvų, iš esmės prieštarauja suformuotai teisminei praktikai. Pažymėjo, jog nei Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, nei kiti Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtrą, tiesimą, projektavimą, priežiūrą ar naudojimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos savivaldybėms projektuoti, tiesti ir vykdyti kelių įrengimui būtinus darbus pagal gyventojų prašymus ar reikalavimus. Pažymėjo, jog pareiškėjo prašomas įrašyti į Sąrašą Kelias yra numatytas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 4VĮ-4.4.2.)-964 patvirtintame Lazdijų rajono Seirijų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau- ir Žemėtvarkos projektas). Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 3 papunktyje numatyta, kad parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai be kitų institucijų derinami ir su savivaldybės administracijos direktoriumi pagal žemės buvimo vietą. Žemėtvarkos projekto rengėjas - UAB „Sweco hidroprojektas" 2013-04-29 raštu Nr. 12-563 pateikė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriui derinti keturis žemės reformos žemėtvarkos projektus, tarp jų - ir Seirijų kadastro vietovės. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013-05-03 raštu Nr. 1-1900 informavo projektų rengėją, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsisako derinti teiktus projektus, kadangi projektuojamų kelių juostos ties naujai projektuojamais žemės sklypais neatitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio nuostatos, numatančios minimalų kelių juostos plotį- 10 metrų. Taip pat Lazdijų rajono savivaldybės administracija minėtame rašte pateikė prašymą pataisyti projektus pagal pateiktas pastabas ir teikti derinimui pakartotinai, tačiau pakartotiniam derinimui projektai nebuvo pateikti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius neatsižvelgė į Lazdijų rajono savivaldybės administracijos pastabas ir Žemėtvarkos projektą tvirtino be Lazdijų rajono savivaldybės administracijos privalomo derinimo. Kadangi Kelias neatitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų vietinės reikšmės III kategorijos kelių juostos minimalių pločio reikalavimų, t.y. nesiekia 10 metrų pločio (yra tik 6 metrų pločio), todėl Lazdijų rajono savivaldybės administracija pagrįstai nurodė neturinti galimybių įrengti bei įteisinti minėtą Kelią. Pažymėjo, jog pagal Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790, 9 punktą žemės reformos žemėtvarkos projektuose nurodomas tik perspektyvinis vietinių kelių tinklas. Todėl net ir tais atvejais, kai žemėtvarkos projektas atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus, Lazdijų rajono savivaldybės administracija projektuodama, tiesdama, rekonstruodama ir vykdydama kitas jai teisės aktų priskirtas kelių priežiūros funkcijas, visų pirma, atsižvelgia į viešojo intereso tenkinimą. Kelio, kaip sudėtingo inžinerinio statinio, įrengimas ir įteisinimas, įtraukiant jį į Lazdijų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, reikalauja didelių lėšų, todėl prioritetai teikiami keliams, kurie turi svarbią reikšmę vietos infrastruktūrai (pramonei, prekybai, turizmui ir pan.), šalia kurių gyvena daugiausiai gyventojų, vyksta intensyviausias eismas ir pan. Kadangi konkrečiu atveju Kelias yra skirtas privažiavimui prie sodybos ir dirbamos žemės sklypų, atsižvelgiant į savivaldybės turimas lėšas ir prioritetus, pareiškėjo prašymas buvo pagrįstai netenkintas. Prašė skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo N. S. su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą ( I t., b.l. 110-112) bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas šiuo teisminiu ginču siekia panaikinti jo žemės sklype esantį servitutinį kelią, skirtą kitų žemės sklypų naudotojams pravažiuoti į kaimą. Minėtą kelią jis yra suaręs ir neatstatęs iki šiol. Pažymėjo, jog Lazdijų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-17-743/2013 buvo išnagrinėtos visos aplinkybės, tame tarpe ir dėl A. K. norimo įteisinti Kelio panaudojimo privažiavimui prie jos sklypo, tačiau buvo nustatyta, kad tai nėra kelias, kuriuo būtų galima tinkamai naudotis privažiavimui į jos žemės sklypą.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Omnitel“ ( I t., b.l. 186-189) atsiliepime ir minėtos įmonės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka. Jo nuomone, nėra teisinių galimybių įteisinti ginčo kelią, nes jis neatitinka minėto pobūdžio keliams reikalingo 10 m. pločio, be to, tai susiję su pareiškėjo nesąžiningais tikslais, kuriais siekiama panaikinti servitutinį kelią pareiškėjo sklype. Servitutas nustatytas tam, kad tretieji asmenys N. S. ir UAB „Omnitel“, turinti N. S. sklype statinį – GSM standarto mobilaus ryšio bazinę stotį, galėtų patekti į ją ir tinkamai ją naudoti. Pareiškėjas servitutinį kelią yra suaręs ir neteisėtais veiksmais trukdo tretiesiems suinteresuotiems asmenims naudotis jiems priklausančiu turtu.

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime ( I t., b.l. 149-150) ir minėtos institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo kelias yra pažymėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 4VĮ-4.4.2.)-964 patvirtintame Lazdijų rajono Seirijų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Jis atitinka Vyriausybės nutarimo 1992-10-22 nutarime Nr. 790 „Dėl vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų patvirtinimo“ 11punkte numatytą III kategorijos vietiniams keliams minimalaus pločio reikalavimą. Nurodė, jog pareiškėjas nesikreipė į Tarnybą dėl naudojimosi žemės sklypu netinkamų sąlygų, pravažiavimo nebuvimo, neįrodė, jog netenkinant prašymo, buvo pažeistos jo teisės, nes nėra trukdymų naudotis ginčo keliu.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. A., A. A. ir T. U. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str.).

Skundas netenkinamas.

Administracinėje byloje keliamas ginčas dėl kelio į įtraukimo į savivaldybės prižiūrimų vietinės reikšmės kelių sąrašą.

Šalies argumentai

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas A. K. 2013-12-12 prašymu (reg. 2013-12-13 Nr. 4-1175) kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją, prašydamas apskaityti ir inventorizuoti (duomenys neskelbtini) esantį kelią nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kelias), atlikti šio kelio kadastrinius matavimus su išpildomosiomis geodezinėmis nuotraukomis bei įrašyti šį kelią Lazdijų rajono savivaldybės vietinių kelių sąrašą, patikslinant 2011-12-22 Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 5TS-246 ( I t., b.l. 97).

2014-01-13 raštu Nr. I-195 Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ( I t., b.l. 34). Iš minėto rašto turinio spręstina, jog atsisakymas grindžiamas iš esmės argumentais, jog minimam keliui neteikiamas prioritetas, nes jis yra trečios kategorijos kelias, skirtas privažiavimui prie sodybos ir dirbamos žemės sklypų, tuo tarpu į vietinės reikšmės kelių sąrašus įtraukiami keliai, atitinkantys daugelio gyventojų poreikius, turintys didelę reikšmę vietos infrastruktūrai.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise 1994-11-23 Lazdijų rajono savivaldybės potvarkio Nr. 487-V pagrindu ( I t., b.l.33) Seirijų apylinkėje Miesto kolonijos kaime priklauso 9,43 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) skirtas ūkininko ūkiui, kuriame yra jo sodyba. Minėtame sklype nustatytas 0,2000 ha kelio servitutas (I t., b.l. 47-48), skirtas kitų žemės sklypų naudotojų pravažiavimui. Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčas dėl servitutinio kelio pasibaigimo buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-17-743/2013, kurioje A. K. ieškinys dėl servituto pasibaigimo buvo atmestas. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą ( I t., b.l. 21-24, 44-46). Minėtoje byloje buvo nustatyta, jog kelio servitutas reikalingas tam, kad N. S. ir UAB „Omnitel“, turinti statinį trečiajam suinteresuotam asmeniui N. S. priklausančiame sklype, galėtų patekti į sklypą ir jais naudotis.

Pareiškėjui 2012 m. balandžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2)-513 „Dėl Leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ ( toliau- ir Įsakymas) buvo leista pareiškėjui iki 2012-12-31 laikinai naudotis valstybinės žemės sklypo Nr. 4-7 plotu-2,20 ha, esančiu tame pačiame (duomenys neskelbtini) ( I t., b.l. 14-16). Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismui patvirtino, jog minėto sklypo panaudos santykiai tęsiasi, todėl byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas yra šio sklypo teisėtas naudotojas. Minėtas sklypas, esantis greta pareiškėjui nuosavybės teise pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, yra skirtas vykdyti žemės ūkio veiklai.

Pareiškėjas siekia įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą kelią, einantį nuo (duomenys neskelbtini) g. link sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu priklausančių tretiesiems suinteresuotiems asmenims A.ir A. A. ir N. S.), kuris numatytas prie Įsakymo esančioje Leidžiamo naudoti žemės sklypo schemoje, pagal kurią ties koordinatėmis 8-9 ribojasi su pareiškėjo sklypu ( I t. b.l. 16). Minėtas kelias buvo nurodytas kaip bendro naudojimo 6 metrų pločio valstybės žemėje esantis kelias 2002 m. rugsėjo 6 d. Lazdijų rajono Lazdijų savivaldybės Seirijų seniūnijos Seirijų kadastro vietovėje Miesto kolonijos kaime rengiamame žemės projekte, O. A. formuojamame žemės sklype Nr. 636-1, kaip privažiavimas nuo pagrindinio kelio Seirijai – Ročkiai ( I t., b.l. 12-13).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Lazdijų rajono savivaldybės Taryba 2011m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 5TS-246 patvirtino patikslintą Lazdijų rajono savivaldybės vietinių kelių sąrašą, tačiau ginčo kelio į vietinės reikšmės kelių sąrašą (toliau – ir Sąrašas) neįtraukė ( I t., b.l. 25-29). Minėtas kelias taip pat nebuvo įtrauktas į Sąrašą ir vėlesniu, t.y. 2013m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 5TS-897 ( II t., b.l. 10-31).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo kelias yra numatytas 2011-08-02 Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų , Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 4VĮ-( 14.4.2)-725 patvirtintame žemėtvarkos projekte, kuriame Pareiškėjo naudojamas žemės sklypas pažymėtas Nr. 4-7 ( It., b.l. 71, II t., b.l. 70-71), tiek vėlesniame 2013-06-14 Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymu Nr.l 4VĮ (14.4.2)-964 ( I t., b.l. 99, II t., 68-69) patvirtintame Lazdijų rajono Seirijų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriame pareiškėjo žemės sklypas pažymėtas Nr. 1321N. Pažymėtina, jog Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsisakė derinti minėtą žemėtvarkos projektą, atsisakymo pagrindu nurodydama tai, jog projektuojamų kelių juostos neatitinka LR Kelių įstatymo 11 straipsnio nuostatos dėl 10 metrų minimalaus kelių juostos pločio (I t., b.l. 100-102). Minėtu argumentu atsakovas remiasi ir šioje byloje, nurodydamas, jog ginčo kelio negalima įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą dėl jo pločio neatitikimo minėtai įstatymo nuostatai.

Pareiškėjas šioje byloje siekia, kad ginčo keliu rūpintųsi savivaldybė ir būtų užtikrinti jo interesai savivaldybės prižiūrimu keliu patekti į naudojamą žemės sklypą.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus. Nagrinėjant bylą turi būti tikrinama, ar atsakovas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus, ar turi teisės normomis pagrįstą pareigą atlikti tokius veiksmus, o pareiškėjas teisę reikalauti atitinkamų veiksmų atlikimo.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas nustato savarankišką Konstitucijos ir įstatymų priskirtą savivaldybių funkciją – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimą. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o 6 straipsnio 4 dalis nustato, jog vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. LR Vyriausybės nutarimo 1992-10-22 nutarime Nr. 790 „Dėl vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų patvirtinimo 20 punkte įtvirtinta, jog vietiniai keliai, nutiesti vietos savivaldos biudžeto lėšomis, apskaitomi vietos savivaldybės turto balanse.

Taigi pagal ginčo teisinį reglamentavimą minėta funkcija yra priskiriama išimtinai savivaldybės kompetencijai (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 44 p., Kelių įstatymo 6 str. 4d.). Nors konkretūs kriterijai, kuriais remiantis, keliai įtraukiami į savivaldybės vietinės reikšmės sąrašus, teisės aktais nėra nustatyti, tačiau minėtų teisės aktų normų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog šis klausimas yra priskirtas spręsti išimtinai savivaldybės tarybos diskrecijai ir turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į savivaldos tikslus, principus, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus, finansinius išteklius (Vietos savivaldos įstatymo 2 str., 3 str., 4 str.). Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad minėti teisės aktų reikalavimai neįtraukiant ginčo kelio į Sąrašą būtų pažeisti. Pareiškėjo prašymo padavimo metu galiojusio Kalių priežiūros ir plėtros programos lėšų Lazdijų rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams bei gatvėms tiesti, taisyti ( remontuoti), rekonstruoti, prižiūrėti ir saugos eismo sąlygoms užtikrinti naudojimo ir skirstymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2008-02-12 sprendimu Nr. 5TS-322 ( toliau- ir Aprašas), vykdant Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą funkciją dėl kelių tiesimo, taisymo, remonto bei LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimą Nr. 447 „Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“, buvo numatyta, jog kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti naudojamos pagal Lazdijų rajono savivaldybės pateiktus ir su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos suderintus Duomenų apie objektus sąrašus ( Aprašo 2p.), prašymai dėl vietinės reikšmės kelių tiesimo (remonto) teikiami savivaldybės administracijai iki kiekvienų metų 31 d., prašymus gali teikti rajono savivaldybės reguliavimo sričiai priklausančių įstaigų ar įmonių vadovai, seniūnijų seniūnai, bendruomenės ir jų atstovai, rajono savivaldybės gyventojai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys (Aprašo 3p.). Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyrius, vadovaudamasis LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 447, savivaldybės vietinio ūkio ir infrastruktūros priežiūros ir plėtros programa, Lazdijų rajono savivaldybės strateginiu plėtros planu, atsižvelgdamas į rajono savivaldybės administracijoje gautus prašymus iki kovo 1 d. numato būtinus darbus, parengia lėšų poreikio suvestinę ir siūlo rajono savivaldybės merui, administracijos direktoriui bei rajono savivaldybės tarybos Vietinio ūkio ir aplinkosaugos komitetui svarstyti dėl objektų įtraukimo į Kelių priežiūros programos lėšomis finansuojamų objektų sąrašą (Aprašo 4p.). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas yra pasinaudojęs teise teikti šio pobūdžio prašymą. Byloje nekeliamas procedūrų neatitikimo teisės aktų reikalavimams klausimas. ABTĮ 3 str. 2dalyje įtvirtinta, jog teismas nevertina viešojo administravimo subjekto veiksmų ( neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas , ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, ar jo veiksmai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Konkrečiu atveju tokio pobūdžio pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, teismas sutinka su atsakovo atstovės pozicija, jog vietinių kelių įtraukimas į sąrašą yra savivaldybės tarybos prerogatyva ir diskrecijos teisė, todėl savivaldybės taryba ir administracija, neprivalėjo atsižvelgti į pareiškėjo prašymą. 2014-01-13 Nr. 1-195 savivaldybės administracijos raštas, ginčijamas šioje byloje, patvirtina, jog pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas, nors jame nėra nurodytas konkretus atsisakymo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus teisinis pagrindas, tačiau iš atsakymo turinio spręstina, jog buvo remtasi LR Kelių įstatymo nuostatomis ir Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintais vietos savivaldos tikslais, principais, atsižvelgta į viešo ir privataus interesų pusiausvyrą, gyventojų poreikius, atsisakymo tenkinti prašymą faktinės aplinkybės išdėstytos, todėl teismo nuomone, skundžiamas raštas iš esmės atitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus ir aukščiau nurodyti trūkumai nesudaro pagrindo jo panaikinimui ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus tenkinimui.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsisakant ginčo kelią įtraukti į Sąrąšą yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą, tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas ir tik nustatęs pažeidimą įgyja teisę jį apginti, priimdamas vieną iš ABTĮ 88 str. nurodytų sprendimų.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimus sieja su valstybinės žemės sklypo (Nr. 4-7) 2,20 ha, suteikto 2012 m. balandžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2)-513, naudojimosi apsunkinimu. Nurodė, jog ginčo kelias ( nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės) yra blogos kokybės, sunkiai pravažiuojamas, o iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės apkritai nėra įvažiavimo į jo sklypą, ties Gudelių-Seirijų keliu iš pietų pusės jo sklypas ribojasi su pelke, todėl ginčo kelio neįtraukimas į Sąrašą apsunkina, o esant blogoms oro sąlygoms atima galimybę naudotis sklypu pagal nustatytą paskirtį, t.y. vykdyti žemės ūkio veiklą.

Nors nurodyti pažeidimai iš esmės susiję su žemės sklypo naudojimo sąlygomis, tačiau administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į minėtą sklypą suteikusį viešojo administravimo subjektą -Nacionalinę žemės tarnybos Lazdijų skyrių dėl netinkamų žemės sklypo naudojimo sąlygų. 2012-04-20 įsakymas, kuriuo suteiktas minėtas sklypas nėra ginčijamas, naudojimosi žemės sklypo sąlygos, nustatytos prie minėto įsakymo pridėtoje Leidžiamo naudotis žemės ūkio paskirties Žemės sklypo schemoje, su kuria pareiškėjas buvo supažindintas ir yra pasirašęs, jog su jomis sutinka ( II t., b.l. 16). Pats pareiškėjas nurodė ir jo teismui pateikti jo įrodymai – antstolės A. K. sudarytas 2012-09-26 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (I t., b.l. 76-89) patvirtina, jog prie jo naudojamo žemės sklypo yra privažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) g. Pareiškėjas ir jo atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad kelio valstybinėje žemėje būklė gera. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaip nors pareiškėjui būtų trukdoma juo naudotis, ar kitokiu būdu ribojamos pareiškėjo teisės, naudojantis ginčo Keliu, jo neįtraukus į Sąrašą. Todėl darytina išvada, jog neįtraukus kelio į Sąrašą, jo teisių apimtis minėto objekto atžvilgiu nesusiaurėja.

Teismo posėdžio metu atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovės nurodė, jog buvo nuvykusios į vietą ir teigė, jog į minėtą sklypą galima patekti ir iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, su kuria sklypas ribojasi, o pelkė yra toliau nuo kelio ribos. Šią aplinkybę patvirtina fotonuotrauka ( I t., b.l. 106 ) bei spalvotos ištraukos iš 2011 m. bei 2013 m. žemėtvarkos projektų su sutartiniais ženklais ( II t., b.l.68-71). Tačiau net ir pritariant pareiškėjo argumentams dėl apsunkinto įvažiavimo į ginčo sklypą iš (duomenys neskelbtini) g., minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovą įpareigoti atlikti pareiškėjo prašyme nurodytus veiksmus, nes pareiškėjas sutiko su žemės sklypo naudojimo sąlygomis, administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai ir turimos jo teisės neįtraukiant ginčo kelio į Sąrašą būtų pažeisti, kad būtų trukdoma naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį.

Nagrinėjant administracinę bylą taip pat nustatyta, jog ginčo kelio nėra galimybių įtraukti į Sąrašą, nes šis kelias neatitinka LR kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto vietinės reikšmės III kategorijos keliams juostos minimalaus 10 metrų pločio reikalavimų. LR Vyriausybės nutarimo 1992-10-22 nutarime Nr. 790 „Dėl vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų patvirtinimo“ 11.3punkte nurodoma, jog III kategorijos vietiniai keliai turėtų sutapti su savininkų sklypų ribomis, jų sankasos viršūnės plotis -5,5 arba 4,5 metro. Kelių įstatymo 2 str. 3punkte yra pateikta kelio sąvoka, nurodyta, jog kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog Vyriausybės nutarimo Nr. 790 11.3 punktas nustato tik kelio sankasos plotį, sankasa yra kelio juostos dalis, kuriai nustatytas Kelių įstatyme 11 metrų pločio reikalavimas, todėl teismas nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime išdėstyta nuomone, jog ginčo kelias atitinka III kategorijos vietinės reikšmės keliams nustatytus reikalavimus dėl jo pločio, nes ginčo kelio plotis valstybei priklausančioje žemėje sudaro 6 metrus.

Iš skundo, adresuoto Lazdijų rajono savivaldybės administracijai bei teismui turinio (I t., b.l. 54, 96), kitų administracinėje byloje esamų duomenų ( Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-743/2013, Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1542-260/2013, I t., b.l. 21-24, 44-46) spręstina, jog šiuo teisminiu ginču pareiškėjas siekia panaikinti 0,2000 ha kelio servitutą, einantį per jo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ( sodybą), esantį greta ginčo sklypo.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis prašymo pagrįstumas siejamas su kitų žemės sklypų naudotojų interesų gynimu, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes įstatymas suteikia teisę ginti tik savo pažeistas subjektines teises ir interesus ( ABTĮ 5 str.).Pareiškėjas nėra įgaliotas ginti viešo intereso. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo subjektyvinė teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tokios pat kreipimosi į teismą nuostatos yra įtvirtintos ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnyje yra apibrėžta „savivaldybės sąvoka“, nurodyta, jog savivaldybė – tai yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. Vienas iš esminių vietos savivaldos principų yra atstovaujamosios demokratijos principas, kuris įgyvendinamas per savivaldybės tarybą, jai svarstomais klausimais priimant sprendimus ir kontroliuojant jų įgyvendinimą (Vietos savivaldos įstatymo 4 str., 11 str., 12 str. ), taigi bendruomenės interesai yra atstovaujami per vietos savivaldos organą – savivaldybės tarybą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į ginčo teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Janina VitunskienėRimantas GiedraitisAlgis Markevičius