Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui N. G. dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui ir įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo S. U..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateikto įrodymo datą, nusprendžia, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo įvertintas. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovui atstovavo profesionalus teisininkas ir tokiais savo veiksmais prisiėmė riziką, jog įrodymai, esant vėlesniam jų pateikimui, nebus priimti į bylą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nusprendžia atsakovo naują įrodymą su priedais atsisakyti priimti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei M. G. iš atsakovo N. G. paramą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., iki ieškovė baigs mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, ir 1 200 Eur paramos įsiskolinimą. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu nurodydamas, kad teismas nevertino realios sumos, kurios ieškovei objektyviai reikia būtinųjų poreikių patenkinimui, ir neatsižvelgė į tai, jog 250 Eur kas mėnesinės paramos iš atsakovo priteisimas iš esmės pablogina jo finansinę padėtį. Akcentuoja ir tai, kad įsiskolinimas pagal CK 3.192¹ negalėjo būti priteistas, kadangi tam nebuvo teisinio pagrindo ir ieškovė neatitiko taikymo sąlygų, kad ieškovė būdama pilnametė vasaros laikotarpiu nedirbo ir darbo neieškojo. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės pastangomis užsidirbti, iš dalies yra pagrįsti.

13. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

14. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.1921 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomi ir CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme numatytą reglamentavimą ir nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Dėl materialinės paramos ieškovei būtinumo

17. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, todėl siekiant padėti ieškovei įgyvendinti teisę siekti vidurinio išsilavinimo būtina tėvų parama. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu nurodydamas, kad teismas nepagrįstai konstatavo ieškovės paramos būtinumą remdamasis trečiojo asmens ieškovei teikiamu išlaikymu, todėl teismo išvada dėl ieškovės paramos būtinumo nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams.

18. Iš pateiktos profesinio mokymo sutarties matyti, kad ieškovė siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programą. Pažyma apie mokymąsi mokykloje patvirtina, kad ieškovė nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. mokosi pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, vėliau tęs mokymąsi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti iki 2026 m. gruodžio 13 d. Iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 9 d. pažymos Nr. V9-681 matyti, kad ieškovė 2024 m. rugsėjo mėnesį gavo 18,33 Eur stipendiją, o 2024 m. spalio mėnesį 27,50 Eur stipendiją, taip pat kas mėnesį gauna valstybės skiriamą 96,25 Eur dydžio išmoką vaikui. Ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių, nekilnojamojo ar kito deklaruotino turto taip pat neturi. Pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) 2024–2025 mokslo metų tvarkaraštį matyti, kad pamokos vyksta darbo dienomis bei darbo valandomis, taigi iš esmės labai intensyvios, po pamokų ieškovė turi skirti laiko pasiruošimui kitos dienos pamokoms, įvairių užduočių atlikimui, atsiskaitymams ir pan. Šiuo atveju, ieškovei net ir esant darbingai, įgijusiai visišką civilinį veiksnumą, tačiau, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą, kuris suteiktų didesnes profesinės karjeros, įsidarbinimo galimybes, ji negali pati savęs išlaikyti, nes didžiąją laiko dalį privalo skirti mokymuisi, išklausyti nustatytą kursą.

19. Kaip matyti iš ieškovei priklausančios sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, išrašo, trečiasis asmuo (ieškovės mama) 2024 m. rugsėjo 15 d. pervedė ieškovei 1 500 Eur (mokėjimo paskirtis ? alimentai); 2024 m. birželio 16 d. D. C. ieškovei pervedė 200 Eur (mokėjimo paskirtis – dokumentų tvarkymas); 2024 m. rugsėjo 28 d. Z. C. ieškovei pervedė 300 Eur (mokėjimo paskirtis ? sąskaitos papildymas). Iš ieškovei priklausančios banko sąskaitos, esančios AB „Luminor Bank“, išrašo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. ieškovei trečiasis asmuo S. U. pervedė 2 000 Eur (mokėjimo paskirtis ? alimentai). Atsakovas iš esmės kvestionuoja ieškovei pervestų pajamų iš trečiojo asmens (S. U.) tikrumą, teigdamas, kad gautos lėšos buvo grąžintos trečiajam asmeniui. Visų pirma, vien tai, kad ieškovė išgrynino pinigų sumas (laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 16 iki 20 d.), nesudaro pagrindo teiginiui, kad ieškovė šią sumą grąžino trečiajam asmeniui. Antra, net jei šios pinigų sumos būtų buvusios grąžintos, tai nepaneigtų fakto, kad ieškovei parama nėra reikalinga. Bet kokiu atveju banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad prie ieškovės išlaikymo prisideda ir kiti asmenys (D. C., Z. C.), o tai iš esmės tik patvirtina ieškovei reikalingos paramos būtinumą.

20. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovei siekiant įgyvendinti teisę siekti vidurinio išsilavinimo būtina tėvų parama.

Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą (materialinę paramą) ieškovei ir išlaikymo dydžio

21. Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės akcentuoja ir tai, kad teismas netyrė ir išsamiai nevertino realios sumos, kurios ieškovei objektyviai reikia būtinųjų poreikių patenkinimui, ir neatsižvelgė į tai, jog 250 Eur kasmėnesinės paramos iš atsakovo priteisimas iš esmės pablogina jo finansinę padėtį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.

22. Atsakovas pateikė duomenis, kad gyvena ir dirba Norvegijoje, jo gaunamas atlyginimas vidutiniškai sudaro 2 837,61 Eur sumą. Atsakovas nurodė ir tai, kad yra vedęs, prisideda prie sutuoktinės ir jos vaiko išlaikymo, gyvena nuomojamame būste. Iš atsakovo vykdomi išieškojimai, o atskaičius išlaidas pragyvenimui atsakovui lieka 919,81 Eur. Paminėtina ir tai, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas turi galimybę prie pilnametės dukters poreikių tenkinimo prisidėti 250 Eur suma, kadangi priteisto išlaikymo sumos dydis nėra nepagrįstai ar neprotingai didelis. Minėta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kad tiek nepilnamečiams, tiek ir pilnamečiams vaikams, kurie neturi objektyvių galimybių patys save išlaikyti, nes vis dar yra moksleiviai, kaip ir kiekvienam žmogui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, poilsis ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju teismo priteista 250 Eur suma sudaro tik apie 1/3 minimaliosios mėnesinės algos (į rankas; nuo 2025 m. sausio 1 d.), kuri laikytina orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti. Taigi, teismo priteista suma nebūtų didelė net ir minimalias darbo pajamas gaunančiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog atsakovas turi dengti įsiskolinimus vykdomosiose byloje, nesudaro pagrindo atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip sunkią ir neleidžiančią jam teikti savo dukrai pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymo.

24. Nors atsakovas taip pat teigia, kad jam tenka prisidėti ir prie sutuoktinės vaiko išlaikymo, tačiau nepilnametį vaiką privalo išlaikyti jo biologiniai tėvai. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad biologinių tėvų teikiamo išlaikymo nepakaktų šio nepilnamečio vaiko išlaikymui, nesant byloje duomenų apie biologinio tėvo skiriamą išlaikymą, nesant duomenų apie atsakovo sutuoktinės pajamas (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, kitą vertingą turtą), nėra pagrindo daryti išvadą, kad sutuoktinės nepilnamečiam vaikui reikalingas atsakovo išlaikymas (CPK 178, 185 straipsniai).

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, byloje esančius rašytinius įrodymus, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti paramą pilnametei besimokančiai ieškovei, įvertino atsakovo turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, dirba ir gauna pastovias pajamas, todėl gali teikti paramą pilnametei dukrai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 250,00 Eur būtinos paramos, atsižvelgė į jo turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie dukters materialinio išlaikymo. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio parama ieškovės poreikių ir jos tėvo materialinės padėties proporcingumo principo nepažeidžia, o mažinti priteistinos paramos dydį, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

26. Pirmosios instancijos teismas materialinę paramą ieškovei iš atsakovo priteisė nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2024 m. rugpjūčio 1 d., tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. pradėjo mokytis Klaipėdos turizmo mokykloje pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programą. Taigi, atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei paramos būtinumas atsiranda būtent nuo vidurinio ugdymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 11 d., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl materialinės paramos priteisimo patikslintina, nustatant, kad ieškovei materialinė parama priteistina nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl materialinės paramos įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo

27. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad vien tai, jog ieškovė sulaukusi pilnametystės vis dar mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą ieškovei pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį. Atsakovas iš esmės akcentuoja, kad ieškovė neatitiko CK 3.192¹ taikymo sąlygų, todėl išlaikymo įsiskolinimas pagal CK 3.192¹ negalėjo būti priteistas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.

28. Paramos pilnametystės sulaukusiems vaikams teikimas reglamentuotas CK 3.192¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

29. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam, akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Šio išaiškinimo pagrindu ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (šiuo metu galiojantis CK 3.192¹ straipsnis) įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad 3.192¹ straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, o paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir paramos būtinumas turi būti pagrįstas įrodymais, įvertinus visas CK 3.192¹ straipsnio 1 daliai taikyti reikšmingas aplinkybes: paramos besimokančiam pilnamečiam vaikui būtinumą ir tėvų galimybes ją teikti bei tai, ar paramą priteisti prašantis pilnametis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-194-219/2015).

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 3.192¹ straipsniu įstatymo projekto 2010 m. kovo 29 d. aiškinamajame rašte nurodoma, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime nurodė, kad sprendžiant dėl vaiko, sulaukusio pilnametystės, teisės į išlaikymą turėtų būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į tai, ar vaikas mokosi pažangiai. Teismų praktikoje nurodoma, kad paprastai laikoma, jog materialinės paramos reikalingas pilnametis besimokantis vaikas mokosi pažangiai ir sąžiningai, jei jo mokymosi dalykų įvertinimai yra bent jau patenkinami, pvz., nors ir nėra įvertinti aukščiausiais balais, tačiau jų vidurkis yra virš 5 balų (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1770-614/2015). Pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (kurią atitinka šiuo metu galiojančio CK 3.192¹ straipsnis) įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudija mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

32. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad ieškovė dėl gyvenamosios vietos pakeitimo (ieškovė nuo 2011 metų gyveno ir mokėsi Norvegijoje) tęsė mokslus Lietuvoje ir dėl skirtingo moksleivių mokymo pradžios amžiaus ieškovės ugdymosi procesas tapo vėlesnis. Ieškovė (duomenys neskelbtini) tapusi pilnamete ir toliau mokėsi (duomenys neskelbtini) II klasėje pagal pagrindinio ugdymo programą, niekur nedirbo, neturėjo nekilnojamojo ar kito vertingo turto, taip pat jokių santaupų, didžiąją dalį savo laiko ir asmeninių pastangų skyrė tik mokslams ir neturėjo realių galimybių pasirūpinti būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingomis lėšomis. Vertintina ir tai, jog aplinkybė, kad ieškovė tapusi pilnamete mokėsi ne pagal vidurinio ugdymo programą ne dėl nesąžiningo ar nepažangaus mokslo, o dėl aplinkybių, susijusių su gyvenamosios vietos pakeitimu ir mokslu kitoje valstybėje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą gimnazijoje, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principus, nusprendė, kad ieškovei tapus pilnametei ir toliau tęsiant mokslus pagal pagrindinio ugdymo programą siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą ji turėjo teisę gauti paramą. To, kad pilnametis vaikas, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, turi teisę į išlaikymą CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-978-775/2022). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į anksčiau paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei Konstitucinio Teismo išaiškinimus nusprendžia, kad paramos pilnamečiam vaikui sąvoka yra vertinamoji, todėl teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl jos reikalingumo.

33. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 1 200 Eur (250 Eur x 6 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškovės pilnametystės (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. liepos 30 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos). Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentuoja, kad teismas nevertino, jog ieškovė būdama pilnametė vasaros laikotarpiu niekur nedirbo ir darbo neieškojo, nors tokią galimybę turėjo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.

34. Pažymėtina, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Vienas tokių kriterijų – pilnametis vaikas, kuriam reikalinga parama, turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti reikalingomis lėšomis. Suprantama ir pateisinama, kad, ieškovei tapus pilnametei ((duomenys neskelbtini)) bei mokinantis pagal pagrindinio ugdymo programą, objektyvių galimybių dirbti pamokų metu nebuvo. Paminėtina, kad ieškovė mokslus pagal pagrindinio ugdymo programą tęsė iki 2024 m. birželio vidurio, tačiau išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti iki 2024 m. liepos 30 d. Ieškovė nurodžiusi prašomo priteisti įsiskolinimo laikotarpį nenurodė aplinkybių, susijusių su pastangomis vasaros laikotarpiu papildomai prisidėti prie būtinųjų savo poreikių tenkinimo, susiradus darbą vasaros atostogų metu. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad ieškovė vasaros laikotarpiu būtų siekusi įsidarbinti, ir (ar) atitinkamai duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad to padaryti negalėjo dėl kvalifikacijos ar patirties trūkumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad neturėjo galimybių papildomai užsidirbti vasaros atostogų metu, kai išauga sezoninių darbuotojų poreikis, taip pat nėra jokių duomenų apie ieškovės pastangas ir protingas galimybes gauti pajamų, įsidarbinant 2024 m. vasaros laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, jog išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti reikalingomis lėšomis ir taip prisidėti prie savęs išlaikymo, nors tai nepaneigia paramos ieškovei reikalingumo, tačiau pripažintina reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio vasaros laikotarpiu priteisimo pagrįstumo.

35. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą nurodė neteisingą priteistiną išlaikymo įsiskolinimo sumą (1 200 Eur), kadangi teismo priteista išlaikymo suma už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. liepos 30 d. sudaro 1 605 Eur, t. y. už 2024 m. sausio mėnesį įsiskolinimo suma sudaro 105 Eur (250 Eur / 31 d. x 13 d.), o už likusį laikotarpį nuo 2024 m. vasario mėnesio iki 2024 m. liepos 30 d. sudaro 1 500 Eur (250 Eur x 6 mėn.). Apeliacinės instancijos teismas pagrįsta įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. birželio vidurio, laikytų 1 250 Eur (250 Eur x 5 mėn.), kadangi byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovės pastangas ir protingas galimybes gauti pajamų ir (ar) įsidarbinti vasaros laikotarpiu.

36. Kita vertus, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovė apeliacinio skundo šioje byloje neteikė, apeliacinį skundą pateikė tik atsakovas, nesutikdamas su išlaikymo įsiskolinimo dydžio priteisimu iš esmės. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), be to, apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto (šiuo atveju atsakovo) negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 straipsnis). Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio (1 200 Eur) palieka nepakeistą.

37. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad teismas tik patikslina datą, nuo kurios daugiau nei mėnesiu vėliau priteisiama parama, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo esmės – paramos ir įsiskolinimo teikimo pagrindo ir dydžio yra atmetami, laikytina, kad byla apeliacine tvarka yra iš esmės išnagrinėta ieškovės naudai ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese neatlyginamos.

39. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur advokato pagalbos išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2025 m. sausio 21 d. pinigų priėmimo kvitas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas iš esmės yra atmetamas, šios ieškovės patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo. Pažymėtina, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant šio sprendimo rezoliucinę dalį:

„Priteisti ieškovei M. G. iš atsakovo N. G. paramą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250 Eur, nuo 2024 m. rugsėjo 11 d., iki ieškovė baigs mokytis (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą, t. y. iki 2026 m. liepos 31 d., bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.“

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei M. G. iš atsakovo N. G. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.