- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-1542-260/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- N. S.
- Trečiasis asmuo
- Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Omnitel“, A. A., Omnitel Lazdijų rajono savivaldybės administracija Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Lazdijų žemėtvarkos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-743/2013 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei N. S. dėl servituto pabaigos, tretieji asmenys Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Omnitel“, A. A. ir A. A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu (b. l. 2-4, t. II) prašė pripažinti, kad atsakovės N. S. (pavardė iki santuokos – A.) atsisakymas duoti sutikimą atsisakyti servituto ieškovo sklype Nr. 19 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas ir nustatyti, kad pasikeitus aplinkybėms, t. y. išnykus servituto būtinumui, 1994 m. lapkričio 23 d. Lazdijų rajono valdybos potvarkiu Nr. 487-V nustatytas servitutas šiame sklype pasibaigė.
Atsiliepimas
Atsakovė N. S. su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l. 14-15, t. II) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu (b. l. 168-173, t. II) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. K. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei N. S., 1 210 Lt trečiajam asmeniui UAB ,,Omnitel“ ir 94,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad 1994 m. lapkričio 23 d. Lazdijų rajono valdybos potvarkiu Nr. 487-V ieškovo A. K. 9,43 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 0,20 ha kelio servitutas tam, kad atsakovė N. S. ir UAB ,,Omnitel“, turinti statinį atsakovės sklype, galėtų patekti į savo nuosavybę ir ja tinkamai naudotis. Ieškovas servitutinį kelią savavališkai suarė. Atsakovė į savo sklypą patenka pro trečiųjų asmenų A. A. ir A. A. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Remdamasis šiomis aplinkybėmis, ieškovas prašo panaikinti jo žemės sklype nustatytą kelio servitutą tuo pagrindu, kad servitutas pasibaigė. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, jog nekyla ginčo dėl to, kad nuo kelio (duomenys neskelbtini) per valstybės fondo žemę bei trečiųjų asmenų A. A. ir A. A. sklypą yra kelias, kuriuo atsakovė gali privažiuoti iki savo sklypo ir kuriuo faktiškai ji naudojasi apie 10 metų po to, kai ieškovas suarė jo žemės sklype buvusį servitutinį kelią iki atsakovės sklypų Nr. 130 ir Nr. 130-1. Šis faktiškai naudojamas bendro naudojimo kelias kaip vietinės reikšmės kelias Lazdijų rajono savivaldybėje neapskaitytas, neinventorizuotas, neatlikti jo kadastriniai matavimai su išpildomosiomis geodezinėmis nuotraukomis, jam nesuteiktas numeris ir pavadinimas. Šių darbų atlikimas nesuplanuotas. Kelio būklė dėl esamos dangos yra prasta, jis sunkiai išvažiuojamas, dėl ko buitines atliekas išvežanti įmonė sprendžia, kad kelio iki atsakovės sodybos nėra ir jai iki sodybos buitinių atliekų konteinerio neveža. Trečiasis asmuo UAB ,,Omnitel“, kurio pastatas yra atsakovės žemės sklype (projektinis Nr. 130-1), šiuo keliu naudojasi tik esant sausam orui, nes šlapiu metu šiuo keliu prie statinio neprivažiuoja. Iš UAB ,,Sweco hidroprojektas“ paaiškinimo teismas taip pat nustatė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame nepažymėtas ieškovo sklype esantis servitutinis kelias, o atsakovės sklype pažymėtas privažiavimas iš sklypo vakarinės pusės, bus tikslinamas pagal patikslintą žemės sklypo schemą – kelias atsakovės sklype iš jo vakarinės pusės neišlieka, šis kelias nenurodytas jos nuosavybės dokumentuose, neišskaičiuotas iš bendro ploto. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad tokios būklės ir statuso kelias nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog jau egzistuoja reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantįjį daiktą (atsakovės žemės sklypą, UAB ,,Omnitel“ statinį) tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto ieškovo žemės sklype. Nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, nes jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga įrengti kelią, kurio techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir taptų tinkamas naudoti. Atsakovė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų trukdant naudotis servitutiniu keliu prie savo sklypo patenka šiuo keliu, tačiau tai nereiškia, kad toks kelias yra pakankamas pagrindas užtikrinti tinkamą viešpataujančio daikto naudojimą. Nors keliui iki ieškovo žemės sklypo suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės adresas, o atsakovės – (duomenys neskelbtini), tai taip pat nereiškia, kad ir privažiavimas prie jų sodybų gali būti tik iš šių gatvių. Atsižvelgęs į gatvių išsidėstymo planą teismas nustatė, kad Kalnų gatvė neprieina prie atsakovės žemės sklypo (pastatų), tokio adreso suteikimas neužtikrina, kad atsakovė gali tinkamai naudotis savo žemės sklypu be nustatyto servituto. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas ieškinį iš esmės grindė netiksliu žemės reformos žemėtvarkos projektu, kurio ištraukos tikslinimo projektas rengiamas. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas pripažino nesant pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą atsisakyti servituto yra neteisėtas, kaip ir nėra pagrindo pripažinti išnykus servituto būtinumui, todėl ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Teismas taip pat nurodė, kad nors realiai atsakovė servitutiniu keliu naudotis negali, jai išlieka teisė reikalauti kelią atkurti, nes į senaties terminą servituto pabaigai laikas, kurį tarnaujančio daikto savininkas trukdė naudotis servitutiniu keliu, neįskaičiuojamas. Be to, šalys turi teisę kreiptis dėl kelio, einančio per trečiųjų asmenų A. A. ir A. A. žemės sklypą tinkamo sutvarkymo ir įteisinimo, kuris galėtų garantuoti tinkamą atsakovės ir UAB ,,Omnitel“ turto naudojimą be kelio servituto ieškovo sklype.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 2-8, t. III) ieškovas A. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neatsižvelgė ir neįvertino daugelio faktinių bylos aplinkybių, sprendimas paremtas prielaidomis. Teismas neįvertino, jog nustatytas servitutas nebėra reikalingas, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų – Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-02 įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2)-725 ištrauka, kurioje minėtas kelio servitutas nebenumatytas. Šį faktą taip pat patvirtina ir 2011-03-28 Lazdijų r. savivaldybės tarybos sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) kaimo gatvių pavadinimų suteikimo ir Lazdijų r. savivaldybės Administracijos direktoriaus 2011-11-05 įsakymas Nr. 10V-933 „Dėl adresų suteikimo“, kuriais ieškovo sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), o atsakovės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Be to, byloje yra nemažai įvairių žemėlapių bei schemų, kuriose ne visur tiksliai įvardinti vietovių ir gatvių pavadinimai bei numeriai. Siekiant pilnai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, ji skirtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos ŽŪM Lazdijų skyriaus atstovės aiškinimas, kad kelias, kuriuo šiuo metu naudojasi atsakovė, eina per kelis sklypus ir, norint jį įteisinti, reikėtų nustatyti servitutus per tuos sklypus, visai neatitinka realybės ir faktinių aplinkybių. Šis kelias nuo (duomenys neskelbtini) gatvės eina tarp sklypų Nr. 4-3, Nr. 4-5, Nr. 4-7 ir eina per sklypą Nr. 636-1, tačiau dėl to savininkė O. A. neprieštaravo, pasirašydama 2002-09-06 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Be to, kelias neįeina į sklypo Nr. 636-1 sklypo plotą – tai yra valstybės žemėvaldai priklausantis vietinės reikšmės kelias tarp minėtų sklypų. Todėl jokio servituto papildomai nustatinėti nereikia. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad kelias nėra įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą, jam numeris ir pavadinimas nesuteiktas, nes atsakovė šio kelio dokumentų sutvarkymu nesirūpina. Neatsižvelgdamas į tai, teismas pažeidė turinio viršenybės prieš formą principą. Apeliantas ketina kreiptis į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją dėl kelio įtraukimo į vietinės reikšmės kelių sąrašą. UAB „Omnitel“ su atsakove yra sudarę sutartį naudotis jos sklypu, pastatant GSM standarto mobilaus ryšio bazinę stotį. Tai yra šių dviejų asmenų sutartinis reikalas ir apeliantas to neįtakoja bei atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų vykdymą neatsako. Be to, UAB „Omnitel“ darbuotojai į atsakovės sklypą taip pat patenka tuo pačiu nuo Kalnų gatvės atsišakojančiu keliu. Trečiųjų asmenų pozicija dėl ieškovo ir atsakovės ginčo dėl servituto pasibaigimo ieškovo sklype yra galimai šališka.Įrodymų, kad per apelianto sklypą buvo kelias ir įrodymų apie buvusio pravažiavimo kokybę nepateikė nei vienas bylos dalyvis. Buvo tik įforminta teisė kitiems kaimo gyventojams pravažiuoti per šį sklypą, kol neatsiras kitas privažiavimas. Aplinkybė, kad UAB „Komunalinių įmonių kombinatas“ neleido atsakovei pasistatyti šiukšlių konteinerio, kadangi įmonės automobilis neprivažiuoja iki atsakovės sklypo, nelaikytina įrodyta, nes kiti savininkai į savo sklypus privažiuoja ne vienerius metus. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad kelias (ne tik privažiavimas) prie atsakovės sodybos yra žymiai geresnis nei nustatytas servitutinis pravažiavimas per ieškovo pievą. Tačiau teismas šios aplinkybės tinkamai nevertino. Krovininio šiukšlių konteinervežio neprivažiavimas yra tik atsakovės ir įmonės tarpusavio organizacinių problemų nesusiderinimo klausimas ir galimai tendencingas įmonės vadovų atsakymas į kryptingai suformuluotą atsakovės užklausimo dėl kelio iki jos sklypo egzistavimo. Beje, atsakovė šio sklypo sodyboje ir negyvena, ja naudojasi kaip vasaros poilsiaviete, todėl keliu važinėja palyginti retai, dėl ko jis apauga žole. Teismas nepagrįstai kaip rašytiniu įrodymu vadovavosi užsakomaisiais vietinio laikraščio „Dzūkų žinios“ ir pan. straipsniais, kuriuose nurodyta, kad kaimynų barniai ir ginčai yra kaip įrodymas buvus servitutiniam pravažiavimui per ieškovo sklypą. Pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad per ieškovo pievą nebuvo jokio kelio, tik kaimynai pravažiuodavo artimesniu maršrutu į savo sodybas, o šlapiu metų sezono laiku pievoje automobiliai klimpdavo, todėl turėjo keisti važiavimo kryptį ir pan. Atsakovės teisė reikalauti atkurti servitutinį kelią yra tik teorinio pobūdžio, nes toje vietoje kelio nėra ir nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 23-25, t. III) atsakovė N. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovo žemės sklypo plane yra nurodytas servitutinis kelias, o VĮ Registrų centro duomenų bazėje įvardintas kelio plotas. Šis kelias buvo iki 2003 metų, kol apelianto tėvas jo nesuarė. Ieškovas neteisingai tvirtina, kad atsirado galimybė privažiuoti į atsakovei priklausantį sklypą iš kitos pusės, kuomet sprendime aiškiai nurodyta, kad Lazdijų ir Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėja A. K. 2012-03-20 raštu kreipėsi į UAB „Sweco Hidroprojektas“ dėl neteisingo, ieškovo iniciatyva, apgaulės būdu 2009 m. gruodžio mėn. parengto atsakovės žemės sklypo plano, reikalaudama patikslinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nurodant servitutinį privažiavimo kelią apelianto žemės sklype. Apeliantas taip pat melagingai teigia, kad atsakovė į savo sklypą patenka (duomenys neskelbtini) gatve, kuomet Lazdijų rajono savivaldybės administracija 2013-03-06 raštu Nr. 1-969 patvirtino, kad minėtas kelias nėra apskaitytas rajono savivaldybės administracijos apskaitoje, neinventorizuotas ir neįteisintas. Servitutinis kelias yra įteisintas, paženklintas visoje archyvinėje dokumentacijoje, todėl apelianto tvirtinimas, kad tokio kelio niekada nebuvo – niekinis. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas prieštarauja Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2013-03-06 rašte 1-969 įvardintiems faktams.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 32-34, t. III) trečiasis asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su teismo sprendime nurodytais motyvais bei visiškai palaiko savo poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu. Apeliacinis skundas grįstas abstraktaus pobūdžio motyvais, nepateikiant išsamių ir teisiškai pagrįstų argumentų.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 38-40, t. III) trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų apie tai, jog esamas nustatytas servitutas nereikalingas ir dėl to pažeidžiamos apelianto teisės. Taip pat turėjo įrodyti, kad egzistuoja reali ir užtikrinta galimybė atsakovės žemės sklypą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto jo žemės sklype, tačiau apeliantas to neįrodė.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 42-43, t. III) trečiasis asmuo UAB „Omnitel“ prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto tarnaujančiame daikte. Tuo tarpu apeliantas neįrodė, kad į atsakovės žemės sklypą galima patekti kitu įrengtu ir teisės aktų nustatyta tvarka įteisintu keliu. Šią aplinkybę patvirtina ir pats apeliantas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad ketina kreiptis į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją tam, jog šis kelias būtų įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą ir tinkamai tvarkomas. Kad būtų galima patekti į atsakovės žemės sklypą ir trečiojo asmens statinius, panaikinus apelianto žemės sklype nustatytą servitutą, reikėtų nustatyti servitutą kitų asmenų nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose. Byloje nėra duomenų, kad nuo Kalnų gatvės einančios išvažinėtos pievos savininkai A. ir A. A. yra pateikę sutikimus dėl kelio servituto nustatymo. Servituto panaikinimas negalimas ir dėl to, jog susijęs ir su kitų asmenų, tame tarpe ir UAB „Omnitel“ galimybėmis naudotis jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė.
Ieškovas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Civilinio proceso kodekso 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl sprendžia, kad bylos esmė gali būti atskleista ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka.
Byloje nagrinėjamas ginčas, ar yra pagrindas pripažinti kelio servitutą pasibaigusiu.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.117 straipsnį, kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK išvardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai išnyksta servituto būtinumas (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Nagrinėjamu byloje atveju šalys dėl servituto panaikinimo nesusitaria. Kaip pagrįstai atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė trečiasis asmuo UAB „Omnitel“ (b. l. 38, t. II), apsisprendimas sudaryti tokį susitarimą – laisvas valios aktas, todėl nei vienas suinteresuotas asmuo negali būti priverstas sudaryti susitarimą dėl servituto pasibaigimo sudarymo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, ar yra galimybė pripažinti apelianto sklype nustatytą kelio servitutą pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui (CK 4.130 str. 1 d. 5 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Lazdijų rajono valdytojo 1990 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 169p ieškovui suteiktas 9,43 ha žemės sklypas, kuris 1994 m. gruodžio 19 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotas su jau nurodytu 0,2000 ha ploto kelio servitutu. Servituto pagrindas – 1994 m. lapkričio 23 d. Lazdijų rajono valdybos potvarkis Nr. 487-V. Šiuo servitutu nustatyta gretimo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei N. S. teisė patekti į savo sklypą Nr. 130 nuo kelio (duomenys neskelbtini). Kaip daiktinė teisė pažymėtas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – teisė įvažiuoti į sklypą Nr. 130-1. Šios teisės naudotojas – UAB ,,Omnitel“, kuri viešpataujančiame daikte turi pastačiusi nuosavybės teise jai priklausantį pastatą – GSM standarto mobilaus ryšio bazinę stotį. Žemės sklypo planai patvirtina, kad įvažiavimas į atsakovės sklypus Nr. 130 ir Nr. 130-1 pažymėtas nuo kelio (duomenys neskelbtini), per apelianto sklypą (b. l. 55-61, t. I). Ieškovas vertina, kad atsiradus galimybei privažiuoti į atsakovei priklausantį sklypą kitu keliu iš kitos pusės, apelianto žemės sklypui nustatyto servituto būtinumas išnyksta. Todėl jis kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad nurodytas servitutas pasibaigė. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodė, jog yra kelias, kuris atitiktų jam keliamus reikalavimus ir kuriuo būtų užtikrintas viešpataujančio daikto tinkamas naudojimas, todėl nepripažino, jog išnyko servituto būtinumas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka apeliacinį skundą padavęs ieškovas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Negalima sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino daugelio faktinių bylos aplinkybių, priimtas sprendimas paremtas tik prielaidomis, taip pat, kad teismas neįvertino, jog nustatytas servitutas nebėra reikalingas.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką servituto pabaigą reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais, įvertino, kad servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Taigi reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
Tam, kad patenkinti ieškovo reikalavimus ir pripažinti, jog išnyko jo sklype nustatyto kelio servituto būtinumas, turi būti įrodyta, kad įrengtas kitas atsakovei ir trečiajam asmeniui UAB „Omnitel“ tinkamas patekti į jų naudojamus žemės sklypus kelias. Pirmosios instancijos teismas to nepripažino, aiškiai ir pagrįstai motyvavo, kodėl nepripažįsta, kad yra kitas kelias patekti į atsakovės žemės sklypą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos sprendimo motyvais ir jų nekartoja.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad kitas kelias, kuriuo atsakovė gali patekti ir šiuo metu patenka į savo sklypą, yra nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir einantis tarp sklypų Nr. 4-3, 4-5, 4-7 bei per sklypą 636-1 ir remiasi (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemė reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų–Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 4VĮ-(14.4.2)-725 ištrauka, kurioje minėtas kelio servitutas per ieškovo sklypą Nr. 19 nebenumatytas. Taip pat jis remiasi ir 2011 m. kovo 28 d. Lazdijų r. savivaldybės tarybos sprendimu dėl Miesto Kolonijos kaimo, kuriame yra minėti žemės sklypai, gatvių pavadinimų suteikimo ir Lazdijų r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 10V-933 „Dėl adresų suteikimo“. Vertinat tokias aplinkybes servituto panaikinimo galimybių aspektu, būtina pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelio kaip inžinerinio statinio įteisinimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre tvarką, nuostatas, siekiant įteisinti konkretų kelią, būtina ne tik įtraukti tą kelią į savivaldybės vietinių kelių sąrašą, jį apskaityti bei inventorizuoti, bet ir atlikti to kelio kadastrinius matavimus su išpildomosiomis geodezinėmis nuotraukomis. Iš esmės ieškovo nurodytas aplinkybes, kurias, ieškovo nuomone, patvirtina jo paminėti įrodymai, paneigia byloje pateikti kiti duomenys, t.y. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2013 m. kovo 6 d. rašte Nr. 1-969 pateikta informacija, kad minėtam keliui (einančiam iš šiaurės vakarų per valstybės fondo žemę, žemės sklypą Nr. 636-1 ir atsakovės sklypu Nr. 130) nėra suteiktas numeris ir pavadinimas, jis nėra įtrauktas į Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 5TS-246 „Dėl Lazdijų rajono savivaldybės vietinių kelių sąrašo patikslinimo“ patvirtintą Lazdijų rajono savivaldybės vietinių kelių sąrašą. Be to, minėtas kelias taip pat nėra apskaitytas rajono savivaldybės administracijos apskaitoje, nėra inventorizuotas ir įteisintas, t. y. neįregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip statinys. Šiuos įrodymus paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti (CPK 185 str. 1 d.). Vien šios nustatytos aplinkybės lemia, kad apelianto, kaip tarnaujančiojo daikto savininko, žemės sklype nustatyto kelio servituto panaikinimas nėra galimas konstatavus, jog išnyko jo būtinumas.
Apeliaciniame skunde apeliantas kvestionuoja patį servitutinio kelio buvimo faktą apskritai ir teigia, kad jokio kelio per jo sklypą nebuvo, buvo tik laikinas pravažiavimas iki bus sudaryta galimybė atsakovei į savo sklypą patekti kitu keliu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad paties apelianto su ieškiniu į bylą pateikti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašai neginčijamai patvirtina faktą, kad apelianto žemės sklype nuo 1994 m. lapkričio 23 d. yra nustatytas kelio servitutas, kurio plotas 0,2000 ha (b. l. 18-21, t. I), šis kelias pažymėtas žemės sklypo planuose (b .l. 61, t. I). Faktą, kad servitutinis kelias yra ir juo naudojamasi patvirtina ir pats ieškinio pareiškimas, kadangi ieškinio patenkinimo atveju būtų pripažinta, jog tokio kelio servituto būtinumas išnyko. Taigi minėtas apelianto argumentas laikomas visiškai nepagrįstu ir prieštaraujančiu faktinėms bylos aplinkybėms.
Apeliacinio skundo argumentai apie atsakovės ir atsakingų institucijų neveikimą, siekiant alternatyvų kelią įteisinti, neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui, kadangi nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad kito tinkamai įrengto ir įregistruoto kelio, kuriuo atsakovė ir trečiasis asmuo galėtų patekti į savo sklypą, šiuo metu nėra.
Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Atsakovė prašo priteisti iš apelianto 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teisines konsultacijas, patarimus ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 27, t. III). Prašymui pagrįsti pateikė 2013 m. gegužės 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą (b. l. 29, 30, t. III). Trečiasis asmuo UAB „Omnitel“ pateikė prašymą priteisti iš apelianto 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Prašymui pagrįsti pateikė 2013 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PR Nr. 2013-068 ir vietinio mokėjimo nurodymą (b. l. 50, 51, t. III). Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11. punktą, didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundą priteistina suma yra 1 500 Lt. Nagrinėjamu atveju atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti sumos šio nustatyto dydžio neviršija, be to, teismo nuomone, įvertinus šios civilinės bylos sudėtingumą, yra pagrįstos, todėl priteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ (juridinio asmens kodas 110305282) 1210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.