Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-07-23 · Administracinė byla Nr. A-875-858/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-01-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2016-03-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-23
Bylos Nr.
A-875-858/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00179-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lazdijų rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“, N. S., A. A., T. U.
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-875-858/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00179-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 4.5.; 35.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“, N. S., A. A., A. A., T. U. dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, patikslintu skundu (t. I, b. l. 53-56) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2014 m. sausio 13 d. raštą Nr. 1-195;

2) įpareigoti Lazdijų rajono savivaldybės administraciją apskaityti turto balanse, inventorizuoti, atlikti vietinės reikšmės III kategorijos kelio (privažiavimo), einančio nuo (duomenys neskebtini), esančių (duomenys neskebtini) kaime, (duomenys neskebtini) seniūnijoje, (duomenys neskebtini) kadastro vietovėje, Lazdijų rajone, kadastrinius matavimus bei įrašyti šį kelią į Lazdijų rajono savivaldybės prižiūrimų vietinės reikšmės kelių sąrašus.

Pareiškėjas paaiškino, jog 2013 m. spalio 29 d. su prašymu ir 2013 m. gruodžio 10 d. su pakartotiniu prašymu kreipėsi Lazdijų rajono savivaldybės administraciją dėl privažiavimo kelio kadastrinių matavimų atlikimo ir jo įtraukimo į Lazdijų rajono savivaldybės prižiūrimų kelių sąrašą. Kelias, kurį pareiškėjas siekia įregistruoti, nėra servitutinis. Valstybinėje žemėvaldoje esantis pravažiavimas buvo numatytas aplink jį suformavus privačios nuosavybės žemės sklypus Nr. 4-5, Nr. 4-3, Nr. 636-1 ir Nr. 130, esančius (duomenys neskebtini) kaime, (duomenys neskebtini) kadastro vietovėje, Lazdijų rajone. Lazdijų rajono savivaldybė 2014 m. sausio 13 d. atsakyme Nr. 1-195 yra patvirtinusi, jog tai yra III kategorijos valstybinis vietinės reikšmės kelias, skirtas privažiavimui prie sodybos ir dirbamų žemės sklypų.

Siekiamas įteisinti kelias realiai egzistuoja natūroje, be to, yra pažymėtas ir Lazdijų rajono žemėlapiuose, tačiau įregistruojant kitus analogiškus tos pačios (duomenys neskebtini) apylinkės III kategorijos vietinės reikšmės kelius tarp privačių žemės sklypų šis kelias nebuvo įtrauktas į registruotinų kelių sąrašą. Nurodė, jog siekiamu įteisinti keliu pareiškėjas ir kitų sklypų savininkai naudojasi jau virš dešimt metų, tačiau vienintelė gretimo sklypo Nr. 130, kadastrinis Nr. (duomenys neskebtini), savininkė N. S. dėl ankstesnių nesutarimų su pareiškėju atsisakė duoti sutikimą išregistruoti servitutą iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskebtini), nors jau apie dešimt metų į savo sklypą važinėja jo prašyme siekiamu įteisinti valstybinės žemės keliu, o ne jo žemėje esančiu servitutiniu pravažiavimu.

Nurodė, jog Lazdijų rajono apylinkės teisme pareiškėjas buvo iškėlęs civilinę bylą Nr. 2-17-743/2013, kurioje siekė panaikinti savo žemėje esantį servitutinį pravažiavimą kaip nereikalingą, nes visi be išimties gretimų sklypų savininkai turi galimybę patekti į savo sklypus siekiamu įregistruoti keliu ar kitais įregistruotais valstybiniais III kategorijos vietinės reikšmės keliais. Minėtoje byloje teismas išaiškino šalims teisę kreiptis dėl ginčo kelio sutvarkymo ir įteisinimo, todėl pareiškėjas, pasinaudojęs šia teise, kreipėsi į atsakovą dėl kelio įtraukimo į Lazdijų rajono savivaldybės prižiūrimų kelių sąrašą. Savivaldybė be aiškios priežasties 2014 m. sausio 13 d. raštu Nr. 1-195 atsisakė pareiškėjo prašymą tenkinti, nepateikdama atsisakymo argumentų. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisakė vykdyti savo prievolę, t. y. pagal pateiktą sklypo naudotojo prašymą apskaityti, inventorizuoti, atlikti kelio (privažiavimo), einančio nuo Kalnų g. link aukščiau minėtų sklypų, kadastrinius matavimus su išpildomosiomis geodezinėmis nuotraukomis bei įrašyti šį kelią į Lazdijų rajono savivaldybės vietinių kelių sąrašą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, jog jis šiuo ginču nesiekia, kad būtų panaikintas kelio servitutas jo žemės sklype ar, kad būtų nustatytas kitas kelio servitutas valstybinėje žemėje, bet siekia, jog egzistuojantį ir naudojamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Lazdijų skyriaus užsakymu AB „Hidroprojektas” atliktą ir suformuotą valstybei priklausančioje žemėvaldoje bendro naudojimo 0,05 ha ploto 6 metrų pločio kelią (pravažiavimą), dėl kurio gretimų žemės sklypų savininkai yra pasirašę 2002 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypų paženklinimo–parodymo akte, atsakovas sutvarkytų, nes tai susiję ne vien su jo interesais, bet dar keturių žemės sklypų naudotojų interesais. Neįteisinant kelio yra apsunkintas įvažiavimas į pareiškėjo naudojamą žemės sklypą, nes iš Laukų gatvės pusės negalima įvažiuoti į minėtą žemės sklypą, kadangi toje vietoje žemės sklypas ribojasi su pelke.

Atsiliepimas

Atsakovas Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė (t. I, b. l. 91-95) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog pareiškėjas 2013 m. gruodžio 12 d. raštu kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją su prašymu apskaityti ir inventorizuoti (duomenys neskebtini) kaime (duomenys neskebtini) seniūnijoje, (duomenys neskebtini) kadastro vietovėje, Lazdijų rajone, esantį kelią nuo (duomenys neskebtini), atlikti šio kelio kadastrinius matavimus su išpildomosiomis geodezinėmis nuotraukomis bei įrašyti šį kelią į Lazdijų rajono savivaldybės vietinių kelių sąrašą, patikslinant 2011 m. gruodžio 22 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 5TS-246.

Lazdijų rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. gruodžio 12 d. rašte išdėstytas aplinkybes, informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į rašte minimo vietinės reikšmės kelio kategoriją, jo svarbą bei reikšmę bendrame Lazdijų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo kontekste, šiuo metu neturi galimybių įtraukti minėto kelio į Lazdijų rajono savivaldybės tarybos patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas šiuo teisminiu ginču siekia panaikinti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskebtini), esančiame (duomenys neskebtini) k., (duomenys neskebtini) sen., (duomenys neskebtini) kadastro vietovėje, Lazdijų r. sav., esantį servitutinį kelią, tačiau ginčas dėl minėto servitutinio kelio panaikinimo išspręstas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17-743/2013, kuriuo pareiškėjo ieškinys dėl servituto pasibaigimo buvo atmestas. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1542-260/2013 Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą, todėl pareiškėjo prašymas įrengti naują kelią, siekiant panaikinti nustatytą kelio servitutą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir nenurodant kitų pagrįstų motyvų, iš esmės prieštarauja teismų sprendimams.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėjo, jog nei Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (toliau – ir Kelių įstatymas), nei kiti teisės aktai nenumato pareigos savivaldybėms projektuoti, tiesti ir vykdyti kelių įrengimui būtinus darbus pagal gyventojų prašymus ar reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjo prašomas įrašyti į sąrašą kelias yra numatytas Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 4VĮ-4.4.2.)-964 patvirtintame Lazdijų rajono (duomenys neskebtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (toliau – ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas), 3 papunktyje numatyta, kad parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai be kitų institucijų derinami ir su savivaldybės administracijos direktoriumi pagal žemės buvimo vietą. Žemėtvarkos projekto rengėjas UAB „Sweco hidroprojektas” 2013 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 12-563 pateikė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriui derinti keturis žemės reformos žemėtvarkos projektus, tarp jų ir (duomenys neskebtini) kadastro vietovės. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 1-1900 informavo projektų rengėją, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsisako derinti teiktus projektus, kadangi projektuojamų kelių juostos ties naujai projektuojamais žemės sklypais neatitinka Kelių įstatymo 11 straipsnio nuostatos, numatančios minimalų kelių juostos plotį – 10 metrų.

Lazdijų rajono savivaldybės administracija minėtame rašte pateikė prašymą pataisyti projektus pagal pateiktas pastabas ir teikti derinimui pakartotinai, tačiau pakartotiniam derinimui projektai nebuvo pateikti. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyrius neatsižvelgė į Lazdijų rajono savivaldybės administracijos pastabas ir žemėtvarkos projektą tvirtino be Lazdijų rajono savivaldybės administracijos privalomo derinimo. Nurodė, jog kelias neatitinka Kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų vietinės reikšmės III kategorijos kelių juostos minimalių pločio reikalavimų, t. y. nesiekia 10 metrų pločio (yra tik 6 metrų pločio), todėl Lazdijų rajono savivaldybės administracija pagrįstai nurodė neturinti galimybių įrengti bei įteisinti minėtą kelią.

Pažymėjo, jog pagal Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 (toliau – ir Nurodymai), 9 punktą žemės reformos žemėtvarkos projektuose nurodomas tik perspektyvinis vietinių kelių tinklas. Net ir tais atvejais, kai žemėtvarkos projektas atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus, Lazdijų rajono savivaldybės administracija, projektuodama, tiesdama, rekonstruodama ir vykdydama kitas jai teisės aktų priskirtas kelių priežiūros funkcijas, visų pirma atsižvelgia į viešojo intereso tenkinimą. Kelio, kaip sudėtingo inžinerinio statinio, įrengimas ir įteisinimas, įtraukiant jį į Lazdijų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, reikalauja didelių lėšų, todėl prioritetai teikiami keliams, kurie turi svarbią reikšmę vietos infrastruktūrai, šalia kurių gyvena daugiausiai gyventojų, vyksta intensyviausias eismas ir pan. Šiuo atveju kelias yra skirtas privažiavimui prie sodybos ir dirbamos žemės sklypų, todėl atsižvelgus į savivaldybės turimas lėšas ir prioritetus pareiškėjo prašymas buvo pagrįstai netenkintas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 110-112) nurodė, jog pareiškėjas šiuo ginču siekia panaikinti jo žemės sklype esantį servitutinį kelią, skirtą kitų žemės sklypų naudotojams pravažiuoti į kaimą. Minėtą kelią jis yra suaręs ir neatstatęs iki šiol. Pažymėjo, jog Lazdijų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-17-743/2013 buvo išnagrinėtos visos aplinkybės, tame tarpe ir dėl pareiškėjo norimo įteisinti kelio panaudojimo privažiavimui prie jos sklypo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“ (toliau – ir UAB „Omnitel“) atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 186-189) su pateiktu skundu nesutiko.

Paaiškino, jog nėra teisinių galimybių įteisinti ginčo kelią, nes jis neatitinka keliams reikalingo 10 metrų pločio, be to, tai susiję su pareiškėjo nesąžiningais tikslais, kuriais siekiama panaikinti servitutinį kelią pareiškėjo sklype. Servitutas nustatytas tam, kad N. S. ir UAB „Omnitel“, turintis N. S. sklype statinį – GSM standarto mobilaus ryšio bazinę stotį – galėtų patekti į jį ir tinkamai jį naudoti. Pareiškėjas servitutinį kelią yra suaręs ir neteisėtais veiksmais trukdo tretiesiems suinteresuotiems asmenims naudotis jiems priklausančiu turtu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 149-150) nurodė, jog ginčo kelias yra pažymėtas Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 4VĮ-4.4.2.)-964 patvirtintame Lazdijų rajono (duomenys neskebtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, jis atitinka Nurodymų 11 punkte numatytą III kategorijos vietiniams keliams minimalaus pločio reikalavimą. Nurodė, jog pareiškėjas nesikreipė į tarnybą dėl naudojimosi žemės sklypu netinkamų sąlygų, pravažiavimo nebuvimo, neįrodė, jog netenkinant prašymo buvo pažeistos jo teisės, nes nėra trukdymų naudotis ginčo keliu.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu (t. II, b. l. 113-120) pareiškėjo A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas 2013 m. gruodžio 12 d. prašymu kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją, prašydamas apskaityti ir inventorizuoti (duomenys neskebtini) kaime (duomenys neskebtini) seniūnijoje, (duomenys neskebtini) kadastro vietovėje, Lazdijų rajone esantį kelią nuo (duomenys neskebtini), atlikti šio kelio kadastrinius matavimus su išpildomosiomis geodezinėmis nuotraukomis bei įrašyti šį kelią Lazdijų rajono savivaldybės vietinių kelių sąrašą, patikslinant 2011 m. gruodžio 22 d. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 5TS-246. 2014 m. sausio 13 d. raštu Nr. I-195 Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Minėtas atsisakymas grindžiamas iš esmės argumentais, jog minimam keliui neteikiamas prioritetas, nes jis yra III kategorijos kelias, skirtas privažiavimui prie sodybos ir dirbamos žemės sklypų, tuo tarpu į vietinės reikšmės kelių sąrašus įtraukiami keliai, atitinkantys daugelio gyventojų poreikius, turintys didelę reikšmę vietos infrastruktūrai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, remdamasis administracinės bylos medžiaga, nustatė, jog pareiškėjui nuosavybės teise 1994 m. lapkričio 23 d. Lazdijų rajono savivaldybės potvarkio Nr. 487-V pagrindu (duomenys neskebtini) kaime priklauso 9,43 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskebtini), skirtas ūkininko ūkiui, kuriame yra jo sodyba. Minėtame sklype nustatytas 0,2000 ha kelio servitutas, skirtas kitų žemės sklypų naudotojų pravažiavimui. Ginčas dėl servitutinio kelio pasibaigimo buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-17-743/2013, kurioje pareiškėjo ieškinys dėl servituto pasibaigimo buvo atmestas. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje byloje buvo nustatyta, jog kelio servitutas reikalingas tam, kad N. S. ir UAB „Omnitel“, turintis statinį N. S. priklausančiame sklype, galėtų patekti į sklypą ir jais naudotis.

Pareiškėjui 2012 m. balandžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2)-513 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ buvo leista iki 2012 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis valstybinės žemės sklypo Nr. 4-7 plotu – 2,20 ha, esančiu tame pačiame (duomenys neskebtini) kaime, (duomenys neskebtini) kadastro vietovėje, Lazdijų rajone. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismui patvirtino, jog minėto sklypo panaudos santykiai tęsiasi, todėl byloje nebuvo ginčo, jog pareiškėjas yra šio sklypo teisėtas naudotojas. Minėtas sklypas, esantis greta pareiškėjui nuosavybės teise pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, yra skirtas vykdyti žemės ūkio veiklai. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas siekia įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą kelią, einantį nuo (duomenys neskebtini) (šiuo metu priklausančių A. ir A. A. ir N. S.), kuris numatytas prie įsakymo esančioje Leidžiamo naudoti žemės sklypo schemoje, pagal kurią ties koordinatėmis 8-9 ribojasi su pareiškėjo sklypu. Minėtas kelias buvo nurodytas kaip bendro naudojimo 6 metrų pločio valstybės žemėje esantis kelias 2002 m. rugsėjo 6 d. Lazdijų rajono Lazdijų savivaldybės (duomenys neskebtini) seniūnijos (duomenys neskebtini) kadastro vietovėje (duomenys neskebtini) kaime rengiamame žemės projekte, O. A. formuojamame žemės sklype Nr. 636-1, kaip privažiavimas nuo pagrindinio kelio (duomenys neskebtini).

Teismas taip pat nustatė, jog Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 5TS-246 patvirtino patikslintą Lazdijų rajono savivaldybės vietinių kelių sąrašą, tačiau ginčo kelio į vietinės reikšmės kelių sąrašą neįtraukė. Minėtas kelias taip pat nebuvo įtrauktas į sąrašą ir vėlesniu, t. y. 2013 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 5TS-897. Nurodė, jog ginčo kelias yra numatytas 2011 m. rugpjūčio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2)-725 patvirtintame žemėtvarkos projekte, kuriame pareiškėjo naudojamas žemės sklypas pažymėtas Nr. 4-7, tiek vėlesniame 2013 m. birželio 14 d. Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 14VĮ (14.4.2)-964 patvirtintame Lazdijų rajono (duomenys neskebtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriame pareiškėjo žemės sklypas pažymėtas Nr. 1321N. Pažymėjo, jog Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsisakė derinti minėtą žemėtvarkos projektą, atsisakymo pagrindu nurodydama tai, jog projektuojamų kelių juostos neatitinka Kelių įstatymo 11 straipsnio nuostatos dėl 10 metrų minimalaus kelių juostos pločio. Minėtu argumentu atsakovas rėmėsi ir šioje byloje, nurodydamas, jog ginčo kelio negalima įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą dėl jo pločio neatitikimo minėtai įstatymo nuostatai.

Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas šioje byloje siekia, kad ginčo keliu rūpintųsi savivaldybė ir būtų užtikrinti jo interesai savivaldybės prižiūrimu keliu patekti į naudojamą žemės sklypą.

Vertindamas administracinėje byloje kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 32 punktu, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 4 dalimi ir nurodė, jog vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Nurodymų 20 punkte įtvirtinta, jog vietiniai keliai, nutiesti vietos savivaldos biudžeto lėšomis, apskaitomi vietos savivaldybės turto balanse. Teismas sprendė, jog pagal ginčo teisinį reglamentavimą minėta funkcija yra priskiriama išimtinai savivaldybės kompetencijai (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 44 p., Kelių įstatymo 6 str. 4 d.). Nors konkretūs kriterijai, kuriais remiantis, keliai įtraukiami į savivaldybės vietinės reikšmės sąrašus, teisės aktais nėra nustatyti, tačiau minėtų teisės aktų normų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog šis klausimas yra priskirtas spręsti išimtinai savivaldybės tarybos diskrecijai ir turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į savivaldos tikslus, principus, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus, finansinius išteklius (Vietos savivaldos įstatymo 2 str., 3 str., 4 str.). Administracinėje byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad minėti teisės aktų reikalavimai neįtraukiant ginčo kelio į sąrašą būtų pažeisti.

Teismas nurodė, jog pareiškėjo prašymo padavimo metu galiojusiame Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų Lazdijų rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams bei gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), rekonstruoti, prižiūrėti ir saugos eismo sąlygoms užtikrinti naudojimo ir skirstymo tvarkos apraše, patvirtintame Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 5TS-322 (toliau – ir Aprašas), vykdant Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą funkciją dėl kelių tiesimo, taisymo, remonto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 447 „Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Nutarimas „Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“), buvo numatyta, jog kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti naudojamos pagal Lazdijų rajono savivaldybės pateiktus ir su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos suderintus duomenų apie objektus sąrašus (Aprašo 2 p.), prašymai dėl vietinės reikšmės kelių tiesimo (remonto) teikiami savivaldybės administracijai iki kiekvienų metų 31 d., prašymus gali teikti rajono savivaldybės reguliavimo sričiai priklausančių įstaigų ar įmonių vadovai, seniūnijų seniūnai, bendruomenės ir jų atstovai, rajono savivaldybės gyventojai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys (Aprašo 3 p.).

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio skyrius, vadovaudamasis Nutarimu „Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“, savivaldybės vietinio ūkio ir infrastruktūros priežiūros ir plėtros programa, Lazdijų rajono savivaldybės strateginiu plėtros planu, atsižvelgdamas į rajono savivaldybės administracijoje gautus prašymus iki kovo 1 d. numato būtinus darbus, parengia lėšų poreikio suvestinę ir siūlo rajono savivaldybės merui, administracijos direktoriui bei rajono savivaldybės tarybos Vietinio ūkio ir aplinkosaugos komitetui svarstyti dėl objektų įtraukimo į kelių priežiūros programos lėšomis finansuojamų objektų sąrašą (Aprašo 4 p.). Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas yra pasinaudojęs teise teikti šio pobūdžio prašymą ir byloje nekeliamas procedūrų neatitikimo teisės aktų reikalavimams klausimas.

Atsižvelgęs į nurodytą reguliavimą teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog vietinių kelių įtraukimas į sąrašą yra savivaldybės tarybos prerogatyva ir diskrecijos teisė, todėl savivaldybės taryba ir administracija neprivalėjo atsižvelgti į pareiškėjo prašymą. 2014 m. sausio 13 d. Nr. 1-195 savivaldybės administracijos raštas, ginčijamas šioje byloje, patvirtino, jog pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas. Teismas pabrėžė, jog nors jame nėra nurodytas konkretus atsisakymo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus teisinis pagrindas, tačiau iš atsakymo turinio spręstina, jog buvo remtasi Kelių įstatymo nuostatomis ir Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintais vietos savivaldos tikslais, principais, atsižvelgta į viešo ir privataus interesų pusiausvyrą, gyventojų poreikius, atsisakymo tenkinti prašymą faktinės aplinkybės išdėstytos, todėl skundžiamas raštas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus ir nurodyti trūkumai nesudaro pagrindo jo panaikinimui ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus tenkinimui.

Teismas pabrėžė, jog nors pareiškėjo įvardinti pažeidimai iš esmės susiję su žemės sklypo naudojimo sąlygomis, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į minėtą sklypą suteikusį viešojo administravimo subjektą – Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyrių – dėl netinkamų žemės sklypo naudojimo sąlygų. 2012 m. balandžio 20 d. įsakymas, kuriuo suteiktas minėtas sklypas, nėra ginčijamas, naudojimosi žemės sklypo sąlygos yra nustatytos prie minėto įsakymo pridėtoje leidžiamo naudotis žemės ūkio paskirties žemės sklypo schemoje, su kuria pareiškėjas buvo supažindintas ir yra pasirašęs, jog su jomis sutinka. Pats pareiškėjas nurodė ir jo teismui pateikti jo įrodymai – antstolės A. K. sudarytas 2012 m. rugsėjo 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas – patvirtino, jog prie jo naudojamo žemės sklypo yra privažiavimas nuo (duomenys neskebtini) g. Pareiškėjas ir jo atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad kelio valstybinėje žemėje būklė gera. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad kaip nors pareiškėjui būtų trukdoma juo naudotis ar kitokiu būdu ribojamos pareiškėjo teisės naudojantis ginčo keliu jo neįtraukus į sąrašą. Atitinkamai, teismas sprendė, jog, neįtraukus kelio į sąrašą, pareiškėjo teisių apimtis minėto objekto atžvilgiu nesusiaurėja.

Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atstovo ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovės nurodė, jog buvo nuvykusios į vietą ir teigė, jog į minėtą sklypą galima patekti ir iš Laukų g. pusės, su kuria sklypas ribojasi, o pelkė yra toliau nuo kelio ribos. Šią aplinkybę patvirtino fotonuotrauka bei spalvotos ištraukos iš 2011 m. bei 2013 m. žemėtvarkos projektų su sutartiniais ženklais. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pastebėjo, jog, net ir pritariant pareiškėjo argumentams dėl apsunkinto įvažiavimo į ginčo sklypą iš Laukų g., minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovą įpareigoti atlikti pareiškėjo prašyme nurodytus veiksmus, nes pareiškėjas sutiko su žemės sklypo naudojimo sąlygomis, administracinėje byloje nebuvo duomenų apie tai, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai ir turimos jo teisės neįtraukiant ginčo kelio į sąrašą būtų pažeisti, kad būtų trukdoma naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjant administracinę bylą taip pat nustatyta, kad ginčo kelio nėra galimybių įtraukti į sąrašą, nes šis kelias neatitinka Kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto vietinės reikšmės III kategorijos keliams juostos minimalaus 10 metrų pločio reikalavimų. Nurodymų 11.3 punkte nurodoma, jog III kategorijos vietiniai keliai turėtų sutapti su savininkų sklypų ribomis, jų sankasos viršūnės plotis – 5,5 arba 4,5 metro. Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punkte yra pateikta kelio sąvoka, nurodyta, jog kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą teismas sprendė, jog Nurodymų 11.3 punktas nustato tik kelio sankasos plotį, sankasa yra kelio juostos dalis, kuriai nustatytas Kelių įstatyme 11 metrų pločio reikalavimas, todėl teismas nesutiko su Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, jog ginčo kelias atitinka III kategorijos vietinės reikšmės keliams nustatytus reikalavimus dėl jo pločio, nes ginčo kelio plotis valstybei priklausančioje žemėje sudaro 6 metrus.

Pastebėjo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis prašymo pagrįstumas siejamas su kitų žemės sklypų naudotojų interesų gynimu, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes įstatymas suteikia teisę ginti tik savo pažeistas subjektines teises ir interesus. Pareiškėjas nėra įgaliotas ginti viešo intereso, be to, bendruomenės interesai yra atstovaujami per vietos savivaldos organą – savivaldybės tarybą.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas A. K. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 126-130) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 13 d. raštą Nr. 1-195, įpareigoti Lazdijų rajono savivaldybės administraciją apskaityti turto balanse, inventorizuoti, atlikti vietinės reikšmės III kategorijos kelio (privažiavimo) nuo (duomenys neskebtini), esančių (duomenys neskebtini) kaime, (duomenys neskebtini) seniūnijoje, (duomenys neskebtini) kadastro vietovėje, Lazdijų rajone, kadastrinius matavimus su išpildomosiomis geodezinėmis nuotraukomis bei įrašyti šį kelią į Lazdijų rajono savivaldybės prižiūrimų vietinės reikšmės kelių sąrašus. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog pareiškėjas byloje neginčija atsakovo prerogatyvos ar diskrecijos teisės, priešingai, nurodo, kad kelių paruošiamųjų darbų atlikimas ir kelio įrašymas į vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašą yra atsakovo funkcija. Pareiškėjas ginčija atsakovo nemotyvuotą atsisakymą įregistruoti jo nurodomą kelią vietinės reikšmės vidaus kelių sąraše.

Pareiškėjo nuomone, ginčo kelias yra reikšmingas, nes šiuo keliu naudojasi visi keturių sklypų savininkai, UAB „Omnitel”. Pareiškėjas negina kitų asmenų interesų, tik oponuoja atsakovo ir teismo išsakytai pozicijai, kad skunde pareiškėjas kelia išimtinai tik jam svarbaus kelio įteisinimo problemą. Iš valstybinės žemės fondo suprojektuotas ir patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytas kelias nėra ir negali būti nereikšmingas, nes yra būtinas privažiavimui prie išvardintų žemės sklypų. Priešingu atveju nebūtų buvę priežasties išskirti valstybinę žemę nereikalingo kelio suprojektavimui. Aplink yra pelkėtos teritorijos, todėl kelininkai ir kiti tos srities specialistai suprojektavo kelią būtent ten, kur yra saugu pravažiuoti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog jis prašo ginčo kelią įrašyti į III kategorijos kelių sąrašą, kiti aplinkiniai keliai turi tokią kategoriją. Atitinkamai, neaišku, kodėl tos pačios rūšies žemės sklypų savininkų interesai apsaugomi ne pagal tuos pačius kriterijus.

Pažymi, jog ginčo kelio plotis atitinka norminių aktų reikalavimus, apie tai bylos nagrinėjimo teisme metu pasisakė Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyrius. Šis valstybinės žemėvaldos kelias yra specialiai išskirtas iš sklypo Nr. 636-1 (O. A.) ploto su konkrečiu nurodytu pločiu – 6 metrų, yra 0,05 ha ploto ir tai atitinka Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto apibrėžimą, 11 straipsnio 3 dalį. Jeigu atsakovas vertina, jog prašomo įregistruoti kelio plotis yra per mažas, tai, vadovaujantis Nurodymų 28 punktu, atsakovas gali sudaryti žemės dalies pirkimo–pardavimo sandorius su gretimų sklypų savininkais.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiai, jog prašomas įregistruoti kelias yra geros būklės, tinkamas pravažiavimui, todėl juo naudojantis pareiškėjo teisės nepažeidžiamos ir todėl šio kelio nereikia įtraukti į vietinių kelių sąrašą, nepagrįsti įrodymais. Šio kelio būklė, atsižvelgiant į gamtines sąlygas, būna ir netinkama naudotis ir šiuo atveju yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės naudotis išnuomotu sklypu, negalint prie jo patekti. Pareiškėjo teisių pažeidimas turėtų būti pašalintas ir ginčo kelias įrašytas į vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašą ir atsakovo prižiūrimas.

Nurodo, jog pareiškėjui nebuvo žinoma, kad pateiktame žemės plane pažymėtas valstybinės žemės sąskaita suformuotas pravažiavimas į jo nuomojamą sklypą galėtų būti neįregistruotas, tokios aplinkybės jam nebuvo nepaaiškintos. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, jog kelio servitutas kitame, ne nuomojamame, o jo nuosavybės teise valdomame sklype nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 144-148) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog atsakovas palaiko poziciją, nurodytą atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pabrėžia, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde yra pateikiami abstraktaus pobūdžio motyvai, nepateikiant išsamaus ir teisiškai pagrįsto argumentavimo dėl teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog jis ginčo kelią įvardija kaip nereikšmingą ir nereikalingą. Remiasi Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi, 6 straipsnio 4 dalimi ir nurodo, jog įtraukti ar ne konkretų kelią į minėtą sąrašą yra išimtinai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos prerogatyva ir diskrecijos teisė. Taryba vykdydama minėtą funkciją inter alia atsižvelgia ir į turimą finansavimą bei tinkamą lėšų paskirstymą. Prioritetas teikiamas keliams, kurie turi didelę reikšmę vietos infrastruktūrai, šalia kurių gyvena daugiausiai gyventojų, vyksta intensyviausias eismas ir pan. Aplinkybė, kad šiuo metu, atsižvelgiant į turimą finansavimą bei kitus aspektus, kelias, dėl kurio kyla ginčas, nėra įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą ir artimiausiu metu nėra planuojamas jo įrengimas ir įteisinimas, savaime nereiškia, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracija šį kelią traktuoja kaip nereikalingą. Lazdijų rajono savivaldybės administracija neatmeta galimybės ateityje, atsiradus papildomam finansavimui ar pasikeitus kitoms aplinkybėms, minėtą kelią įrengti, įteisinti bei apskaityti savivaldybės turto balanse kaip inžinerinį statinį. Šiuo metu galimybės įtraukti minėtą kelią į vietinės reikšmės kelių sąrašą neįmanoma ir todėl, kad jis neatitinka tokios kategorijos keliams teisės aktais keliamų reikalavimų, t. y. kelias nesiekia 10 metrų pločio.

Atsakovas nurodo, jog Kelių įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostata reglamentuoja išimtis dėl kelio juostos ribų nustatymo jau nutiestiems ar tiesiamiems keliams. Pabrėžia, jog, vadovaujantis Nurodymų 9 punktu, perspektyvinis vietinių kelių tinklas nurodomas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, žemėtvarkos projektus rengia kvalifikuoti teritorijų planavimo, o ne kelių specialistai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. S. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 139-141) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pareiškėjo pagrindinis tikslas yra panaikinti servitutinį kelią, įregistruotą 1994 m. lapkričio 23 d. Lazdijų r. valdybos potvarkiu Nr. 487-V jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 19, unikalus Nr. (duomenys neskebtini), esančiame adresu (duomenys neskebtini) k., Lazdijų r. sav. Nurodo, jog pareiškėjas naudojasi tik ta nuomojamo žemės sklypo Nr. 1321 dalimi, kuri ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu Nr. 19, privažiavimas prie šios nuomojamo žemės sklypo dalies yra nuo Laukų g., t. y. nuo asfaltuoto kelio (duomenys neskebtini). Šį faktą patvirtina pateikta spalvota fotonuotrauka.

Pabrėžia, jog pareiškėjas nuomojasi valstybinės žemės sklypą Nr. 1321, ūkininkauja jame. Šis žemės sklypas ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl pareiškėjas žinojo, kad privažiavimas prie šio žemės sklypo yra nuo asfaltuoto kelio (duomenys neskebtini) .

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 136-138) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog vietinių kelių įtraukimas į sąrašą yra savivaldybės tarybos prerogatyva ir diskrecijos teisė, todėl savivaldybės taryba ir administracija neprivalėjo atsižvelgti į pareiškėjo pateiktą prašymą.

Nurodo, jog byloje yra pateikti duomenys, kad į pareiškėjo naudojamą žemės sklypą galima patekti ir kitu būdu (iš Laukų g. pusės su kuria sklypas ribojasi), o UAB „Omnitel“ ir kiti sklypų savininkai bei šios bylos dalyviai priversti naudotis keliu, kadangi pareiškėjas, siekiant panaikinti jo žemės sklype esanti servitutinį kelią, skirtą kitų žemės sklypų naudotojams pravažiuoti į kaimą, yra suaręs ir neatstatęs iki šiol.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, jog civilinėje byloje Nr. 2-17-743/2013 pagal A. K. ieškinį dėl jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatyto servituto pabaigos buvo išnagrinėtos visos aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes dėl pareiškėjo norimo įteisinti kelio panaudojimo privažiavimui, tačiau buvo nustatyta, kad tai nėra kelias, kuriuo būtų galima tinkamai naudotis. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė kelio reikšmingumo, tinkamumo, būtinumo. Tai, jog kelias yra iš valstybinės žemės fondo suprojektuotas ir 2013 m. birželio 14 d. Lazdijų rajono (duomenys neskebtini) kadastro vietovės patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytas, neįtakoja Lazdijų rajono savivaldybės administracijos sprendimo ginčo kelio neįtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad projektuojamo kelio juosta neatitinka Kelių įstatymo reikalavimų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, jog Nurodymų 11.3 punktas nustato kelio sankasos plotį, o sankasa yra kelio juostos dalis, kuriai Kelių įstatyme 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas minimalaus 10 metrų pločio reikalavimas. Be to, byloje nėra duomenų, kad kelio neįtraukimas į vietinės reikšmės kelių sąrašą susiaurintų pareiškėjo teisių apimtį naudojimo žemės sklypo atžvelgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos pareigos apskaityti turto balanse, inventorizuoti, atlikti vietinės reikšmės III kategorijos kelio (privažiavimo), einančio nuo (duomenys neskebtini), esančių (duomenys neskebtini) kaime, (duomenys neskebtini) seniūnijoje, (duomenys neskebtini) kadastro vietovėje, Lazdijų rajone, kadastrinius matavimus su išpildomosiomis geodezinėmis nuotraukomis bei įrašyti šį kelią į Lazdijų rajono savivaldybės prižiūrimų vietinės reikšmės kelių sąrašus.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės nurodęs, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus.

Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu su tokia teismo pozicija nesutinka ir teigia, jog teismas netinkamai vertino administracinėje byloje keliamą ginčą, netinkamai aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius aktus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, tokiam pareiškėjo vertinimui iš esmės nepritaria.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pareiškėjui nuosavybės teise Lazdijų rajono savivaldybės 1994 m. lapkričio 23 d. potvarkio Nr. 487-V pagrindu (duomenys neskebtini) apylinkėje (duomenys neskebtini) kaime priklauso 9,43 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskebtini), skirtas ūkininko ūkiui, kuriame yra jo sodyba. Minėtame sklype nustatytas 0,2000 ha kelio servitutas, skirtas kitų žemės sklypų naudotojų pravažiavimui (t. I, b. l. 47-48). Ginčas dėl servitutinio kelio pasibaigimo buvo sprendžiamas Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-17-743/2013, kurioje pareiškėjo ieškinys dėl servituto pasibaigimo buvo atmestas (t. I, b. l. 44-46). Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1542-260/2013 Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje byloje buvo nustatyta, jog kelio servitutas reikalingas tam, kad N. S. ir UAB „Omnitel“, turintis statinį N. S. priklausančiame sklype, galėtų patekti į sklypą ir jais naudotis (t. I, b. l. 21-24). Šiuo atveju pareiškėjas pateiktu skundu tiesiogiai nekvestionuoja šioje savo sklypo dalyje nurodyto servituto nustatymo, kaip kad nurodo proceso šalys atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 173-176). Nagrinėjamu inicijuotu ginču pareiškėjas iš esmės siekia, kad atsakovas apskaitytų ir inventorizuotų (duomenys neskebtini) kaime (duomenys neskebtini) seniūnijoje, (duomenys neskebtini) kadastro vietovėje, Lazdijų rajone, esantį kelią nuo (duomenys neskebtini), atliktų šio kelio kadastrinius matavimus su išpildomosiomis geodezinėmis nuotraukomis bei įrašytų šį kelią Lazdijų rajono savivaldybės vietinių kelių sąrašą, todėl nurodytu aspektu administracinis ginčas gali būti nagrinėjamas iš esmės (t. I, b. l. 53-56). Toks pareiškėjo siekis yra susijęs, be kita ko, su galimybe kreiptis dėl nustatyto servituto pabaigos pareiškėjo žemės sklypui.

Vertindama pareiškėjo inicijuojamą ginčą teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad ginčui spręsti aktualus teisinis reguliavimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos kelių įstatyme (2012 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Kelių įstatymas), Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosiuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 (1992 m. spalio 22 d. redakcija) (toliau – ir Nurodymai).

Pažymėtina, jog Kelių įstatymas nustato Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus. Priimant Kelių įstatymą jo aiškinamajame rašte buvo akcentuota, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, buvo pabrėžta, kad Lietuvoje yra daug gyvenviečių kelių ir gatvių, keliai buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių, įvairių žinybų ir kurie šiuo metu, galima sakyti, yra be šeimininkų, buvo pažymėta, kad Kelių įstatymas įteisins kelių priklausomybę pagal nuosavybės formas, kelių klasifikaciją ir nustatys kelių šakos valdymo, kelių priežiūros ir naudojimosi jais tvarką Lietuvoje (žr. 1994 m. birželio mėn. Kelių įstatymo aiškinamąjį raštą Nr. 21). Atitinkamai, ginčui aktualioje Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.).

Kelių įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad tokie keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodymų 9 punktas taip pat numato, kad perspektyvinis vietinių kelių tinklas nurodomas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Patys keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais (Kelių įstatymo 8 str. 2 d.).

Nurodytas reguliavimas lemia tai, kad keliai suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka yra numeruojami ir pavadinimai jiems suteikiami sudarant kelių sąrašus (Kelių įstatymo 6 str. 1 d.) ir tokius vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos (Kelių įstatymo 6 str. 4 d.). Nurodymų 17 punktas taip pat numato, kad vietiniai keliai registruojami vietos savivaldybėje, tuo tarpu 20 punktas įtvirtina, kad vietiniai keliai, nutiesti vietos savivaldybės biudžeto lėšomis, apskaitomi vietos savivaldybės turto balanse.

Atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo atveju ginčo nekyla dėl faktinės aplinkybės, jog ginčo kelias faktiškai egzistuoja, yra pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, t. y. ginčo kelias yra numatytas Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2)-725 patvirtintame žemėtvarkos projekte, tiek vėlesniame Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 14VĮ (14.4.2)-964 patvirtintame Lazdijų rajono (duomenys neskebtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (t. I, b. l. 91-95, 149-150, t. II, b. l. 68-71). Nors administracinėje byloje atsakovas ir pabrėžia, kad nepagrįstai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius neatsižvelgė į jo pastabas ir žemėtvarkos projektą, kuriame yra nurodytas ginčo kelio sprendinys, patvirtino be jo privalomo derinimo, kai derinti buvo atsisakyta motyvuojant tuo, kad kelių juostos ties naujai projektuojamais žemės sklypais neatitinka Kelių įstatymo 11 straipsnio nuostatos, kad minimalus kelių juostos plotis yra 10 m. (t. I, b. l. 91-95), tačiau jis pats nenurodo ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas yra ginčijęs šį patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, jog jis būtų pripažintas negaliojančiu (t. I, b. l. 91-95). Taigi jame numatyti sprendiniai yra galiojantys ir valstybės institucijos turi jais vadovautis, kol jie nėra pakeisti.

Šiame kontekste vis dėlto yra aktualu tai, kad pagal Kelių įstatymą kelias yra apibrėžiamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pagal šį įstatymą kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 str. 3 d.). Iš esmės analogiškai kelio sampratą pateikia ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (2009 m. balandžio 2 d. redakcija) (toliau – ir STR 1.01.09:2003), 9.1 punktas. Inžinerinis statinys šiame kontekste pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2014 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 9 punktą yra suprantamas kaip susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Taigi, iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad kelio samprata pirmiausiai yra siejama su jos atitikimu Kelių įstatyme numatytam teisiniam reguliavimui.

Iš dalies tokį aiškinimą patvirtina ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), reglamentuojančios žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką, 49 punktas, numatantis, kad projektuojamo žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą. Žemės masyvus į atskirus žemės sklypus gali suskaidyti keliai (išskyrus servitutinius kelius), vandens telkiniai ar kiti nekilnojamojo turto objektai. Projektuojamo žemės sklypo neskaido neįrengtas kelias (t. y. natūraliai išvažinėta žemės sklypo dalis be žemės sankasos, važiuojamosios dalies, kelkraščių ir kitų kelio sudedamųjų dalių) ir šiuo keliu užimta žemė gali būti privatizuojama ir šiuo atveju žemės sklypui nustatomas kelio servitutas (jeigu jis reikalingas).

Nagrinėjamu atveju atsakovas Lazdijų rajono savivaldybės administracija ir pareiškėjas iš esmės pripažįsta, kad faktinis išvažinėjimas neatitinka nurodytos kelio sampratos Kelių įstatymo prasme (kelias nėra suformuotas, nėra jo būtinų elementų, pareiškėjas pats nurodo, kad jis kartais susiaurėja iki 2,4 m.) ir atitinkamai kyla klausimas iš esmės dėl jo suformavimo Kelių įstatymo prasme, kadastrinių matavimo atlikimo ir vėliau jo įrašymo į vietinės reikšmės kelių sąrašą (t. I, b. l. 74-89, t. II, b. l. 169-171, 173-176). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nei Kelių įstatymas, nei Nurodymai, nei kiti aktai nenumato konkretaus laikotarpio, iki kada atsakovas turi nutiesti ir suformuoti kelią Kelių įstatymo prasme. Kelių įstatymas, kiti ginčo teisiniams santykiams taikytini teisės aktai aktualaus ir imperatyvaus reguliavimo dėl atitinkamo kelių nutiesimo laikotarpio, per kiek laiko turi būti įgyvendinti teritorijų planavimo sprendiniai taip pat nenumato. Iš esmės tokių veiksmų atlikimas, be kita ko, yra susijęs su šiems veiksmams atlikti skirtomis finansinėmis lėšomis, su tam tikrų prioritetų įvertinimu. Taigi šioje srityje atsakovas turi tam tikrą diskreciją, tačiau ji nėra absoliuti, sprendinių vykdymas gali priklausyti nuo viešojo intereso didesnio buvimo, finansinių išteklių buvimo, juos gali lemti kitos objektyvios aplinkybės, tačiau ne išimtinai subjektyvus vertinimas ir (ar) delsimas. Tai iš esmės patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 119 straipsnis, nustatantis, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai (Konstitucijos 120 str.). Konstitucijoje yra įtvirtintas savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) taip pat yra aiškinęs, jog Konstitucijoje įtvirtinti savivaldybių veiklos savarankiškumo pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją bei savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principai suponuoja tai, kad savivaldybių savarankiškumo laipsnis vykdant įvairias įstatymuose nustatytas funkcijas gali būti skirtingas. Kadangi visos savivaldybių funkcijos yra vykdomos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, šiuo atžvilgiu jos visos yra priskirtos savivaldybėms vykdyti; nė viena jų nereiškia savivaldybių absoliutaus savarankiškumo atitinkamoje srityje. Pati savivaldos teisės prigimtis suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad teisės aktai tokio konkretaus termino dėl kelių suformavimo nenumato, pabrėžia, kad atsakovas šiuo atveju, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą, taip pat akcentavo, jog kelio, kaip sudėtingo inžinerinio statinio, įrengimas ir įteisinimas, įtraukiant jį į Lazdijų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, reikalauja didelių lėšų, todėl prioritetai, be kita ko, teikiami keliams, kurie turi svarbią reikšmę vietos infrastruktūrai, šalia kurių gyvena daugiausiai gyventojų, vyksta intensyviausias eismas ir pan. Be to, pastebėtina, jog šiuo atveju atsakovas taip pat nesukūrė pareiškėjui ir teisėto lūkesčio, nežadėjo būtent tam tikru metu įrašyti ginčo kelią į kelių sąrašus. Nagrinėjamu atveju nepagrįsto, subjektyvaus delsimo ar kitų atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo taip pat nebuvo nustatyta. Pareiškėjas taip pat nepateikė argumentų, leidžiančių priešingai vertinti nurodytą situaciją.

Nurodytą aiškinimą ir vertinimą pagrindžia, tam tikrą atsakovo diskreciją liudija ir tai, kad pareiškėjo prašymo padavimo metu galiojusiame Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų Lazdijų rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams bei gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), rekonstruoti, prižiūrėti ir saugos eismo sąlygoms užtikrinti naudojimo ir skirstymo tvarkos apraše, patvirtintame Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 5TS-322 (toliau – ir Aprašas), yra numatyta, kad kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti naudojamos pagal Lazdijų rajono savivaldybės pateiktus ir su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos suderintus duomenų apie objektus sąrašus (Aprašo 2 p.), prašymai dėl vietinės reikšmės kelių tiesimo (remonto) teikiami savivaldybės administracijai iki kiekvienų metų 31 d., prašymus gali teikti rajono savivaldybės reguliavimo sričiai priklausančių įstaigų ar įmonių vadovai, seniūnijų seniūnai, bendruomenės ir jų atstovai, rajono savivaldybės gyventojai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys (Aprašo 3 p.). Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“, savivaldybės vietinio ūkio ir infrastruktūros priežiūros ir plėtros programa, Lazdijų rajono savivaldybės strateginiu plėtros planu, atsižvelgdamas į rajono savivaldybės administracijoje gautus prašymus iki kovo 1 d. numato būtinus darbus, parengia lėšų poreikio suvestinę ir siūlo rajono savivaldybės merui, administracijos direktoriui bei rajono savivaldybės tarybos Vietinio ūkio ir aplinkosaugos komitetui svarstyti dėl objektų įtraukimo į kelių priežiūros programos lėšomis finansuojamų objektų sąrašą (Aprašo 4 p.). Pareiškėjas šiuo atveju pasinaudojo Apraše numatyta teise teikti šio pobūdžio prašymą dėl ginčo kelio tiesimo, tačiau, kaip matyti, šis aktas taip pat nenumato termino, per kurį konkretus kelias turi būti suprojektuojamas, atliekami jo kadastriniai matavimai, jis suformuojamas ir apskaitomas vietinės reikšmės kelių sąraše, jis iš esmės sukuria tik tam tikrą atskaitomybę, kad klausimai dėl darbų tiesiant kelius, juos tvarkant, kad jie atitiktų Kelių įstatymo ir kitų aktualių teisės aktų keliamus reikalavimus finansavimo, įrašymo į kelių sąrašus būtų svarstomi ir įvertinami (t. I, b. l. 58-61).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šią konkrečią ginčo situaciją, tai, kad faktinis kelias realiai neatitinka Kelių įstatyme numatytos sampratos, sprendžia, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovo skundžiamą aktą ir įpareigoti atsakovą Lazdijų rajono savivaldybės administraciją apskaityti jį turto balanse, inventorizuoti, atlikti vietinės reikšmės III kategorijos kelio (privažiavimo), einančio nuo (duomenys neskebtini), esančių (duomenys neskebtini) kaime, (duomenys neskebtini) seniūnijoje, (duomenys neskebtini) kadastro vietovėje, Lazdijų rajone, kadastrinius matavimus bei įrašyti šį kelią į Lazdijų rajono savivaldybės prižiūrimų vietinės reikšmės kelių sąrašus. Iš esmės tai būtų susiję su tam tikro kelio suformavimu, su tam tikro teritorijų planavimo sprendinio priverstiniu įgyvendinimu, kai šiuo konkrečiu atveju įpareigojimo atlikti tokius veiksmus nebuvo nustatyta. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai iš dalies yra keistini, tačiau sprendimo rezoliucinė dalis yra teisinga, todėl paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo teisių pažeidimo kaip valstybinės žemės nuomininko, kad nėra užtikrinamas tinkamas privažiavimas prie nuomojamo žemės sklypo atskirai nepasisako. Pareiškėjas šiuo aspektu jo pažeidžiamas teises, atsižvelgęs į sudarytos nuomos sutarties sąlygas, taikytiną reguliavimą, gali bandyti ginti kreipdamasis į žemės nuomotoją, bendrosios kompetencijos teismą (t. II, b. l. 173-176).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. II, b. l. 126-130), tačiau šis pateiktas prašymas netenkintinas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kokios bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos pareiškėjui, kai sprendimas yra priimamas pareiškėjo naudai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmestinas ir iš esmės administracinėje byloje galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra netenkintinas (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl sprendimo motyvai iš dalies yra keistini, tačiau sprendimo rezoliucinė dalis paliktina nepakeista, nes nurodytų šioje teismo nutartyje motyvų pagrindu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pateiktus skundo reikalavimus. Dėl šių priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti ir pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė