Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Swedbank lizingas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis G. B. 2020 m. gruodžio 22 d. Patvarkymu Nr. 0040/13/04307-T atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą nurodydamas, kad antstolio kontoroje priimtas vykdyti 2013 m. lapkričio 19 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-2591-345/2012, kurį išdavė Vilniaus apygardos teismas dėl 790482,42 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo. 2013 m. lapkričio 22 d. skolininkas gavo antstolio suformuotus procesinius dokumentus, tarp kurių buvo ir 2013 m. lapkričio 21 d. Raginimas įvykdyti sprendimą. 2013 m. lapkričio 27 d. buvo gauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3P-2595/2013, kuria sustabdytas Vilniaus apygardos teismo išduoto vykdomojo dokumento vykdymas, todėl vykdomoji byla buvo sustabdyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą ir sumažino išieškotiną skolos sumą iki 41144,30 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų. Išieškotojas ir/ ar skolininkas neinformavo antstolio apie atsiskaitymą. 2020 m. lapkričio 16 d. Patvarkymu užklausus skolininką apie atsiskaitymą, 2020 m. lapkričio 17 d. skolininkas informavo, kad su kreditoriumi atsiskaityta 2014 m. gegužės 5 d., t.y. praleidus 10 dienų Raginimo įvykdyti sprendimą geruoju terminą. Todėl 2020 m. lapkričio 26 d. Patvarkymu skolininkui buvo nurodyta pervesti 2374,81 Eur vykdymo išlaidų, nes Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, nebuvo panaikintas, bet tik sumažintos jame nurodytos išieškotinos sumos. Skolininkas privalo padengti antstolio nurodytas vykdymo išlaidas, bet jis to nepadarė. Patvarkyme dėl vykdomosios bylos sustabdymo buvo nurodyta, kad vykdomoji byla bus sustabdyta ne iki atskiro antstolio nurodymo, bet iki konkretaus veiksmo, t. y. iki kol byla bus išnagrinėtas kasacinis skundas. Kasaciniam teismui priėmus nutartį, byla atsinaujino automatiškai ir atskirto patvarkymo nereikėjo priimti, nes net ir sumažinus išieškotiną sumą, 2013 m. lapkričio 21 d. Raginime nurodytos vykdymo išlaidos nepakito, todėl nereikėjo tikslinti Raginimo.

Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 511 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad antstolio kontoroje 2013 m. lapkričio 21 d. gautas išieškotojo RUAB „Jundras“ prašymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2591-345/2012 iš skolininko UAB „Swedbank lizingas“ ir antstolio 2013 m. lapkričio 21 d. Patvarkymu Nr. 0040/13/04307-KP priimtas vykdyti. Antstolis skolininkui surašė 2013 m. lapkričio 21 d. Raginimą Nr. 0040/13/04307-KP1 įvykdyti sprendimą, t.y. per 10 dienų nuo Raginimo gavimo dienos sumokėti 79048242,00 Eur (2729377,70 Lt) skolos, 5 proc. metinių palūkanų 100027,95 Eur (345376,50 Lt) ir 410,03 Eur (1415,76 Lt) vykdymo išlaidų, taip pat nurodant, kad vykdymo išlaidų dydis nesikeis, jei Raginimas bus įvykdytas iki nurodyto termino. 2013 d. lapkričio 21 d. antstolio priimti dokumentai (Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, Raginimas įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. 1) skolininkui įteikti asmeniškai (2013-11-22). Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį, antstolis 2013 m. lapkričio 27 d. Patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. 2014 m. balandžio 30 d. antstolio kontoroje gauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, kuria priteista suma sumažinta iki 41144,30 Eur (142063,05 Lt) ir 6 proc. metinių palūkanų. Antstolis 2020 m. lapkričio 16 d. Patvarkymu kreipėsi į skolininką dėl informacijos, kada buvo atsiskaityta su išieškotoju, pateikimo pridedant tai patvirtinantį dokumentą. Skolininkas 2020 m. lapkričio 17 d. raštu informavo antstolį, kad su išieškotoju RUAB „Jondras“ ir J. D. atsiskaityta 2014 m. gegužės 5 d.. Skundžiamu antstolio 2020 m. lapkričio 26 d. Patvarkymu Nr. 0040/13/04307-T, iš skolininko reikalaujama sumokėti 2374,81 Eur vykdymo išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegija (Nr. 3K-7-1/2007, 3K-7-5/2007) yra pažymėjusi, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik bendrosios vykdymo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant ginčą dėl antstolio teisės į atlyginimą lemiamą reikšmę turi aplinkybė, kada skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą – per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus. Nustatyta, kad Raginimas pareiškėjai buvo įteiktas 2013 m. lapkričio 22 d., o 2013 m. lapkričio 27 d. vykdomoji byla buvo sustabdyta iki byla bus išnagrinėta byla kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi byla buvo išnagrinėta. Taigi Raginimo terminas suėjo 2014 m. gegužės 1 d. Į bylą pateiktas dokumentas patvirtina, kad skola sumokėta 2014 m. gegužės 5 d. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apie vykdomojo dokumento įvykdymą antstolis būtų informuotas. Taigi, tiek pareiškėja, tiek ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad išieškotojui sumokėta tik 2014 m. gegužės 5 d., t.y. praleidus Raginime nustatytą terminą. Konkrečiu atveju taip pat nustatyta, kad skolininkė rūpinosi sprendimo įvykdymu ir pati sumokėjo išieškotojui visą sumą, tačiau tai padarė jau pasibaigus dešimties dienų terminui, per kurį turėjo įvykdyti sprendimą, todėl buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Konkrečiu atveju aktualu pažymėti, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (CPK 644 straipsnis). Atsiskaitymas su išieškotoju yra normalus skolininko elgesys priverstinio vykdymo procese ir nagrinėjamu atveju ir tai negali būti pagrindu visiškai atleisti skolininką, įvykdžiusį vykdomąjį dokumentą tada kai buvo pradėtas priverstinis jo vykdymas, nuo atlyginimo antstoliui mokėjimo. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką (civilinė byla Nr. 3K-7-5/2007, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 27, CPK 4 straipsnis) nesvarbu, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas, nes konkrečiu atveju įsiteisėjęs vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas gera valia ir todėl atsiranda papildomi neigiami turtiniai padariniai – skolininkas turi sumokėti Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – Instrukcija) numatyto dydžio vykdymo išlaidas (CPK 611 straipsnis).

Instrukcijos 105 punkte nustatyta, kad vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas, išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas ir atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Konkrečiu atveju administravimo išlaidos, kurių apmokėjimo tvarką reglamentuoja Instrukcijos 109 punktas, yra 18,00 Eur, kurios susidarė dėl skolininko asmens ir kitų duomenų patikrinimas, Patvarkymo parengimas, kopijos išdavimas, Raginimo įvykdyti sprendimą parengimas bei 8,34 Eur paskaičiuotos pašto (kurjerių) išlaidos.

Atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Jei skolininkas įvykdo sprendimą per raginime arba siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims, tačiau atlyginimas neimamas (Instrukcijos 163 punktas). Tuo atveju, jei skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Tai reiškia, kad išieškomas ir atlyginimas antstoliui, nes tai yra viena iš vykdymo išlaidų rūšių. Nes priešingas aiškinimas, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats įvykdo sprendimą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats įvykdo sprendimą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, tai nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Konkrečiu atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, taigi tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos (negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo). Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui. Pažeidus šiuos įstatymo reikalavimus bet kuris vykdymo proceso dalyvis gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsiskaitęs su išieškotoju pasibaigus raginime nustatytam 10 dienų terminui, privalo sumokėti ne tik bendrąsias bei faktines vykdymo išlaidas, bet ir atlyginimą antstoliui.

Vadovaujantis Kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-7-5/2007).ir kiekvienu atveju analizuojant bei vertinant konkrečias bylos aplinkybes, dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio sprendžiama siekiant tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Konkrečiu atveju, kai skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, yra pagrindas šį atlyginimą mažinti. Atlyginimo antstoliui suma negali būti skaičiuojama kaip atlyginimas už konkrečiai atliktą darbą, įvertinus darbo sąnaudas, sugaištą laiką, kitus konkrečius vykdymo veiksmus, nes antstolio atlyginimo dydis procentine išraiška pagal išieškotiną iš skolininko sumą reglamentuotas teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolio atlikti vykdymo veiksmai gali būti pagrindas spręsti dėl jo atlyginimo mažinimo (2017 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-283-313/2017).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad antstolis atliko nedidelės apimties ir nereikalaujančius didelių jo darbo sąnaudų vykdymo veiksmus, skola buvo sumokėta nuo galutinio teismo sprendimo paskelbimo ketvirtą darbo dieną, skolininkas bendradarbiavo su išieškotoju ir antstoliu, yra pagrindas išvadai, kad skolininko ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, labiausiai atitiktų 500,00 Eur atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą nustatymas.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas yra tenkinamas iš dalies - atlygis antstoliui sumažinamas nuo 1948,22 Eur iki 500,00 Eur (CPK 178, 197, 185, 510 ir 513 straipsniai), kitus vykdymo išlaidų dydžius paliekant nepakeistus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skundą tenkinti iš dalies.

Vykdomojoje byloje Nr. 0040/13/04307 sumažinti atlygį antstoliui G. B. nuo 1948,22 Eur iki 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct), kuris paskaičiuotas 2020 m. lapkričio 26 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 2 Nr. 0040/13/04307-T10. Kitus vykdymo išlaidų dydžius palikti nepakeistus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.